migrantų krizė

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako neatmetantis galimybės, jog migrantų krizė Baltarusijos ir Europos Sąjungos pasienyje gali būti priedanga aktyviems Rusijos veiksmams prieš Ukrainą. „Migrantų dirbtinai sukelta krizė, virstanti į humanitarinę krizę, gali būti tik priedanga aktyviems veiksmams prieš Ukrainą. Mus tai neramina, nes Rusija parodė gebėjimus greitai permesti gana didelius pajėgumus dideliais atstumais, juos sutelkti“, – LRT radijui antradienį sakė ministras.

Lietuvai ir kaimyninėms šalims atėjo maksimalių išbandymų metas – Baltarusijos diktatoriaus Aliaksandro Lukašenkos įkaitais tapę tūkstančiai nelegalių migrantų braunasi į mūsų valstybes. Dėl to praėjusią savaitę Lietuvoje netgi įvesta nepaprastoji padėtis. Nors Lenkija su Lietuva stengiasi atremti migrantų bangą, Europoje vis garsiau šnekama apie tai, kad migrantus turėtume įsileisti.

Rusija yra pasirengusi padėti sureguliuoti krizę Baltarusijos ir Europos Sąjungos pasienyje, jei nuo jos kas nors priklausys, pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir patarė kaltinantiems Maskvą užsiimti savo vidinėmis problemomis ir neprimesti savo klausimų kitiems. „Apie tai, kas vyksta Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje, aš asmeniškai sužinojau iš žiniasklaidos, niekada šio klausimo anksčiau su A. Lukašenka neaptarinėjome.

Lukašenkos režimo kurstomi migrantai  lenkų pasieniečius apmėtė akmenimis – jėgas pasienyje telkiantys lenkai masinio šturmo tikisi artimiausiomis valandomis. Jei pildysis juodžiausias scenarijus: Dulkys prabyla apie galimą karantiną, kavinių savininkai užsidaryti nenori, o atlikėjai abejoja galimybių pasu. Pluoštinių kanapių augintojai  skundžiasi nežinantys, ką daryti su derliumi ir kaltina valdžią.

Analitikas Marius Laurinavičius teigia, kad Rusija kelia migrantų ir humanitarinę krizę Lietuvos ir Lenkijos pasienio ruožuose, o Baltarusija ar patys migrantai yra tik instrumentai Kremliaus žaidime. Jo teigimu, Rusija pirmiausia siekia sukiršinti Lenkiją su Europos Sąjunga, o kitose Bendrijos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, pasėti nepasitikėjimą Europos Sąjunga. Ekspertas taip pat numato, kad artimiausiu metu situacija pasienyje tik aštrės, neišvengsime ir aukų.

Baltarusijos režimui toliau telkiant migrantus prie rytinių Europos Sąjungos (ES) sienų, Bendrijos užsienio reikalų ministrai pirmadienį aptars atsaką į šiuos veiksmus, įskaitant ir platesnį sankcijų taikymą, poreikį stiprinti bendradarbiavimą su trečiosiomis šalimis ir žmogaus teisių padėtį Baltarusijoje.

Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawiecki šeštadienį telefonu kalbėjosi su Lietuvos ir Latvijos vyriausybės vadovais ir vėliau pareiškė, kad trys šalys kartu saugo Europos Sąjungos (ES) sieną nuo Baltarusijos hibridinės atakos, skelbia Lenkijos radijas. M. Morawiecki tviteryje pranešė, kad dėl susidariusios migracijos krizės kalbėjosi su Lietuvos premjere Ingrida Šimonyte bei Latvijos premjerui Krišjaniu Kariniu, rašo Lenkijos naujienų agentūra PAP.

Lenkijos televizija „TVP Info“ skelbia, kad grupė migrantų bandė jėga pereiti sieną ir apmėtė lenkų pareigūnus akmenimis. Palenkės policija informuoja, kad maždaug 50 migrantų grupė įsiveržė į šalį. Sekmadienio rytą Palenkės policija socialiniame tinkle „Twitter“ paskelbė, kad šeštadienį apie 20 val. vakaro netoli Klukoviče Kolinija kaimo buvo bandoma jėga persibrauti per sieną.

Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje nelaimė – netyčia iššovus ginklui žuvo lenkų karys. Teigiama, kad jokie tretieji asmenys incidente nedalyvavo. Kaip skelbia naujienų agentūra „Reuters“, šeštadienį Lenkijos saugumo tarnyba patvirtino, kad Lenkijos-Baltarusijos pasienyje per nelaimingą atsitikimą iššovus ginklui žuvo karys. Teigiama, kad incidentą sukėlė netyčia iššovęs Lenkijos kariuomenės ginklas, prie sienos susitelkę migrantai neturėjo įtakos incidentui.

Per praėjusią parą, nuo šeštadienio vidurnakčio iki sekmadienio, pasieniečiai iš Baltarusijos į Lietuvą draudžiamose vietose neleido patekti 114 migrantų, informavo Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Tarnybos duomenimis, įleistųjų į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių šeštadienį nebuvo, tarnybinių ginklų pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą pasienyje panaudoti neteko.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tikino, kad sprendimą dėl NATO sąjungininkų pasitelkimo valstybės vadovai turi priimti vienu balsu. Ministras taip pat teigė, kad Lietuvos žiniomis, netoli Lietuvos pasienio žuvo du rusų desantininkai. Taip A. Anušauskas kalbėjo penktadienį po Valstybės gynimo tarybos posėdžio, kuriame aptarta padėtis prie Europos Sąjungos (ES) ir Baltarusijos sienos.

Migrantų, bandančių nelegaliai patekti į Lenkiją, antplūdis vyksta šalies valdančiajai partijai tinkamu metu. Neabejotina, kad Lenkija susiduria su kritine situacija. Tūkstančiai migrantų, siekiančių kirsti Baltarusijos sieną, įsirengė stovyklą drėgnuose beržynuose, žyminčiuose abiejų šalių sieną.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sudarė specialią komisiją, skirtą nepaprastosios padėties valdymui koordinuoti, penktadienį informavo Vidaus reikalų ministerija (VRM). „Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė pasirašė įsakymą dėl Nepaprastosios padėties valdymo koordinavimo komisijos sudarymo. Jai vadovaus vidaus reikalų viceministras Kęstutis Lančinskas“, – nurodoma pranešime.

Vidaus reikalų viceministras Kęstutis Lančinskas teigia, kad Lietuvos pareigūnai yra aukščiausioje parengtyje ir yra pasiruošę reaguoti į bet kokį įvykių scenarijų pasienyje. Visgi, anot jo, neįmanoma pasakyti, nei kiek tiksliai migrantų yra Baltarusijos pusėje, nei kada situacija gali paaštrėti.

Aliaksandro Lukašenkos lūpomis Vladimiras Putinas įgarsina savo politiką, sako krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Anot ministro, A. Lukanšenkos pagalbos prašymas iš Rusijos kariuomenės reiškia, kad jis nebekontroliuoja Baltarusijos sienų. Bet ką tai reiškia Lietuvai? Apie tai ministrą TV3 Žinių „Dienos komentare“ kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė.

Nuo pirmadienio prie Lenkijos sienos iš Baltarusijos pusės susitelkė keli tūkstančiai neteisėtų migrantų. Jie ten įkūrė stovyklą ir bando pralaužti sieną. Prie Lietuvos sienos taip pat jau telkiasi tūkstantinė migrantų minia. Ar jie šturmuos Lietuvos sieną? Kuo šiais veiksmais siekia Aliaksandras Lukašenka? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja vidaus reikalų viceministras Kęstutis Lančinskas ir politikos analitikas Marius Laurinavičius.

Lenkija neabejoja, kad humanitarinę krizę pasienyje organizuoja Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.  Nuo vasaros Baltarusijos diktatorius Aleksandras Lukašenka į savo šalį atskraidino tūkstančius Artimųjų Rytų migrantų ir privertė juos bandyti kirsti Lenkijos sieną į ES. Krizė paaštrėjo pirmadienį, kai maždaug 1500 migrantų grupė netoli Kuźnicos kaimo šiaurės rytų Lenkijoje išgriovė tvoras ir prapjovė spygliuotą vielą, rašo politico.eu.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas teigia, kad Baltarusija ir Rusija netrukus pakeis strategiją, kaip didinti spaudimą tiek prie Lenkijos, tiek prie Lietuvos sienų. Ministro nuomone, naujos sankcijos, kurios sankcionuotų Baltarusijos avialinijas ir šalies oro uostus, leistų sustabdyti prie išorinės Europos Sąjungos sienos plūstančius migrantų srautus. „Ar įtampos lieka? Taip, įtampos lieka.

Lenkijos ir Lietuvos pasienio teritorijoje su Baltarusija – itin įtempta situacija dėl plūstančių migrantų srauto. Apie susiklosčiusią situaciją BBC televizijai komentavo ir šalies premjerė Ingrida Šimonytė, kuri teigė, kad Lietuvos pareigūnai, saugojantys sieną, turi teisę panaudoti fizinę jėgą, jeigu jų gyvybei iškiltų pavojus.

Dabartinė situacija pasienyje gali tęstis apie 2 savaites, TV3 Žinių „Dienos komentare“ sako buvęs VSD vadovas Mečys Laurinkus. Anot buvusio VSD vadovo, situacijai atslūgus pečius privalės suremti visa Europos Sąjunga ir pateikti visą šūsnį sankcijų, kurios Aliaksandrui Lukašenkai geruoju nesibaigs, o šiuo metu svarbiausia pasienyje išvengti aukų. Plačiau apie situaciją buvusį VSD vadovą kalbino žurnalistė Jolanta Svirnelytė.

Prezidentas Gitanas Nausėda palaiko nepaprastosios padėties įvedimą pasienio ruože. Šalies vadovo teigimu, tai gali padėti sustabdyti nelegalią migraciją, o Lietuvos piliečių teisėms ir laisvėms grėsmės šis režimas nesukels. „Šiandien susiduriame su nepaprasta padėtimi, situacija Baltarusijos pasienyje. Matome, kas visai neseniai įvyko Lenkijoje ir matome, kad padėtis vis labiau kaista mūsų ir Baltarusijos pasienyje. Režimas toliau tęsia savo hibridinę ataką prieš Europos Sąjungą.

Baltarusijos ir Lenkijos pasienyje – naujas migracijos krizės etapas. Daugiau nei du tūkstančiai užsieniečių bando patekti į Lenkijos teritoriją per Baltarusijos miškus. Žmonių kolona atrodė puikiai koordinuota ir pasiruošusi nelegaliam sienos kirtimui – įskaitant atsineštas žnyples, kastuvus ar bandymą nupjautais rąstais pralaužti įtvirtinimus.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad kada pasienio ruože bus įvesta nepaprastoji padėtis, priklausys nuo to, kaip greitai klausimą apsvarstys Seimas. Vyriausybės vadovė taip pat paaiškino, kodėl nepaprastoji padėtis turėtų būti įvesta platesnėje teritorijoje.

Opozicinės demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis teigia, kad nepaprastoji padėtis pasienio ruože turėjo būti seniai įvesta, o šiuo metu galiojantys valdančiųjų sprendimai neretai prasilenkia su įstatymais. Visgi vienas opozicijos lyderių linkęs palaikyti Vyriausybės priimtą nutarimą. „Nepaprastosios padėties įstatyme yra keli svarbūs momentai. Pirma – trukmė. Kaip girdime, kol kas mėnesiui prašo. Tai kaip ir pagrįsta būtų. Antra, teritorija.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen teigia, kad Seimas jau antradienį gali imtis nutarimo dėl nepaprastosios padėties įvedimo. Parlamento vadovė tikisi, kad opozicijos atstovai supranta padėties rimtumą ir palaikys Vyriausybės priimtą sprendimą. „Gavau Vyriausybės kreipimąsi. Šiuo metu rengiamas nutarimo dėl nepaprastosios padėties paskelbimo projektas. Jis turėtų būtų parengtas per porą valandų, tuomet norėčiau jį aptarti ir su opozicinių frakcijų seniūnais.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigė, kad Lietuvos institucijos yra pasirengusios galimam migrantų antplūdžiui, tačiau ministerija siūlys Vyriausybei įvesti nepaprastąją padėtį. „Situacija prie Lietuvos-Baltarusijos sienos yra stabili ir kontroliuojama. Bet mes tikrai stebime, kas vyksta prie Lenkijos ir Baltarusijos sienos.

Per praėjusią parą, nuo sekmadienio vidurnakčio iki pirmadienio, pasieniečiai iš Baltarusijos į Lietuvą draudžiamose vietose neleido patekti 97 migrantams. Įleistųjų į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių sekmadienį nebuvo. Šeštadienį VSAT pareigūnai neįleido 98 iš Baltarusijos ėjusių migrantų, penktadienį – 126, ketvirtadienį - 58, trečiadienį - 87, antradienį - 96, pirmadienį – 11. Sekmadienį vienas Kubos pilietis ir du Kamerūno piliečiai bandė apgauti Lietuvos pasieniečius.

Drama pasienyje su Baltarusija – čia aptikta irakiečių šeima su keturiais mažamečiais vaikais apgręžta atgal. Pasak į pasienį vykusio Seimo nario Tomo Tomilino, šeima su mažamečiais vaikais pasienyje klaidžioja nuo ketvirtadienio. Tiesa, Valstybės sienos apsaugos tarnybos atstovas tikina, kad pasieniečiai šeimą aprūpino šiltais drabužiais, pavalgydino, leido jiems pernakvoti užkardoje ir ryte grąžino į Baltarusią.

Prie Vyriausybės sekmadienį iki 100 nevyriausybinių organizacijų atstovų ir aktyvistų susirinko į protestą dėl Lietuvos vykdomos migracijos politikos. Proteste skambėjo būgnų ritmai, susirinkusieji skandavo įvairius šūkius.

Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) pranešė, kad praėjusią parą pasieniečiai neįleido nė vieno migranto. Visgi Seimo nario Tomo Tomilino istorija liudija kitus faktus. Kaip rašė T. Tomilinas savo socialinėje paskyroje, dėl neįleistos irakiečių šeimos jam teko važiuoti į Padvarionių užkardą.  Parlamentaras priduria, kad savanoriai ir patys bandė padėti pasienyje įstrigusiems irakiečiams, tačiau pasieniečiai to padaryti, pasak jo, neleido.

Praėjusią parą ties siena su Baltarusija pasieniečiai į Lietuvą neįleido 98 migrantų, sekmadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Jos teigimu, įleistų migrantų dėl humanitarinių priežasčių šeštadienį nebuvo. Tarnybinių ginklų Lietuvos pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą pasienyje panaudoti neteko.

Sekmadienį Vilniuje, V. Kudirkos aikštėje, rengiama protesto akcija dėl Vyriausybės vykdomos neteisėtų migrantų apgręžimo politikos. Protestą „Prieglobsčio prašymas nėra nusikaltimas“ organizuoja Lietuvos pabėgėlių taryba, Gegužės 1-osios profesinė sąjunga ir studentų judėjimas „Šauksmas“, pranešė Lietuvos žaliųjų partija.

Per praėjusią parą, nuo ketvirtadienio vidurnakčio iki penktadienio, pasieniečiai iš Baltarusijos į Lietuvą draudžiamose vietose neleido patekti 58 migrantams. Įleistųjų į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių ketvirtadienį nebuvo, penktadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Anot pranešimo, tarnybinių ginklų Lietuvos pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą pasienyje panaudoti neteko. Sienos kontrolė Lietuvos pusėje vykdoma sustiprintu režimu.

Baltarusija neprovokavo ir neketina provokuoti incidentų pasienyje su Lenkija, nes Minskui nenaudinga eskalacija regione, ketvirtadienį pareiškė šalies Užsienio reikalų ministerija. Taip Minskas sureagavo į Varšuvos reikalavimą pasiaiškinti dėl lenkų pareigūnų pasienyje pastebėtų ginkluotų asmenų, dėvėjusių karines uniformas. „Baltarusijos pusei visiškai nenaudinga jokia eskalacija regione.

Per pastarąją parą pasieniečiai į Lietuvą neįleido 87 migrantų, bandžiusių patekti į šalį per sieną su Baltarusija. Įleistųjų į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių nebuvo, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Tarnybinių ginklų Lietuvos pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą pasienyje panaudoti neteko. Trečiadienį į Klaipėdos jūrų uostą iš Ispanijos Seutos uosto atplaukė krovininis laivas su Antigvos ir Barbudos vėliava.

Pirmieji penki migrantai sulaukė galutinių sprendimų nesuteikti prieglobsčio, institucijos toliau spręs dėl jų išsiuntimo iš Lietuvos. Kaip BNS sakė Migracijos departamento direktorė Evelina Gudzinskaitė, nesuteikus prieglobsčio migrantui, šiuo metu veikia dar dvi apeliacinės instancijos –  Migracijos departamento apeliacinė komisija bei teritorinis Apygardos administracinis teismas.

Per praėjusią parą pasieniečiai į Lietuvą neįleido 96 migrantų, trečiadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Pasak tarnybos, tai rodo, jog nuo šeštadienio mažesnis buvęs migrantų skaičius vėl ima augti: pirmadienį jų neįleista 11, sekmadienį – 35, šeštadienį – 31, penktadienį – 111, ketvirtadienį – 186, trečiadienį – 113. Įleistųjų į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių antradienį nebuvo.

Vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės ir socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės susitikime su valstybinių institucijų ir nevyriausybinių organizacijų atstovais nuspręsta skubiai organizuoti humanitarinių pagalbos paketų dalijimą Lietuvos pasienyje su Baltarusija apgręžiamiems neteisėtiems migrantams, rašoma pranešime spaudai. Iki metų pabaigos planuojama paruošti 5 000 tokių paketų iš šiuo metu turimų rezervų ir organizuojant reikalingus viešuosius pirkimus.

Lietuvos ir kitų Europos šalių prašymas skirti europinių lėšų fizinių barjerų pasienyje su Baltarusia įrengimui – liko neišgirstas. Po ilgas valandas trukusių derybų Briuselyje – Europos Komisijos vadovė pareiškė, kad pjaunanti viela nebus finansuojama Bendrijos lėšomis. Nuo metų pradžios į Lietuvą iš Baltarusios pateko jau kone 4200 nelegalų. Su Lukašenkos kontrabanda šiuo metu kovoti priversta ir Latvija, ir Lenkija. Ir be fizinio barjero pasienyje ši kova neįsivaizduojama.

Praėjusią parą pasieniečiai prie sienos su Baltarusija apgręžė 76 neteisėtus migrantus. Įleistų į Lietuvą migrantų penktadienį nebuvo, pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Ketvirtadienį iš Baltarusijos buvo neįleisti 57 migrantai, trečiadienį – 79, antradienį – 55, pirmadienį – 149, sekmadienį – 49, praėjusį šeštadienį – 91. Tarnybinių ginklų, specialiųjų priemonių ar fizinės prievartos veiksmų Lietuvos pasieniečiams ir jiems talkinantiems kariams praėjusią parą panaudoti neteko.

Latvijos valstybės sienos apsaugos pareigūnai ketvirtadienį apgręžė 14 žmonių, mėginusių neteisėtai patekti į šalį per sieną su Baltarusija, penktadienį pranešė tarnybos atstovai. Nuo rugpjūčio 10-osios pareigūnai užkirto kelią iš viso 1 839 žmonių mėginimui neteisėtai patekti į Latviją iš Baltarusijos. Per pastarąją parą už neteisėtą sienos kirtimą nesulaikytas nė vienas žmogus.

Europos Sąjungos (ES) migracijos ir prieglobsčio taisykles būtina keisti, nes Bendrija turi būti pasirengusi galimam dar didesniam neteisėtų migrantų antplūdžiui ties išorine siena su Baltarusija, sako prezidentas Gitanas Nausėda. Europos Vadovų Tarybai penktadienį pradedant diskusijas dėl Lietuvos pasiūlytų migracijos politikos pakeitimų, G. Nausėda pabrėžė, kad jų imtis būtina norint atremti neslopstančią Baltarusijos hibridinę ataką.

Per parą į Lietuvą dėl humanitarinių priežasčių įleistas vienas neteisėtas migrantas iš Baltarusijos, 57 asmenys buvo apgręžti, penktadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Trečiadienį iš Baltarusijos buvo neįleisti 79 migrantai, antradienį – 55, pirmadienį – 149, sekmadienį – 49, šeštadienį – 91, penktadienį – 35. Pasieniečiai taip pat sulaikė du sieną neteisėtai Lazdijų rajone kirtusius asmenis, šis atvejis, pasak VSAT, nėra susijęs su migrantų antplūdžiu.

 Baltarusijos aviacijos pareigūnai kategoriškai neigia, kad valstybinė oro bendrovė „Belavia“ yra susijusi su nelegalių migrantų gabenimo per Minską į Europą organizavimu. „Reikia ypač pabrėžti, kad baltarusių oro bendrovė „Belavia“ niekada nedalyvavo organizuojant nelegalių migrantų gabenimą. 2021 metais „Belavia“ neatidarė naujų krypčių migrantų srautams aptarnauti.

Praėjusią parą pasieniečiai apgręžė 79 neleistinose vietose į Lietuvą iš Baltarusijos bandžiusius patekti migrantus, sekmadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). Pasak tarnybos, įleistų į Lietuvą neteisėtų migrantų trečiadienį nebuvo. VSAT teigimu, sutemus vakare ties Lazdijų rajonu prie sienos Baltarusijos pusėje nuaidėjo šūvis, o po poros valandų ties tuo pačiu rajonu iššauta dar kartą.

Baltarusijos teritorijoje šalia išorinės Europos Sąjungos (ES) sienos gali būti apie 6–7 tūkst. migrantų, bet šie skaičiai kinta, sako vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. „Skaičiai yra labai skirtingi, Lenkijos tarnybos pateikia vienokius, mūsų tarnybos pateikia kitokius. Gali būti apie 6–7 tūkst.

Seimo kontrolierių ataskaita dėl migrantų apgyvendinimo sąlygų sukėlė diskusijų audrą viešojoje erdvėje. Kontrolierių įstaigos vadovas tikino, kad šiuo metu laukiama atsakingų institucijų veiksmų, kad nustatyti trūkumai būtų ištaisyti, tačiau jis neatmetė galimybės, kad kontrolieriai vyks ir į nuolatinio migrantų apgyvendinimo vietas. Vizito tikrai gali prireikti, nes kontrolieriai sulaukia naujų migrantų skundų.

Lenkijos pasieniečiai per praėjusią parą užfiksavo daugiau kaip 400 badymų neteisėtai patekti į šalį per sieną su Baltarusija, trečiadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba. „Per praėjusią parą Lenkijos ir Baltarusijos pasienyje užfiksuoti 424 mėginimai neteisėtai kirsti sieną.

Praėjusią parą pasieniečiai į Lietuvą iš Baltarusijos neleistinose vietose neleido patekti 55 migrantams, du užsieniečiai įleisti dėl humanitarinių priežasčių. Kaip trečiadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT), šis paskutinę parą neįleistų migrantų skaičius beveik tris kartus mažesnis nei buvęs pirmadienį, kuomet neleistinose vietose sieną bandė kirsti 149 migrantai.