mokesčiai

Per pandemiją ištuštėjusio valstybės biudžeto pildymui kuriami nauji planai. Valdžią rankose laikančių dešiniųjų artimiausiuose sprendimuose – mokesčių korekcijos. Tam neprieštarauja ir prezidentas Gitanas Nausėda. Tokie planai ne juokais sunervino Donaldą Meiželytę, kuri įsitikinusi, kad prezidentui apie reikėtų patylėti. Plačiau šia situacija domėjosi laidos „Karštai su tv3.lt“ žurnalistai.

Daugiabučio gyventojai piktinasi, kad namą administruojanti įmonė užkrauna jiems nepriklausančius mokesčius už sandėliukų priežiūrą. Anot gyventojų, savo nuosavybe jie rūpinasi patys, o pinigus už tai gauna namo administratorius. Tačiau įmonė tikina, kad sandėliukai priklauso požeminei automobilio stovėjimo aikštelei, o šios priežiūra turi rūpintis namo administratorius.

Europos Sąjungai nuo šių metų liepos panaikinant PVM lengvatą smulkioms siuntoms iš trečiųjų šalių, Lietuvos pašto laukia dar vienas didelis išbandymas, sako susisiekimo ministras Marius Skuodis. Skaičiuojama, kad dėl panaikintos lengvatos bendras deklaruojamų siuntų kiekis per šiuos ir kitus metus Lietuvoje išaugs nuo 37 tūkst. iki 10 mln.   „Nuo liepos laukiančių pokyčių suvaldymas yra įmonės vadovybės ir valdybos atsakomybė.

Valstybinė mokesčių inspekcija (toliau – VMI) primena, kad 171 tūkst. gyventojų iki gegužės 3 d. pateikę Pajamų mokesčio deklaracijas gali pasinaudoti gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) įstatyme numatytomis lengvatomis ir susigrąžinti daugiau nei 17 mln. eurų GPM permokų. Iki šios dienos 264,4 tūkst. gyventojų pateikė Pajamų mokesčio deklaracijas, kuriose deklaravo grąžintiną 44 mln. eurų GPM sumą.

Ketvirtadienį Seimas po svarstymo pritarė Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo pataisoms, kuriomis lengvatinis tarifas būtų nustatytas toms paslaugoms, kurios karantino metu nebuvo teikiamos. Už tokį sprendimą balsavo 96 parlamentarai, 1 buvo prieš, o 10 – susilaikė. Kad įstatymas būtų galutinai priimtas, už jį Seimas turės balsuoti dar kartą.

Svarstant apie automobilių taršos mokesčio peržiūrą sutariama, kad reikia ieškoti paskatų gyventojams persėsti nuo taršių į mažiau taršius automobilius, tačiau taip pat svarbu įvertinti ir siūlomų pokyčių socialines pasekmes, teigia susisiekimo ministras Marius Skuodis.  „Mano asmenine nuomone, yra labai svarbūs socialiniai aspektai. Aš nesutinku su kai kurių ekspertų pasakymu, kad žmonės renkasi taršesnes transporto priemones iš įpročio.

Lietuvos verslo atstovai paragino valdžią imtis skubių veiksmų, kad ekonomika liktų tvari bei konkurencinga, norint, kad ji atlaikytų išbandymus ir išvengtų gresiančio nuosmukio. Lietuvos pramonininkų ir Darbdavių konfederacijos, Prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija bei Laisvosios rinkos institutas išplatino laišką premjerei, Seimo valdybai ir Finansų ministerijai dėl neatidėliotinų veiksmų.

Savaitgalį atšilus orams, Vilnius, Kaunas ir Klaipėda dar neplanuoja baigti šildymo sezono, motyvuodami kintančia oro temperatūra bei darbu ir mokymusi iš namų.  „Žiūrime į oro temperatūras, tai bent kol kas – ryte apsitarėme su Energetikos skyriumi, – kad centralizuoto sprendimo išjungti šildymo kol kas nepriimsime“, – BNS sakė sostinės vicemeras Valdas Benkunskas.  Gyventojams vis dėlto bus pranešta, kad bet kuris namas jų sprendimu gali išsijungti šildymą savarankiškai.

Šiemetinis pajamų deklaravimas Mokesčių inspekcijoje jau įpusėjo, o kartu galite dalį savo mokesčių skirti įvairioms įstaigoms, pavyzdžiui, mokykloms, darželiams, nevyriausybinėms organizacijoms, partijoms. Ir štai valdantieji jau rezga čia reformą. Siūlo nebeleisti gyventojams paramą skirti valstybinėms mokykloms, darželiams, sveikatos priežiūros įstaigoms, kariuomenei.

Teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje du broliai yra kaltinami nesumokėję beveik 143 tūkst. eurų mokesčių valstybei, penktadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).  Anot tarnybos, broliams yra pateikti kaltinimai dėl sukčiaujant panaikintos didelės vertės turtinės prievolės, apgaulingai tvarkytos apskaitos ir klastotų dokumentų.

Valstybės taikoma mokestinė pagalbos priemonė nuo pandemijos nukentėjusioms įmonėms gali būti patęsta keturiems mėnesiams – iki rugpjūčio pabaigos, o dar du mėnesius bus galima susitarti su VMI dėl nepriemokų grąžinimo. Tai trečiadienį pranešė Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovė.

Prabėgo pusė pajamų deklaravimo už 2020 m. laikotarpio, kuris tęsis iki gegužės 3 d. Pajamas deklaravę gyventojai gali susigrąžinti dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM) arba turi padengti jo nepriemoką, rašoma pranešime spaudai. Pirmuoju atveju susigrąžinamą sumą galima padidinti pasinaudojus valstybės teikiamomis lengvatomis, o antruoju − gali laukti nemalonus santaupas apkarpysiantis siurprizas.

Seimo praėjusį gruodį nustatytas nulinis pridėtinės vertės mokestis (PVM) koronaviruso testams, preliminariais skaičiavimais, naudos žmonėms neatnešė, sako Seimo Biudžeto ir finansų komiteto vadovas Mykolas Majauskas. Prekybininkai tvirtina, kad testų kainos dėl didelės konkurencijos nuolat krenta.   „Kol kas nematyti prošvaisčių testų kainų sumažėjimui, tačiau analizuosime Mokesčių inspekcijos duomenis ir kalbėsime su Sveikatos apsaugos ministerija.

„Sodros“ įmokų atidėjimo šiemet paprašė 6 tūkst. įmonių, arba maždaug du kartus mažiau nei pirmojo karantino metu. Taip pat mažėja išduodamų nedarbingumo pažymėjimų, šiek tiek tirpsta nedarbo išmokų gavėjų gretos, skelbia „Sodra“. Įmokų atidėjimai  Nuo antrojo karantino pradžios „Sodrai“ prašymus nevykdyti išieškojimų pateikė 6 tūkst. įmonių, arba maždaug perpus mažiau nei per pirmą karantiną.

Prezidentas Gitanas Nausėda siūlo sustiprinti kai kurių aplinkosaugos rizikų vertinimą, įtvirtinti mokesčių sistemos stabilumą, taip pat užtikrinti asmens duomenų apsaugą ir teisėkūros proceso skaitmenizavimą. Šalies vadovas viešai konsultacijai teikia Teisėkūros pagrindų bei Mokesčių administravimo įstatymų pakeitimus.

Individualiai dirbantys gyventojai nuo pirmadienio gali teikti paraiškas papildomai vienkartinei išmokai. Tam iš valstybės biudžeto numatyta 20 mln. eurų.  Visi norintieji gauti vienkartinę subsidiją Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) puslapyje turi užpildyti nuo Covid-19 nukentėjusio individualią veiklą vykdančio asmens subsidijos paraišką.  Subsidija pareiškėjui, vykdančiam individualią veiklą pagal pažymą, sudarys 100 proc.

Vilniuje veikusi bendrininkų grupė, užsiėmusi statybomis ir apdailos darbais, įtariama nesumokėjusi beveik 370 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Kratų metu sulaikyta 16 asmenų, jiems visiems pareikšti įtarimai dėl dokumentų klastojimo, sukčiavimo, apgaulingo apskaitos tvarkymo. Ikiteisminį tyrimą atlieka Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Vilniaus apygardos valdybos pareigūnai, tyrimą kontroliuoja Vilniaus apygardos prokuratūra.

Daugiabučio gyventojai sutinka, kad būtinus remonto darbus būtina atlikti ir už juos susimokėti. Tačiau kai remontai pradėjo vykti kas dveji metai, žmonėms kilo įtarimų, kad iš jų norima pasipelnyti. Daugiabučio administratorius teigia priešingai – remonto darbai buvo būtini, nes elektros instaliacijos gedimas kėlė grėsmę ne tik žmonių turtui, bet ir gyvybei.

Klaipėdoje vykdomas didelio masto tyrimas, kuriame naudotų automobilių importu į Lietuvą bei jų prekyba užsiimanti bendrininkų grupė įtariama išvengusi daugiau nei 3 mln. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) ir kitų mokesčių sumokėjimo valstybei, rašoma pranešime spaudai. Ikiteisminiam tyrimui vadovauja Klaipėdos apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras.

Specialiųjų tyrimų tarnyba išnagrinėjusi, kiek ir iš kokių žmonių šalies politinės partijos gauna Gyventojų pajamų mokesčio dalies paramą – skelbia apie galimą korupciją ir nesavanorišką paramos skyrimą. Tyrėjai išaiškino daugybę darboviečių, kuriose kartais iki 90 proc. darbuotojų savo mokestinę paramą atiduoda vienai konkrečiai partijai. STT ataskaitoje pirmauja Lietuvos lenkų rinkimų akcija, per metus iš gyventojų gavusi per 340 tūkst. eurų.

Lengvatas žadanti naikinti valdžia pasiūlė įvesti dar vieną papildomą lengvatą. Tokiu keliu eina valdantieji konservatoriai su Ingrida Šimonyte priešakyje. Jie siūlo įvesti lengvatinį, devynių procentų pridėtinės vertės mokestį kavinėse ir restoranuose pagamintam maistui. Tiesa, konservatoriai nė nežada, kad dėl to naudą pajus klientai ir mažės patiekalų kainos – lengvata, tarsi subsidija, gelbėtų tik patį verslą. Opozicija siūlymo palaikyti nežada, kritikuoja jį ir ekonomistai.

Šaldyta kebabų mėsa prekiaujanti įmonė įtariama apgaulingu apskaitos tvarkymu ir neteisingų duomenų pateikimu, kratų metu rasta per 234 tūkst. eurų grynųjų, antradienį pranešė Klaipėdos apskrities policija.

Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas sako, kad Seimui priimant sprendimą, ar pritarti valdančiųjų siūlymui sumažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifą maitinimo įmonėms, būtų nustatyti saugikliai.  „Reikėtų išsigryninti ir išsiaiškinti dėl to, kaip turėtų būti traktuojamas maistas, kuris yra išsinešimui ir tas, kuris pagamintas ir vartojamas vietoje.

Nekilnojamojo turto (NT) mokesčio deklaracijas už 2020 metus pateikė apie 16,5 tūkst. gyventojų – jie deklaravo apie 5,4 mln. eurų mokesčio. Tačiau 3,6 tūkst. žmonių dar skolingi apie 1 mln. eurų, skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). Pamiršusiems deklaruoti ir sumokėti VMI pagal jos duomenis nustatė mokėtiną NT mokestį.

Vyriausybės siūlomi mokesčių keitimai turėtų būti pateikti Seimui per rudens sesiją, o įsigalioti jie galėtų ne anksčiau kaip 2023-iaisiais. Vienas iš galimų keitimų – dalies gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifo nustatymo perdavimas savivaldai, sako premjerė. „Dėl mokesčių – mes labai tikimės, kad tokie pasiūlymai bus pateikti šio rudens sesijai.

Maitinimo paslaugoms pradėjus taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokestį, šio sektoriaus įmonės galėtų didinti atlyginimus darbuotojams ir kompensuoti žaliavų brangimą, prognozuoja Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija.     Asociacijos vadovai Evalda Šiškauskienė ir Gediminas Balnis sako, kad maitinimo sektoriui padėti „nėra geresnio laiko kaip dabar“.   „Ir didelė pagalba, ir subsidija ir dar kiti dalykai.

Reaguodami į sudėtingas ekonomikos perspektyvas, valdantieji siūlo maitinimo paslaugas teikiantiems restoranams, barams, kavinėms ir kitoms užeigoms taikyti lengvatinį 9 proc. pridėtinės vertės mokestį (PVM). Šiuo metu maitinimo paslaugos apmokestinamos standartiniu 21 proc. PVM tarifu. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto (BFK) pirmininkas konservatorius Mykolas Majauskas skaičiuoja, kad lengvata kainuotų apie 90 mln. eurų metams. Šios lėšos būtų numatytos perskirstytame valstybės biudžete.

Svarbi žinia visiems, kada nors nepelnytai gavusiems administracinę baudą, tačiau nesiryžusiems ieškoti teisingumo. Konstitucinis Teismas nusprendė, kad nuo šiol savo nekaltumą teisme įrodžiusiam žmogui valstybė privalės atlyginti advokato išlaidas. Viskas prasidėjo nuo Žilvino Rumino, esą jis vairavo neblaivus. Penkerius metus – tiek laiko Žilvinas Ruminas mynė Lietuvos teismų slenkstį. Istorija prasidėjo dar 2016-aisiais, kai per reidą Vilniaus centre jį sustabdė policija.

Valstybinė mokesčių inspekcija vis dažniau papurto socialinių tinklų „Facebook“, „Instagram“, „Youtube“ įžymybes. Mat, nuomonės formuotojai, vadinamieji „influenceriai“ ne visada apskaito savo pajamas, ir taip nuslepia dalį mokesčių. Inspektoriai patikrinę vos penkis asmenis rado 70 tūstančių eurų nedeklaruotų eurų.

Teismui perduota baudžiamoji byla, kurioje Vilniuje namus renovavusios įmonės vadovas kaltinamas nuslėpęs per 91 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM), ketvirtadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).  Anot tarnybos, Ignalinoje registruotos, tačiau sostinėje veikusios bendrovės direktorius yra kaltinamas apgaulingu apskaitos tvarkymu, neteisingų duomenų apie pajamas teikimu bei didelės vertės turto pasisavinimu.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad koronaviruso pandemijos pasekmės Lietuvos ekonomikai bus ilgalaikės, daliai verslų bus sunku atsigauti, o kai kurie jų, pavyzdžiui, konferencijų turizmas, gali iš esmės pasikeisti.

Nors šalį vargina karantino padariniai, dabar geriausias laikas imtis išsamios mokesčių reformos, tikina ekonomistas. Kaip turėtumėme keisti mokesčius? Ar valdžia ryšis šiam žingsniui artimiausiu metu? Apie tai – pokalbis su ekonomistu Nerijumi Mačiuliu. Atšventėme Kovo 11-ąją ir sakote, kad viskas, Lietuvai 31 metai, reikia skubiai ir iš esmės keisti mokesčių sistemą.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad šiais metais pajamas deklaruoti už 2020 m. turi 267 tūkst. individualią veiklą vykdančių gyventojų, iš kurių 58 tūkst. jau pateikė metines pajamų mokesčio deklaracijas su mokėtina 11 mln. eurų GPM suma, rašoma sprendime spaudai.

Darbas svetur žavi savo galimybėmis: per trumpą laiką pavyksta uždirbti visų metų lietuvišką atlyginimą viršijančias pajamas. Tačiau tai – dar ne viskas: dalyvaujant mokesčių susigrąžinimo procese, piniginę papildyti gali įspūdingos sumos, rašoma praneišme spaudai. Apie šią galimybę informuoti toli gražu ne visi lietuviai, tačiau sėkmės istorijų irgi netrūksta. Sužinojo atsitiktinai Pirmoji 2021-ųjų pusė sutampa su mokestinių metų pradžia.

Mokesčių lengvatų peržiūros darbo grupė, kurią subūrė Finansų ministerija, jau sulaukė iš ekspertų, verslo ir visuomenės atstovų virš 200 pasiūlymų, ką reikėtų keisti šalies mokesčių sistemoje. Tiesa, pirmoji ministerijos ir kai kurių valdančiosios daugumos atstovų žinutė – skubos nebus, laukia daug diskusijų, o mokestiniai pakeitimai įsigalioti galėtų 2023 metais.

Trečiadienį prasidėjo Seimo pavasario sesija, kurioje naujieji valdantieji sėdo svarstyti tokių klausimų, kurių ankstesnės valdžios nesiimdavo – pradedant tam tikrais žmogaus teisių įstatymais, baigiant vienos lyties asmenų partneryste. Apie tai, kokie įstatymai svarbiausi ir ar jie verti pirmenybės būtent dabar, tv3.lt portalo laidoje „Dienos pjūvis” kalbėjo Seimo nariai Eugenijus Gentvilas ir Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas teigia, kad mokesčių pertvarka negali būti skubota ir jai parengti reikia laiko.  Vitas Vasiliauskas komentavo Finansų ministerijos darbo grupės planus suformuluoti siūlymus dėl mokesčių lengvatų ir kitų pakeitimų spalio mėnesį.  „Centrinis bankas kaip laikėsi tos pozicijos, kad reikia sisteminio priėjimo, taip ir toliau jos laikosi.

Didieji bankai Lietuvoje toliau brangina savo paslaugas. Ar įmanoma tai sustabdyti ir apsaugoti savo pinigines? Kaip sumažinti bankų godumą, jau svarsto ir naujieji valdantieji. Jie viltis deda į naujųjų fintech įstaigų konkurenciją. Tačiau ekspertai į jas didelių vilčių nededa ir ragina greičiau nelaidoti valstybinio komercinio banko projekto. Automobilius nuomojančios ir remontuojančios įmonės Šiauliuose savininkai šiemet nusprendė pakeisti banką.

Šimtai įmonių, dėl pandemijos gaunančių valstybės paramą, jau kelia įtarimų Valstybinei mokesčių inspekcijai. Inspektoriai kaltina verslininkus, kad šie ima paramos subsidijas – atidėlioja mokesčių mokėjimą, tačiau tuo pat metu išsimoka milijoninius dividendus. Inspektoriai tokiems verslininkams jau grasina botagu – lieps grąžinti dividendus, nebeskirs paramos. Tuo metu verslo atstovai teisinasi, kad milijonai sąskaitoje ar išsimokėti dividendai dar nereiškia, kad įmonei nereikia paramos.

Dalis įmonių ir verslininkų, kurie prašo pagalbos kaip nukentėję nuo koronaviruso pandemijos ir karantino apgaudinėja sistemą. Prašo pagalbos, nors realiai nenukenčia arba išmoka pelno, perkelia darbuotojus, imituoja prekybinę veiklą, nors gamina antkapius. Tokioms įmonėms žadamas papildomas dėmesys.

Mokesčių sistemos peržiūroje ketinama įvertinti, ar reikia pokyčių dabartinei tvarkai, kai iš artimųjų gautoms dovanoms ir paveldimam turtui netaikomas gyventojų pajamų mokestis (GPM), rašo portalas delfi.lt. Anot jo, GPM netaikymas dovanoms kainuoja biudžetui 64,6 mln. eurų per metus. Neapmokestinamosioms pajamoms priskiriamos iš artimų giminaičių gaunamos dovanos, neatsižvelgiant į jų vertę.

Nekilnojamo turto (NT) mokestį, kai viso turimo NT vertė viršija 150 tūkst. eurų, Lietuvoje moka virš 20 tūkst. gyventojų. Šio mokesčio mokėjimo terminas už praeitus metus baigėsi jau prieš kurį laiką, tačiau bene ketvirtadalis mokestį mokančių asmenų dar liko nesusimokėję. Specialistai įspėja, kad dėl to gresia nemalonumai. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) primena, kad nuo 2020 m. bendra neapmokestinama NT vertė yra 150 tūkst. eurų.

Seimo nariai užsimojo įvesti „milijonierių mokestį“ – paveldintiems didesnį nei 1 mln. eurų turtą, siūloma jį apmokestinti 20 proc. tarifu – net jei tą turtą paveldi milijonieriaus giminaičiai. Projekto siūlytojai kalba apie socialinį teisingumą, o ekspertai ir ekonomistai abejoja, ar toks mokestis suveiktų, esą turtingi žmonės tikrai ras būdų, kaip jo nemokėti.

Kaimynų karas tęsiasi jau 12 metų. Plungiškis teigė, kad tiek laiko neranda teisybės – jo kaimynas savo namuose įsirengęs pobūvių salę, o už svečių automobilių stovėjimą bendroje gatvėje mokesčių nemoka. Plungiškis Jonas Muralis ir pats turi kelias kavines Plungės mieste, todėl jam tenka miesto savivaldybei mokėti už klientų pastatytus automobilius.

Organizuota aferistų grupuotė prisidengdama aliejaus ir dyzelino prekyba tarp fiktyvių įmonių vos per pusmetį sugebėjo nuslėpti daugiau kaip milijoną eurų pridėtinės vertės mokesčio. Sulaikyti 5 asmenys, tarp jų ir trylika kartų teistas pagarsėjęs finansinių machinacijų mėgėjas ir milijonierius, buvęs „Dujotekanos" vadovas Rimandas Stonys. Pastarojo vienintelio prokurorai neprašo suimti.

Įstatymų pakeitimai, naikinantys ar keičiantys dalį mokesčių lengvatų, galėtų būti priimti šiemet arba kitąmet, bet įsigaliotų tik 2023-aisiais, sako premjerė Ingrida Šimonytė. Anot jos, Vyriausybės programos priemonių plane numatytas siekis pataisas priimti dar šiais metais nesikerta su planu, jog pakeitimai įsigaliotų 2023 metais.

Šiemet, praėjusių metų deklaraciją elektroniniu būdu gyventojai savarankiškai galėjo pildyti jau nuo metų pradžios. Vis tik Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) specialistai pastebi, kad dar ne visi trečiųjų šalių duomenys yra perkelti į deklaracijas. Todėl gyventojams gali tekti patikslinti užpildytas deklaracijas. VMI praneša, kad šiuo metu duomenis apie gyventojų pajamas ir išlaidas jau yra pateikę daugiau kaip 97 proc. trečiųjų šaltinių. Vis dėlto, dar laukiama duomenų iš 2,5 tūkst.

Nuo kovo 1 dienos Lietuvoje didėja rūkalų akcizai, tačiau pinga vaistai nepasiturintiems pensininkams ir neįgaliesiems.  Akcizų didėjimas yra paskutinis pagal 2019–2021 metų tabako gaminių akcizų planą.  Cigarečių pakelis nuo pirmadienio turėtų brangti apie 13 centų, pakelis cigarilių ar cigarų – apie 17 centų (jei pakelyje yra 20 gramų apmokestinamo produkto), o 30 gramų rūkomojo tabako – apie 42 centais.

Per artimiausius metus daugelyje šalies miestų atsiras specialios zonos, kuriose bus draudžiamas arba ribojamas įprastų automobilių eismas. Per mažiau nei dešimtmetį bent pusė Lietuvoje naudojamų automobilių turėtų būti pakeisti elektriniais, o iki 2035 m. – visi šalyje automobiliai būtų varomi tik atsinaujinančiais elektros ištekliais (AEI). Tai numatyta Aplinkos ministerijos Seime registruotame nutarimo projekte.