maskva

Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu pirmadienį informavo prezidentą Vladimirą Putiną, kad kai kurios iš šiuo metu vykdomų karinių pratybų bus baigtos artimiausiomis dienomis. Ši žinia buvo paskelbta tvyrant didelei įtampai tarp Maskvos ir Vakarų dėl stiprių Rusijos pajėgų, sutelktų prie sienų su Ukraina ir galbūt ruošiamų didelio masto įsiveržimui į kaimyninę šalį. „Dalis šių mokymų artėja prie pabaigos, dalis jų bus baigti artimiausiu laiku“, – per susitikimą su V. Putinu sakė S. Šoigu.

Pasirodžius informacijai, kad komercinės oro linijos netrukus gali stabdyti skrydžius Ukrainoje, Lietuvos užsienio reikalų ministerija primygtinai ragina Lietuvos piliečius atsisakyti kelionių į Ukrainą, o šiuo metu Ukrainoje esančius Lietuvos piliečius – nedelsiant išvykti. Saugumo situacijos vertinimai Ukrainoje ir toliau blogėja nepaisant vakar įvykusio Joe Bideno ir Vladimiro Putino pokalbio telefonu. Šiandien Šiauliuose pakrautos priešlėktuvinės raketų sistemos „Stinger“ jau Kijeve.

Kremliui gresia „neatidėliotinos“ sankcijos iš Vakarų sąjungininkų, jei Rusijos pajėgos įsiverš į Ukrainą, sekmadienį savo vizito į Kijevą ir Maskvą išvakarėse pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Šolcas. „Karinė agresija prieš Ukrainą lems griežtas sankcijas, kurias mes kruopščiai paruošėme ir kurias galime nedelsiant įgyvendinti kartu su savo sąjungininkais NATO ir Europoje“, – sakė O. Šolcas.

Maskva neturėtų nuvertinti Vakarų ryžto reaguoti į bet kokį Ukrainos ir Rusijos krizės eskalavimą, ketvirtadienį pareiškė Vokietijos kancleris Olafas Scholzas. „Šioje mums visiems kritinėje situacijoje Rusija neturėtų nuvertinti mūsų, kaip ES partnerės ir NATO sąjungininkės, vienybės ir ryžto“, – po derybų su Baltijos šalių vadovais Berlyne sakė O. Scholzas. „Labai rimtai žiūrime į mūsų sąjungininkų susirūpinimą“, – pridūrė jis.

Su NATO pareigūnais Vilniuje trečiadienį susitikusi premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad tik stiprus ir princingas Aljansas gali paskatinti Maskvą deeskaluoti saugumo situaciją regione. Ministrė pirmininkė susitiko su NATO generalinio sektetoriaus pavaduotoju Mircea Geoana ir karinio komiteto pirmininku admirolu Robu Baueriu.

Rusijos lyderis Vladimiras Putinas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pirmadienį pradėjo derybas Maskvoje, ieškodami bendros pozicijos dėl Ukrainos ir NATO, matyti iš tiesioginės transliacijos. „Labai džiaugiuosi jus matydamas, brangus Emmanueli“, – sakė V. Putinas E. Macronui derybų pradžioje. Priimdamas prancūzų lyderį V. Putinas pasveikino Prancūzijos pastangas stiprinti Europos saugumą.

Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba pirmadienį įspėjo Maskvą nebandyti atskirti Kijevo nuo jo sąjungininkų Vakaruose, Europos lyderiams stengiantis mažinti įtampą dėl Rusijos pajėgų sutelkimo prie kaimynės sienų.

  Ukraina sekmadienį atmetė „apokaliptines prognozes“ dėl rusų invazijos po to, kai Jungtinės Valstijos perspėjo, kad Maskva ėmė aktyviau ruoštis didelio masto įsiveržimui. Rusija palei savo sieną su Ukraina yra sutelkusi 110 tūkst. karių, tačiau JAV žvalgyba nėra nustačiusi, ar Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas iš tiesų yra apsisprendęs pulti, sako JAV pareigūnai.

Vokietijos visuomeninės televizijos „Deutsche Welle“ (DW) biuras Maskvoje nuo penktadienio ryto nutraukė darbą, vykdydamas Rusijos tarnybų reikalavimą. Maskva sako, kad reikalavimas DW biurui užsidaryti yra atsakas į anksčiau šią savaitę Berlyno priimtą sprendimą uždrausti transliuoti rusų valstybinio televizijos tinklo RT kanalą vokiečių kalba. „Rusijos sprendimas uždaryti „Deutsche Welle“ biurą Maskvoje tapo „stipriu sukrėtimu“ darbuotojams.

Rusijos užsienio reikalų ministras pavadino „kliedesiais“ JAV Valstybės departamento pareiškimus, esą Rusija planuoja sufabrikuoti vaizdo įrašą ir panaudoti jį kaip pretekstą užpulti Ukrainą. „Na, aš nežinau. Tokio pobūdžio prasimanymų, o jų kasdien vis daugėja, absurdiškumas akivaizdus bet kuriam nors kiek patirties turinčiam politologui“, – sakė Rusijos diplomatijos vadovas, kurio žodžiai cituojami „Ren TV“ portale.

Rusija ketvirtadienį pranešė uždarysianti Vokietijos visuomeninio transliuotojo „Deutsche Welle“ biurą ir atšauksianti jos darbuotojų akreditacijas Rusijoje, reaguodama į Berlyno sprendimą uždrausti Rusijos valstybinio televizijos tinklo RT kanalą vokiečių kalba. Šis pranešimas skelbiamas tarp Rusijos ir Vakarų tvyrant įtampai, taip pat nerimstant būgštavimams dėl galimos Rusijos invazijos į Ukrainą.

Vokietijos kancleris Olafas Scholzas trečiadienį pareiškė artimiausiu metu vyksiantis į Maskvą aptarti krizės Rusijos ir Ukrainos pasienyje. „Netrukus keliausiu į Jungtines Valstijas,.. o greitai taip pat nuvyksiu į Maskvą derybų“ dėl krizės, interviu transliuotojui ZDF sakė kancleris. O. Scholzo vizitas į JAV suplanuotas vasario 7 dieną, bet kancleris nenurodė, kada jis vyks į Rusiją.

Vokietijos transliuotojų priežiūros institucija trečiadienį paskelbė uždraudusi šalies teritorijoje Rusijos valstybinės televizijos RT transliacijas vokiečių kalba, didėjant įtampai tarp Maskvos ir Vakarų šalių. „Kanalui RT DE buvo uždrausta transliuoti, nes jis neturi reikalingos transliacijos licencijos“, – sakoma Vokietijos transliuotojų priežiūros tarnybos „Medienanstalten“ leidimų ir priežiūros komisijos (ZAK) pranešime.

NATO lyderiai trečiadienį tęsė diplomatines pastangas išspręsti Ukrainos krizę, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui apkaltinus Vakarus, esą šie bando įvelti jo šalį į karą, tačiau neužtrenkus durų tolesnėms deryboms. Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas kitą dieną po apsilankymo Kijeve ketino pasikalbėti telefonu su V. Putinu, o Nyderlandų premjeras Markas Rutte tapo dar vienu NATO valstybės vadovu, atvykusiu į Ukrainos sostinę pareikšti solidarumo su šia šalimi.

Kremlius pirmadienį pasmerkė Jungtinės Karalystės planus imtis sankcijų prieš rusų bendroves siekiant atgrasyti Maskvą nuo įsiveržimo į Ukrainą, ir pagrasino esant reikalui imtis atsakomųjų priemonių. Britų užsienio reikalų sekretorė Liz Truss sekmadienį sakė, kad Londonas pristatys naujų sankcijų Rusijai projektą, apimsiantį daug daugiau ekonominių taikinių.

Rusija penktadienį pranešė įtraukianti kažkiek Europos Sąjungos pareigūnų į asmenų, kuriems uždrausta atvykti į šalį, sąrašą, anot jos, taip atsakydama į Bendrijos sankcijas, tarp Briuselio ir Maskvos tvyrant įtampai dėl Ukrainos. „Rusijos pusė, vadovaudamasi abipusiškumo ir pariteto principu, nusprendė išplėsti ES valstybių narių ir institucijų atstovų, kuriems draudžiama atvykti į Rusiją, sąrašą“, – sakoma Užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Rusija trečiadienį pareiškė iš JAV ambasadoriaus Johno Sullivano gavusi Vašingtono rašytinį atsakymą į Maskvos reikalavimus suteikti saugumo garantijų. NATO taip pat pranešė perdavusi Maskvai savo rašytinių „pasiūlymų“ rinkinį.

JAV ambasada Ukrainoje trečiadienį paragino Jungtinių Valstijų piliečius „apsvarstyti galimybę dabar išvykti“ iš Ukrainos, augant būgštavimams dėl galimos Rusijos invazijos.

Jungtinės Karalystės diplomatijos vadovė Liz Truss per artimiausias dvi savaites surengs vizitą į Maskvą, trečiadienį pranešė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. „Mes jau suderinome datą. Tai įvyks per dvi savaites“, – žurnalistams sakė S. Lavrovas. Rusijai sutelkus prie Ukrainos sienos daugiau kaip 100 tūkst. karių ir karinės technikos, Vakarai vis labiau nerimauja, kad Maskva rengiasi įsiveržti į kaimyninę šalį. Maskva neigia turinti tokių planų.

Rusija jau sulaukė tam tikrų atsakymų į savo klausimus, susijusius su Maskvos pateiktais pasiūlymais dėl saugumo garantijų, tačiau kol kas tik žodžiu, trečiadienį pareiškė užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško.   „Taip, jau sulaukėme tam tikrų atsakymų į mūsų klausimus, kol kas – tik žodžiu. Tačiau pirmiausia norėtume žinoti, kodėl kai kurie mūsų pasiūlymai yra nepriimtini“, – sakė jis žurnalistams Valstybės Dūmoje.

Jungtinės Valstijos antradienį įspėjo Maskvą apie skaudžias sankcijas, įskaitant priemones, nukreiptas prieš asmeniškai prezidentą Vladimirą Putiną, kurių būtų imtasi, jeigu Rusija įsiveržtų į Ukrainą.    Reaguodama Maskva pareiškė, kad sankcijas V. Putinui vertintų kaip priešišką JAV žingsnį.  „Mūsų šalies piliečių supratimu, tai sankcijos ne prieš V. Putiną, bet prieš Rusijos Federacijos tautos pasirinkimą. Nieko jums nesigaus.

Latvijos gynybos ministerija antradienį apkaltino Maskvą prisidengus COVID-19 pretekstu atšaukus šią savaitę planuotą ginkluotės patikrinimą dviejuose vakariniuose Rusijos regionuose. Ministerija nurodė, kad Latvijos pareigūnai turėjo apsilankyti Briansko ir Smolensko regionuose, vykdydami eilinius Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) narių patikrinimus.

Ukraina antradienį pareiškė išaiškinusi grupę Maskvos kontroliuojamų diversantų, kurie rengė virtinę atakų Ukrainos pasienio regionuose, siekdami „destabilizuoti“ padėtį šioje šalyje. Minėti žmonės planavo surengti „ginkluotų išpuolių seriją“ prieš miesto infrastruktūrą, sakoma Ukrainos saugumo tarnybos SBU pranešime.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas ketvirtadienį pareiškė, kad Vakarų sąjungininkės yra susivienijusios kalbant apie Rusiją, o Maskva, anot jo, neturi tokios „stiprybės“. Vakarų valstybės „veikia išvien vienu balsu, kai kalbama apie Rusiją. Ta vienybė suteikia mums stiprybę – galiu pridurti, stiprybę, kuriai Rusija neprilygsta ir į kurią negali lygiuotis“, sakė A. Blinkenas po derybų Berlyne su Britanijos, Prancūzijos ir Vokietijos pareigūnais.

Rusija trečiadienį toliau laikėsi griežtos pozicijos, tvyrant įtampai dėl jos pajėgų telkimo prie sienų su Ukraina, o vienas aukšto rango diplomatas teigė, kad Maskva nepriims jokio kito sprendinio, išskyrus tvirtas JAV garantijas, kad Kijevui nebus leista įstoti į NATO.

Po praėjusios savaitės kibernetinės atakos Ukrainoje Lenkija antradienį paskelbė kibernetinio terorizmo pavojų savo teritorijoje, nurodydama, kad šis žingsnis yra prevencinis. Ukraina skelbė turinti įrodymų, kad už didžiulės kibernetinės atakos, paveikusios svarbias vyriausybės interneto svetaines, stovi Rusija.

NATO nepriims Rusijos reikalavimų išvesti savo karius iš šalių, įstojusių į Aljansą nuo 1997 metų, nes negali sau leisti turėti „antrarūšių“ narių, sekmadienį pareiškė organizacijos generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. „Negalime sutikti su tuo, kad nuo 1997 metų prisijungusiose šalyse nebūtų NATO pajėgų. Juk tokiu atveju pusė mūsų narių liktų neapsaugotos“, – sakė jis Kanados transliuotojui CBC.

Maskvos reikalaujamų saugumo garantijų nuostatos yra tarpusavyje susijusios, o norint deeskaluoti įtampą, visų pirma būtina nustatyti nuolatinę Rusijos ir NATO kontaktinę liniją, trečiadienį pareiškė rusų užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško. „Visi mūsų pasiūlymų elementai yra absoliučiai tarpusavyje susiję“, – sakė A. Gruško po Rusijos ir NATO derybų.

Maskva po trečiadienį įvykusių derybų su NATO perspėjo, kad imsis „kontratgrasymo“ politikos, jei Aljansas stengsis stabdyti Rusiją. „Jei NATO pereis prie atgrasymo politikos, tai reikš, kad mes imsimės kontratgrasymo politikos. Jei tai bus bauginimas, vadinasi, imsimės kontrbauginimo. Jei bus ieškoma pažeidžiamų vietų Rusijos gynybos sistemoje, bus ieškoma pažeidžiamų vietų NATO pusėje“, – pareiškė rusų užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruška.

Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruško antradienį pareiškė, kad Maskvos ir NATO ryšiai pasiekė „tiesos akimirką“, ruošiantis svarbioms deryboms dėl Ukrainos ir Kremliaus pateiktų saugumo reikalavimų. Ankstesnę dieną Ženevoje įvykusios JAV ir Rusijos delegacijų derybos pradėjo Maskvos ir Vakarų šalių diplomatijos savaitę, tvyrant nuogąstavimams, kad Rusija planuoja įsiveržti į provakarietišką kaimynę Ukrainą.

Kazachstano prezidentas Kassymas-Jomartas Tokayevas penktadienį pareiškė, kad Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) kontingentas šalyje vykdys strateginių objektų apsaugos užtikrinimo funkcijas. „Šis kontingentas atvyko ribotam laikui, kad atliktų daugiausia strateginių objektų gynimo ir apsaugos funkcijas“, – penktadienį per kovos su terorizmu štabo posėdį sakė K.-J. Tokayevas.

Maskvos vadovaujamas karinis aljansas ketvirtadienį išsiuntė karių į beprecedentės protestų bangos apimtą Kazachstaną, o vietos policija pranešė „likvidavusi dešimtis“ žmonių, bandžiusių šturmuoti vyriausybės pastatus. Ilgą laiką laikytas viena stabiliausių iš buvusių sovietinių Centrinės Azijos šalių, energijos išteklių turtingas Kazachstanas susidūrė su didžiausia per pastaruosius dešimtmečius krize, protestams dėl kylančių degalų kainų virtus plataus masto neramumais.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas JAV vadovui Joe Bidenui skirtame sveikinime ketvirtadienį sakė, jog yra įsitikinęs, kad „efektyvus dialogas“ tarp Maskvos ir Vašingtono yra įmanomas. Apie tai paskelbta kelios valandos prieš planuojamą jųdviejų pokalbį telefonu, tebetvyrant įtampai dėl Ukrainos. „Esu įsitikinęs, kad.

Maskvos teismas trečiadienį nurodė uždaryti žmogaus teisių organizacijos „Memorial“ padalinį, kovojantį su dabartiniais teisių pažeidimais Rusijoje. Diena anksčiau Rusijos Aukščiausiasis Teismas uždraudė pagrindinę grupės struktūrą „Memorial International“, fiksuojančią Stalino laikų nusikaltimus. Šis sprendimas sukėlė priešišką tarptautinę reakciją, jį pasmerkė JAV ir Europos Sąjunga.

Snieguotoje Maskvos Raudonojoje aikštėje 1991 metų gruodžio 25-ąją žmonės nustebo pamatę, kaip virš Kremliaus plevėsavusi Sovietų Sąjungos vėliava nuleidžiama ir vietoje jos iškeliama Rusijos Federacijos trispalvė. Keliomis minutėmis anksčiau Sovietų Sąjungos prezidentas Michailas Gorbačiovas per televizijos tiesiogiai transliuotą kreipimąsi į tautą paskelbė atsistatydinantis. Šis žingsnis, užbaigęs 74 metus gyvavusios komunistinės valstybės istoriją, tapo vienu svarbiausių XX amžiaus įvykių.

Maskva gavo Aljanso pasiūlymą kitą mėnesį surengti Rusijos ir NATO tarybos posėdį ir yra pasirengusi tiesioginiam dialogui su šia organizacija, penktadienį pareiškė rusų užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova. „Gavome tokį pasiūlymą, galiu patvirtinti. Dabar jis nagrinėjamas praktiškai, kaip būtų galima tai padaryti“, – kalbėjo ji per spaudos konferenciją.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį padėkojo Seniui Šalčiui už tai, kad padėjo jam tapti valstybės vadovu, taip pat paprašė šio pasakų personažo pagalbos įgyvendinant Maskvos planus. V. Putinas pirmą kartą prezidentu tapo 1999-aisiais, Naujųjų metų išvakarėse, kai netikėtai atsistatydino pirmasis posovietinės Rusijos vadovas Borisas Jelcinas. Premjero pareigas tuo metu ėjęs V. Putinas pakeitė jį poste.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį pareiškė, kad Vašingtono noras aptarti Rusijos saugumo reikalavimus, kuriais Maskva siekia pažaboti NATO plėtrą į rytus, yra „teigiamas“. „Akivaizdu, kad vienas iš svarbiausių elementų šiandien yra stabilumas ir saugumas, – savo metinėje metų pabaigos spaudos konferencijoje žurnalistams sakė V. Putinas. – Ir mes turime suprasti, kaip bus užtikrintas mūsų saugumas.

Vokietija siekia sustabdyti tolesnį Ukrainos konflikto eskalavimą, trečiadienį pareiškė naujoji šalies užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock, Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui pareiškus, kad Maskva yra pasirengusi imtis karinių priemonių. Pasak A. Baerbock, atsižvelgiant į „tolesnį Rusijos kariuomenės judėjimą“ prie Ukrainos sienos, Berlynas yra „labai susirūpinęs“ dėl naujausių V. Putino pareiškimų.

Rusijos policija Maskvoje prie namų sulaikė protestų grupės „Pussy Riot“ narę Mariją Aliochiną, ketvirtadienį pranešė jos advokatas Daniilas Bermanas. „Marija sulaikyta, ji vežama į policijos skyrių“, – nurodė advokatas. Teisėsaugos institucijų komentarų naujienų agentūrai „Interfax“ kol kas nepavyko gauti. Anksčiau ketvirtadienį pranešta, kad prie savo namų Maskvoje buvo sulaikyta kita „Pussy Riot“ narė, savivaldybės deputatė Liudmila (Liusia) Štein.

Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen penktadienį pažadėjo, kad Europos Sąjunga sugriežtintų sankcijas Rusijai, įskaitant ekonomines ir finansines, jeigu Maskva negerbtų suverenių valstybių teisių.

Naujasis Vokietijos kancleris trečiadienį, darbo šiame poste pirmąją dieną, perspėjo Maskvą, jog Rusijos karinės invazijos į Ukrainą atveju galėtų kilti „pasekmių“ kontraversiškai vertinamam rusiškų dujų eksporto vamzdynui „Nord Stream 2“. Paklaustas televzijos „Welt“, ar galėtų įsivaizduoti, kad šis dujotiekis galėtų būti pasitelktas kaip spaudimo priemonė, O. Scholzas sakė, kad jo vyriausybė nori, jog „būtų gerbiamas sienų neliečiamumas“. Jis pridūrė, kad „visi supranta, jog kiltų pasekmių, j...

Viename Maskvos valstybinių paslaugų centre ginkluotas vyras antradienį nušovė du žmones ir dar keturis, įskaitant 10-metę mergaitę, sužeidė, pranešė pareigūnai. Incidentas įvyko Rusijos sostinės pietrytiniame Riazanės rajone. „Šiandien 15 val. (vietos, 14 val. Lietuvos laiku) į Riazanės rajono valstybinių paslaugų centrą vyras atėjo atsiimti paso. Registracijos zonoje vyras pradėjo šaudyti.

Maskvos daugiafunkciniame centre „Riazanskij“ vyras pradėjo šaudyti į aplinkinius. Skelbiama, kad du žmonės žuvo, dar trys, įskaitant mažametį buvo sužeisti. Pirminė šaudynių priežastis – reikalavimas užsidėti kaukę. „Interfaks“ šaltinių teigimu, šaulys atsisakė dėvėti kaukę, o kuomet apsaugos darbuotojas pareikalavo palikti patalpas, išsitraukė ginklą ir pradėjo šaudyti. Maskvos meras Sergejus Sobianinas patvirtino, kad žuvo du žmonės, dar trys buvo sužeisti.

Popiežius Pranciškus pirmadienį sakė, kad yra pasirengęs nuvykti į Maskvą aplankyti Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovo patriarcho Kirilo. „Esu pasirengęs nuvykti į Maskvą dialogui su broliu“, – žurnalistams sakė Pranciškus, skrisdamas atgal į Romą po vizito Graikijoje.

Rusija šeštadienį kritikavo Vakarus dėl naujų sankcijų Baltarusijai, įvestų dėl migracijos krizės prie jos sienų su Europos Sąjungos šalimis. Jungtinės Valstijos, Kanada, Didžioji Britanija ir Europos Sąjunga ketvirtadienį išplėtė sankcijas Baltarusijai, įvesdamos suvaržymus kai kuriems vyriausybės veikėjams ir juridiniams subjektams už žmogaus teisių pažeidimus ir paramą „migrantų kontrabandai“. Tarp sankcijų sąraše naujai atsidūrusių fizinių ir juridinių asmenų yra Baltarusijos autoritarinio ...

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį sakė, kad karinės pratybos ir kiti Vakarų bei Ukrainos žingsniai kelia grėsmę Rusijos saugumui, ir įspėjo neperžengti Kremliaus „raudonų linijų“. Vaizdo ryšiu kalbėdamas vienam investuotojų forumui, V. Putinas nesakė, ar Maskva planuoja pasiųsti karius per Ukrainos sieną, kaip jau kelias savaites įtaria Vakarai. „Žiūrėkit, jie [dar] metų pradžioje kalbėjo apie galimą Rusijos karinę intervenciją Ukrainoje.

Rusija sulauktų pasekmių, jeigu panaudotų karinę jėgą Ukrainoje, penktadienį pareiškė NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas, išreiškęs susirūpinimą dėl Maskvos pajėgų telkimo prie sienos su Ukraina. „Aišku, jog jeigu Rusija panaudos jėgą prieš Ukrainą, tai užtrauks kainą, tai sukels pasekmių“, – per spaudos konferenciją perspėjo Aljanso vadovas.

Kijevas ketvirtadienį perspėjo Rusiją nesiveržti į Ukrainą, pareiškęs, kad Maskvai už tokį žingsnį tektų „brangiai sumokėti“, Vakarams baiminantis, kad Kremlius galimai ruošiasi pasiųsti karių kitapus sienos. Vakarų šalių nerimą šį mėnesį sukėlė pranešimai apie suaktyvėjusią Rusijos karinę veiklą prie Ukrainos. Jungtinės Valstijos išreiškė „tikrą susirūpinimą“ dėl naujo kariuomenės telkimo pasienyje.