mėsa

Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai, patikrinimo UAB „Vilniaus bakalėja“ (Kirtimų g. 47B) metu, nustatė galimą nelegalios prekybos mėsa atvejį. Išnuomotame sandėlyje sulaikyta 120 tonų neaiškios kilmės šaldytos mėsos (kiaulienos lašinių bei galvijų kepenų). Pareigūnams įtarimų sukėlė įmonės teritorijoje išmestos dėžės, kuriose prieš tai buvo supakuota šaldyta mėsa, su įtartina ženklinimo informacija.

Kovo 17 d. Vilniaus pareigūnai, gavę informaciją apie nelegalią prekybą mėsos, paukštienos, žuvies ir kitais maisto produktais, atliko ne vieną patikrinimą Kirtimų g., Vilniuje, įsikūrusiose prekybos vietose. Pareigūnams talkino Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai.

Viena didžiausių ir moderniausių mėsos perdirbimo įmonių Lietuvoje bendrovė „Klaipėdos mėsinė“ ir toliau laikosi siekio nuolat tobulinti savo gaminius ir rinkai kasmet pateikti vis naujų aukščiausios kokybės ir išskirtinio skonio produktų. Ir šios pastangos nelieka nepastebėtos – verslo bendruomenės pripažintame, šalyje svarbiausiu laikomame konkurse „Lietuvos metų gaminys – 2015“ UAB „Klaipėdos mėsinė” vytinta dešra „Legenda“ įvertinta aukščiausiu apdovanojimu - aukso medaliu.

Ar gali lietuviai už vakarienę restorane piniginę paploninti keliasdešimčia ar net keliais šimtais eurų. Pasirodo - gali, ir neretai, mat aukštos klasės maistą ruošiančios įstaigos didmiesčiuose dygsta it grybai po lietaus. Patiekalai gaminami pagal pasaulines tendencijas bei madas ir, pasirodo, pati šviežiausia – mūsų šalyje praktikuojama jau ne vienerius metus. Štai čia matote tiesiai iš Australijos atkeliavusią „Black Angus“ rūšies jautuko mėsą.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos Šiaulių apygardos valdybos tyrėjai kartu su Šiaulių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos ir Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos specialistais išaiškino sodų bendrijoje „Žibutė“, esančioje Šiauliuose, nelegaliai veikusią mėsos perdirbimo gamyklėlę. Gautos informacijos pagrindu buvo patikrinti sodo sklype esantys statiniai – gyvenamasis namas ir ūkinės patalpos.

Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) sprendimu, šaltojo sandėliavimo ir didmeninės prekybos įmonės UAB „Vireka“ (V.A. Graičiūno g. 22, Vilnius) patalpose sulaikyta ir nurodyta nedelsiant utilizuoti 1 254 kg žmonių maistui netinkamos kiaulienos.

Pieniškos dešrelės – tai maisto produktas, kurį myli tiek mūsų mažieji, tiek ir suaugę. Iš pažiūros, atrodo nekaltas patiekalas, tačiau jo sudėtyje slepiasi daug menkaverčių papildų: daug druskos, dažiklių, skonio stipriklių, konservantų. Neretai net ir aukščiausios rūšies gaminiai negali pasigirti šimtaprocentine kokybe.

Veterinarai tikrina, ar mėsoje: kiaulienoje, paukštienoje, jautienoje nėra draudžiamų antibiotikų, tiksliau didesnio nei dabar leidžiama jų kiekio. Šiemet atliekant galvijų raumenų tyrimus viename jautienos mėginyje rasta antibiotikų liekanų, viršijančių didžiausią leistiną normą. Pasirodo, galvijas gavo nemenką antibiotikų dozę ir buvo paskerstas anksčiau laiko. „Labai svarbu yra išlaukos periodas.

Lapkričio pabaigoje prasidėjo Adventas, nuo jo neatsiejami ir mitybos pokyčiai – pasninkas. Senovėje tokiu metu didieji ūkio darbai nukrisdavo nuo pečių, nebereikėdavo tiek daug fizinės energijos ir tokiu būdu buvo norima atsidėkoti gamtai už suteiktas gėrybes. Visgi, dauguma šiuolaikinių žmonių pasninką suvokia kitaip.

Lietuvoje vis labiau auga ekologiškų maisto produktų paklausa. Šiuolaikinio vartotojo skonis tampa išrankesnis, keičiasi požiūris į mitybą, pradedama domėtis sveika gyvensena. Daugėjant sveikų maisto produktų vartotojų, privalo plėstis ir pasiūla. Galime pastebėti, kad prekybos centruose pirkinių krepšeliuose atsiranda vis daugiau ekologiškų, natūralių gaminių, ne išimtis ir mėsos produktai.

Sulieknėti siekiančios moterys dažnai griebiasi įvairiausių dietų, alina savo organizmą badaudamos ir atsisakydamos būtiniausių produktų. Laikantis dietų vienas iš pagrindinių maisto produktų, kurį visiškai rekomenduojama išbraukti iš savo valgiaraščio – mėsa. Visgi, tokie patarimai yra nieko verti. Sveikai maitintis būtina, tačiau tai nėra badavimas, drastiškos dietos ir daugelio produktų atsisakymas.

Tikriausiai prisimenate ponią, kuri prieš tris savaites paskerdė paskutinę kiaulę visame Trakų rajone. Kaip tik dabar ji mirko kiaulaitės lašinius sūryme ir ruošia juos rūkymui. Pasak moters, lašinius valgo ji nuo mažens – tą darydavo ir tėvai, ir seneliai, kaip kad nuo senų laikų jos protėviai kiaules auginę ir patys savus lašinius ruošę. Kas dieną ūkininkė sako lašinių nevalganti, tačiau po sunkesnių darbų gardu suvalgyti kokį bryzelį.

Dauguma lietuvių savo mitybos raciono be mėsos neįsivaizduoja. Šis maisto produktas mus lydi beveik kiekvieną dieną, nors specialistai teigia, kad mėsą pakaktų valgyti tik 2-3 kartus per savaitę. Dažnai valgant mėsą organizmui bei sveikatai žalos nedarome, bet tik tuo atveju, jei išsirenkame ją atsakingai.

Pasaulio sveikatos organizacijos gąsdinimai, kad raudona ir perdirbta mėsa sukelia vėžį, atsisuka prieš turgaus prekiautojus. Pirkėjai ima bodėtis ne tik rūkytų gaminių, bet ir raudonos mėsos, pavyzdžiui, kiaulienos. Ūkininkai ramina – esą paklausos sumažėjimas trumpalaikis. O prekybininkai tikina, kad gyventojai mėsą valgo taip kaip ir valgę. Tūlas lietuvis vidutiniškai per metus sukerta daugiau kaip 40 kilogramų kiaulienos.

Šių metų spalį Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO) paskelbus, kad perdirbta mėsa sukelia vėžį, visuomenėje kilo daugybė klausimų. Ar tai reiškia, kad derėtų tapti vegetaru? Kiek mėsos galima valgyti sau nepakenkiant? Ką daryti sportuojantiems žmonėms, kurių pagrindinis baltymų šaltinis – mėsa? Ar ją galima pakeisti kokiu nors kitu baltymų šaltiniu? Pabrėžtina, kad vos vienas kitas kąsnis mėsos įtakos vėžiui neturi.

Tad neseniai pasirodžius kiek šiurpokoms mokslininkų  išvadoms, esą perdirbti mėsos gaminiai, kaip rūkyti kumpiai ar dešrelės, gali sukelti vėžį, o raudona mėsa gali būti vienas iš onkologines ligas lemiančių produktų, kaip reikiant įpykdė mėsėdžius lietuvius. Panevėžiečiai moja ranka į tokias kalbas ir atvirai sako nebekreipiantys į jokias rekomendacijas  dėmesio.  Kol kas jokios didelės panikos tarp savo klientų neįžvelgia ir prekybininkai.

Šitas oficialus devynių įmonių pripažinimas jau tikrai yra Lietuvos mėsos pramonės žingsnis į priekį, tačiau dar reikia gauti iš JAV galutinius produktų sertifikatus, „Žinių radijui“ sakė Lietuvos mėsos perdirbimo asociacijos direktorius Egidijus Mackevičius.   Devynios Lietuvos mėsos perdirbimo bendrovės gavo leidimus eksportuoti produkciją į JAV. Šiandien JAV žemės ūkio departamento Maisto saugos ir kontrolės tarnyba oficialiai paskelbė jų sąrašą, pranešė Vyriausybė.

  Įsibėgėjus rudeniui, kaip reikiant atvėsus orams besirūpinantys sveika gyvensena ir aktyviai sportuojantys persikelia į užaras erdves, kaip sporto salės, sveikatingumo centrai, baseinai ir t.t. Visgi, nors laisvalaikio leidimo būdą ir aplinką tenka keisti, tačiau sveikos mitybos taisyklių pamiršti nederėtų.

Įsibėgėjus rudeniui, kaip reikiant atvėsus orams besirūpinantys sveika gyvensena ir aktyviai sportuojantys persikelia į užaras erdves, kaip sporto salės, sveikatingumo centrai, baseinai ir t.t. Visgi, nors laisvalaikio leidimo būdą ir aplinką tenka keisti, tačiau sveikos mitybos taisyklių pamiršti nederėtų.

Pasaulinei sveikatos organizacijai ir Tarptautinei vėžio tyrimų agentūrai šią savaitę pateikus išvadas, kad perdirbta mėsa yra viena iš žarnyno vėžio atsiradimo priežasčių, vieni teigia daugiau nebevalgysią mėsos, o kiti tikina, kad geriau jau mirti sočiam anksčiau, nei alkanam vėliau. Tyrimai rodo, kad rizika susirgti žarnyno vėžiu padidėja 18 proc.

Nors vegetarizmo ir žaliavalgių judėjimai jau kelis metus bando įsisiūbuoti, paneigti mėsos būtinumą mūsų gerai sveikatai, tiesiog, neįmanoma. Šiame maisto produkte galime rasti visų mums reikiamų aminorūgščių, reikalingų imuninei sistemai bei raumenims. Ne veltui jau nuo seno mūsų protėviai į savo mitybos racioną įtraukė mėsą, kuri suteikdavo daug jėgų, energijos ir organizmui padėdavo išgyventi atšiauresnius metų laikotarpius.

Rusija uždraudė saviškiams valgyti lietuvišką mėsą ir jos gaminius, bet jos užsigeidė amerikiečiai? Lietuva – antra valstybė po Airijos, kuriai bus leidžiama eksportuoti jautieną į Ameriką iš visos Europos Sąjungos. Ir nors Lietuvos eksporto rodikliai visiškai nedžiugina, kol kas verslininkai ir ekspertai apie galimybę Amerika pakeisti Rusiją kalba gana atsargiai. Pieniškos dešrelės labai patiko Rusijos vartotojams, tačiau Rusijos valdžia jas valgyti uždraudė, nebeįsileidžia.

 Visuomenėje vis dar diskutuojama apie vegetarizmo, veganizmo bei žaliavalgystės (augalinės mitybos) naudą: vyrauja įsitikinimas, kad tokia mityba nesuteikia reikalingos energijos kiekio, o kompensuoti mėsos nėra kuo. Be to, kalbama, kad toks maistas neskanus, o ir pasigaminti visaverčių patiekalų be mėsos – misija neįmanoma. Tačiau žinomi žmonės, ilgą laiką remdamiesi augalinės mitybos principais, tokius įsitikinimus paneigia.

 Krepšininkų pergalė įkvėpė ir mėsos kepimo rekordams – Vilniuje iškeptas ilgiausias pasaulyje šašlykas. 100 metrų mėsos gardėsiui pagaminti prireikė net 300 kilogramų mėsos. 50 kepėjų sugebėjo suverti net 2000 gabaliukų mėsos. Tokio dydžio gardumynas oficialiai tapo pasaulio rekordininku. „Tai yra sveikas maistas – vištiena. Tai nėra kepta ant riebalų.

JAV žemės ūkio departamento Maisto saugos ir kontrolės tarnybos pareigūnai patvirtino, kad Lietuva gaus leidimus mėsos produktų eksportui už Atlanto. Vašingtone oficialiai baigti nuo praėjusių metų gruodžio vykę viešieji svarstymai dėl eksporto leidimų suteikimo.

Rusijoje prieš savaitę įsigaliojus Vladimiro Putino įsakymui naikinti sankcijomis uždraustą Vakarų produkciją, visoje šalyje pasipylė naikinamų vaisių ir daržovių sultys, naikinami pieno produktai, deginama mėsa. V. Putinas net nurodė viską filmuoti, kad kas nepasisavintų draudžiamų produktų. Ant žemės pabyra lenkiški obuoliai, pomidorai ir morkos. Viskas vyksta netoli Maskvos. Netrukus daržoves ima traiškyti buldozeriai.

 Teisingas ir kūrybiškas vyno parinkimas yra profesionalaus someljė darbas, tačiau kiekvienam pravartu žinoti pagrindines vyno ir maisto derinimo taisykles. Mėsa įprastai derinama su raudonuoju vynu, tačiau renkantis konkretų gėrimą reikėtų atsižvelgti ne tik į mėsos rūšį, bet ir patiekimą. Vyno derinimas pagal mėsos rūšį Jautiena Ieškodami geriausiai jautienos patiekalų skonį pabrėžiančių vynų turėtumėte rinktis klasikinius, sodraus skonio raudonuosius.

Raseinių rajone trečiadienio rytą apvirto skerdieną vežęs sunkvežimis, dėl įvykio kelyje Vilnius–Kaunas–Klaipėda ribojamas eismas. Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba pranešė, kad 4.47 val. gautas pranešimas apie apsivertusį sunkvežimį, iš kurio rūko dūmai. Atvykus paaiškėjo, kad apvirto sunkiasvoris sunkvežimis MAN. Akcinės bendrovės „Krekenavos Agrofirma“ sunkvežimiu buvo vežama pusšeštos tonos skerdienos, kuri išvirto ant važiuojamosios kelio dalies.

2013 metų rugpjūtį Londone buvo iškeptas brangiausias pasaulyje mėsainis. Jo paplotėlis kainavo maždaug 300 tūkst eurų. Sunkiai suvokiama pinigų suma mažam patiekalui, bet bado problemų sprendimas niekada ir nepretendavo būti pigiu. Mastrichto universiteto mokslininkai, vadovaujami dr. Marko Posto, biopsijos būdu paėmė dalį veršelio raumeninio audinio ir iš jo laboratorijoje išaugino 20 tūkst. raumeninių skaidulų.

 Prekybininkų duomenimis, labiausiai Lietuvoje augančia preke jau kelerius metus iš eilės tampa mėsa, ypač vištiena – pastarosios pardavimai per metus išaugo apie 10-11 proc. ir sėkmingai kyla toliau. Nepaisant didėjančio populiarumo, žmonės vis dar retkarčiais suabejoja, ar mėsa iš tiesų yra sveikas produktas. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistų nuomone, nepagrįstos dvejonės dažniausiai kyla dėl gyvūnų auginimo, maitinimo ar mėsos apdorojimo sąlygų.

 Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, vienam žmogui Lietuvoje tenka 78,2 kg mėsos per metus – šis skaičius aukštesnis už valstybes-kaimynes ir už bendrą pasaulio vidurkį, kuris siekia 41,9 kg per metus. Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijai priklausanti žinoma virtuvės šefė Honorata Lyndo sako, kad nors mėsos lietuviai suvartoja daug, kai kurie vis dar neteisingai ją laiko ir apdoroja.

 Salomėja Pranaitienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvoje nuo balandžio įsigaliojus Europos Komisijos reglamentui, keičiasi mėsos ženklinimas. Turės būti tiksliau nurodoma, kur gyvulys užaugintas ir kur paskerstas. O kad vartotojas žinotų, kokią mėsą perka, Žemės ūkio ministerijos reikalavimu kilmės šalis turi būti nurodyta ir nefasuotos mėsos etiketėse. Prekybininkų prašymu šios mėsos ženklinimą leista susitvarkyti iki gegužės pirmosios.

 Mėsos gaminiai – tai maisto produktai, kurie gali būti vartojami be papildomo apdorojimo. Įprastai mėsos gaminiai visuomenėje nėra itin palankiai vertinami, ypač tie, kurie ant stalo atkeliavo iš parduotuvės.

 VL žurnalistė Vida Tavorienė Europos gyventojai norėtų žinoti, iš kokių žaliavų – vietinių ar importuotų – yra pagaminti produktai, tačiau Europos Sąjunga, reglamentuodama prekių ženklinimą, stengiasi visiems uždėti vieną kepurę. O jei valstybė narė nori įvesti savo taisykles, reikia atsiklausti Briuselio. Žemdirbiai jau ne vienerius metus teikia siūlymus, kad ženklinant maisto produktus, ypač pieno ir mėsos, būtų nurodyta žaliavos kilmės šalis.

 Rusijos federalinės statistikos tarnybos („Rosstat“) duomenimis, 2014-aisiais daugiau nei 2013 metais šalyje pagaminta mėsos. Pieno ir kiaušinių gamyba beveik nepakito. Mėsos perdirbėjams pernai priduota 12,7 mln. tonų gyvojo svorio naminių gyvulių ir paukščių – 4,1 proc. daugiau nei užpernai. Žaliavinio pieno supirkta 0,1 proc. daugiau – 30,6 mln. tonų. Kiaušinių surinkta 0,1 proc. mažiau – 41,4 milijardo. Stambių raguočių šalyje per praėjusius metus sumažėjo 2,2 proc. iki 19,1 mln.

Lietuvos kriminalinės policijos biuro (toliau - LKPB) pareigūnai bendradarbiaudami su Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Vilniaus valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojais, Vilniaus mieste ir rajone, nelegaliuose mėsos perdirbimo cechuose, įsikūrusiuose juridinio ir fizinių asmenų patalpose, atliko virš 10 kratų.

Jolita Žurauskienė Galvijų augintojai, parduodantys skerdeną, teigia, kad prieš šventes išaugo kokybiškos mėsos paklausa. Ji realizuojama ūkyje arba turgavietėje. Tačiau gyvų galvijų ūkininkai neskuba parduoti. Lietuvos ekologinių mėsinių galvijų augintojų asociacijos (LEMGAA) direktorius Arūnas Rutkauskas sakė, kad ekologiškos, geros jautienos paklausa prieš Kalėdas išaugo. Užsakymai iš klientų jau buvo gauti lapkritį.

Kai kurių mėsos produktų etiketėse parašyta, kad juos gaminant panaudota mechaniškai atskirta mėsa, sutrumpintai vadinama MAM. Ši mėsa gaunama žemo ar aukšto slėgio presais nuėmus ją nuo kaulų ar išpjausčius skerdenas. Šitaip suardoma arba pakeičiama raumenų skaidulų struktūra. Toks produktas yra prastesnės kokybės, jame yra daugiau kalcio. Maisto gamybos technologai pastebėjo, kad tokios mėsos masė, naudojant žemo slėgio presus, atrodo panaši į maltą mėsą.

 Lygių galimybių kontrolierė skyrė 1 tūkst. litų baudą įmonei už mėsos reklamą, kurioje vaizduojama maudymosi kostiumu vilkinti ir ant pečių mėsos gabalą laikanti moteris. Kaip informavo Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba, kontrolierės pareigas einanti Edita Žiobienė pripažino, kad buvo pažeistas Lygių galimybių įstatymas bei skyrė Šiaulių rajono įmonės savininkui 1 tūkst. litų baudą. Už šį pažeidimą grėsė bauda nuo 100 iki 2 tūkst. litų.

Apsinuodijimas maistu – vienas nemaloniausių negalavimo būdų, lemiantis tokius padarinius kaip pykinimas, vėmimas, viduriavimas, skrandžio ar žarnyno srities skausmai. Nors įprastas apsinuodijimas yra lengvai gydomas ir trunka vos 1-3 dienas, užkrėstas ar netinkamai paruoštas maistas gali sukelti ir sunkesnius susirgimus – salmoneliozę, kiaulienos ar šernienos sukeliama trichineliozę ar net mirtinu galintį tapti botulizmą. Gydytojas gastroenterologas dr.

Agnė Skamarakaitė, LRT Radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Statistiškai lietuvis per metus suvartoja 77 kilogramus mėsos. Pagal šį rodiklį, 177 pasaulio šalių esame 36-ti. Anot Vilniaus universiteto Visuomenės sveikatos instituto vadovo prof. Rimanto Stuko, tai nėra blogai. Esą labiau neramina suvartojamos kiaulienos kiekis. „Tai, kad kiaulienos suvalgome daug, atsispindi ir Lietuvos gyventojų sergamumo ir mirtingumo struktūroje: širdies, kraujagyslių sistemos ligos.

Mėsos lietuviai suvartoja daugiau nei kaimynai latviai ar estai. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, dažniausiai vietos lietuvio skrandyje randa kiauliena, tuo metu suvartojama žvėriena nė nepatenka į statistiką. „Žvėrienos kokybė kur kas aukštesnė. nei naminių ar pramoniniu būdu užaugintų gyvulių, – sako Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininko pavaduotojas Eugenijus Tijušas. – Tačiau lietuviai neturi įpročio vartoti žvėrieną, be to, jos kainos dvigubai ar trigubai didesnės.

 Parengė Sandra Miškinienė Ar taip jau sveika maitintis tik žaliais produktais ir visiškai atsisakyti mėsos? Egzistuoja daugybė būdų praktikuoti vegetarizmą. Vieni vegetarai leidžia sau valgyti pieno produktus ir kiaušinius, tačiau neprisiliečia nei prie mėsos, nei prie paukštienos ir net žuvies. Kiti vegetarai valgo pieno produktus, tačiau nevalgo kiaušinių, arba atvirkščiai – valgo kiaušinius, bet nepripažįsta nieko pieniško. Dar yra tokių, kurie valgo žuvį, bet nevalgo paukštienos.

Lietuvai atsiveria didelė pajėgių vartotojų JAV rinka. Šioje šalyje gyvena 316 mln. gyventojų, o BVP – 17 trilijonų dolerių. Priminsime, kad Rusijoje gyvena 140 mln. gyventojų, o Rusijos BVP tėra 2 trilijonai dolerių. Albinas Čaplikas Į JAV rinką Lietuva, lyg nujausdama būsimą Rusijos embargą, pradėjo belstis 2012-aisiais.

 Mėsos gamyba Baltarusijoje sausį-rugsėjį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, sumažėjo 2,6 proc., pieno - padidėjo 0,4 proc., pranešė nacionalinė statistikos žinyba. Per devynis šių metų mėnesius pagaminta 4,761 mln. tonų pieno, perdirbėjams priduota 1,083 mln. tonų gyvojo svorio gyvulių ir paukščių. Kiaušinių šiemet surinkta 2,7 proc. daugiau - 3,115 milijardo. Kiaulių šalyje per metus iki šio mėnesio pradžios sumažėjo 18,6 proc. iki 2,5 mln., stambių raguočių - padaugėjo 0,2 proc.

Baltuosiuose rūmuose su Jungtinių Valstijų viceprezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu) penktadienį susitikęs Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius sako sulaukęs pažadų dėl mėsos produktų rinkos atvėrimo ir saugumo priemonių Rusijai atgrasyti. Ministro pirmininko teigimu, šie patikinimai nuskambėjo suprantant, kad Kremlius mėgina suskaldyti NATO ir Europos Sąjungą.

Kalbant apie maistą, pavyzdžiui, aš nemėgstu spanguolių ir nekenčiu silkės, apskritai, man patinka tik kelios rūšys žuvies, todėl Kūčios tikrai nėra mano mėgstamiausių švenčių sąraše. O patiekalą „Silkė pataluose“ apskritai reikėtų uždrausti, bet tai nei mano mamai, nei močiutei nelabai rūpi, todėl per kiekvienas Kūčias silkės bent vienas patiekalas vis tiek būna. Aišku, anokia čia problema. „Nenori – tai nevalgyk ir nedaryk problemos“, – protins gudragalviai komentatoriai.

Prieš savaitę išspausdinę straipsnį apie šinšilų auginimo verslo galimybes Lietuvoje ir didelę šių žvėrelių kailiukų paklausą pasaulinėje rinkoje, sulaukėme ūkininkų pageidavimų pratęsti šią temą. Šį kartą šinšilų augintojai ir šio verslo ekspertai ūkininkams pateiks skaičiavimus ir svarbių patarimų verslo pradžiai. Šeimos ūkio skaičiavimai Utenoje įsikūręs Alvydas Barsteiga verslą pradėjo nuo 200 šinšilų, o dabar jau augina per 2000 jų.

Žinių radijas Seimas antradienį svarstys, ar nuo kitų metų šalyje įteisinti ritualinį skerdimą, kurio prašo šalies gyvulių augintojai, nes po rugpjūtį Rusijos įvestų sankcijų neturi kur realizuoti galvijų mėsos. Kaimo reikalų komitetas įstatymo pataisoms yra pritaręs. Jos numato, kad gyvūnai galės būti skerdžiami skerdykloje prieš tai jų neapsvaiginus.