maskva

Rusija ketvirtadienį pažadėjo padėti savo didžiausiai automobilių gamintojai „AvtoVAZ“, kurios didžioji dalis priklauso „Nissan“ ir „Renault“ grupei, kai „Renault“ pranešė stabdanti savo gamyklos Maskvoje darbą po Kijevo raginimų boikotuoti įmonę. „AvtoVAZ“ yra didžiausia transporto priemonių gamintoja Rusijos rinkoje, gaminantis „Lada“ markės automobilius, tačiau dėl detalių trūkumo sustabdė gamybą dviejose savo gamyklose.

Kyjivas trečiadienį pareiškė, kad derybose su Rusija dėl beveik mėnesį trunkančio karo užbaigimo kyla „rimtų sunkumų“, Maskvai apkaltinus Jungtines Valstijas, kad šios trukdo pastangoms susitarti dėl taikos. „Derybos tęsiamos internetu. Per jas kyla rimtų sunkumų, nes Ukrainos pusė turi aiškią ir principingą poziciją“, – nurodė derybose dalyvaujantis Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio patarėjas Mychailo Podoliakas rašytiniuose komentaruose žiniasklaidai.

Maskvos teismas pirmadienį uždraudė socialinius tinklus „Facebook“ ir „Instagram“ kaip „ekstremistines“ organizacijas, pareigūnams apkaltinus JAV technologijų milžinę „Meta“ toleruojant „rusofobiją“, Ukrainoje tęsiantis Rusijos sukeltam karui.

Į Tarptautinę kosminę stotį (TKS) penktadienį išskrido trys rusų kosmonautai, dėl Maskvos karinės intervencijos Ukrainoje Kremliaus santykiams su Vakarais pasiekus žemiausią tašką nuo sovietmečio laikų. Rusijos kosmoso veteranas Olegas Artemjevas ir naujokai Denisas Matvejevas bei Sergejus Korsakovas į TKS išskrido 15 val. 55 min. Grinvičo (17 val. 55 min. Lietuvos) laiku, parodė NASA tiesioginė transliacija.

Rusijos valstybinės televizijos redaktorė, surengusi protestą prieš Maskvos invaziją Ukrainoje per tiesioginį eterį, ketvirtadienį pranešė išeinanti iš darbo, bet atmetanti Prancūzijos siūlymą suteikti jai prieglobstį. „Pirmojo kanalo“ redaktorė Marina Ovsianikova šią savaitę įsiveržė į studiją per žiūrimiausią vakaro žinių laidą „Vremia“, laikydama plakatą su užrašu „Karui – ne“. Po to ji buvo sulaikyta Maskvoje ir greitai nubausta 30 tūkst. rublių (260 eurų) bauda.

Moteriai, per Rusijos valstybinės televizijos žinias protestavusiai prieš Maskvos karinius veiksmus Ukrainoje, gresia įkalinimas iki 15 metų, antradienį sakė jos advokatas. Antradienį užsienio žiniasklaida pasidalijo žinia, kad moteris – jau teisiamųjų suole.

Nuo rusiškos ir baltarusiškos žaliavos priklausę Lietuvos medienos perdirbėjai teigia jaučiantys Vakarų pritaikytų sankcijų Maskvai ir Minskui padarinius ir ieškantys alternatyvių žaliavos šaltinių.  Vieni perdirbėjai medienos gabenasi iš Latvijos arba Estijos, kiti bando išnaudoti Lietuvoje esančius resursus.

Irano užsienio reikalų ministras Hosseinas Amiras-Abdollahianas antradienį vyks į Maskvą derybų, pranešė jo ministerija, praėjus kelioms dienoms po to, kai derybos dėl Irano branduolinio susitarimo įstrigo dėl naujų Rusijos reikalavimų. H. Amiras-Abdollahianas „antradienį vyks į Maskvą“ tęsti diskusijų dėl branduolinio susitarimo, pirmadienį žurnalistams sakė URM atstovas Saeedas Khatibzadeh.

Rusijos inžinieriai penktadienį atvyko išmatuoti spinduliuotės lygio Ukrainos atominėje elektrinėje, kurios užėmimas per Maskvos pajėgų invaziją sukėlė tarptautinės bendrijos nerimą, pranešė pareigūnai. Rusijos pajėgos užėmė Zaporižios atominę elektrinę, kuri yra didžiausia Europoje, kovo 4 dieną. Jėgainės reaktoriai atrodo nepažeisti, bet per šturmą, kurio metu buvo naudojami tankai, komplekse buvo įsiplieskęs gaisras.

Rusija penktadienį paskelbė bendrovei „Meta“ kelianti baudžiamąją bylą dėl „raginimo žudyti“ rusus ir nurodė, kad „Facebook“ ir „Instagram“ patronuojančioji bendrovė sušvelnino savo taisykles dėl smurtinių žinučių, nukreiptų prieš Rusijos kariuomenę ir lyderius.

Rusijos kariuomenė trečiadienį pirmą kartą pripažino, kad Ukrainoje sukeltame Maskvos kare dalyvauja šauktiniai, nors prezidentas Vladimiras Putinas pažadėjo, kad ten bus tik profesionalūs kariai. Nuo vasario 24 dienos, kai Maskva įsiveržė į Ukrainą, pasipylė pranešimai apie provakarietiškoje šalyje kovojančius jaunus šauktinius rusus. Šauktinių motinos socialiniuose tinkluose ieškojo savo sūnų, o teisių gynimo grupės teigė, kad jas užplūdo šauktinių šeimų skambučiai.

Vokietijos sportinės aprangos koncernas „Adidas“ laikinai uždaro savo parduotuves ir internetinę parduotuvę Rusijoje, prisijungdama prie vis gausesnio įmonių, stabdančių veiklą šioje šalyje po Maskvos invazijos į Ukrainą, sąrašo. Pirmadienio vakarą išplatintame pranešime „Adidas“ nurodė, kad „stabdo savo parduotuvių ir elektroninės prekybos svetainės veiklą Rusijoje iki kito pranešimo“, tačiau toliau mokės atlyginimus savo darbuotojams.

Maskvos Didžiojo teatro muzikinis vadovas ir pagrindinis dirigentas Tuganas Sochijevas sekmadienį paskelbė atsistatydinantis, teigdamas, kad jaučia spaudimą dėl raginimų užimti poziciją karo Ukrainoje klausimu.

Rusijos ir Baltarusijos ambasadų apsauga užtikrinama, sako Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis, Maskvai šeštadienį pareikalavus, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos valdžia imtųsi priemonių ambasadoms apsaugoti, kai Vilniuje buvo užpultas vienas rusų diplomatas. „Ambasadų apsauga visą laiką buvo užtikrinama, tai mūsų vidiniai dalykai, kaip apsauga vykdoma, bet ji tikrai užtikrinama.

Maskva šeštadienį pareikalavo, kad Lietuvos, Latvijos ir Estijos valdžia imtųsi priemonių Rusijos ambasadoms apsaugoti, kai Vilniuje buvo užpultas vienas rusų diplomatas, pranešė naujienų agentūra „Reuters“. „Perspėjame Vilnių, Rygą ir Taliną, kad jie yra atsakingi už savo paleistos antirusiškos psichozės padarinius“, – „Reuters“ citavo Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešimą.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė siūlo perkelti „Google“ atstovybę iš Maskvos į Vilnių. Pasak jos, „Google“ taip pat galėtų padėti Lietuvai kovoti su Rusijos ir Baltarusijos propaganda ir dezinformacija internete.  „Atsižvelgdami į tai bei į dabartinę geopolitinę situaciją, pasiūlėme „Google“ pasirinkti Lietuvą ir persikelti į Vilnių“, – minsterijos pranešime sakė A. Armonaitė, penktadienį Vilniuje susitikusi su „Google“ viceprezidentu Markhamu C. Ericksonu.

Pasaulio bankas, reaguodamas į Maskvos invaziją į Ukrainą, trečiadienį paskelbė stabdantis visus savo vykdomus projektus Rusijoje ir Baltarusijoje. Motyvuodamas „priešiškais veiksmais prieš Ukrainos žmones“, Pasaulio bankas sakė, kad „nedelsiant sustabdė visas savo programas Rusijoje ir Baltarusijoje“. Bankas finansuoja infrastruktūros projektus ir teikia nariams politines konsultacijas, tačiau „nuo 2014 metų nepatvirtino jokių naujų paskolų ar investicijų Rusijai.

Vokiečių sportinės aprangos ir avalynės milžinė „Adidas“ antradienį pranešė sustabdžiusi bendradarbiavimą su Rusijos futbolo federacija Maskvos invazijos į Ukrainą fone. „Adidas“ nedelsdama stabdo partnerystę su Rusijos futbolo federacija,“ – sakoma bendrovės pranešime. 2020 metais Rusijos, Ukrainos ir NVS regionams teko 2,9 proc. gamintojos apyvartos.

Maskvos norą derėtis su Kijevu reiktų vertinti kaip bandymą laimėti laiko, Vakarų šalys į derybas žiūri atsargiai, teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Ko gero, reiktų vertinti jas kaip tam tikrą bandymą laimėti laiko, patikrinti, koks skausmo limitas sukurtas Ukrainai – galbūt jie vis dėlto net ir visai sėkmingai sugebėdami atmušti tas atakas, galbūt ketintų pasiduoti“, – pirmadienį LRT sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad Kijevo ir Maskvos pirmadienio derybos yra žingsnis į priekį, tačiau didelių vilčių į tai jis nededantis. „Kaip tam tikras deeskalacijos mėginimas, tai yra žingsnis į priekį. Kol kas didelių vilčių aš nededu“, – pirmadienį „Info TV“ sakė šalies vadovas. Tačiau, anot prezidento, derybos gali parodyti, kokios šiuo metu yra šalių lyginamosios pozicijos.

Kinija pirmadienį paragino mažinti įtampą ir laikytis santūrumo tęsiantis Ukrainos krizei, Maskvos ir Kijevo delegacijoms susitikus pirmų derybų nuo Rusijos invazijos į savo vakarinę kaimynę pradžios. Ketvirtadienį Ukrainą užpuolusi Rusija greitai paskelbė neutralizavusi svarbiausius jos karinės infrastruktūros objektus, o sekmadienį prezidentas Vladimiras Putinas nurodė padidinti šalies strateginių pajėgų parengties lygį.

Kremliaus režimui užpuolus Ukrainą, daugelis demokratinių Vakarų valstybių ėmėsi sankcijų Rusijos atžvilgiu. Panašu, kad dalis jų jau pradeda veikti. Valstybės įmonės „Oro navigacija“ duomenimis, ilgą laiką tranzitu virš Lietuvos dažniausiai buvo skrendama į Rusijos Federaciją. Tiksliau, į Kaliningradą ir iš jo. Per mėnesį susidarydavo keli tūkstančiai tokių skrydžių. Tačiau pradėjus karą Ukrainoje, Rusijos keliautojams susisiekimas su Kaliningradu buvo gerokai apsunkintas ir prailgintas.

Rusijos rublis JAV dolerio atžvilgiu pirmadienį nuvertėjo beveik 30 proc., kai virtinė pasaulio valstybių įvedė naujų, griežtesnių sankcijų Maskvai dėl jos invazijos į Ukrainą. Remiantis „Bloomberg News“, rublis atpigo 27 proc. iki 114,33 už vieną JAV dolerį.

Jungtinės Valstijos penktadienį atmetė „nerimtą“ Rusijos pasiūlymą surengti derybas su Ukraina ir paragino Maskvą parodyti įsipareigojimą diplomatijai išvedant pajėgas iš kaimyninės šalies. Nors Rusija pasiuntė pajėgas į Ukrainą, „dabar matome, kaip Maskva siūlo diplomatiją, kuri vyktų priešais atkreiptą šautuvo vamzdį. Tai nėra tikra diplomatija“, – sakė JAV Valstybės departamento atstovas Nedas Price'as.

Rusijos agresija prieš Ukrainą suvienijo Vakarus ir nustūmė Maskvą į saviizoliaciją, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. „Šie tragiški įvykiai Ukrainoje turi vieną labai svarbią pasekmę mums visiems: aš matau vienybę, kuri gimsta, kuri ne visada buvo mūsų gretose, būkime atviri. Tačiau Ukrainos, Rusijos pasmerkimo klausimu šiandien esame visi vieningi. neišskiriant nė vienos valstybės“, – komentare po Bukarešto devyneto ir NATO vadovų susitikimų Varšuvoje sakė G. Nausėda.

Rusijai užpuolus Ukrainą, Maskvos Majakovskio teatrui vadovavęs Mindaugas Karbauskis penktadienį pranešė paliekantis šias pareigas. „Aš irgi išeinu!“, –  feisbuko paskyroje rašė M. Karbauskis. Teatrui M. Karbauskis vadovavo nuo 2011 metų.  Apie tai, kad vasarį paliko Rusijos Vachtangovo teatro meno vadovo pareigas, penktadienį pranešė režisierius Rimas Tuminas. Apie tai patvirtino ir jo dukra.  Tiesa, pats teatras nurodo, kad R. Tuminas toliau dirba įstaigoje.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis penktadienį paragino Rusijos vadovą Vladimirą Putiną sėsti prie derybų stalo, kad būtų užbaigtas Maskvos puolimas prieš kaimyninę šalį. „Noriu dar kartą kreiptis į Rusijos Federacijos prezidentą. Visoje Ukrainos teritorijoje vyksta mūšiai. Sėskime prie derybų stalo, kad sustabdytume žmonių žūtį“, – per spaudos konferenciją prezidentūroje Kijeve sakė V. Zelenskis.

Į Ukrainą įsiveržusi Rusija ketina nušalinti šalies vyriausybę ir įkurdinti naują, Maskvai palankią administraciją, ketvirtadienį pareiškė vienas aukšto rango JAV gynybos pareigūnas. Pasak jo, rusų kariuomenė puolimą pradėjo paleidusi maždaug 100 balistinių raketų, daugiausia į karinės infrastruktūros objektus, taip pat surengė 75 sunkiųjų ir vidutinių bombonešių antskrydžius.

Rusijos nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje Vladimiras Čižovas susitikime su Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT)  generaliniu sekretoriumi Stefano Sannino pareiškė, kad naujos Europos Sąjungos sankcijos yra neteisėtos, ir perspėjo, jog tokie Bendrijos veiksmai neliks be atsako.  „Rusija pabrėžė tokių vienašalių priemonių, galinčių tik dar labiau pabloginti ir taip sudėtingą Rusijos ir ES santykių padėtį, neteisėtą ir neapibrėžtą pobūdį.

JAV prezidentas Joe Bidenas trečiadienį paskelbė, kad Vašingtonas prisidės prie Vokietijos, taikydamas sankcijas dar nepradėtam eksploatuoti Rusijos dujų eksporto vamzdynui „Nord Stream 2“, atsakant į Maskvos karinį spaudimą Ukrainai. „Nurodžiau savo administracijai įvesti sankcijas [dujotiekio operatorei] „Nord Stream 2 AG“ ir jos vadovybės nariams“, – sakoma J. Bideno pranešime.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį sakė, kad Maskva yra pasirengusi ieškoti „diplomatinių sprendimų“ tvyrant didžiulei įtampai dėl Ukrainos, bet pabrėžė, kad jo šalies interesai yra nediskutuotini. „Mūsų šalis visuomet atvira tiesiam ir atviram dialogui ieškant diplomatinių sprendimų sudėtingiausioms problemoms“, – sakė V. Putinas vaizdo pareiškime, paskelbtame Tėvynės gynėjo dienos – Rusijos valstybinės šventės – proga.

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas antradienį pareiškė, kad Rusijos pajėgos toliau ruošiasi Ukrainos atakai, Maskvai pripažinus dviejų separatistinių regionų nepriklausomybę. „Visi ženklai rodo, kad Rusija ir toliau planuoja plataus masto puolimą prieš Ukrainą“, – sakė J. Stoltenbergas po skubaus susitikimo su Ukrainos pasiuntiniu. „Matome, kad vis daugiau pajėgų palieka stovyklas, yra išrikiuoti kovai bei ruošiasi smogti“,  – kalbėjo Aljanso vadovas.

Maskvos sprendimas pripažinti dviejų prokremliškų separatistinių darinių Rytų Ukrainoje nepriklausomybę „stipriai padidins“ ekonominį neapibrėžtumą Europos Sąjungoje (ES), antradienį pareiškė už ekonomikos reikalus atsakingas Europos Komisijos narys Paolo Gentiloni. „Mus toliau supa neapibrėžtumas. O tarptautinės teisės pažeidimas, Rusijai pripažinus dvi separatistines teritorijas Ukrainoje, labai padidins šį neapibrėžtumą,“ – konferencijos Briuselyje metu kalbėjo P. Gentiloni.

Rusija antradienį pareiškė, kad jos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas tebėra pasirengęs susitikti derybų su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu, Maskvai pasiuntus rusų pajėgas į du prokremliškus separatistinius regionus Rytų Ukrainoje.

Pasibaigus bendroms Baltarusijos ir Rusijos pajėgų operatyvinėms pratyboms bus tikrinamas sąjunginės valstybės reagavimo pajėgų pasirengimas kitose srityse, sakė Baltarusijos ginkluotųjų oro pajėgų vado pavaduotojas Andrejus Lukjanovičius. „Praėję mokymai, bendri operatyviniai mokymai „Sąjunginis ryžtas 2022“ – tai suplanuotas renginys, apie kurį prezidentai pranešė dar prieš Naujuosius metus. Ir jiems buvo nustatyti konkretūs tikslai“, – televizijai STV sakė jis.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį perspėjo Maskvą, jog ji vienašališkai pažeistų 2015 metų Minsko taikos susitarimus, jeigu pripažintų Rytų Ukrainos separatistų įkurtų darinių nepriklausomybę.

Maskva nesvarsto galimybės prisijungti Rytų Ukrainos separatistų kontroliuojamų teritorijų, bet gali pripažinti jų nepriklausomybę, pirmadienį pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Šis V. Putino komentaras buvo atsakas į Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) vadovo Sergejaus Naryškino pareiškimą per Valstybės saugumo tarybos neeilinį posėdį, kad jis palaiko „Donecko ir Luhansko liaudies respublikų priėmimą į Rusijos Federacijos sudėtį“. „Mes apie tai nekalbame.

Nepaisant pasaulio lyderių pareiškimų, Minsko susitarimas nepateikia jokios stebuklingos formulės, kaip išvengti kito karo. Įnirtingomis diplomatinėmis pastangomis siekdami atkalbėti Rusiją nuo naujos invazijos į Ukrainą, Vakarų lyderiai iš naujo deda viltį į ilgai įstrigusiaus Minsko taikos susitarimus, rašo politico.eu. Minsko susitarimais, dėl kurių pirmą kartą buvo deramasi 2014 ir 2015 m., buvo siekiama užbaigti karą su Rusijos remiamais separatistais, tuomet siautėjusiais Rytų Ukrainoje.

Rytų Ukrainos separatistinio Luhansko regiono lyderis penktadienį paragino gyventojus evakuotis į Rusiją, Maskvai ir Vakarų šalims perspėjant apie intensyvėjančius susirėmimus. „Siekiant išvengti aukų tarp civilių gyventojų, raginu respublikos gyventojus... kuo greičiau išvykti į Rusijos Federaciją“, – pareiškime nurodė vietos separatistų lyderis Leonidas Pasečnikas.

Rusija ketvirtadienį paskelbė išsiunčianti antrąjį pagal rangą JAV diplomatą Maskvoje, didėjant įtampai dėl grėsmės, kad Kremlius pasiųs pajėgas įsiveržti į Ukrainą, pranešė JAV Valstybės departamentas. „Galime patvirtinti, kad Rusija išsiuntė JAV misijos Rusijoje vadovo pavaduotoją (MVP) Bartą Gormaną“, – sakė departamento atstovė. „Rusijos veiksmai prieš mūsų MVP buvo neišprovokuoti, ir laikome tai eskaluojančiu žingsniu bei svarstome savo atsaką“, – pridūrė atstovė.

Vašingtonas ketvirtadienį gavo raštišką Maskvos atsakymą dėl amerikiečių pateiktų pasiūlymų, turinčių deeskaluoti besivystančią krizę dėl Ukrainos, pranešė vienas aukšto rango JAV pareigūnas. Atsakymas buvo pateiktas JAV ambasadoriui Maskvoje Johnui Sullivanui, sakė pareigūnas, pageidavęs neviešinti jo vardo.

Maskva ketvirtadienį pareiškė grąžinanti į nuolatines bazes tankus ir kitą karinę techniką pasibaigus pratyboms, pakursčiusioms Vakarų šalių nuogąstavimus, kad Rusija ruošiasi įsiveržti į kaimyninę Ukrainą. „Traukinys su Vakarų karinės apygardos tankų dalinių kariais ir karine technika gabena juos į nuolatinio dislokavimo vietas pasibaigus planinėms pratyboms poligonuose“, – nurodė Gynybos ministerija išplatintame pranešime.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį JAV valstybės sekretoriui Antony Blinkenui pasakė, kad Maskva ragina pradėti „pragmatišką dialogą“, Vakarams laukiant Ukrainos krizės deeskalavimo ženklų. „Lavrovas akcentavo, kad Vašingtono ir jo artimiausių sąjungininkių kurstoma agresyvi retorika yra nepriimtina, ir paragino [pradėti] pragmatišką dialogą dėl visos virtinės Rusijos iškeltų klausimų“, – sakoma Rusijos Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį Maskvoje sakė, kad, jo nuomone, diplomatinės galimybės deeskaluoti padėtį Europoje dar nėra išnaudotos. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „per mūsų derybas pasakojo apie savo konsultacijas su užsienio reikalų ministru ir gynybos ministru“, sakė O. Scholzas.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ragina palaukti daugiau ženklų, kad Maskva yra pasiryžusi karinei deeskalacijai, ir sako kol kas nepuoselėjantis didelio optimizmo dėl Rusijos skelbiamo pajėgų atitraukimo nuo sienų su Ukraina. „Aš kol kas neskubėčiau to vertinti, nes masyvus kariuomenės pritraukimas prie Ukrainos sienų kaip buvo, taip ir yra, tie keli požymiai gali būti ir pajėgų perdislokavimas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį susitiko derybų Maskvoje, kurios yra naujausias intensyvios pastarųjų savaičių diplomatijos bandymas sumažinti įtampą dėl Ukrainos. „Be abejo, šiandien didelę dalį mūsų laiko skirsime aptarti saugumo padėtį Europoje ir tas diskusijas, kurios dabar taip aštriai vyksta šiuo klausimu, įskaitant ir dėl įvykių, susijusių su Ukraina“, – sakė V. Putinas, pradėdamas susitikimą su O. Scholzu.

Kolonijoje netoli Maskvos antradienį prasidėjo naujas teismo procesas kalinamo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno atžvilgiu, po kurio jo laisvės atėmimo bausmės terminas gali pailgėti iki daugiau nei dešimtmečio. Transliacijoje iš posėdžio kolonijoje netoli Pokrovo Vladimiro regione, už maždaug 100 km į rytus nuo Maskvos, buvo matyti kalinio uniformą dėvintis A. Navalnas, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.

Rusijos nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje Vladimiras Čižovas pirmadienį perspėjo, kad Maskva galėtų pasiųsti savo pajėgas į Ukrainą, jeigu būtų „išprovokuota tai padaryti“ kokio nors išpuolio prieš Rusijos piliečius toje šalyje atveju.

Italijos užsienio reikalų ministras Luigi Di Maio antradienį nuskris į Kijevą, o vėliau apsilankys Maskvoje, pirmadienį sakė šaltiniai ministerijoje. Vizitai rengiami siekiant užkirsti kelią Rusijos invazijai į Ukrainą. Rusų užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo biuras patvirtino, kad L. Di Maio Maskvoje laukiama trečiadienį. „Esame pasiryžę perduoti aiškią, vieningą, tvirtą žinią Maskvai.