migrantų krizė

Dviem migrantus neteisėtai gabenti ketinusiems Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams teismas skyrė po du mėnesius ir 14 dienų laisvės atėmimo. Kaip antradienį pranešė Generalinė prokuratūra, tokias bausmes Baltarusijos ir Ukrainos piliečiams A. H. ir A. K. skyrė Kauno apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą dėl pasikėsinimo neteisėtai gabenti žmones per valstybės sieną. Iš baltarusio taip pat konfiskuotas automobilis, ukrainietis, vykęs nuomotu automobiliu, turės sumokėti per 4 tūkst.

Praėjusią parą pareigūnai neįleido 18-os užsieniečių, mėginusių neteisėtai patekti į šalį iš Baltarusijos, penktadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Trečiadienį, pirmadienį bei sekmadienį bandymų neteisėtai patekti į Lietuvą nefiksuota, antradienį pasieniečiai neįsileido dešimties užsieniečių, šeštadienį – 17, penktadienį – devynių.  Į Lietuvą iš Baltarusijos dėl humanitarinių priežasčių ketvirtadienį įleistų užsieniečių nebuvo.

Užsieniečių registracijos centre Pabradėje pirmadienį kilo neramumai, panaudotos specialiosios priemonės – antrankiai, elektrošokas ir dujos, tačiau šiuo metu įtampa suvaldyta. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovas spaudai Giedrius Mišutis informavo BNS, kad neramumai migrantų stovykloje kilo apie 6–7 ryto.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) pirmadienį pranešė pastarąją parą nefiksavusi nė vieno atvejo, kad migrantai būtų bandę neteisėtai patekti į šalį pasienyje su Baltarusija. Sekmadienį Latvijos pareigūnai apgręžė 36 migrantus, Lenkijos – du užsieniečius. Lietuvos pasieniečiai praėjusios savaitės šeštadienį apgręžė 17, penktadienį devynis, ketvirtadienį 11, antradienį 9, o trečiadienį ir pirmadienį nefiksavo neteisėtų migrantų.

Praėjusią parą į Lietuvą iš Baltarusijos neįleisti aštuoni migrantai, Latvijoje jų apgręžti 46, sekmadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Jos teigimu, dėl humanitarinių priežasčių įleistų užsieniečių nebuvo. Taip pat praėjusią parą įvairiu metu ties Varėnos rajono ir Druskininkų savivaldybėmis prie sienos Baltarusijos pusėje buvo iššauta 18 signalinių raketų.  Tarnybinių ginklų pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą pasienyje panaudoti neteko.

Praėjusią parą į Lietuvą iš Baltarusijos neįleisti devyni migrantai, Latvijoje jų apgręžti 47, šeštadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Jos teigimu, dėl humanitarinių priežasčių įleistų užsieniečių nebuvo. Taip pat praėjusią parą ties Druskininkų savivaldybe Baltarusijos pusėje iššauta 11 signalinių raketų. Tarnybinių ginklų pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą pasienyje panaudoti neteko.

Šeštadienį pasieniečiai į Lietuvą neleido patekti aštuoniems migrantams, kurie neteisėtai bandė kirsti sieną iš Baltarusijos, sekmadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Dėl humanitarinių priežasčių įleistų užsieniečių pastarąją parą nebuvo. Šeštadienį priešpiet ties Varėnos rajonu prie sienos Baltarusijos pusėje iššauti trys šūviai.

Nuo penktadienio išmoka savanoriškai į kilmės šalį sutinkantiems grįžti neteisėtiems migrantams mažėja nuo 1000 iki 300 eurų, o dėl planų pratęsti 1000 eurų mokėjimą bus sprendžiama turint daugiau informacijos apie galimybes asmenis į Iraką grąžinti priverstinai, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. „Klausimas dėl savanoriško grįžimo yra toks, kad iki sausio 20 dienos galioja siūlymas ir galimybė asmenims gauti 1000 eurų ir 20 dieną asmenys apsisprendę turės galimybę tuo pasinaudoti.

Lietuvos šaulių sąjungos nariams siūloma suteikti teisę tarnybos metu dirbant su policijos, pasienio pareigūnais naudoti prievartą, specialiąsias priemones ir šaunamuosius ginklus. Atitinkamas grupės parlamentarų parengtas įstatymo pataisas ketvirtadienį planuojama pateikti Seimui.

Trečiadienį pasieniečiai iš Baltarusijos į Lietuvą draudžiamose vietose neleido patekti devyniems neteisėtiems migrantams, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių trečiadienį įleistų užsieniečių nebuvo. Antradienį į Lietuvą buvo neįleisti irgi devyni neteisėti migrantai. Pirmadienį bei sekmadienį VSAT pareigūnai nefiksavo atvejų, kai užsieniečiai būtų bandę kirsti sieną iš Baltarusijos.

Pasieniečiai trečiadienį pranešė apgręžę devynis vilkiku gabentus ir Medininkų kontrolės punkte sulaikytus migrantus atgal į Baltarusiją. „Neteisėtiems migrantams pagalbos nereikėjo, jie grąžinti atgal į Baltarusiją. Ten pat įpareigotas grįžti ir vairuotojas baltarusis su transporto priemonėmis ir kroviniu“, – teigiama Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pranešime. Be šių asmenų pasieniečiai daugiau nefiksavo migrantų, per pastarąją parą bandžiusių neteisėtai patekti į Lietuvą.

Lietuvos pareigūnai antrą parą iš eilės nefiksavo bandymų neteisėtai patekti per sieną su Baltarusija, antradienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Šeštadienį VSAT pareigūnai į šalį neįsileido 19 užsieniečių, penktadienį – keturių, ketvirtadienį – 18. Trečiadienį ir antradienį tokių bandymų irgi nefiksuota. Į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių pirmadienį įleistų užsieniečių nebuvo.

Lietuvos atstovai yra išvykę į Iraką, kur ruošiamasi surengti derybas dėl priverstinio migrantų grąžinimo, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. „Šiuo metu užsienio reikalų ministras ir VSAT vadas yra išvykę į Iraką ir vyksta pokalbiai ir derybos dėl šių procesų. Planuojamos penkiašalės Europos Komisijos, Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos derybos dėl priverstinio grąžinimo“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė ministrė.

Migracijos departamentas iki šiol suteikė prieglobstį 97-iems migrantams, atvykusiems į šalį per sieną su Baltarusija, pirmadienį pranešė įstaigos vadovė. „Šio ryto duomenimis, 97-iems buvo suteiktas prieglobstis ir papildoma apsauga“, – žurnalistams sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė. Pasak jos, prieglobstis suteiktas asmenims, persekiotiems dėl savo politinių įsitikinimų, seksualinės orientacijos, atsisakymo tarnauti kariuomenėje ir kankinti žmones.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) atstovai pasidalijo vaizdo įrašu, kuriame užfiksuoti penki, pirminiais duomenimis, Sirijos piliečiai. Jie buvo įsitikinę, kad jei iš Baltarusijos tamsoje sieną kirs šliaužte, jų neužfiksuos Lietuvos pasieniečių kameros. Gintaro Žagunio užkardos pasieniečiai šeštadienį per vaizdo stebėjimo sistemą pamatė, kaip prie sienos iš Baltarusijos pusės priartėjo penki asmenys.

Vilniaus apygardos prokuratūra baigė tirti ir teismui perdavė bylą dėl migrantų riaušių anksčiau buvusioje stovykloje Šalčininkų rajone, Rūdninkuose. Byla pernai gruodžio pabaigoje buvo perduota nagrinėti Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmams, BNS pirmadienį sakė bylos tyrimą kontroliavęs prokuroras Tomas Čepelionis.  Dėl riaušių Rūdninkuose kaltinimai pareikšti trims Irako piliečiams, jie teismo laukia būdami suimti, užsieniečiai dabar laikomi Kauno tardymo izoliatoriuje.

Latvijos valstybės sienos apsaugos pareigūnai sekmadienį apgręžė 33 žmones, mėginusius neteisėtai patekti į šalį per sieną su Baltarusija, pirmadienį pranešė tarnybos atstovai. Nuo 2021-ųjų rugpjūčio 10-osios pareigūnai užkirto kelią iš viso 4 475 asmenų mėginimui neteisėtai patekti į Latviją iš Baltarusijos. Per pastarąją parą nė vienas žmogus nebuvo sulaikytas už neteisėtą sienos kirtimą.

Iš Lietuvos penktadienio vakarą į Iraką išvyko dar šeši migrantai, anksčiau neteisėtai kirtę Baltarusijos ir Lietuvos sieną. Tai patvirtino Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas Giedrius Mišutis, teigęs, kad Pabradės užsieniečių registracijos centre gyvenę migrantai išvyko savo noru, rašo portalas 15min.lt Praėjusį sekmadienį užsakomuoju skrydžiu iš Lietuvos į Iraką išvyko 98 šios šalies piliečiai, sutikę savo noru grįžti į gimtinę.

Vidaus reikalų ministerija siūlo pratęsti nepaprastąją padėtį pasienio ruože su Baltarusija, nors pastarosiomis savaitėmis fiksuojama vis mažiau atvejų, kai nelegalūs migrantai bando kirsti Lietuvos-Baltarusijos sieną ir patekti į šalies teritoriją. Praėjusią savaitę iš Lietuvos buvo išsiųsti 98 savanoriškai į Iraką grįžti sutikę migrantai.

Gitanas Nausėda iškėlė Vyriausybei ultimatumą, kad jei vaikams galimybių pasas nebus suteikiamas su antigeno testu, jis kreipsis į Konstitucinį Teismą. Premjerė pripažino, kad išgirdusi prezidento žodžius sutriko. „Esu šiek tiek sutrikusi, kadangi pirmadienį kalbėjomės su prezidentu apie galimybių pasą vaikams. Jokių ultimatumų Vyriausybei išsakyta nebuvo.

Pandemija, migracijos krizė, pasekmės pablogėjusių santykių su Kinija ir Baltarusija – visa tai 2021 m. gerokai paplonino Lietuvos, kaip valstybės, piniginę. Ministerijos skaičiuoja, kad dorojantis su šiais iššūkiais teko išleisti milijardus, bet ekonomistai įspėja, kad tai gali būti tik pradžia.

Per praėjusią parą į Lietuvą iš Baltarusijos neleista patekti 14 migrantų, vienas įleistas dėl humanitarinių priežasčių, sekmadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Penktadienį VSAT pareigūnai apgręžė septynis užsieniečius, ketvirtadienį – penkis, trečiadienį – aštuonis. Antradienį nefiksuotas nė vienas atvejis, kad iš Baltarusijos neteisėtai būtų bandę patekti migrantai.

Praėjusią parą pasienyje su Baltarusija apgręžti septyni migrantai, vienam asmeniui suteikta medicininė pagalba, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Pasak tarnybos., dėl humanitarinių priežasčių ketvirtadienį į šalį įleistų užsieniečių nebuvo. „Vienas migrantas nuvežtas į gydymo įstaigą po to, kai vadinamieji savanoriai vėl, įtariama, slėpė nuo pasieniečių jo buvimo vietą ir galimai laiku nepasirūpino, kad žmogui pagalba būtų suteikta kuo greičiau“, – teigia VSAT.

Po trijų dienų pertraukos Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) pareigūnai vėl fiksavo sieną iš Baltarusijos bandžiusius pažeisti neteisėtus migrantus. VSAT pranešimu, per praėjusią parą, nuo penktadienio vidurnakčio iki šeštadienio, pasieniečiai draudžiamose vietose į Lietuvą neleido patekti keturiems užsieniečiams. Į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių įleistų užsieniečių penktadienį nebuvo.

Vienas Lenkijos karys buvo sužeistas sekmadienį ryte grupei migrantų pabandžius prasiveržti į šalies teritoriją per sieną su Baltarusija, pranešė pareigūnai. Valstybės sienos apsaugos tarnybos „Twitter“ pranešime sakoma, kad incidentas įvyko ties Čeremchos pasienio užkarda Palenkės vaivadijoje. „Šiandien ruože, saugomame Sienos apsaugos tarnybos Čeremchos užkardos [pareigūnų], 55 agresyviai nusiteikusių asmenų grupė jėga veržėsi per sieną.

Lietuvos pasieniečiai per parą pasienyje su Baltarusija neapgręžė nė vieno migranto, keturi užsieniečiai įleisti dėl humanitarinių priežasčių, šeštadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Tai jau antras toks kartas šią savaitę – per antradienį taip pat neapgręžtas nė vienas migrantas. Kiti mažiausi skaičiai nustatyti spalio 7 dieną, kai apgręžtas vienas užsienietis, ir rugpjūčio 21 bei 24 dienomis, kai jų buvo po du.

Seimas antradienį pratęsė nepaprastąją padėtį pasienyje su Baltarusija daugiau kaip mėnesiui. Nors planuota šį režimą įvesti ir rajonuose, kurie yra pasienyje su Lenkija, kol kas tokių planų atsisakyta.  Vyriausybė teikė Seimui siūlymą, kuriuo nepaprastoji padėtis dešimties kilometrų nuo sienos ruože ir neteisėtų migrantų apgyvendinimo vietose galiotų iki 2022 metų sausio 15 dienos 24 valandos.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) trečiadienį paskelbė, kad 14 nelegalių migrantų grupė, kuri antradienį buvo atrasta Varėnos rajono miškuose buvo priversti rinktis arba grįžti į Iraką, arba būti išsiųsti į miškus Baltarusijos link. Pastarąjį variantą jie esą ir pasirinko. Vidaus reikalų viceministro Arnoldo Abramavičiaus teigimu, migrantų grupė prieglobsčio Lietuvoje neprašė.

Baltarusijai apkaltinus Lietuvą dėl mirtinai sumuštų migrantų ir esą permestų lavonų, šalies pasieniečiai kaltinimus vadina absurdiškais. „Baltarusijos pareigūnai platina nieko bendra su tikrove neturinčius pranešimus, kuriuose Lietuvos pasieniečiai kaltinami žiauriu elgesiu su migrantais, jų mušimu iki mirties ir net lavonų „permetimu“ į Baltarusiją.

Lenkijos specialiųjų tarnybų atstovas Stanislawas Zarynas pirmadienį pranešė, kad pastarosiomis dienomis į Baltarusiją atvyko ilgalaikių ryšių su Rusija turintys afganistaniečiai, norintys patekti į Vakarus. „Tarp migrantų, pastarosiomis dienomis atvykusių į Baltarusiją, kad patektų į Vakarus, yra afganistaniečių.

Estijos užsienio reikalų ministrė Eva-Maria Liimets pirmadienį pranešė, kad naujas Europos Sąjungos sankcijų Baltarusijai paketas turi įsigalioti ketvirtadienį. „Penkto sankcijų Baltarusijai paketo parengimas artėja prie pabaigos, jį planuojama priimti šią savaitę. Planuojama, kad tai įvyks gruodžio 2-ąją“, – visuomeninio transliuotojo ERR portalui sakė ministrė.

Ekspertai įspėja, kad nors Vakarai ėmė kalbėtis su Aliaksandru Lukašenka dėl Minsko režimo sukeltos migrantų krizės, nereiškia, kad įtampa prie Lietuvos ir Lenkijos sienos dings. Jie pastebi, kad Minskui ir Maskvai pavyko įkalti pleištą į Europos Sąjungos vienybę, o hibridinė ataka prie išorinės Bendrijos sienos gali būti tik priemonė nukreipti pasaulio dėmesį nuo Rusijos planuojamos naujos atakos prieš Ukrainą.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad iš Vokietijos kanclerės Angelos Merkel norėjo labai tiksliai žinoti, kas yra sutarta su neteisėtu Baltarusijos vadovu Aliaksandru Lukašenka. Šalies vadovas tikino, kad Vokietija nesutarė priimti migrantų ir paneigė informaciją, kurią anksčiau skelbė Minsko režimas.

Per praėjusią parą, nuo sekmadienio vidurnakčio iki pirmadienio, pasieniečiai draudžiamose vietose iš Baltarusijos į Lietuvą neleido patekti 70 migrantų. Šeštadienį pasieniečiai iš Baltarusijos į Lietuvą neleido patekti 44 užsieniečiams, penktadienį – 54, ketvirtadienį – 106, trečiadienį – 71, antradienį – 65, pirmadienį – 90. Į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių sekmadienį buvo įleisti 2 užsieniečiai.

Į Lietuvą per parą neįleista 70 migrantų, įleisti du prieglobsčio paprašę Baltarusijos piliečiai, teigia Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas. „Pastebėjome, kad pasikeitė ir taktika – Baltarusijos jėgos struktūrų atstovai stumia į Lietuvą labai nedideles grupes – trijų, keturių, penkių asmenų, tai iš tikrųjų apsunkina šiek tiek tokių grupių aptikimą, fiksavimą ir sulaikymą. Tačiau tos grupės buvo sulaikomos“, – lrt televizijai pirmadienio rytą sakė R. Liubajevas.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį Druskininkuose lankys karius, vykdančius užduotis pasienio ruože. Pasak prezidento atstovo spaudai Rido Jasiulionio, valstybės vadovas vyks pasveikinti karių, padedančių saugoti valstybės sieną, su Lietuvos kariuomenės diena. Ji minima lapkričio 23-iąją. Seimas iki vasario vidurio yra pratęsęs kariuomenės įgaliojimus pasienyje su Baltarusija.

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis sekmadienį atvyko į Lietuvą, kur su premjere Ingrida Šimonyte aptarė situaciją šalių pasienyje ir tolimesnius bendrus veiksmus didinti bendruomenės spaudimą Minskui. I. Šimonytė ragino Europą derybas su Minsku derinti su regiono šalimis, o M. Morawieckis prabilo apie naujus Minsko režimo planus, iš kur būtų galima atsivežti dar daugiau migrantų.

Lietuvos krizių ar pabėgėlių centruose apgyvendinti nelegalūs migrantai gyvena kur kas geriau, nei prie Baltarusijos sienų šalantys jų tautiečiai. Pabėgėliai kasdien gauna karšto maisto, o socialiniai darbuotojai stengiasi rūpintis visais jų poreikiais, tačiau nepaisant to, migrantai skundžiasi prasta psichologine būkle. Lietuvos raudonojo kryžiaus vadovė Kristina Meidė laidai „Karštai su tv3.lt“ pasakojo, kad didžiausią nerimą migrantams kelia informacijos stygius, nežinomybė, kas bus rytoj.

Neteisėtai valdžioje esančiam Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai vis labiau didinat migrantų srautus prie mūsų sienų Maskva ėmėsi karo retorikos ir prakalbo apie galimą konfliktą. TV3 laidoje „Karštai su tv3.lt“ buvęs Lietuvos kariuomenės Specialiųjų operacijų pajėgos karininkas Aurimas Navys teigė, kad vienoks ar kitoks karas jau vyksta ir greitai galime išvysti pirmąsias jo aukas.

Konservatorių ir prezidento karas negęsta net ir kilus grėsmei prie mūsų sienų. Konservatorių lyderiui apkaltinus šalies vadovą nuslėpus nuo ministro Gabrieliaus Landsbergio, kad Angela Merkel imasi spręsti migrantų krizę, vakar G. Nausėda atšovė, kad ministrą informavo žinute, kurią jis esą perskaitė. Šiandien ministras paneigė prezidento žodžius, sakydamas, kad nei jis, nei jo komanda jokių žinučių apie būsimą A. Merkel ir Aliaksandro Lukašenkos pokalbį negavo.

Neteisėtas Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka interviu BBC pripažino, kad visiškai įmanoma, kad baltarusių pareigūnai padėjo nelegaliems migrantams kirsti Europos Sąjungos sieną ir patekti į Lenkiją, tačiau neigia, kad kvietėsi migrantus į Baltarusiją. Išskirtiniame interviu, kurį A. Lukašenka BBC davė Minske, Baltarusijos lyderis pripažino, kad įmanoma, kad baltarusių pareigūnai padėjo migrantams veržtis prie Lenkijos sienos. „Manau, kad tai įmanoma. Mes slavai, mes turime širdį.

Vakarai kalbasi su Vladimiru Putinu ir Aliaksandru Lukašenka bandydami spręsti kilusią migrantų krizę prie išorinės Europos Sąjungos sienos. Lietuvoje šie pokalbiai vertinami nevienareikšmiškai, tačiau nuogąstaujama, kad tokiu būdu Vakarų sostinės legitimizuoja Minsko diktatorių ir atveria kelią galimai šantažui ateityje.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis penktadienį susitiko su aukšta Jungtinių Amerikos Valstijų pareigūne ir aptarė demokratijos iššūkius šiandieniniame pasaulyje. Viena pagrindinių pokalbio temų – migracijos krizė. JAV atstovė smerkė Minsko režimą ir Aliaksandro Lukašenkos elgesį su demokratijos judėjimais Baltarusijoje. JAV pareigūnė taip pat kreipėsi į Lietuvos LGBT bendruomenę ir ragino ją kovoti už savo teises.

Europos gynybos lyderiai nerimauja, kad Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje stiprėjanti migracijos krizė gali sukelti dar vieną krizę – smurtinį konfliktą.  „Tikimybė, kad viskas eskaluosis, yra nepaprastai didelė“, – sakė Estijos gynybos ministras Kalle Laanetas, rašo politico.eu.  Jo komentarus tpakartojo aukšti Graikijos, Lietuvos ir Jungtinės Karalystės gynybos pareigūnai, kurie visi baiminosi dėl situacijos eskalacijos.

Tūkstančiai migrantų stumdomi pirmyn ir atgal tarp dviejų šalių. O Lenkijos miestelyje Hajnówka, netoli sienos su Baltarusija, jauna moteris, vardu Anna K., ramiai pasakoja tai, ką pamatė miške, ir tada apsipila ašaromis, politico.eu.  Po akimirkos ji susigriebia ir sako: „Nemanykite, kad mes esame krūva verkiančiųjų. Mes tikrai čia susitvarkome – renkame daiktus, užmezgame ryšius, stengiamės daryti tai, ką galime. Bet visą tai matyti savo akimis – per daug skaudu.

Oro temperatūrai naktimis kritus iki minusinės tūkstančiai šalia Lietuvos ir Lenkijos sienų Aliaksandro Lukašenkos atvarytų migrantų ims mirtinai šalti. Tikėtina, kad pasipylus šalčio aukoms Lietuva sulauks kaltinimų iš tarptautinių organizacijų, o politikai ims vieni kitiems berti priekaištus, kad lyg niekur nieko leidžiame mirti geresnio gyvenimo Europoje ieškančioms moterims, vaikams ir net kūdikiams.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen skeptiškai vertina Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambučius Baltarusijos neteisėtam vadovui Aliaksandrui Lukašenkai ir Europos Komisijos sprendimą pradėti technines derybas su Baltarusija. Pasak parlamento vadovės, kiekvienas toks žingsnis legitimizuoja neteisėtai išrinktą Baltarusijos diktatorių.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad kol kas sunku pasakyti, ar Vokietijos kanclerės Angelos Merkel ir Baltarusijos nelegetimaus prezidento Aliaksandro Lukašenkos pokalbiai virs realiais veiksmais ir migrantai bus atitraukiami nuo išorinės Europos Sąjungos sienos. Ministras taip pat tikino, kad jei iš sankcijų paketo būtų išbrauktos baltarusiškos avialinijos „Belavia“, pačios sankcijos prarastų prasmę. „Tai yra šalys, kurios siekia skirtingų tikslų.

Šiuo metu situacija prie Lietuvos-Baltarusijos sienos yra stabili, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Pasak ministrės, kol kas prie Lietuvos-Baltarusijos sienos nėra didesnių incidentų, tačiau pareigūnai toliau yra pasiruošė įvairiems scenarijams. Apie tai daugiau ministrę TV3 Žinių „Dienos komentare“ kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius. Gauname pranešimų apie masinį migrantų atitraukimą nuo Baltarusijos ir Lenkijos sienos.