maskva

Maskvos sprendimas pripažinti dviejų prokremliškų separatistinių darinių Rytų Ukrainoje nepriklausomybę „stipriai padidins“ ekonominį neapibrėžtumą Europos Sąjungoje (ES), antradienį pareiškė už ekonomikos reikalus atsakingas Europos Komisijos narys Paolo Gentiloni. „Mus toliau supa neapibrėžtumas. O tarptautinės teisės pažeidimas, Rusijai pripažinus dvi separatistines teritorijas Ukrainoje, labai padidins šį neapibrėžtumą,“ – konferencijos Briuselyje metu kalbėjo P. Gentiloni.

Rusija antradienį pareiškė, kad jos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas tebėra pasirengęs susitikti derybų su JAV valstybės sekretoriumi Antony Blinkenu, Maskvai pasiuntus rusų pajėgas į du prokremliškus separatistinius regionus Rytų Ukrainoje.

Pasibaigus bendroms Baltarusijos ir Rusijos pajėgų operatyvinėms pratyboms bus tikrinamas sąjunginės valstybės reagavimo pajėgų pasirengimas kitose srityse, sakė Baltarusijos ginkluotųjų oro pajėgų vado pavaduotojas Andrejus Lukjanovičius. „Praėję mokymai, bendri operatyviniai mokymai „Sąjunginis ryžtas 2022“ – tai suplanuotas renginys, apie kurį prezidentai pranešė dar prieš Naujuosius metus. Ir jiems buvo nustatyti konkretūs tikslai“, – televizijai STV sakė jis.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas pirmadienį perspėjo Maskvą, jog ji vienašališkai pažeistų 2015 metų Minsko taikos susitarimus, jeigu pripažintų Rytų Ukrainos separatistų įkurtų darinių nepriklausomybę.

Maskva nesvarsto galimybės prisijungti Rytų Ukrainos separatistų kontroliuojamų teritorijų, bet gali pripažinti jų nepriklausomybę, pirmadienį pareiškė Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Šis V. Putino komentaras buvo atsakas į Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (SVR) vadovo Sergejaus Naryškino pareiškimą per Valstybės saugumo tarybos neeilinį posėdį, kad jis palaiko „Donecko ir Luhansko liaudies respublikų priėmimą į Rusijos Federacijos sudėtį“. „Mes apie tai nekalbame.

Nepaisant pasaulio lyderių pareiškimų, Minsko susitarimas nepateikia jokios stebuklingos formulės, kaip išvengti kito karo. Įnirtingomis diplomatinėmis pastangomis siekdami atkalbėti Rusiją nuo naujos invazijos į Ukrainą, Vakarų lyderiai iš naujo deda viltį į ilgai įstrigusiaus Minsko taikos susitarimus, rašo politico.eu. Minsko susitarimais, dėl kurių pirmą kartą buvo deramasi 2014 ir 2015 m., buvo siekiama užbaigti karą su Rusijos remiamais separatistais, tuomet siautėjusiais Rytų Ukrainoje.

Rytų Ukrainos separatistinio Luhansko regiono lyderis penktadienį paragino gyventojus evakuotis į Rusiją, Maskvai ir Vakarų šalims perspėjant apie intensyvėjančius susirėmimus. „Siekiant išvengti aukų tarp civilių gyventojų, raginu respublikos gyventojus... kuo greičiau išvykti į Rusijos Federaciją“, – pareiškime nurodė vietos separatistų lyderis Leonidas Pasečnikas.

Rusija ketvirtadienį paskelbė išsiunčianti antrąjį pagal rangą JAV diplomatą Maskvoje, didėjant įtampai dėl grėsmės, kad Kremlius pasiųs pajėgas įsiveržti į Ukrainą, pranešė JAV Valstybės departamentas. „Galime patvirtinti, kad Rusija išsiuntė JAV misijos Rusijoje vadovo pavaduotoją (MVP) Bartą Gormaną“, – sakė departamento atstovė. „Rusijos veiksmai prieš mūsų MVP buvo neišprovokuoti, ir laikome tai eskaluojančiu žingsniu bei svarstome savo atsaką“, – pridūrė atstovė.

Vašingtonas ketvirtadienį gavo raštišką Maskvos atsakymą dėl amerikiečių pateiktų pasiūlymų, turinčių deeskaluoti besivystančią krizę dėl Ukrainos, pranešė vienas aukšto rango JAV pareigūnas. Atsakymas buvo pateiktas JAV ambasadoriui Maskvoje Johnui Sullivanui, sakė pareigūnas, pageidavęs neviešinti jo vardo.

Maskva ketvirtadienį pareiškė grąžinanti į nuolatines bazes tankus ir kitą karinę techniką pasibaigus pratyboms, pakursčiusioms Vakarų šalių nuogąstavimus, kad Rusija ruošiasi įsiveržti į kaimyninę Ukrainą. „Traukinys su Vakarų karinės apygardos tankų dalinių kariais ir karine technika gabena juos į nuolatinio dislokavimo vietas pasibaigus planinėms pratyboms poligonuose“, – nurodė Gynybos ministerija išplatintame pranešime.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas antradienį JAV valstybės sekretoriui Antony Blinkenui pasakė, kad Maskva ragina pradėti „pragmatišką dialogą“, Vakarams laukiant Ukrainos krizės deeskalavimo ženklų. „Lavrovas akcentavo, kad Vašingtono ir jo artimiausių sąjungininkių kurstoma agresyvi retorika yra nepriimtina, ir paragino [pradėti] pragmatišką dialogą dėl visos virtinės Rusijos iškeltų klausimų“, – sakoma Rusijos Užsienio reikalų ministerijos pareiškime.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį Maskvoje sakė, kad, jo nuomone, diplomatinės galimybės deeskaluoti padėtį Europoje dar nėra išnaudotos. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „per mūsų derybas pasakojo apie savo konsultacijas su užsienio reikalų ministru ir gynybos ministru“, sakė O. Scholzas.

Lietuvos krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas ragina palaukti daugiau ženklų, kad Maskva yra pasiryžusi karinei deeskalacijai, ir sako kol kas nepuoselėjantis didelio optimizmo dėl Rusijos skelbiamo pajėgų atitraukimo nuo sienų su Ukraina. „Aš kol kas neskubėčiau to vertinti, nes masyvus kariuomenės pritraukimas prie Ukrainos sienų kaip buvo, taip ir yra, tie keli požymiai gali būti ir pajėgų perdislokavimas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį susitiko derybų Maskvoje, kurios yra naujausias intensyvios pastarųjų savaičių diplomatijos bandymas sumažinti įtampą dėl Ukrainos. „Be abejo, šiandien didelę dalį mūsų laiko skirsime aptarti saugumo padėtį Europoje ir tas diskusijas, kurios dabar taip aštriai vyksta šiuo klausimu, įskaitant ir dėl įvykių, susijusių su Ukraina“, – sakė V. Putinas, pradėdamas susitikimą su O. Scholzu.

Kolonijoje netoli Maskvos antradienį prasidėjo naujas teismo procesas kalinamo Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno atžvilgiu, po kurio jo laisvės atėmimo bausmės terminas gali pailgėti iki daugiau nei dešimtmečio. Transliacijoje iš posėdžio kolonijoje netoli Pokrovo Vladimiro regione, už maždaug 100 km į rytus nuo Maskvos, buvo matyti kalinio uniformą dėvintis A. Navalnas, pranešė naujienų agentūros AFP žurnalistas.

Rusijos nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje Vladimiras Čižovas pirmadienį perspėjo, kad Maskva galėtų pasiųsti savo pajėgas į Ukrainą, jeigu būtų „išprovokuota tai padaryti“ kokio nors išpuolio prieš Rusijos piliečius toje šalyje atveju.

Italijos užsienio reikalų ministras Luigi Di Maio antradienį nuskris į Kijevą, o vėliau apsilankys Maskvoje, pirmadienį sakė šaltiniai ministerijoje. Vizitai rengiami siekiant užkirsti kelią Rusijos invazijai į Ukrainą. Rusų užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo biuras patvirtino, kad L. Di Maio Maskvoje laukiama trečiadienį. „Esame pasiryžę perduoti aiškią, vieningą, tvirtą žinią Maskvai.

Rusija praeitą savaitgalį toliau stiprino prie sienos su Ukraina sutelktas pajėgas, pirmadienį pranešė Pentagono atstovas, nors Maskva nurodė baigianti kai kurias karines pratybas. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas „toliau didina pajėgas prie sienos su Ukraina ir Baltarusijoje; tas pats vyko praeitą savaitgalį. Jis yra sutelkęs gerokai daugiau kaip 100 000 [karių]", televizijai CNN sakė JAV Gynybos departamento atstovas Johnas Kirby.

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pirmadienį informavo prezidentą Vladimirą Putiną, kad kai kurios iš šiuo metu vykdomų karinių pratybų bus baigtos artimiausiomis dienomis. Ši žinia buvo paskelbta tvyrant didelei įtampai tarp Maskvos ir Vakarų dėl stiprių Rusijos pajėgų, sutelktų prie sienų su Ukraina ir galbūt ruošiamų didelio masto įsiveržimui į kaimyninę šalį. „Dalis šių mokymų artėja prie pabaigos, dalis jų bus baigti artimiausiu laiku“, – per susitikimą su V. Putinu sakė S. Šoigu.

Pasirodžius informacijai, kad komercinės oro linijos netrukus gali stabdyti skrydžius Ukrainoje, Lietuvos užsienio reikalų ministerija primygtinai ragina Lietuvos piliečius atsisakyti kelionių į Ukrainą, o šiuo metu Ukrainoje esančius Lietuvos piliečius – nedelsiant išvykti. Saugumo situacijos vertinimai Ukrainoje ir toliau blogėja nepaisant vakar įvykusio Joe Bideno ir Vladimiro Putino pokalbio telefonu. Šiandien Šiauliuose pakrautos priešlėktuvinės raketų sistemos „Stinger“ jau Kijeve.

Kremliui gresia „neatidėliotinos“ sankcijos iš Vakarų sąjungininkų, jei Rusijos pajėgos įsiverš į Ukrainą, sekmadienį savo vizito į Kijevą ir Maskvą išvakarėse pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Šolcas. „Karinė agresija prieš Ukrainą lems griežtas sankcijas, kurias mes kruopščiai paruošėme ir kurias galime nedelsiant įgyvendinti kartu su savo sąjungininkais NATO ir Europoje“, – sakė O. Šolcas.

Maskva neturėtų nuvertinti Vakarų ryžto reaguoti į bet kokį Ukrainos ir Rusijos krizės eskalavimą, ketvirtadienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. „Šioje mums visiems kritinėje situacijoje Rusija neturėtų nuvertinti mūsų, kaip ES partnerės ir NATO sąjungininkės, vienybės ir ryžto“, – po derybų su Baltijos šalių vadovais Berlyne sakė O. Scholzas. „Labai rimtai žiūrime į mūsų sąjungininkų susirūpinimą“, – pridūrė jis.

Su NATO pareigūnais Vilniuje trečiadienį susitikusi premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad tik stiprus ir princingas Aljansas gali paskatinti Maskvą deeskaluoti saugumo situaciją regione. Ministrė pirmininkė susitiko su NATO generalinio sektetoriaus pavaduotoju Mircea Geoana ir karinio komiteto pirmininku admirolu Robu Baueriu.

Rusijos lyderis Vladimiras Putinas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pradėjo derybas Maskvoje, ieškodami bendros pozicijos dėl Ukrainos ir NATO, matyti iš tiesioginės transliacijos. „Labai džiaugiuosi jus matydamas, brangus Emmanueli“, – sakė V. Putinas E. Macronui derybų pradžioje. Priimdamas prancūzų lyderį V. Putinas pasveikino Prancūzijos pastangas stiprinti Europos saugumą.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pirmadienį įspėjo Maskvą nebandyti atskirti Kijevo nuo jo sąjungininkų Vakaruose, Europos lyderiams stengiantis mažinti įtampą dėl Rusijos pajėgų sutelkimo prie kaimynės sienų.

  Ukraina sekmadienį atmetė „apokaliptines prognozes“ dėl rusų invazijos po to, kai Jungtinės Valstijos perspėjo, kad Maskva ėmė aktyviau ruoštis didelio masto įsiveržimui. Rusija palei savo sieną su Ukraina yra sutelkusi 110 tūkst. karių, tačiau JAV žvalgyba nėra nustačiusi, ar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iš tiesų yra apsisprendęs pulti, sako JAV pareigūnai.

Vokietijos visuomeninės televizijos „Deutsche Welle“ (DW) biuras Maskvoje nuo penktadienio ryto nutraukė darbą, vykdydamas Rusijos tarnybų reikalavimą. Maskva sako, kad reikalavimas DW biurui užsidaryti yra atsakas į anksčiau šią savaitę Berlyno priimtą sprendimą uždrausti transliuoti rusų valstybinio televizijos tinklo RT kanalą vokiečių kalba. „Rusijos sprendimas uždaryti „Deutsche Welle“ biurą Maskvoje tapo „stipriu sukrėtimu“ darbuotojams.

Rusijos užsienio reikalų ministras pavadino „kliedesiais“ JAV Valstybės departamento pareiškimus, esą Rusija planuoja sufabrikuoti vaizdo įrašą ir panaudoti jį kaip pretekstą užpulti Ukrainą. „Na, aš nežinau. Tokio pobūdžio prasimanymų, o jų kasdien vis daugėja, absurdiškumas akivaizdus bet kuriam nors kiek patirties turinčiam politologui“, – sakė Rusijos diplomatijos vadovas, kurio žodžiai cituojami „Ren TV“ portale.

Rusija ketvirtadienį pranešė uždarysianti Vokietijos visuomeninio transliuotojo „Deutsche Welle“ biurą ir atšauksianti jos darbuotojų akreditacijas Rusijoje, reaguodama į Berlyno sprendimą uždrausti Rusijos valstybinio televizijos tinklo RT kanalą vokiečių kalba. Šis pranešimas skelbiamas tarp Rusijos ir Vakarų tvyrant įtampai, taip pat nerimstant būgštavimams dėl galimos Rusijos invazijos į Ukrainą.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pareiškė artimiausiu metu vyksiantis į Maskvą aptarti krizės Rusijos ir Ukrainos pasienyje. „Netrukus keliausiu į Jungtines Valstijas,.. o greitai taip pat nuvyksiu į Maskvą derybų“ dėl krizės, interviu transliuotojui ZDF sakė kancleris. O. Scholzo vizitas į JAV suplanuotas vasario 7 dieną, bet kancleris nenurodė, kada jis vyks į Rusiją.

Vokietijos transliuotojų priežiūros institucija trečiadienį paskelbė uždraudusi šalies teritorijoje Rusijos valstybinės televizijos RT transliacijas vokiečių kalba, didėjant įtampai tarp Maskvos ir Vakarų šalių. „Kanalui RT DE buvo uždrausta transliuoti, nes jis neturi reikalingos transliacijos licencijos“, – sakoma Vokietijos transliuotojų priežiūros tarnybos „Medienanstalten“ leidimų ir priežiūros komisijos (ZAK) pranešime.

NATO lyderiai trečiadienį tęsė diplomatines pastangas išspręsti Ukrainos krizę, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui apkaltinus Vakarus, esą šie bando įvelti jo šalį į karą, tačiau neužtrenkus durų tolesnėms deryboms. Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas kitą dieną po apsilankymo Kijeve ketino pasikalbėti telefonu su V. Putinu, o Nyderlandų premjeras Markas Rutte tapo dar vienu NATO valstybės vadovu, atvykusiu į Ukrainos sostinę pareikšti solidarumo su šia šalimi.

Kremlius pirmadienį pasmerkė Jungtinės Karalystės planus imtis sankcijų prieš rusų bendroves siekiant atgrasyti Maskvą nuo įsiveržimo į Ukrainą, ir pagrasino esant reikalui imtis atsakomųjų priemonių. Britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss sekmadienį sakė, kad Londonas pristatys naujų sankcijų Rusijai projektą, apimsiantį daug daugiau ekonominių taikinių.

Rusija penktadienį pranešė įtraukianti kažkiek Europos Sąjungos pareigūnų į asmenų, kuriems uždrausta atvykti į šalį, sąrašą, anot jos, taip atsakydama į Bendrijos sankcijas, tarp Briuselio ir Maskvos tvyrant įtampai dėl Ukrainos. „Rusijos pusė, vadovaudamasi abipusiškumo ir pariteto principu, nusprendė išplėsti ES valstybių narių ir institucijų atstovų, kuriems draudžiama atvykti į Rusiją, sąrašą“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Rusija trečiadienį pareiškė iš JAV ambasadoriaus Johno Sullivano gavusi Vašingtono rašytinį atsakymą į Maskvos reikalavimus suteikti saugumo garantijų. NATO taip pat pranešė perdavusi Maskvai savo rašytinių „pasiūlymų“ rinkinį.

JAV ambasada Ukrainoje trečiadienį paragino Jungtinių Valstijų piliečius „apsvarstyti galimybę dabar išvykti“ iš Ukrainos, augant būgštavimams dėl galimos Rusijos invazijos.

Jungtinės Karalystės diplomatijos vadovė Liz Truss per artimiausias dvi savaites surengs vizitą į Maskvą, trečiadienį pranešė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. „Mes jau suderinome datą. Tai įvyks per dvi savaites“, – žurnalistams sakė S. Lavrovas. Rusijai sutelkus prie Ukrainos sienos daugiau kaip 100 tūkst. karių ir karinės technikos, Vakarai vis labiau nerimauja, kad Maskva rengiasi įsiveržti į kaimyninę šalį. Maskva neigia turinti tokių planų.

Rusija jau sulaukė tam tikrų atsakymų į savo klausimus, susijusius su Maskvos pateiktais pasiūlymais dėl saugumo garantijų, tačiau kol kas tik žodžiu, trečiadienį pareiškė užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško.   „Taip, jau sulaukėme tam tikrų atsakymų į mūsų klausimus, kol kas – tik žodžiu. Tačiau pirmiausia norėtume žinoti, kodėl kai kurie mūsų pasiūlymai yra nepriimtini“, – sakė jis žurnalistams Valstybės Dūmoje.

Jungtinės Valstijos antradienį įspėjo Maskvą apie skaudžias sankcijas, įskaitant priemones, nukreiptas prieš asmeniškai prezidentą Vladimirą Putiną, kurių būtų imtasi, jeigu Rusija įsiveržtų į Ukrainą.    Reaguodama Maskva pareiškė, kad sankcijas V. Putinui vertintų kaip priešišką JAV žingsnį.  „Mūsų šalies piliečių supratimu, tai sankcijos ne prieš V. Putiną, bet prieš Rusijos Federacijos tautos pasirinkimą. Nieko jums nesigaus.

Latvijos gynybos ministerija antradienį apkaltino Maskvą prisidengus COVID-19 pretekstu atšaukus šią savaitę planuotą ginkluotės patikrinimą dviejuose vakariniuose Rusijos regionuose. Ministerija nurodė, kad Latvijos pareigūnai turėjo apsilankyti Briansko ir Smolensko regionuose, vykdydami eilinius Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) narių patikrinimus.

Ukraina antradienį pareiškė išaiškinusi grupę Maskvos kontroliuojamų diversantų, kurie rengė virtinę atakų Ukrainos pasienio regionuose, siekdami „destabilizuoti“ padėtį šioje šalyje. Minėti žmonės planavo surengti „ginkluotų išpuolių seriją“ prieš miesto infrastruktūrą, sakoma Ukrainos saugumo tarnybos SBU pranešime.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ketvirtadienį pareiškė, kad Vakarų sąjungininkės yra susivienijusios kalbant apie Rusiją, o Maskva, anot jo, neturi tokios „stiprybės“. Vakarų valstybės „veikia išvien vienu balsu, kai kalbama apie Rusiją. Ta vienybė suteikia mums stiprybę – galiu pridurti, stiprybę, kuriai Rusija neprilygsta ir į kurią negali lygiuotis“, sakė A. Blinkenas po derybų Berlyne su Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos pareigūnais.

Rusija trečiadienį toliau laikėsi griežtos pozicijos, tvyrant įtampai dėl jos pajėgų telkimo prie sienų su Ukraina, o vienas aukšto rango diplomatas teigė, kad Maskva nepriims jokio kito sprendinio, išskyrus tvirtas JAV garantijas, kad Kijevui nebus leista įstoti į NATO.

Po praėjusios savaitės kibernetinės atakos Ukrainoje Lenkija antradienį paskelbė kibernetinio terorizmo pavojų savo teritorijoje, nurodydama, kad šis žingsnis yra prevencinis. Ukraina skelbė turinti įrodymų, kad už didžiulės kibernetinės atakos, paveikusios svarbias vyriausybės interneto svetaines, stovi Rusija.

NATO nepriims Rusijos reikalavimų išvesti savo karius iš šalių, įstojusių į Aljansą nuo 1997 metų, nes negali sau leisti turėti „antrarūšių“ narių, sekmadienį pareiškė organizacijos generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. „Negalime sutikti su tuo, kad nuo 1997 metų prisijungusiose šalyse nebūtų NATO pajėgų. Juk tokiu atveju pusė mūsų narių liktų neapsaugotos“, – sakė jis Kanados transliuotojui CBC.

Maskvos reikalaujamų saugumo garantijų nuostatos yra tarpusavyje susijusios, o norint deeskaluoti įtampą, visų pirma būtina nustatyti nuolatinę Rusijos ir NATO kontaktinę liniją, trečiadienį pareiškė rusų užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško. „Visi mūsų pasiūlymų elementai yra absoliučiai tarpusavyje susiję“, – sakė A. Gruško po Rusijos ir NATO derybų.

Maskva po trečiadienį įvykusių derybų su NATO perspėjo, kad imsis „kontratgrasymo“ politikos, jei Aljansas stengsis stabdyti Rusiją. „Jei NATO pereis prie atgrasymo politikos, tai reikš, kad mes imsimės kontratgrasymo politikos. Jei tai bus bauginimas, vadinasi, imsimės kontrbauginimo. Jei bus ieškoma pažeidžiamų vietų Rusijos gynybos sistemoje, bus ieškoma pažeidžiamų vietų NATO pusėje“, – pareiškė rusų užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruška.

Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško antradienį pareiškė, kad Maskvos ir NATO ryšiai pasiekė „tiesos akimirką“, ruošiantis svarbioms deryboms dėl Ukrainos ir Kremliaus pateiktų saugumo reikalavimų. Ankstesnę dieną Ženevoje įvykusios JAV ir Rusijos delegacijų derybos pradėjo Maskvos ir Vakarų šalių diplomatijos savaitę, tvyrant nuogąstavimams, kad Rusija planuoja įsiveržti į provakarietišką kaimynę Ukrainą.

Kazachstano prezidentas Kassymas-Jomartas Tokayevas penktadienį pareiškė, kad Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) kontingentas šalyje vykdys strateginių objektų apsaugos užtikrinimo funkcijas. „Šis kontingentas atvyko ribotam laikui, kad atliktų daugiausia strateginių objektų gynimo ir apsaugos funkcijas“, – penktadienį per kovos su terorizmu štabo posėdį sakė K.-J. Tokayevas.