mokesčiai

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) pasiūlius Lietuvai didinti aplinkosaugos mokesčius, už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas eurokomisaras sako, kad Europa laikosi požiūrio, kad mokesčius reikia subalansuoti – didinant vienus, reikėtų mažinti kitus.   Virginijaus Sinkevičiaus teigimu, Europos Komisija (EK) mano, jog jei valstybė laikosi principo „teršėjas moka“ ir didina taršos mokesčius, kartu reikėtų sumažinti kitus, pavyzdžiui, darbo mokesčius.

Vis griežtėjantys tabako gaminių reikalavimai ir draudimai rūkantiems, panašu, veikia kiek kitaip, nei planuota. Daugiau lietuvių pradeda rūkyti kitokius tabako gaminius, o ne rūkyti meta. Valstybinė mokesčių inspekcija ir prekybos centrai pastebi mažėjančius cigarečių pardavimus, tačiau specialistai džiaugtis neskuba. Auga kitokių tabako produktų pardavimai, taip pat sulaikoma vis daugiau cigarečių kontrabandos.

Antradienį Seimas toliau svarstė kitų metų valstybės biudžeto projektą, nuo jo priklausys, kokio dydžio mokesčius mokėsime ir kokių išmokų galime tikėtis. Galiausiai po svarstymų jis grąžintas Vyriausybei tobulinti. Jis bus tobulinamas atsižvelgiant į Seimo komitetų išvadas. Diskusijas pradėjusi kandidate į finansų ministres įvardijama Gintarė Skaistė atkreipė dėmesį, kad biudžete nenumatytos lėšos kai kurių galiojančių įstatymų įgyvendinimui.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) ragina Lietuvą sumažinti subsidijas iškastinio kuro vartojimui ir įvesti anglies dvideginio mokestį, siekiant žalesnės ekonomikos. „Reikėtų sugriežtinti šią politiką – sumažinti subsidijas iškastinio kuro vartojimui“, – nuotolinėje spaudos konferencijoje pirmadienį sakė organizacijos generalinis sekretorius Angelis Gurria.

Kandidatas į aplinkos ministrus 36 metų Simonas Gentvilas sako, kad taršos mokesčiai turi tapti ne biudžeto pildymo instrumentu, o kurti ekologišką alternatyvą. Jis žada keisti automobilių taršos mokestį bei didinti mokesčius dideliems aplinkos teršėjams.  Pretendentas į ministro postą, be kita ko, norėtų, kad nuo 2025 metų visuose šalies miestuose viešasis transportas būtų varomas tik elektra, būtų rūšiuojamos maisto atliekos.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad daugiau kaip 335 tūkst. gyventojų ir įmonių jau sumokėjo 17,6 mln. eurų žemės mokesčio, kurio terminas lapkričio 16 d.  2020 m. mokestis apskaičiuotas 704,7 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie į savivaldybių biudžetus sumokės 39,4 mln. eurų: apie 33,2 mln. eurų gyventojai ir apie 6,2 mln. eurų įmonės.  „Šiais metais aktyviausiai žemės mokestis mokamas Vilniaus, Kauno ir Panevėžio miestuose bei Kauno rajone.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad pakeistos Kainodaros taisyklių nuostatos, kurios leis mokesčių mokėtojams paprasčiau pagrįsti mažos pridėtinės vertės paslaugų kainas ir nebedokumentuoti kontroliuojamųjų vidinių sandorių. Tarp kitų esminių pakeitimų – patikslinta pelno padalijimo metodo taikymo tvarka, įtvirtintos sunkiai nustatomos vertės nematerialiojo turto kainos koregavimo aplinkybės, kai toks turtas perleidžiamas ar įsigyjamas.

Dviejų Kaune veikiančių nekilnojamo turto plėtros įmonių vadovai kaltinami nuslėpę 220 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio (PVM), pirmadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).  Pasak FNTT, kaltinimai dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir neteisingų duomenų apie pajamas pateikimo yra pareikšti dviem paeiliui vienai įmonei vadovavusiems direktoriams ir kitos tarpusavyje susijusios įmonės vadovui.

Kėdainiuose veikiančių laidojimo namų direktorius kaltinamas nuslėpęs beveik 38 tūkst. eurų pajamų, penktadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).  Pasak tarnybos, šiuo metu jau baigto ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, kad įmonės direktorius laidojimo paslaugas užsisakiusiems klientams išrašydavo sąskaitas faktūras, kuriose būdavo nurodyta mažesnė, nei iš tikrųjų mokama, suma arba jų išvis neišrašydavo ir grynaisiais pinigais gauto apmokėjimo visai neįtraukdavo į buhal...

Įmonės, kurioms dėl koronaviruso krizės yra atidėtas mokesčių mokėjimas, „Sodrai“ juos pradės grąžinti 2022 metais.   „Sodros“ vadovė Julita Varanauskienė pranešė, kad jau yra sudaryta 130 mln. eurų atidėtų mokesčių grąžinimo sutarčių, jas pasirašė 13 tūkst. įmonių.   „Dažniausiai sutartis yra tokia, kad kitais metais, 2021-aisiais, draudėjai gali nemokėti nieko, o lygiomis dalimis pradės mokėti nuo 2022 metų“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė „Sodros“ vadovė.

Išrinkus naują Seimą būsima valdančioji koalicija iš konservatorių ir liberalų artimiausiu metu mokesčių keisti nežada. Tačiau net be naujų permainų, dabartiniai įstatymai numato kai kuriuos mokestinius pakeitimus. Dėl jų dalis gyventojų į rankas gaus daugiau pinigų, tačiau daugiau jų išleis ir kai kurioms prekėms. Svarbiausius mokesčių pakeitimus nuo 2021 m. portalui tv3.lt paaiškino Valstybinės mokesčių inspekcijos Teisės departamento direktorė Rasa Virvilienė.

Vyriausybė 20 eurų padidino kitų metų minimalią algą, o darbdaviai jau ieško būdų, kaip ją sumažinti. Vyriausybė neįsiklausė į jų raginimus palaukti, kaip ekonomiką paveiks antroji koronaviruso banga, tad dabar ragina minimalios algos nedidinti bent patirties neturintiems jaunuoliams. Tačiau profsąjungos, studentų organizacijos bei socialinių reikalų ministerija perspėja, jog tai diskriminacinis siūlymas. Baigęs mokyklą Orestas nusprendė palikti Šiaulius ir studijuoti Vakarų Europoje.

Mokesčių didinimas nėra panacėja siekiant didesnio valstybės biudžeto perskirstymo – daugiau lėšų galima surinkti naikinant mokesčių lengvatas, tarifų skirtumus ar kovojant su šešėliu, sako šalies prezidento patarėjas Simonas Krėpšta.

Alytaus rajono verslininkams, valdantiems pramogų parką „Tarzanija“, pareikšti įtarimai mokesčių slėpimu, trečiadienį pranešė Alytaus apskrities policija. Jos teigimu, įtariama, kad verslininkai galėjo nuslėpti ne mažiau nei 26 tūkst. eurų gautų pajamų ir šiuos pinigus pasisavinti. Įtarimai pareikšti įmonių vadovams – 45 ir 25 metų moterims bei 44 metų vyrui, taip pat 49, 42 ir dviem 37 metų darbuotojoms. Jiems skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Po Seimo rinkimų paaiškėjo, kad daugiausia mandatų naujame parlamente turės Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) kartu su Liberalų sąjūdžių ir Laisvės partija. Jų rinkimų programos mokesčių srityje gerokai skiriasi. Tad ko tikėtis gyventojams ir verslui? Kandidate į premjeres įvardijama konservatorė Ingrida Šimonytė kaip prieš rinkimus, taip ir po jų gana atsargiai kalba apie mokesčius.

20 tūkst. įmonių, įtrauktų į nukentėjusių nuo COVID-19 sąrašą, šiandien turėjo sulaukti aktualios informacijos apie mokestinės pagalbos priemonių taikymą ir mokestinės paskolos sutarties be palūkanų sudarymo galimybes bei sąlygas, informuoja Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI). „Neigiamą COVID-19 poveikį patyrusioms įmonėms, mokestinės pagalbos priemonės taikomos iki š. m. gruodžio 31 d., o tai reiškia, jog iki šio termino ir dar du mėnesius po jo, pastarosios yra atleistos nuo delspinigių, jo...

Teismui perduota byla, kurioje tėvas ir du sūnūs kaltinami nuslėpę beveik pusę milijono eurų mokesčių ir pasisavinę dar per 1,1 mln. eurų, antradienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT). Kaune įsikūrusios ir pramoninių įrenginių gamyba bei tobulinimu užsiimančios įmonės direktorius ir du toje pačioje įmonėje dirbę jo sūnūs, bylos duomenimis, imitavo bendradarbiavimą su keturiomis Jungtinėje Karalystėje bei Kipre registruotomis, tačiau veiklos nevykdančiomis įmonėmis, klastojo s...

Po antrojo Seimo rinkimų turo jau aišku, kad valdančiąją koaliciją sudarys Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija su Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija. Ekonomistai pastebi, kad naujoji valdžia atneš pokyčių ir ekonominėje politikoje. Tačiau būtina, kad šie būtų ilgalaikiai ir skaidrūs. Portalo tv3.lt kalbinti ekonomistai teigė, kad daugiausiai pokyčių galime tikėtis mokestinėje sistemoje. Tačiau apie juos išgirsime ne iš karto, greičiausiai kitais ar dar kitais metais.

Seimas svarstys Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisas, kuriomis siūloma išplėsti galiojančią gyventojų pajamų mokesčio lengvatą ir nustatyti galimybę susigrąžinti dalį sumokėto pajamų mokesčio už per kalendorinius metus patirtas išlaidas už profesinį mokymą (ar jo dalį) ir (ar) aukštojo mokslo studijas, neatsižvelgiant į tai, kelinta atitinkama kvalifikacija įgyjama.

Aiškėja, kiek kitąmet didės minimali alga bei atlyginimai dešimtims tūkstančių biudžetininkų ir politikams. Vyriausybė minimalią algą nusprendė didinti apie 20 eurų į „rankas". Politikai ir valdininkai padidėjimą pajus skirtingai. Štai prezidentas gaus 33 eurais daugiau, o paprastam specialistui bus pridėti vos 2-3 eurai. Vaiko pinigai kitąmet didės 10 eurų, iki 70-ties. Marijampolės bibliotekoje Raminta vadovauja multicentrui.

Seimas nepradės svarstyti penkių valstiečių siūlymo peržiūrėti ankstesnį sprendimą ir nuo kitų metų nedidinti mokesčių už aplinkos teršimą.   Tai numatančios Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo pataisos Seimui turėjo būti pateiktos antradienį. Tačiau aplinkos ministrui „valstiečiui“ Kęstučiui Mažeikai paprašius, pakeitimai iš darbotvarkės išbraukti: už balsavo 93 Seimo nariai, prieš – du, o susilaikė šeši.

Vieno didžiausių šalies bankų klientas, ilgą laiką visiškai nesinaudojęs jo išduota mokėjimo kortele ir jokiomis kitomis paslaugomis, netikėtai sulaukė pranešimo, kad yra skolingas. Banko atstovė primena, kad net ir nesinaudojant kortele, klientai moka kasdienių paslaugų mokestį. „Luminor“ banko klientą Roką (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinoma) neseniai nustebino pranešimas, kad jo banko sąskaitoje trūksta 4,3 euro mokesčiams už suteiktas kasdienes banko paslaugas sumokėti.

Lietuva atsisako elektros tiekimo monopolio, todėl iki 2023 m, visi gyventojai turės pasirinkti, iš ko pirkti elektrą. Dar šiais metais pirmieji tai padaryti turės daugiausiai elektros suvartojantys gyventojai. Iki šiol gyventojai Lietuvoje elektros energiją, kurios kainą nustatė Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), pirko iš visuomeninio tiekėjo.

Lietuvoje pajamų nelygybė tebėra viena didžiausių Europos Sąjungoje. Nors prieš 4 metus į Seimą einantys politikai žadėjo vargšams kone rojų. Štai dabar nauji rinkimai ir vėl liejasi pažadai suvienodinti mokesčius vargšams ir turtingiesiems. Tik dabartiniai valdantieji pažadus dalina jau atsargiau. Pastarajai Seimo kadencijai artėjant prie pabaigos, savo gerove konservatorių ir valstiečių lyderiai skųstis neturėtų.

Prieš ketverius metus klientams atverta išmanioji mokesčių administravimo sistema (toliau – i.MAS) startavo su dviem posistemiais, skirtais sąskaitų faktūrų bei krovinių važtaraščių teikimui. Šiuo metu sistema vystoma toliau – perkėlus daugiau nei 5 mlrd. įrašų iš kitų posistemių, jau testuojamas ir išmaniosios kontrolės procesų valdymo posistemis - i.KON.  Atrankos kontrolei procesai – automatizuojami  i.KON posistemis iš esmės skirtas automatizuoti kontrolės procesų valdymą.

Po Užimtumo tarnybos pasiūlytų 200 eurų siekiančių išmokų bedarbiams darbo paieškoms, seniūnijos neteko viso būrio pagalbininkų, nudirbdavusių svarbiausius aplinkos tvarkymo darbus už pašalpas. Mat jei ieškaisi darbo pusę metų, atidirbinėti nebereikia. Seniūnijoms pritrūkus darbo rankų ministras siūlo kurti laikinas darbo vietas. Kiemsargė Irena su šluota ir grėbliu prižiūri nemažą Panevėžio rajono savivaldybės teritoriją.

Atlikti naujausi tyrimai rodo, kad septyniems iš dešimties gyventojų atlyginimas šiemet kilo. Tačiau augimas buvo perpus mažesnis nei pernai. O štai viešajame sektoriuje – fiksuojamas įspūdingas atlyginimų šuolis. Skaičiuojama, kad per metus viešajame sektoriuje atlyginimai vidutiniškai išaugo 13 procentų. Tuo tarpu ekonomistai įspėja – atsipalaiduoti ir tikėtis sotesnio gyvenimo kitąmet dar per anksti. Koronaviruso sukelta krizė įsisuko ir į gyventojų kišenes.

Donaldas Trumpas sekmadienį sulaukė įtarimų, kad prieš tapdamas JAV prezidentu daug metų mokėjo labai mažai federalinių pajamų mokesčių arba jų nemokėjo išvis. Laikraščio „The New York Times“ straipsnyje remiantis daugiau kaip 20 metų mokesčių deklaracijomis teigiama, kad prezidentas milijardierius 2016-aisiais, kai laimėjo prezidento rinkimus, sumokėjo tik 750 dolerių (645 eurų) federalinių pajamų mokesčių.

Moterys Lietuvoje vidutiniškai vis dar uždirba mažiau nei vyrai – atlyginimų atotrūkis 2019 metais siekė 12,4 proc. Atlikus tyrimą Lietuvos įmonėse, paaiškėjo, kad vyrai karjeros viršūnę pasiekia sulaukę maždaug 30-39 metų, kai moterys tokiu metu patiria didžiausią riziką būti diskriminuojamos dėl lyties darbo rinkoje – dažnai tokio amžiaus jos daro pertrauką karjeroje dėl motinystės ar sugrįžusios į darbą siekia derinti šeimos ir profesinį gyvenimą.

2020 m. rugsėjo 24 d., Vilnius. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad LR Vyriausybės sprendimu pakeistas mokestinės pagalbos priemonių taikymo terminas – mokesčių mokėtojams, nukentėjusiems nuo COVID-19. Mokesčius, neigiamą COVID-19 poveikį patyrusios įmonės ir gyventojai, galės atidėti iki š. m. gruodžio 31 d. Per du mėnesius po šio termino, jie galės kreiptis į mokesčių administratorių ir sudaryti mokestinės paskolos sutartį be palūkanų.

Ar didės kitąmet minimali alga? Ir kiek? Profsąjungos ragina į rankas mokėti bent 30 eurų daugiau. Vyriausybė prieš rinkimus taip pat nenori pasirodyti šykšti ir didinti algas neprieštarauja, tačiau kukliau. Darbdaviai ragina minimalios algos iš viso nedidinti ir palaukti kol praeis koronaviruso pandemija ir ekstremali situacija. Pavasarinio karantino paralyžiuoti Panevėžio meninio stiklo studijos stiklapūčiai mėgina vėl stotis ant kojų ir užkuria kone pusmetį šalusias krosnis.

Dėl koronaviruso krizės augant valstybės skolai, ateityje gali tekti  didinti kai kuriuos mokesčius, tačiau pakeitus ekonomikos struktūrą, jų našta nebūtų tokia sunki nei gyventojams, nei šalies ūkiui, sako finansų ministras. „Ar būtinai reikės kelti mokesčius? Na, žinoma, čia galėtų labiau tikrieji politikai atsakyti, tie, kurie dalyvauja rinkimuose ir kokiu būdu mes tai darysime.

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad dėl techninio sutrikimo kai kuriems mokesčių mokėtojams buvo išsiųsti klaidingi pranešimai.  VMI teigė, kad ketvirtadienį Mano VMI buvo išsiųsti 2015 metų pranešimai be jokio turinio, kurių antraštė „Pranešimas apie nesumokėtus mokesčius“. Į tuščius pranešimus klientai turėtų nereaguoti.  Pažymėtina, kad visą korektišką informaciją galima matyti prisijungus prie Mano VMI -> Apskaitos duomenys.

Kauno miesto savivaldybė antradienį perpus sumažino nekilnojamojo turto ir žemės nuomos mokesčius viešbučiams. Opozicinių konservatorių atstovai ragino savivaldybę peržiūrėti ir kitas sritis bei įvertinti, ar ir jiems nereikėtų skirti lengvatų. „Norėtųsi, kad būtų dar kartą peržiūrima, kokiems sektoriams taip pat galėtumėme suteikti lengvatas, kadangi matome, kad krizė dar nesibaigė“, – sakė konservatorius tarybos narys Paulius Lukševičius.

Jau greitai elektra taps panašia preke į mobilųjį ryšį. Ir elektros kainų valstybinė komisija nebereguliuos – mokėsime tiek, kiek paprašys jos pardavėjai. Valdžia tvirtina, esą kainas sutvarkys konkurencija, mat elektros pardavėjų bus nebe vienas, tačiau vis daugiau balsų girdisi,  kad elektros kainos kils.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pirmadienį pranešė išaiškinusi lietuvių ir latvių grūdų pardavėjų grupuotę, kuri įtariama tarpusavyje vykdžiusi fiktyvius sandorius, klastojusi dokumentus ir valstybei nesumokėjusi pusės milijono mokesčių. Kaltinimai pateikti šešiems asmenims, jie įtariami apgaulingu buhalterinės apskaitos tvarkymu, dokumentų klastojimu, neteisingų duomenų apie pajamas pateikimu, sukčiavimu ir didelės vertės svetimo turto pasisavinimu.

Įmonės turėtų susimąstyti apie tai, kiek anglies dvideginio išmetama gamybos procese, nes tikėtina, kad per artimiausius penkis metus Europos Komisija (EK) turėtų įvesti naują taršos mokestį, svarsto ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Nekilnojamojo turto (NT) nuomos mokesčio subsidiją galės gauti ir tos bendrovės, kurios dėl karantino negalėjo vykdyti nepagrindinės veiklos. Dabar kompensacija suteikiama tik dėl pagrindinės veiklos draudimo ar ribojimo.    Vyriausybė trečiadienį pritarė Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pasiūlymui tikslinti tvarką, pranešė ministerija.  Ministras Rimantas Sinkevičius teigė, kad kompensaciją galės gauti, pavyzdžiui, gamybos įmonės, kurios kartu ir prekiauja.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdyba kartu su Klaipėdos apygardos prokuratūra baigė ikiteisminį tyrimą, kuriame du jauni uostamiesčio verslininkai ir jų vadovauta bendrovė kaltinami apgaulingai tvarkę buhalterinę apskaitą bei teikę neteisingus duomenis apie pajamas. Valstybei padaryta žala siekia per 43 tūkst. eurų.

Panevėžio apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos (AVMI) specialistai mokestinio patikrinimo metu vienam iš sostinės grožio salonų apskaičiavo į biudžetą sumokėti beveik 108 tūkst. eurų nuslėptų mokesčių, delspinigių ir baudų. Tai pirmas toks atvejis, kai grožio salonui mokesčiai apskaičiuoti už praėjusius penkerius metus.

Mokesčio už viešuosius interesus atitinkančias paslaugas (VIAP) lengvata pasinaudojusiam verslui valstybė išmokėjo 13,1 mln. eurų, iš jų 5,9 mln. eurų atiteko naftos koncernui „Orlen Lietuva“, rašo naujienų portalas 15min.lt.  Daugiau nei po milijoną gavo įmonės „Akmenės cementas“ (1,2 mln. eurų) ir Panevėžio grūdų perdirbimo bendrovė „Roquette Amilina“ (1,4 mln.

Vyriausybė trečiadienį iš esmės pritarė, kad šiemet dėl koronaviruso krizės gerokai mažiau pajamų gaunanti valstybės valdoma bendrovė Lietuvos oro uostai būtų atleista nuo 9,7 mln. eurų pelno įmokos. Kitu atveju ji gali tapti nemoki.  Susisiekimo ministerija teigia, kad sumokėjus pelno įmoką už 2019 metus, įmonė privalėtų iš karto grąžinti Šiaurės investicijų banko (ŠIB) paskolos dalį – daugiau ne 13 mln. eurų, be to, ji netektų  galimybės iš ŠIB pasiskolinti dar 70 mln.

Dauguma Lietuvoje veikiančių ir investicinio gyvybės draudimo paslaugas teikiančių draudimo įmonių atsižvelgė į Lietuvos banko (LB) poziciją dėl valdymo mokesčių susigrąžinimo, dėl to investicinio gyvybės draudimo klientai jau gauna didesnę naudą ir gali sukaupti daugiau lėšų.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba trečiadienį pranešė apie baigtą ikiteisminį tyrimą, kuriame vyras yra kaltinamas per septynerius metus nelegaliai suteikęs daugiau kaip 930 tūkst. eurų paskolų ir nesumokėjęs mokesčių valstybei.  Pasak FNTT, Klaipėdos mieste ir apskrityje veikęs vyras dirbo kartu su nekilnojamo turto agentūromis, kurios parūpindavo jam klientų.

Laiku ir teisingai pajamų deklaraciją užpildžiusiems gyventojams jau pervesta beveik 150 mln. eurų pajamų mokesčio (GPM) permokų.  Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) penktadienį pranešė, kad pinigai pasiekė daugiau kaip 717 tūkst. gyventojų. Jau gražinta daugiau kaip 97 proc. permokų, o dėl likusios dalies būtina įsitikinti popierinių dokumentų teisingumu. „Šiais metais gyventojams grąžintina permoka yra beveik 30 proc.

Automobiliais iš Jungtinių Amerikos Valstijų prekiaujančios įmonės vadovas yra kaltinamas nesumokėjęs daugiau kaip 850 tūkst. eurų pridėtinės vertės mokesčio, penktadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba.  Ikiteisminio tyrimo duomenimis, Vilniuje registruota įmonė JAV automobilių aukcionuose pirkdavo apynaujes, tačiau apgadintas įvairių modelių transporto priemones ir jas pardavinėjo klientams Lietuvoje bei užsienyje.

Vyriausybė pritarė Vidaus reikalų ministerijos (VRM) pasiūlymui ir skyrė pareigūnams 1,338 mln. eurų. Šios lėšos bus skirtos išlaidoms darbo užmokesčio priemokoms ir mokėjimams už darbą švenčių dienomis, taip pat už viršvalandinį darbą kompensuoti tiems VRM pavaldžių įstaigų pareigūnams ir kitiems darbuotojams, kurie tiesiogiai dalyvavo suvaldant ekstremaliąją situaciją.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Klaipėdos apygardos valdybos pareigūnai, vadovaujant Klaipėdos apygardos prokuratūrai, atliko kratas vienoje Tauragės transporto įmonėje, kuri įtariama nesumokėjusi apie pusę milijono eurų mokesčių valstybei, o dar beveik milijonas galėjo būti išmokėtas darbuotojams „vokeliuose“. Šiuo metu įtarimai pareikšti 2 asmenims. Tauragėje įsikūrusi įmonė užsiima transporto priemonių pervežimu Vakarų Europoje, daugiausiai Prancūzijoje.

Sutarus dėl naujo ES biudžeto paaiškėjo, kad Lietuvai bus skirti milijardai eurų ES išmokų. Tačiau kartu su šiais pinigais planuojama jau nuo kitų metų įvesti ir naujus mokesčius. Juos mokės visi europiečiai – taip pat ir lietuviai. Ekonomistai pripažįsta, kad dėl to brangs kai kurios prekės ir paslaugos. Visų ES šalių vadovų pasirašytose išvadose dėl būsimo bendrijos biudžeto sutariama, kad bendrijai reikia įvesti naujus pajamų šaltinius.