migrantų krizė

Į Lietuvos Respublikos teritoriją trumpam įžengusį Baltarusijos pasienietį vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė vadina Baltarusijos provokacija. Jos teigimu, dėl incidento Užsienio reikalų ministerija Baltarusijai įteiks notą. „Kai vyksta hibridinis karas, tokios atakos, tikriausiai galime tikėtis visko. Matyt, yra tam tikros provokacijos ir bandymai sukelti kažkokias tai reakcijas. Mano žiniomis, Užsienio reikalų ministerija ruošia notą.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia, kad situacija dėl neteisėtų migrantų Lietuvoje pamažu stabilizuojasi, tačiau atsipalaiduoti dar negalima. Ministrės teigimu, dar 14 neteisėtų migrantų apsisprendė savanoriškai grįžti į savo kilmės šalis. „Ši savaitė rodo, kad situacija kaip ir stabilizavosi, bet tikrai negalime atsipalaiduoti, turime būti pasiruošę įvairiems scenarijams“, – žurnalistams penktadienį kalbėjo A. Bilotaitė.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen interviu Bendra.lt platformai išdėstė savo požiūrį į Lietuvą ištikusią migracijos krizę ir užsiminė, kad artėjant šaltajam sezonui daugiau savivaldybių teks priimti į Lietuvą nelegaliai patekusius migrantus. Į neeilinę sesiją susirinkęs Seimas rugpjūčio 10 d. priėmė penkis su neteisėta migracija susijusius įstatymus, kuriuos jau kitą dieną pasirašė Prezidentas.

Vyriausybė ketvirtadienį pradėjo procedūrą dėl papildomų įgaliojimų kariams pasienyje suteikimo trims mėnesiams. Sprendimą, kuriuo tikimasi padėti pažaboti migrantų krizę Lietuvoje, turi patvirtinti prezidentas Gitanas Nausėda.

Irakas repatrijavo 370 savo piliečių, grįžusių nuo Baltarusijos sienos su Lietuva, trečiadienį pranešė vienas šaltinis Bagdado vyriausybėje. Lietuva pastaruoju metu susiduria su išaugusia neteisėta migracija iš Baltarusijos. Dėl to šalyje paskelbta ekstremali padėtis, taip pat priimtas sprendimas atvykėlius apgręžti. Šiemet į Lietuvą per sieną su Baltarusija pateko per 4 tūkst. migrantų. Lietuvos pareigūnai išaugusius jų srautus vadina Minsko režimo hibridine agresija.

Jau daugiau nei savaitę į Lietuvos Respublikos teritoriją neįleidžiami neteisėti migrantai. Kai kurie Seimo kontrolierių įstaigos darbuotojai vadina tai šiurkščiu žmogaus teisių pažeidimu, tačiau vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė kaltina įstaigą neprofesionalumu ir pareigūnų diskreditavimu, bei sako, kad pozicijos keisti neketina.

Irako oro linijų kompanija „Iraqi Airways“ skelbė savaitei stabdanti skrydžius į Minską, tačiau kelionės yra toliau vyksta. Nors kai kurie skyrdžiai atšaukti, tačiau Irako aviakompanijai priklausantis lėktuvas penktadienį nusileido Baltarusijoje, rašo 15min.lt Tai patvirtinta ir tinklalapis flightradar24.com, kuriame galima realiu laiku stebėti lėktuvų skrydžius.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) teigia turinti žinių, kad migrantai, neteisėtai bandantys kirsti Baltarusijos ir Lietuvos sieną, žino, kur yra pasienio kontrolės punktai. „VSAT pareigūnai turi žinių, kad migrantai žino, kur yra pasienio kontrolės punktai“, – BNS sakė tarnybos atstovas Rokas Pukinskas. Šiuo metu patekti į Lietuvą galima tik per pasienio punktus, kitur migrantai yra atgrasomi ir siunčiami atgal į Baltarusijos teritoriją. Tam leista naudoti ir specialiąsias priemones.

Baltarusijos autoritarinis prezidentas Aliaksandras Lukašenka per susitikimą dėl padėties pasienyje nurodė savo jėgos struktūroms uždaryti „kiekvieną sienos metrą“, ketvirtadienį pranešė jo spaudos tarnyba. „Nuo šios dienos nė viena koja neturi įžengti į Baltarusijos teritoriją iš kitos pusės – ar iš Pietų, ar iš Vakarų“, – pareiškė A. Lukašenka. „Kaip tai padarysite – aptarsime po šio susitikimo, susirinksite pas valstybės sekretorių.

Ketvirtadienį atnaujinamas aštrios vielos, vadinamosios koncertinos, tiesimas pasienyje su Baltarusija. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad šiuo metu koncertinos turima tiek, kada pakaktų padengti 20 km ruožą. „Šiuo metu mes turime apie 140 km spygliuotos, pjaunančios vielos arba koncertinos.

Europos Sąjungos diplomatams pranešus apie atšaukiamus nacionalinio oro vežėjo „Iraqi Airways“ skrydžius iš Irako į Minską, ketvirtadienio rytą į Baltarusijos sostinę greičiausiai nepakilo šios bendrovės lėktuvas iš pietrytinio Basros miesto. Lėktuvas iš Basros turėjo pakilti 8.15 val. ryto, o nusileisti Minske – 13 val. Lietuvos laiku. Skrydžių stebėjimo svetainės flightradar24.com duomenimis, šio skrydžio statusas – nežinomas.

Irako užsienio reikalų ministerijos atstovas Ahmedas al Sahhafas ragina tautiečius netapti prekybos žmonėmis taikiniais, Lietuvai susiduriant su neteisėtų migrantų krize. „Dar kartą raginame visus irakiečius netapti kontrabandos ir prekybos žmonėmis tinklų taikiniais“, – ketvirtadienį ministerijos išplatintame pranešime teigė jis.

Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų koregavimas, kad būtų galima kuo skubiau pasienyje statyti fizinius barjerus migrantams stabdyti, yra nebūtinas. Kaip parodė per koronaviruso pandemiją išmoktos pamokos, įsigyti tam tikras priemones ir paslaugas galima labai greitai. Procedūros – vos per dieną Nors viešųjų pirkimų procedūros atrodo lėtos, reikalaujančios nemažai laiko ir galinčios trukti net kelis mėnesius, tačiau jau šiandien yra naudingų išimčių.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad šiuo metu nepaprastoji padėtis Lietuvoje dėl migrantų krizės nėra būtina. Pasak jos, dabartinėmis aplinkybėmis pakanka Vyriausybės paskelbtos ekstremalios situacijos. „Aš manyčiau, kad skubėti (įvesti nepaprastosios padėties – BNS) nereikia. Tai yra galimybė, kurią mes turime, tačiau šiandien, manau, kad pakanka tos ekstremaliosios situacijos, kurią turime“, – Žinių radijui trečiadienį sakė V.Čmilytė-Nielsen.

Lietuva keičia taktiką – nelegalų per sieną į šalį bandys neįleisti, o prireikus, ir panaudos smurtą, kad šie nekirstų sienos. Tokį sprendimą priėmė Vidaus reikalų ministrė. Ji nurodė migrantus priimti tik įrengtuose pasienio kontrolės punktuose. Dėl tokio sprendimo kritikos pažėrė Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius. Jis sako, kad būtina suteikti galimybę į Lietuvą plūstantiems nelegalams prašytis čia prieglobsčio.

Kitą savaitę planuojama šaukti dar vieną Seimo sesiją dėl migrantų krizės. Pasak vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės, būtina skubiai priimti tam tikrus sprendimus, kurie padėtų efektyviau valdyti padėtį. „(...) yra sprendimų, kuriuos reikia padaryti, kad galėtume dar geriau apsaugoti savo sienas ir suvaldyti migracijos antplūdį arba, kitaip sakant, hibridinę ataką“, – pirmadienį delfi.lt sakė ji.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė susitiko Europos Komisijos vidaus reikalų komisare Ylva Johansson, kuri atvyko į Lietuvą, kad iš arti pamatytų situaciją susiklosčiusią dėl neteisėtos migracijos Lietuvoje. „Norėčiau jums padėkoti už bendradarbiavimą. Lietuva susiduria su hibridine agresija, ir ši agresija nukreipta ne tik prieš Lietuvą, bet ir prieš visą Europos Sąjungą bei jos pamatines demokratines vertybes.

Lietuvoje pasieniečiai sučiupo rekordinį kiekį nelegalų, per sekmadienį iki penktos valandos vakaro 233-is ir šis skaičius toliau auga. Daugėja ir nusiskundimų gyvenimo sąlygomis. Rūdninkuose apgyvendintų neteisėtų migrantų – jau 600, jie toliau organizuoja protesto akcijas, skundžiasi vandeniu, maistu, prašo telefonų su SIM kortelėmis, aiškina, kad jiems palapinėse miegoti per šalta.

Į Lietuvą atvyko 60 papildomų Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ pareigūnų, padėsiančių valdyti migrantų krizę, penktadienį informavo agentūra. „Iš viso šiuo metu agentūra Lietuvoje dislokuoja 100 pareigūnų, 30 patrulinių automobilių ir du sraigtasparnius“, – nurodoma pranešime.

Migrantų krizė ir koronaviruso pandemija koreguoja ministrų atostogų planus. Dėl migrantų krizės atostogas atšaukė užsienio reikalų ministras, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vadovas Gabrielius Landsbergis. G. Landsbergis planavo atostogauti nuo pirmadienio dvi savaites iki rugpjūčio 6-osios, BNS informavo jo atstovė Vytautė Šmaižytė.

Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasirašė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas. Tačiau šalies vadovas atkreipė dėmesį į tai, kad prieglobsčio prašytojų teisės neturi būti ribojamos labiau, nei tai būtina, ir įpareigojo Seimą ištaisyti šio įstatymo trūkumus. Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo Seimo Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius.

Seimas praėjusią savaitę priėmė užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas, sugriežtinančias neteisėtų migrantų buvimo Lietuvoje tvarką. Prezidento patarėjas Povilas Mačiulis pavadino šį žingsnį migrantų žmogaus teisių išmetimu į šiukšlių dėžę. Apie prezidentūros reakciją TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo VU Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto vadovė Margarita Šešelgytė.

Gegužės 1 d. sukanka penkiolika metų, kai Lietuva tapo Europos Sąjungos nare. Per tą laiką pasikeitė ne tik mūsų šalies, bet ir visos Europos veidas. Bendrija, kurios pilnateise nare Lietuva tapo 2004 m., pastaruoju metu susidūrė su daugybe iššūkių: nuo migrantų krizės, „Brexito“ ar kylančios populizmo bangos.

Bosnija ir Hercegovina netrukus, anot Jungtinių Tautų, gali susidurti su milžiniška humanitarine krize. Šios šalies pasienyje esančiose migrantų stovyklose gyvenantys ir į ES šalis siekiantys patekti žmonės, šąlant orams, gali susidurti su išgyvenimo problemomis.

Vokietijos vidaus reikalų ministras Horstas Seehoferis sekmadienį pareiškė norįs atsistatydinti tiek iš posto kabinete, tiek iš Bavarijos konservatyvios Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) pirmininko pareigų, todėl kyla klausimas dėl kanclerės Angelos Merkel koalicinės vyriausybės išlikimo. „Jis nori atsistatydinti kaip partijos pirmininkas ir vidaus reikalų ministras“, nes „nebėra palaikomas“, naujienų agentūrai AFP sakė CSU šaltiniai.

Užkietėję euroskeptikai mėgsta pernelyg stipriai pabrėžti, jog Europos Sąjunga turi problemų, tačiau dabar, Sąjungos lyderiams susirinkus į viršūnių susitikimą, pavojaus varpais skambina ir visi Sąjungos draugai, rašo BBC. „Europos Sąjungos trapumas vis didėja. Įtrūkiai vis plečiasi“, - be užuolankų įspėja Europos Komisijos vadovas Jean-Claude'as Junckeris. Vienas pagrindinių ES skaldančių klausimų šiuo metu yra migrantų krizė.

Kraštutinių dešiniųjų pažiūrų Italijos vidaus reikalų ministras Matteo Salvini pirmadienį išvyko į Libiją derybų dėl migrantų krizės. „Misija – Libija, mes išvykome!“ – M. Salvini paskelbė per „Twitter“ ir įkėlė asmenukę, kurioje jis matomas į šią Šiaurės Afrikos šalį skrisiančiame kariniame lėktuve.

Šimtai migrantų liko įkalinti Viduržemio jūroje po to, kai naujasis premjeras Matteo Salvini uždraudė gelbėtojų laivui įplaukti į šios šalies uostus. Malta taip pat atsisako priimti migrantus, o gelbėtojai skelbia, kad nuo Libijos krantų artėja dar vienas afrikiečių pilnas laivas. Laivą jau sutiko priimti Ispanija, tačiau kas laukia kitų migrantų – lieka neaišku. Italija nebeįsileidžia Šiaurės Afrikos šalių migrantai plūsta į Italiją jau daugelį metų.

2015 metais prasidėjusi migrantų krizė vis dar kelia nesutarimus ir problemas Europos sąjungos viduje. Per Viduržemio jūrą ir Pietų Europą keliaujantys pabėgėliai daugiausiai iš Sirijos, Afganistano ir Irako, kaip galutinį tikslą renkasi turtingas Vakarų Europos šalis. Populiariausia, su Vokietijos kanclerės Angelos Merkel kvietimu atvykti, tapo Vokietija.

Jungtinių Tautų (JT) specialusis įgaliotinis žmogaus teisių klausimais kritikuoja Europos Sąjungą dėl „vizijos stokojančio“ ir teisiškai tinkamai neapibrėžto jos atsako į pabėgėlių krizę, pritariant naujai į Graikiją atvykusių migrantų sulaikymui.

Austrijos parlamentas trečiadienį priėmė prieglobsčio suteikimo tvarkos sugriežtinimo įstatymą, kuris bus vienas griežčiausių Europoje, šalies politiniams lyderiams siekiant sumažinti savaitgalį prezidento rinkimuose triumfavusių kraštutinių dešiniųjų populiarumą. Prieštaringai vertinamas įstatymas suteikia vyriausybei teisę skelbti „nepaprastąją padėtį“ dėl migrantų krizės ir leidžia dar prie sienos atsijoti didžiąją dalį prieglobsčio prašytojų, tarp jų iš tokių karštųjų taškų kaip Sirija.

Europa išgyvena ne pačius geriausius laikus savo istorijoje. Galima įvardyti kelis svarbiausius įvykius, kurie turi įtakos tam, kad kai kurios šalys šiame kontinente susiduria su dar didesnėmis grėsmėmis nei kitos valstybės.

Šiuo metu Europos Sąjunga patiria didelį migrantų antplūdį dėl pasaulyje vykstančių vidaus konfliktų ir karinių veiksmų. Tuo tarpu vis daugiau užsieniečių pasirenka Lietuvą kaip valstybę, į kurią jie atvyksta studijuoti, dirbti, užsiimti savo verslu, gyventi su šeima. Tokiems užsieniečiams išduodamas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojantis nuo vienerių iki dvejų metų.

Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as šeštadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga neturi suteikti Turkijai jokių nuolaidų dėl žmogaus teisių arba švelninti vizų režimo, siekdama užsitikrinti Ankaros garantijas, kad bus pažabotas į Europą plūstančių migrantų srautas. „Negali būti jokių nuolaidų žmogaus teisių srityje arba dėl vizų režimo liberalizavimo kriterijų“, – F.Hollande'sa sakė žurnalistams prieš kitą savaitę Briuselyje atsinaujinsiančias įtemptas derybas tarp Turkijos ir ES.

Europos Sąjungai bandant spręsti migrantų krizę, Lietuva planuoja pervesti 5,2 mln. eurų Turkijai, kuri žada priimti į Graikiją vykstančius nelegalius migrantus. Lietuva šias lėšas perves Europos Komisijai, kuri administruos paramą Turkijai, BNS informavo Užsienio reikalų ministerija. ES įsipareigojo Turkijai skirti 3 mlrd. eurų paramos šioje šalyje esantiems pabėgėliams. Valstybių narių dvišaliai įnašai sudarys 2 mlrd. eurų ir jie yra skaičiuojami pagal šalių ekonomikos dydį.

Nelegalių migrantų krizė Europoje dirbti trukdo ir vežėjams. Žiniasklaida rašo, kad grėsmių dėl į sunkvežimius besiveržiančių migrantų gausu: nuo transporto priemones sulaikymo ir baudų iki visiškai sunaikinto krovinio, todėl transporto įmonės priverstos papildomai investuoti. Krovinių gabenimo ir ekspedijavimo įmonės „Baltic Transline“ logistikos vadovas Donatas Niekus sakė, kad saugumo instrukcijos vairuotojams pakartojamos prieš kiekvieną kelionę.

 Europos Sąjungos vidus ir teisingumo ministrai penktadienį susirinks į neeilinį susitikimą, kuriame bus tariamasi, kaip sustiprinti Bendrijos sienų kontrolę, kai numanomo Paryžiaus atakų organizatoriaus likvidavimo operacija Prancūzijos sostinėje iškėlė nerimą keliančių klausimų dėl bloko saugumo.

Europą krečianti migrantų krizė gali vesti į Europos Sąjungos subyrėjimą ar netgi karą, ilgiausiai diplomatijos vadovo poste dirbantis Bendrijos užsienio reikalų ministras pareiškė pirmadienį paskelbtame interviu, rašo Briuselio nepriklausoma naujienų svetainė „EUobserver“. Jeanas Asselbornas, vadovaujantis Liuksemburgo užsienio reikalų ministerijai nuo 2004 metų, sakė Vokietijos naujienų agentūrai DPA, kad iškilo pavojus vienam svarbiausių ES elementų – laisvam judėjimui Šengeno zonoje, kuri bu...

Vengrija uždarė savo sieną su Kroatija, stengdamasi pažaboti migrantų, keliaujančių į Vakarų Europą, srautą per šalį. Kroatija nurodė, kad ji migrantus tada nukreips į Slovėniją. Vengrija buvo pagrindinė tranzito šalis migrantams, kurių dauguma keliauja toliau į Austriją ir Vokietiją. Sienos uždarymą Vengrija paskelbė penktadienį, po to, kai Europos Sąjungos lyderiai nesugebėjo susitarti dėl Vengrijos remiamo plano, numatančio siųsti pajėgas, kurios užkirstų kelią migrantams pasiekti Graikiją.