mėsa

INGREDIENTAI: 4 česnakų šiek tiek juodųjų pipirų (malti) šiek tiek kalendrų (malta) 1 vienetas svogūnų 1 ir 1/5 stiklinės kvietinių miltų 0.5 stiklinės kefyro (arba rūgpienis) 1 stiklinė vandens šiek tiek druskos 1 valgomasis šaukštas grietinės šiek tiek sultinio (daržovių) šiek tiek žalumynų (smulkinti) 160 gramų mesos (galima maišyti vištieną su kiauliena) PARUOŠIMO BŪDAS: Mėsą supjaustyti smulkiais kubeliais ir sukapoti peiliu.

INGREDIENTAI: šiek tiek burokėlių (raudoinieji (lapeliai)) šiek tiek rūgštynių (šviežios) šiek tiek mesos (Kiauliena ar vištiena) šiek tiek grietinės 2 vienetai kiaušinių šiek tiek prieskonių ( sriubai) Paruošimo laikas: Apie 1 val. Porcijų skaičius: 2 PARUOŠIMO BŪDAS: Mėsą (kokia mėgstama kiauliena,vištiena ar kt.) numirkyti, pavirti iki minkštumo.Dėti mėgiamus prieskonius,druskos,pipirų. Atskirai išvirti kiaušinius.

INGREDIENTAI: 1.5 kilogramo karpių 300 gramų mesos ((karštai rūkyta šoninė)) 3 vienetai džiūvesėlių 100 mililitrų pieno 1 skiltelė česnakų šiek tiek druskos šiek tiek pipirai 1 valgomasis šaukštas petražolių 1 vienetas citrinų 4 lapai salotų 40 gramų morkų (virta (gabaliukas)) 1 vienetas kiaušinių Paruošimo laikas: Daugiau nei 1 val.

INGREDIENTAI: 1 vienetas citrinų šiek tiek juodųjų pipirų 100 gramų pomidorų pastos 50 gramų svogūnų 1 valgomasis šaukštas svogūnų (laiškai, smulkinti) 10 gramų kvietinių miltų šiek tiek acto 80 gramų aliejaus (ar riebalai) 600 gramų mesos (kiauliena, jautiena ar aviena) PARUOŠIMO BŪDAS: Nuo mėsos nupjaustomos plėvelės ir ji supjaustoma į 30 gabalėlių, kurie išmušami mediniu kūjeliu (kad pasidarytų apvalūs). Smulkiai supjaustomas svogūnas.

„Kaip esu kažkada minėjusi, pastaruoju metu esu apsėsta troškinių gaminimo manija. Drąsiai į troškinius dedu viską, ką randu šaldytuve ir stebiu kas iš to gausis. O gaunasi gerai ir net labai. O jei kažkas truputį ne taip, visada išgelbėja prieskoniai ar padažai“, – sako recepto autorė.

INGREDIENTAI: 1 vienetas bulvių 1 vienetas morkų 5 vienetai salotų (lapeliai) 1 vienetas kiaušinių (virtas) 100 gramų majonezo 1 vienetas marinuotų agurkų šiek tiek druskos 1 valgomasis šaukštas burokėlių (virti) 100 gramų mesos (virta ar kepta) PARUOŠIMO BŪDAS: Bulvės, morkos išverdami. Daržovės, taip pat mėsa, agurkas, kiaušiniai — supjaustomi. Viskas sudedama į salotinę, suberiami burokėliai, užpilama majonezu, puošiama salotų lapeliais.

INGREDIENTAI: šiek tiek juodųjų pipirų 200 gramų kopūstų 1 vienetas laurų lapų (lapelis) 1 vienetas morkų 1 vienetas petražolių 1 vienetas svogūnų 1 valgomasis šaukštas taukų (riebalų) 1 valgomasis šaukštas kvietinių miltų 1 valgomasis šaukštas pomidorų padažo 300 gramų raugintų kopūstų 3 litrai vandens šiek tiek druskos 500 gramų mesos (rūkyta) 5 vienetai grybų (džiovinti) PARUOŠIMO BŪDAS: Mėsą, nuskustą morką, petražol...

Bendrovė „Skonio iššūkis“ Alytuje planuoja statyti ekologiškų mėsos ir žuvies produktų gamyklą, praneša portalas alytausgidas.lt.  Planuojama, kad bus sukurta ne mažiau kaip 15 naujų darbo vietų bei investuota ne mažiau kaip 546,9 tūkst. eurų. Alytaus miesto savivaldybės taryba pritarė įmonės investicijų sutarties projektui. Pagal tarybos priimtą sprendimą per du metus turėsianti įvykdyti sutartyje numatytus investicinius įsipareigojimus, gamykla turėtų pradėti veikti 2024 metais.

Nors apie raudonąją mėsą egzistuoja įvairių mitų, jautieną ir veršieną tikrai vertėtų įtraukti į racioną, ypač šaltąjį sezoną. Ši mėsa aprūpina organizmą įvairiais naudingais mikroelementais bei vitaminais. Vis dėlto, pasak gydytojos dietologės Dalios Vaitkevičiūtės, tai, kiek naudingų medžiagų suvalgę mėsos gausite, priklauso ir nuo to, kaip ji bus paruošta. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad šios rūšies mėsa dažnai patenka į kasdienį pirkėjų krepšelį.

Maisto ir veterinarijos tarnybai nustačius maisto saugos pažeidimų, Alytaus mėsos perdirbimo įmonė „Skaistės mėsa“ priversta stabdyti veiklą. Įmonei teks sunaikinti beveik 710 kilogramų jos patalpose rastų neaiškios kilmės, sugedusių ir pasenusių mėsos gaminių, jai bus taikomos administracinės priemonės, pranešė tarnyba. Anot jos, įmonės darbuotojai ignoravo maisto ir žaliavų saugą, nesirūpino gamybos patalpų bei įrangos, su maistu besiliečiančių paviršių švara, rasta daug kitų pažeidimų.

Nors gurmanai gali manyti, kad teisingiausias būdas užsisakyti kepsnį yra „su krauju“, iš tikrųjų tai – neteisingas teiginys. Raudonas skystis, kuris išteka iš mėsos ir susigeria į mažą pakuotėje esančią servetėlę, nėra kraujas.

Ar kada ragavote mėsos, kurioje pačios mėsos nėra nė gramo? Kauno technologijos universiteto mokslininkai sukūrė produktą, apgaunantį mūsų skonio receptorius. Ateities maistu vadinamas mėsos analogas pagamintas iš augalinės kilmės antrinių žaliavų. Jis pigesnis, sotesnis ir, svarbiausia, sveikesnis. Orkaitėje kepa kepsneliai. Kvapas, išvaizda ir net skonis mėsos, bet juose pačios mėsos – nė gramo. Toks ateities maistas gimsta Kauno technologijos universiteto laboratorijoje.

Prekybininkai pastebi, kad nors ir labai lėtai, šalyje populiarėja jautiena. Ir nors kokybiškos jautienos kepsnio kaina restorane daugumai lietuvių dar nėra įkandama, ši mėsos rūšis sparčiausiai populiarėja tarp mėgstančiųjų patiems prie namų grilyje išsikepti gardų kepsnį. Ūkių, auginančių galvijus mėsai, Lietuvoje sparčiai daugėja, tačiau tik 5 procentai visos Lietuvoje užauginamos jautienos lieka mūsų šalyje, didžioji dalis parduodama eksportui.

Sustabdyta Kauno mėsos perdirbimo įmonės „Magnuva“ veikla, jai uždrausta parduoti daugiau kaip 9,7 tonos įvairių mėsos gaminių bei pusgaminių.  Patikrinus bendrovės gamybos cechą, nustatyta daug šiurkščių pažeidimų: ji nesilaiko sanitarijos ir higienos normų, produkcijos laikymo sąlygų, netinkamai ženklina, neužtikrina produktų atsekamumo,  pranešė Maisto ir veterinarijos tarnyba.

Tikrintojams įkliuvo viena didžiausių mėsos perdirbimo įmonių Kaišiadorių rajone. Šalia jos tvoros specialistai išvydo pilną pievą išpiltų dvokiančių atliekų. Įtariama, kad bandydama slėpti įkalčius įmonė kitą dieną pievą tiesiog suarė. Įmonei gresia tūkstantinės baudos, o jos vadovai visus pažeidimus neigia.

Vyras, kurio gyvenimą pakeitė taip vadinama urvinio žmogaus dieta, atskleidė daugiau pikantiškų detalių apie keistus savo mitybos įpročius. Brianas Johnsonas, dar žinomas kaip „Kepenų karalius“, kiekvieną dieną valgo žalias kepenis, sėklides ir kaulų čiulpus. Jis jau 20 metų gyvena laukinėje gamtoje ir laikosi mūsų protėvių mitybos įpročių.

Šeštadienį „galvOK“ žaidimo studijoje ir vėl virs arši intelektinė dvikova. Šįkart laidoje svečiuojasi virtuvės šefas, italas Gian Luca Demarco ir buvęs olimpietis, o dabar sporto ir asmeninio efektyvumo treneris Mantas Strolia. Jiems talkins komandų kapitonai – atlikėjas Marijonas Mikutavičius ir humoristas Mantas Katleris. Kiekvienas žaidimo dalyvis išgirdo po aštuonis klausimus, o nugalėtojas paaiškėjo tik pačioje laidos pabaigoje.

„Lai sako kas ką nori, bet vaizdas skoniui prideda kelis pliusus, todėl šiandien troškinių mėgėjai – sukluskite. Troškinys sodraus ir pikantiško skonio, kurio skonį dar ir dabar jaučiu burnoje. Mėsa gaunasi minkšta, o pats troškinio skystimas taip ir prašosi su duonos riekele suvalgomas iki paskutinio lašo“, – sako tinklaraščio „Samčio užrašai“ autorė. Reikės: 1.5 kg jautienos nugarinės; 1/2 šaukšteliai druskos; 1/2 šaukšteliai maltų pipirų; 1/2 šaukšteliai dž.

Vyras ginčijasi su savo veganais kaimynais, kurie skundžiasi iš jo buto sklindančiais mėsos kvapais, rašoma indy100.com. „Reddit“ vyras papasakojo, kad savo namų sode džiovina jautieną ir paprašė patarimo, kaip reaguoti į kaimynų skundus. „Kaimynai čia atsikraustė prieš maždaug pusę mėnesio, ir viskas buvo gerai, kol vieną kartą moteris nepasibeldė į mano duris ir nepaprašė nustoti sode džiovinti mėsą, nes ji su vyru yra veganai, todėl nuo mėsos kvapo juos pykina.

Ekonomistai teigia, kad brangstant įvairioms žaliavoms, elektrai, dujoms daugiau pinigų teks pakloti ir už maisto produktus. Mėsos ir daržovių augintojai jiems pritaria ir skaičiuoja ne tik šiuos kaštus, bet ir išaugusius darbuotojų atlyginimus. Tačiau prekybininkai ramina ir sako, kad jeigu vieni produktai pabrangs, kiti – atpigs. Tad bendra prekių krepšelio suma daug nesikeis.

„Aš cukiniją gal dar ir dėl to labai mėgstu, kad ji tokia universali ir puikiai mėgsta pasislėpti patiekaluose. Nors šeima mano nėra prieš cukiniją taip nusiteikę, kaip prieš moliūgą, bet kartais visai gerai, kai nesupranta, kad valgo cukiniją. Taip nutiko ir šiame troškinyje. Cukiniją sutarkavau burokine traka ir besitroškindama ji virto skaniu padažu“, – sako tinklaraščio „Kviečiu į virtuvę“ autorė.

„Dauguma prisigaminame tiek maisto, kad valgome dvi dienas iš eilės arba kitą dieną jau nenorime žiūrėti į tą patį. Išmesti būtų labai nepadoru, nes ir pinigai išleisti perkant produktus, ir laikas gaminant. O kiek žmonių yra alkanų. Tad nemėtant produktų, galima prikelti juos antram gyvenimui. Tam puikiai pasitarnavo vakarykščiai kotletai. Ir išmesti nereikėjo ir patiekalas naujas bei skanus“, – sako tinklaraščio „Samčio užrašai“ autorė.

Dirbtinė mėsa, nors ir ne taip sparčiai planuota, vis dažniau atsiduria ant žmonių stalo. Todėl neabejojama, kad jau tik laiko klausimas, kada tokia mėsa pateks ir į Lietuvos rinką ar net joje bus kuriama ir gaminama. „Pajėgumų tikrai turime, reikia tik paklausos“, − teigė vienas žinomiausių Lietuvos maisto technologų Kauno technologijos universiteto profesorius Petras Rimantas Venskutonis.

Šiltuoju metų laiku svarbi ne tik apsauga nuo karščio, bet ir tinkama mityba. Anot specialistų, kasmet Lietuvoje viena dažniausiai registruojamų gyvūnų pernešamų ligų yra salmoneliozė. Kaip saugiai pasigaminti salotas ar paruošti mėsą tv3.lt portalui pasakojo Užkrečiamųjų ligų centro gydytoja. Salmonelės bakterijos sukelia plonosios žarnos uždegimą, todėl liga pasireiškia viduriavimu, karščiavimu, pilvo ir galvos skausmais.

„Galiu paneigti mitus, kad geriems šašlykams reikia mėsą marinuoti parą. Ne, mums užteko 30 minučių ir šašlykai buvo minkšti, sultingi, kvapnūs“, – sako tinklaraščio „Samčio užrašai“ autorė Odeta. Ingredientai: 1 kg kiaulienos nugarinės, 2 šaukštai dž. bazilikų, 2 šaukštai dž. raudonėlių, 1 šaukštelis maltų baltųjų pipirų, 1 šaukštelis druskos, 1 šaukštas dž. petražolių, 1 šaukštas maltos paprikos, 1 šaukštelis česnakinės druskos, 1 šaukštelis smulkintų dž. pomidorų.

„Vakar nuo pietų turėjau užsilikusios bulvių košės ir mąsčiau, ką gi čia su ja pagaminti.  Atsiminiau šiuos Audronės kotletus, kuriuos jau buvau gaminusi prieš keletą metų. Tad man labai patiko sunaudoti maisto likučius. Ir pabodę kotletai atrodo daug skaniau“, – sako tinklaraščio „Kviečiu į virtuvę“ autorė.

Šefas Vylius Blauzdavičius sako, kad grilinant mėsą labiausiai tinka tie marinatai, kurie patinka žmogui. Tačiau yra kelios taisyklės, kurias turėtų žinoti kiekvienas, norintis iškepti sultingą, savo tikrojo skonio nepraradusią ir dūmo aromatu kvepiančią mėsą. Tai akcentuodamas, grilio ekspertas dalijasi mėsos marinavimo subtilybėmis ir siūlo išbandyti sauso marinato receptus, nustebinsiančius netikėta skonio palete.

Keičiasi lietuvių mėsos valgymo įpročiai, jie vis dažniau renkasi jautieną. Tačiau ne visada lieka patenkinti jos kokybe. Specialistai sako, kad atsirinkti tikrai kokybišką mėsą eiliniam vartotojui sunku. Reikia ieškoti patikimų ūkininkų, kurie ir bandą formuoja tik iš geriausių galvijų, ir mėsą tiria mokslinėse laboratorijose, kad pasiūlytų vertingiausią produkciją. Steiką reikia vos po kelias minutes apkepti iš abiejų pusių. Virtuvės šefas sako, kad ir lietuvių įpročiai keičiasi.

Kadangi 3D spausdinimas ir toliau keičia pasaulį, įmonės tvirtai nusprendė pakeisti mėsos pramonę. Nesvarbu, ar tai leistų apsaugoti daugiau gyvūnų ir nebebūti tiek priklausomais nuo gyvulininkystės pramonės, ar tiesiog būti pirmaisiais greitai besiplečiančioje rinkoje, mokslininkai skuba laboratorijose užaugintą, 3D spausdintuvu atspausdintą mėsą išleisti plačiu mastu. Bet jei (arba kai) tai pagaliau įvyks, ar jūs iškeisite tradicinę mėsą į spausdintą? Kai kuriose vietovėse ji jau parduodama.

Šaldyti pusgaminiai gana dažnas vartotojų pasirinkimas dėl greito paruošimo būdo. Daugeliui pritrūkstant laiko maisto gaminimui, šis greitas maistas išlieka itin populiarus. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai pataria, į ką atkreipti dėmesį norintiems kokybiškų ir lūkesčius atitinkančių koldūnų ir įvairių kitų šaldytų pusgaminių. Anot specialistų, tarp svarbiausių kriterijų juos renkantis turėtų būti sudėtis, ne vien tik pavadinimas ar kaina.

Atšilus orams lauke kepama mėsa tampa bene kiekvieno savaitgalio tradicija. Tačiau ar tikrai žinome, kaip tinkamai ją iškepti? Kad mėsa tiesiog tirptų burnoje – galioja tam tikros jos paruošimo taisyklės. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ vadovė sako, kad pastaruoju metu lietuviai itin pamėgo grilio kultūrą ir ruošdami maistą dairosi ne tik tradicinių, bet įdomesnių mėsos paruošimo būdų, skonių bei receptų.

Jeigu jums niekada nėra tekę girdėti apie „apsvaigusią mėsą“ (angl. high meat), jums labai pasisekė. Tai kvaila nauja mitybos tendencija, kurią išpopuliarino internautai. „Apsvaigusia“ mėsa yra vadinama bet kokia mėsa, kuri buvo palikta pūti. Dauguma žmonių sugedusius mėsos produktus nedelsdami išmeta, tačiau kai kuriems atrodo, kad tai – nuostabus patiekalas. Taip, tai tiesa – yra žmonių, valgančių supuvusią mėsą.

Dar emigracijoje Rimvydas Šimkus ėmė kurti limuzinų veislės galvijų ūkio viziją. Grįžęs ją įgyvendino ir net minčių neturėjo savo pagamintus produktus patikėti perpardavinėtojams. Jis tikino, kad pats tapęs pardavėju yra laisvas ir nepriklausomas. O pirkėjai gali būti tikri, kad įsigyja kokybiškus, šviežius produktus už gerą kainą. 80 limuzinų veislės galvijų ūkio savininkas Rimvydas Šimkus pasakojo, kad su šeima 6 metus praleido emigracijoje.

Šašlykų ir grilio sezonas jau prasidėjo – žmonės vis dažniau ieško naujų būdų, kaip paruošti skanius šašlykus ar greitai atitirpinti mėsą. Laidos „La maistas“ šefas, „Chef the viking“ prekės ženklo įkūrėjas Vylius Blauzdavičius papasakojo, kaip tinkamai laikyti ir gaminti mėsą. Tikriausiai esate girdėję, kad prieš ruošiant mėsą reikia ją nuplauti.

Sėkmingai visoje Lietuvoje „besidarbavę“ vagys, juos vežiojęs vyras bei vogtų daiktų supirkėjas sulaikyti. Artimiausiu metu bus sprendžiamas klausimas dėl kardomųjų priemonių jiems skyrimo. Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto antrajame policijos komisariate buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl vagystės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 2 d.) po to, kai sostinės Liepkalnio g. du asmenys apvogė alkoholinių gėrimų parduotuvę.

Patyrusios šeimininkės niekada neišpila agurkų sūrymo, nes žino – dėl puikaus skonio ir sudėties jį galima naudoti ir gaminant valgį, ir šiaip buityje. Žiema – konservuotų agurkų metas, taigi agurkų sūrymo turi visi. Dažnai užuot jį panaudoję, imame ir tiesiog išpilame į kriauklę. 5 priežastys, kodėl nevalia to daryti: 1. Pakeičia actą Konservuojant visada dedama acto. Pakeiskite sūrymu actą kituose patiekaluose, pamatysite – skonis bus puikus.

Prasidėjus pavasariui vis dažniau atsigręžiame į sveikos gyvensenos tendencijas, stengiamės laikytis subalansuotos mitybos principų ir valgyti sveikiau. Tačiau pirmenybę teikiant salotoms, racione derėtų nepamiršti ir mėsos, kuri yra ne tik baltymų, bet ir geležies bei kitų organizmui naudingų medžiagų šaltinis. Vaida Budrienė, prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė, sako, kad mėsos produktai tarp pirkėjų populiarūs išlieka ištisus metus, nors priklausomai nuo sezono, skiriasi jos rūšys.

Smulkinta mėsa – universalus produktas, pamėgtas daugelio namuose. Iš jos dažniausiai esame pripratę gaminti kotletus ar naudoti kaip įdarą cepelinams, koldūnams ar blynams, bet ne mažiau šis produktas tinka įvairiems sotiems troškiniams, sriuboms arba gali būti puikus įdaras pikantiškiems pyragams.

Laikyti mėsos atsargas šaldiklyje – įprasta ir labai naudinga praktika. Kai iš anksto planuojate ką nors gaminti, tiesiog išimate mėsą iš šaldiklio ir leidžiate jai ramiai atitirpti. Tačiau ką daryti, jei pamiršote tai padaryti ar vakarienę jums reikia gaminti neplanuotai? Taip, galima vykti į prekybos centrą ir nusipirkti šviežios mėsos, tačiau vienas triukas gali padėti šaldytą mėsą saugiai atitirpinti per valandą.

Kepsnį galima išsikepti kiekvienų namų virtuvėje, tačiau tam, kad jis būtų sultingas, aromatingas ir nepamirštamo skonio – ne tik privalome žinoti, kaip išsirinkti kokybišką mėsą, bet ir kelias pagrindines jos ruošimo taisykles. Gintaras Bačkovas, mėsos ekspertas, atskleidžia, kad pagrindinė paslaptis, norint išgauti patį geriausią kepsnio skonį, – jį ruošti kuo paprasčiau.

2020 metais lietuviškos mėsos eksportas išaugo 22 proc., pieno produktų – 22,8 proc., o žuvininkystės – 7 proc., sako Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovas Darius Remeika.  Pasak jo, šios produkcijos eksportas augo nežiūrint į koronaviruso pandemiją.     „Verslas prisitaikė“, – antradienį Seimo konservatorių frakcijoje sakė D. Remeika.   Pasak jo, pernai Lietuva eksportavo 12,8 tūkst. tonų mėsos – apie 2 tūkst. tonų daugiau nei užpernai, 111,4 tūkst.

Nežiūrint į tai, kad 2020 metais prasidėjo pasaulinė pandemija, nesaugios vištienos kiekis Lietuvoje augo. Užpernai mūsų rinkai buvo uždrausta tiekti beveik 200 tonų vištienos, o pernai šis skaičius smarkiai išaugo – net apie 260 tonų paukštienos buvo pripažintos nesaugia, rašoma Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pranešime žiniasklaidai. Tokioje paukštienoje buvo nustatyta tarša salmonelių bakterijomis.

„Kalakutiena karaliauja ant mano pietų stalo. Greitai pagaminama, skani ir soti apkepėlė. Kalakutiena, bulvės, grietinėlė – tai jau ne dietos derinys. Bet patikėkite tai taip skanu, kad norisi pirštus apsilaižyti“, – sako tinklaraščio „Kviečiu į virtuvę“ autorė.

Nors šiemet Kalėdos bus švenčiamos namuose, tai nereiškia, kad lietuviai švęs mažiau. Daugumos pramogų netekę žmonės yra likę susikurti prabangesnę šventę ir artimuosius nustebinti ne tik tradiciniais, bet ir įdomesniais receptais. Kalėdų stalas dažnam lietuviui neįsivaizduojamas be orkaitėje keptos paukštienos, tačiau šalia tradicinės vištos vis dažniau kepamos ir žąsys bei antys.

„Kruopų mėgėjams siūlau išbandyti nuostabaus skonio troškinį čenakinėse“, – sako tinklaraščio „Rasos virtuvės užrašai“ autorė. Trims čenakinėms (mano 0,5 l talpos) paruošti reikės: 600 g mėgstamos mėsytės (galima naudoti jautieną, veršieną, kiaulieną, vištiena ir kt.);  150 g perlinių kruopų (mirkytų vandenyje per naktį); 2 vnt. didelių morkų; 2–3 vnt. vidutinio dydžio bulvių; 1 vnt. svogūno; 4 skiltelių česnako; 3 valg.

Kasdienis apsipirkimas atrodo ypač paprastas – tereikia susidaryti sąrašą ir iš prekių gausos parduotuvių lentynose išsirinkti norimas ar patinkančias. Bet ar tikrai visada mokame atsirinkti aukščiausios kokybės produktus, ypač kai kalbame apie šviežią maistą, pavyzdžiui, mėsą. Aldona Čepulis, prekybos tinklo „Iki“ produktų kokybės vadovė, atskleidžia kelis paprastus patarimus, kaip išsirinkti mėsą ir išlaikyti ją kokybišką iki gaminimo.

„Pūkučiai“ puikiai tinka labai išalkusiems valgytojams pamaitinti, šalia jų patiekiant keptų bulvių, pomidorų skiltelių ir marinuotų agurkų griežinėlių“, – sako tinklaraščio „Mukatanas“ autorė.

Žaliavinės kiaulienos kaina Lietuvoje – rekordinėse žemumose. Per metus ji krito beveik perpus ir mažėja toliau, tačiau vartotojai už kiaulieną parduotuvėse ir toliau moka, kiek mokėję. O kai kurie produktai net ir brangsta, pavyzdžiui, kiaulienos kumpio kaina šį ketvirtį augo. Kiaulių augintojai sako, kad viršpelnius kraunasi prekybininkai. Pastarieji tvirtina, kad tai perdirbėjai sukėlė kainas. Lietuvos kiaulių augintojams – juodos dienos.

Europos ūkininkai siekia prastumti draudimą vadinti bemėsius produktus „mėsainiais“ ar „dešrelėmis“, nes tokie pavadinimai esą klaidina vartotojus ir verčia manyti, kad juose yra mėsos. Ūkininkų reikalavimas atsispindi pirmadienį Europos Parlamentui pateiktame teisės akto pasiūlyme, dėl kurio parlamentarai turėtų balsuoti vėliau šią savaitę Briuselyje. Toks reikalavimas pasigirdo pastaruoju metu prekyboje populiarėjant vegetariškiems „mėsainiams“, savo skoniu labai primenantiems mėsą.