mokesčiai

Valdančiųjų – socialdemokratų, demokratų ir „aušriečių“ – koalicijos taryba beveik galutinai susitarė dėl kai kurių mokesčių pertvarkos, pranešė premjeras Gintautas Paluckas. Ar siūlomi mokesčių pakeitimai bus palankūs gyventojams ir verslui, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė ir VU ekonomistas, mokslų daktaras Algirdas Bartkus.

Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė akcentuoja, kad svarbiausia, jog valdančiųjų inicijuojami mokesčių pakeitimai būtų socialiai jautrūs ir nestabdytų šalies ekonomikos augimo. Pasak jos, Vyriausybės planai didinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) progresyvumą ir 1 proc. padidinti pelno mokestį – atliepia šį šalies vadovo lūkestį.

Diskutuojant apie mokesčių pertvarką, 260 Lietuvos nevyriausybinių organizacijų kreipėsi į Seimą, Vyriausybę ir šalies vadovą, prašydamos suvienodinti pajamų apmokestinimą, stiprinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) progresyvumą ir peržiūrėti lengvatas, pranešė Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas.

Prezidentas Gitanas Nausėda su premjeru Gintautu Palucku pirmadienį aptars planuojamus mokestinius pakeitimus, antrosios pensijų pakopos pertvarką bei vykstančią gelbėjimo operaciją Pabradėje. „Politikai ketina aptarti planuojamus mokestinės sistemos pakeitimus, antros pensijų pakopos pertvarką bei gynybos pramonės Lietuvoje stiprinimą“, – BNS nurodė ministro pirmininko atstovas Tadas Vinokuras.

Valdančiųjų ruošiamas naujasis nekilnojamojo turto (NT) mokestis gresia šimtams tūkstančių gyventojų ir ypač vidutiniokams, gyvenantiems didmiesčiuose. Tiesa, valdantieji žada, kad nuo mokesčio neišsisuks ir prabangaus turto savininkai – turės mokėti dar daugiau nei iki šiol. Prezidentas Gitanas Nausėda tokiam modeliui pritaria, tačiau kai kurie ekonomistai priekaištauja, kad mokestį įvedinėti prisidengiant gynyba nesąžininga, mat jis turėtų pasilikti savivaldybėse – gyventojų poreikiams.

Šį jau besibaigiantį šildymo sezoną gyventojams teko labiau patuštinti pinigines nei prieš metus. Sąskaitas didino pabrangęs biokuras, pačių šilumininkų darbo sąnaudos, įvestas pridėtinės vertės mokestis. Praėjusį mėnesį lietuviai mokėjo ir aukščiausią elektros kainą kone visoje Europoje. Premjeras dėl to kaltina šaltus orus ir žada, kad vis kaitriau spiginant saulei, pigs ir elektra.

Valdantieji svarsto naujas dovanas vaikus auginantiems tėvams. Prezidentas siūlo mokesčių lengvatas, dėl kurių tėvų piniginės per mėnesį pastorėtų iki 90 eurų. Socialdemokratai siūlo tėvams daugiau laiko leisti su paaugliais, į mamadienius ir tėvadienius išleisti dvejais metais ilgiau nei iki šiol – kol vaikui sukaks 14 metų. Verslo atstovai, skųsdamiesi, kad ir taip trūksta darbuotojų, papildomiems mamadieniams griežtai prieštarauja.

Valdančiųjų – socialdemokratų, demokratų ir „aušriečių“ – koalicijos taryba antradienį beveik galutinai susitarė dėl kai kurių mokesčių pertvarkos, pranešė premjeras Gintautas Paluckas. Ko galime tikėtis kitąmet, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja ekonomistai Indrė Genytė-Pikčienė ir Algirdas Bartkus. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas sako, kad norint iš nekilnojamojo turto (NT) mokesčio surinktų lėšų finansuoti krašto gynybą, ši našta neturėtų kristi tik ant didmiesčių ir kurortų gyventojų. Taip jis kalbėjo valdantiesiems – socialdemokratams, demokratams ir „aušriečiams“ – skelbiant, kad su kai kuriomis išlygomis bus siūlomas visuotinis NT mokestis.

Toliau stumiantis naujų mokesčių iniciatyvoms ir nekylant diskusijoms, kodėl vienas ar kitas mokestis reikalingas, reikia pažvelgti į tarptautinę praktiką. Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) šių metų kovo 23 dieną publikavo tyrimą, kuriame buvo vertinama kokios priemonės leidžia greitai (iki 5 metų) sumažinti cukraus, druskos ir riebalų suvartojimą.

Valdančioji koalicija baigia sudėlioti nekilnojamojo turto (NT) mokesčio detales. Jis bus visuotinis, kas reiškia, kad mokestį turės mokėti visi, turintys gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto. Tiesa, valdantieji dar svarsto nuo mokesčio atleisti tuos, kam jis nesieks 20 eurų, mat tai neapsimoka mokesčių inspekcijai.  Valdantieji ruošiasi ir antrosios pensijų pakopos reformai – suteiks pusantrų metų laikotarpį apsisprendimui, ar likti kaupime, ar pasitraukti.

Šalies valdantieji, kuriuos sudaro socialdemokratai, demokratai ir „aušriečiai“, antradienį jau praktiškai susitarė dėl kai kurių mokesčių pertvarkos. Iš esmės pertvarka lems visuotinį nekilnojamojo turto mokestį, didesnį pelno mokestį, taip pat keisis trys gyventojų pajamų mokesčio tarifai, nepriklausomai nuo pajamų šaltinio, o tik nuo jų dydžio.

Valdančiųjų – socialdemokratų, demokratų ir „aušriečių“ – koalicijos taryba antradienį beveik galutinai susitarė dėl kai kurių mokesčių pertvarkos, pranešė premjeras Gintautas Paluckas. Ko galime tikėtis kitąmet, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius ir „PwC“ vadovaujantis partneris Nerijus Nedzinskas. LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.

Koalicijos tarybai nutarus nebesvarstyti papildomo 8 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo ypač daug uždirbantiems, finansų ministras Rimantas Šadžius, kad diskusija dėl didesnio turtingiausiųjų apmokestinimo dar nebaigta. „Įstatymų projektai dar nepakeisti, diskusija dėl papildomo laiptelio labai labai aukštoms pajamoms vyksta.

Prezidentas Gitanas Nausėda taip pat yra atsakingas už mokestinę pertvarką, prisidėjo ją rengiant sako „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis. „Tai nėra tik valdančiosios daugumos (mokestiniai pasiūlymai – BNS). Šitie mokesčiai yra lygiai taip pat inspiruoti Gitano Nausėdos. Nėra taip, kad sugalvojo Paluckas (premjeras Gintautas Paluckas – BNS) ir Žemaitaitis“, – Žinių radijui trečiadienį sakė R. Žemaitaitis.

Valdančioji baigia sudėlioti nekilnojamojo turto mokesčio detales. Jis bus visuotinis, kas reiškia, kad mokestį turės mokėti visi, turintys gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto. Tiesa, valdantieji dar svarsto nuo mokesčio atleisti tuos, kam jis nesieks 20 eurų, mat tai neapsimoka mokesčių inspekcijai. Valdantieji ruošiasi ir antrosios pensijų pakopos reformai – suteiks pusantrų metų laikotarpį apsisprendimui, likti kaupime, ar pasitraukti.

Keičiant nekilnojamojo turto (NT) mokesčio struktūrą, Seimui bus siūloma taikyti 50 proc. lengvatą pirmajam būstui, o pusę viso surenkamo mokesčio tam tikrą laikotarpį pervesti į Valstybės gynybos fondą, sako premjeras Gintautas Paluckas. „Sutarta pasiekti, jog kintant nekilnojamojo turto vertėms (…) tas NT mokestis nekristų ant šeimų ir tų asmenų, kurie turi dabar turtą, nes, jeigu mes nieko nedarytume, jis kiltų gana dramatiškai.

Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad koalicija sutarė dėl pelno mokesčio verslui padidinimo 1 procentinių punktų. Tačiau, pabrėžia jis, taip pat aptartos ir tam tikros investicinės lengvatos, kurios turėtų kompensuoti verslo netektis.  „Yra bendras matymas, kad 1 proc. juridinių asmenų pelno mokesčio padidėjimas tikrai nebūtų dramatiškas.

Antradienį valdančiosios koalicijos atstovai iš Socialdemokratų, „Vardan Lietuvos“ ir „Nemuno aušros“ partijų dar kartą susitiko tartis būsimų mokesčių pakeitimų. Po susitikimo ministras pirmininkas Gintautas Paluckas sakė, kad keičiant mokesčius siekiama papildomai surinkti 500 mln. eurų per metus. Juos padalijus visiems 2,9 mln. Lietuvos gyventojų išeitų po 172 eurus.

Aktyviai ieškant gynybos finansavimo šaltinių bei kalbant apie mokesčių didinimą, ekonomistams kyla klausimas, kam reikia naujų mokestinių lengvatų. Šiaulių banko vyr. ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė bei Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas sako, kad ne tik naujų lengvatų nereikia, bet dar ir dalį esamų vertėtų naikinti.  Kiek anksčiau finansų ministras Rimantas Šadžius sakė, kad nėra finansinės erdvės mokestinėms lengvatoms.

Prezidento vyriausioji patarėja ekonomikos ir socialinės politikos klausimais Irena Segalovičienė sako, kad valdantieji girdi verslo balsą ir atsižvelgs į jų argumentus, prieš priimdami mokesčių pakeitimus. „Mes matome, kad girdimas yra verslo balsas, ir tikimės, kad tas girdėjimas išliks iki pat galo, iki pat procesų galo, iki sprendimų priėmimo“, – antradienį Žinių radijui sakė I. Segalovičienė. „Negalime sau leisti priimti sprendimų, kurie stabdytų ekonomikos augimą“, – pridūrė ji.

Kad surinktų daugiau pinigų krašto gynybai, nauja valdžia žada didinti nekilnojamojo turto, pelno mokestį, įvesti naują mokestį draudimo sutartims. Tačiau tuo pačiu metu siūlo visiškai priešingą dalyką – kai kuriuos mokesčius mažinti ir taip atsisakyti dalies biudžeto pajamų. Naujausią tokį siūlymą pirmadienį oficialiai registravo grupė Seimo narių iš valdančiosios Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ ir kai kurių kitų frakcijų.

Naujų mokesčių banga:  Finansų ministerija siūlo pelno mokesčio tarifą didinti nuo 16 proc. iki 18 proc., o lengvatinį – nuo 5 proc. iki 8 proc. Su naujais mokesčių pakeitimais, dar neaišku, kaip bus apmokestintas nekilnojamas turtas. Apie tai ir dar daugiau „Žinių radijo“ laidoje „Atviras pokalbis“ diskutavo Seimo narės bei ekonomistė.

Lietuva jau senokai paskelbė, kad didins finansavimą gynybai, tačiau vis dar ieškoma iš kokių pinigų tai darysime. Valdantieji turi įvairiausių mokestinių pasiūlymų – nuo nekilnojamojo turto (NT) mokesčio iki cukraus mokesčio. Tačiau ekonomistas Marius Dubnikovas sako, kad pirmiausia reikėtų susitvarkyti su valstybės išlaidomis.  Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo ekonomistas Marius Dubnikovas ir Seimo narys Tomas Tomilinas.

Ministras pirmininkas Gintautas Paluckas atmeta daugelio verslo organizacijų siūlymą didinti pridėtinės vertės mokestį (PVM). Anot jo, kai kurie vilniečiai nesupranta, kad tą padarius neužteks atsisakyti alaus bokalo ar kepsnio. Šią savaitę daugelis verslo organizacijų išplatino viešą kreipimąsi į valdžią, kuri planuoja didinti kai kuriuos mokesčius.

Ketvirtadienį Lietuvos verslo atstovai pristatė 76 asociacijų kreipimąsi Vyriausybei, kuriuo išreiškia prieštaravimą siūlymui didinti tiek pelno, tiek gyventojų pajamų mokesčius (GPM).  „Turime 76 asocijuotas verslo struktūras, kurios pasirašė kreipimąsi. Prieš savaitę tai buvo tik 5 didžiausios.

Šiuo metu daugėja informacijos, kaip bus keičiama mokestinė sistema siekiant surinkti daugiau mokesčių. Motyvacija aiški – reikia daugiau lėšų gynybai. Visuomenė ir verslas yra labiau nusiteikę plačiau atverti pinigines, tačiau pasigendama aiškumo ir motyvacijos – reikia daugiau dialogo ir pagrindimo, ką konkrečiai ketinama daryti.

Ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas sako, kad maitinimo versle kol kas nėra didelių problemų, todėl nėra poreikio grąžinti pridėtinio vertės mokesčio (PVM) lengvatos, kaip siūlo kai kurie politikai.   „Šiandien statistiniai duomenys rodo, kad esminių problemų nėra.

Finansų ministras Rimantas Šadžius tikisi, kad visas mokestinių pakeitimų paketas Seimui bus pateiktas jau balandžio mėnesį.  „Viskas priklausys nuo diskusijų tempo. Man labai norėtųsi, kad mes galėtume balandį atnešti (Seimui – ELTA)“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ teigė R. Šadžius.  „Mes stengsimės nešti visą paketą iš karto“, – pabrėžė jis.

Trečiadienį grupė Seimo socialdemokratų oficialiai registravo įstatymo projektą, kuriuo Lietuvoje siūloma įvesti vadinamąjį cukraus mokestį. Paprastai kalbant, apmokestinti cukraus turinčius gėrimus. Cukraus turinčių gėrimų mokesčio įstatymo projektu siūloma apmokestinti gėrimus, kuriuose yra daugiau kaip 5 gramai cukraus. Jiems siūloma taikyti skirtingo dydžio tarifus – nuo 0,10 iki 0,30 euro už litrą gėrimo.

Seimo vicepirmininkas, socialdemokratas Juozas Olekas sako, kad mokestinių pakeitimų paketas Seimą turėtų pasiekti balandį – užbaigus diskusijas koalicijoje bei projektus aptarus su suinteresuotomis visuomenės grupėmis. „Manau, kad balandžio mėnesį (mokestinius pakeitimus – BNS) tikrai turėsime Seime“, – trečiadienį „Žinių radijui“ sakė J. Olekas. „Mums buvo pristatytas atskirai koalicijos partneriams tas pirminis sumanymas iš Finansų ministerijos.

Naujoji Vyriausybė užsibrėžė tikslą Lietuvoje didinti mokesčius ir naikinti tam tikras mokesčių lengvatas. Finansų ministerijos koalicijai pateiktame pirminiame mokestinių pakeitimų plane yra siūloma ne tik įvesti mokestį saldiems gėrimams, ne gyvybės draudimo sutartims, bet ir apmokestinti daugiau nekilnojamojo turto (NT), didinti pajamų mokestį (GPM) daugiau uždirbantiems ir mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centriniam šildymui.

Antradienį grupė valdančiosios koalicijos Seimo narių registravo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma vėl sumažinti maitinimo paslaugoms taikomą pridėtinės vertės mokestį (PVM), kuris šiuo metu siekia 21 proc. „Atstatyti lengvatinį 9 proc. PVM tarifą maitinimo paslaugoms yra gyvybiškai svarbu, norint užtikrinti sektoriaus stabilumą, darbo vietų išlaikymą ir ilgalaikę ekonominę plėtrą.

Vienas iš Vyriausybės mokestinių pakeitimų siūlymų yra pelno mokesčio didinimas. Verslo organizacijos su juo nesutinka ir įspėja, kad jį įgyvendinus Lietuvai neva bus blogai: suprastės verslo aplinka, investicinis klimatas, o galiausiai esą mažiau pinigų liks algoms kelti. Vis dėlto minėtų organizacijų atstovai paprastai nutyli svarbų dalyką. Šiuo metu Lietuvoje pelno mokestis yra vienas mažiausių ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Be to, ir tarp kaimyninių šalių.

Valdančiųjų sudaryta mokesčių darbo grupė linksta siūlyti pelno mokestį didinti vienu procentiniu punktu – iki 17 proc., sako demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ atstovas Lukas Savickas.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva mano, kad nekilnojamo turto (NT) mokestis turėtų būti proporcinis. Anot jos, tokiu būdu būtų išvengta gyventojų bandymo išvengti mokestinės naštos, taip sumažinant surenkamas lėšas.  „Svarbu, kad NT mokesčio tarifas būtų proporcinis, neįtrauktų žmonių į tą žaidimą, kaip sumažinti mokestinę naštą sau.

Airijos pigių skrydžių bendrovė „Ryanair“ ir vėl kelia diskusijas tarp keleivių – oro linijos paskelbė, kad nuo 2025 m. gegužės mėnesio griežtai laikysis rankinio bagažo politikos ir neketina leisti keleiviams piktnaudžiauti esamomis taisyklėmis. Kas keičiasi ir ko reikėtų tikėtis keliaujant šia aviakompanija? Pasak bendrovės atstovų, pastaruoju metu vis daugiau keleivių bando į lėktuvą įsinešti didesnį nei leistina rankinį bagažą arba papildomus daiktus, kurie nėra įtraukti į bilieto kainą.

Pirmadienį premjeras Gintutas Paluckas ir prezidentas Gitanas Nausėda susitiko prezidentūroje. Viena iš susitikimo temų – rengiama mokesčių reforma. Po susitikimo surengtoje spaudos konferencijoje buvo paaiškinta, ko gyventojai gali tikėtis iš ruošiamų pakeitimų. „Sutarėme, kad į mokestinius pakeitimus papildomai svarstysime papildomą NPD vaikų turinčioms šeimoms“, – pirmadienį po susitikimo su valstybės vadovu žurnalistams sakė Vyriausybės vadovas.

Valdantieji svarsto visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį ir prasitaria, kad mažiausias mokestis gali siekti 15-20 eurų. Tiesa, gali būti, kad visiems jo mokėti neteks, o tik tiems, kieno būsto vertė viršys 80 tūkstančių eurų. Valdantieji kivirčijasi ir dėl pelno mokesčio padidinimo verslui 2 procentais.

Naujoji Vyriausybė užsibrėžė tikslą Lietuvoje didinti mokesčius ir naikinti tam tikras mokesčių lengvatas. Finansų ministerijos koalicijai pateiktame pirminiame mokestinių pakeitimų plane yra siūloma ne tik įvesti mokestį saldiems gėrimams, ne gyvybės draudimo sutartims, bet ir apmokestinti daugiau nekilnojamojo turto (NT), didinti pajamų mokestį (GPM) daugiau uždirbantiems ir mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centriniam šildymui.

Finansų ministerijos teikiamus mokesčių pakeitimus svarstantys koalicijos partneriai linkę pritarti pelno mokesčio didinimui, kelti 20 tūkst. eurų būsto apmokestinimo kartelę, taip pat svarstoma įvesti tarpinį – 25 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifą.  „Einame link sutarimo.

Lietuvos verslo asociacijų vadovai siūlo didinti pridėtinės vertės mokestį (PVM) 1 proc. punktu ir įvesti visuotinį mokestį gyvenamosios paskirties nekilnojamam turtui (NT). Vyriausybei skirtame kreipimesi pažymima, jog papildomais mokesčiais surenkamos lėšos turėtų būti skiriamos išimtinai tik gynybai finansuoti.

Finansų ministerijai siūlant apmokestinti nekilnojamąjį turtą (NT) nuo 20 tūkst. eurų jo mokestinės vertės, premjeras Gintautas Paluckas tikina, kad apatinė NT mokesčio riba turėtų būti pakelta Registrų centrui šių metų pabaigoje atnaujinus NT mokestinę vertę. „Pirminė informacija, kuri buvo pateikta dėl NT verčių, tikrai yra netiksli.

Valdančiosios koalicijos taryba turėtų rinktis kitą savaitę, o jos prioritetas – mokesčių  pakeitimai, sako valdančiosios „Nemuno aušros“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis. Anot jo, daugumos partneriai artėja prie susitarimo dėl nekilnojamojo turto (NT), gyventojų pajamų mokesčio (GPM) pakeitimų. „Mokesčiai – pagrindinis klausimas.

Seimas su trenksmu pradėjo pavasario sesiją, kurioje žada daugybę mokesčių pakeitimų. Valdantieji keis antrąją pensijų pakopą – žada leisti gyventojams iš jos pasitraukti ir išsiimti sukauptus pinigus, ruošia visuotinį nekilnojamojo turto (NT) mokestį, kuris apims daugiau NT savininkų, maža to – didesni mokesčiai gresia verslui ir turtingiesiems. Dėl naujų mokesčių jau dabar skiriasi valdančiųjų nuomonės, kritikos negaili ir opozicija, ir verslas.

Valdantieji narplioja Finansų ministerijos parengtą mokesčių didinimo planą, kaip valstybės, savivaldybių ir gynybos biudžetus per 4 metus papildyti dar beveik 2 milijardais eurų. Gresia didesni pajamų mokesčiai užsiimantiems individualia veikla ir gaunantiems dideles pajamas, NT mokestis taps kone visuotiniu, o dėl keliamų mokesčių brangs draudimas, centralizuotas šildymas ir karštas vanduo, malkos. Didesni pelno mokesčiai gresia ir įmonėms.

Naujoji Vyriausybė užsibrėžė tikslą Lietuvoje didinti mokesčius ir naikinti tam tikras mokesčių lengvatas. Finansų ministerijos koalicijai pateiktame pirminiame mokestinių pakeitimų plane yra siūloma ne tik įvesti mokestį saldiems gėrimams, ne gyvybės draudimo sutartims, bet ir apmokestinti daugiau nekilnojamojo turto (NT), didinti pajamų mokestį (GPM) daugiau uždirbantiems ir mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą centriniam šildymui.

  Paaiškėjus pirminiam Finansų ministerijos mokestinių pakeitimų planui Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva kritikuoja Vyriausybės siekį taikyti skirtingus mokesčių tarifus gyventojams bei įmonėms, ragina nesiimti „diskriminacinių“ tarifų nevienodiems pajamų dydžiams, bet geriau orientuotis į sukuriamą vertę.

„Ryanair“ keleiviai buvo įspėti apie naują taisyklę, pagal kurią jie gali likti nubausti 121 eurų bauda dar net neįlipę į lėktuvą. Pranešama, jog keleiviai bus baudžiami pinigine bauda, jei į registratūrą atvyks likus mažiau nei 40 minučių iki skrydžio pradžios, rašoma „Mirror“. Diskusijos dėl idealaus atvykimo laiko į oro uostą vyksta jau daugelį metų.