mankšta

Didelio susidomėjimo susilaukę paveikslėliai-galvosūkiai privertė ne vieną pamankštinti savo smegenis. Vienas jų – žiemos tematikos piešinukas, kuriame žmonės bandė atrasti besmegenių šūsnyje pasislėpusią pandą. Šįkart pristatome to paties autoriaus kitą galvosūkį – pabandykite atrasti metalo muzikos gerbėjų būryje tūnančią pandą. Nors užduotis skamba paprastai, neapsigaukite – panda moka slėptis. Vieniems pavyksta ją rasti iškarto, kitiems tenka kankintis tol, kol galiausiai trunka kantrybė.

Tikriausiai visiems žinoma, kad pirštuose ir delnuose yra gausu nervinių galūnėlių, liesdami pirštų pagalvėlėmis gauname labai daug informacijos apie aplinką. Kita vertus, pirštus ištreniruoti gan sunku - retai kada atliekame pratimus, kurie būtų skirti būtent pirštams ir delnams. Žinoma, stiprūs pirštai svarbūs nebent laipiotojams uolomis ar užsiimantiems koviniais menais.

Užtenka švaistyti laiką ir pinigus sporto klubams. Na, gerai... Bent jau pinigus... Juk ruduo – tai metas, kai patogu savo tingulį pridengti blogu oru ir rasti daugybę kitų pasiteisinimų, kodėl liekame namie. Štai keli pratimai, kuriuos mokslininkai laiko pačiais efektyviausiais. Skirkite jiems vos po 7 minutes per dieną, 3 dienas per savaitę, ir jau labai greitai galėsite džiaugtis rezultatais. Pastaba: svarbu šiuos pratimus atlikti vieną po kito, nedarant jokių pertraukų ir nesiilsint.

Siūlome sekmadienį pradėti nuo lengvos proto mankštos. Neišsigąskite, pritupimų daryti tikrai nereikės. Pateikiame jums keletą loginių uždavinių, kurie padės prasiblaškyti. Atsakymus į keturias pateiktas užduotis rasite paskutiniame šio straipsnio puslapyje.

Mankštinti liežuvius – tokią užduotį žirafoms sugalvojo Sidnėjaus zoologijos sodo darbuotojai. Čia įrengtas vadinamasis žirafų skanumynų kioskelis, kuriame sudėti šių gyvūnų skanėstai. Tačiau, kad juos pasiimtų, šį kartą žirafai tenka pasistengti labiau ir gerokai pamiklinti liežuvį. Skanumynai būna sudėti į specialų indelį, be to, liežuviu juos reikia išsitraukti pro paliktą nedidelę ertmę.

Rytų kultūra į mūsų pasaulį atnešė šiek tiek kitokią nei įprasta sportinę mąstyseną. Kitaip tariant, iš jų perėmėme ne vien fizinio sporto praktiką, o galimybę sportuojant sujungti kūną ir sielą. Tačiau ir Europiečiai turi savų “kūno ir sielos” sporto rūšių, pavyzdžiui – Pilates.

Šaltajam sezonui įpusėjus, reikėtų susirūpinti, gal vertėtų prabusti iš žiemos miego. Asmeninė trenerė Ieva Juknytė pasakoja, kaip smagiu būdu geriausia deginti kalorijas ir budinti savo kūną iš sąstingio. „Fizinė veikla gerina mūsų kraujagyslių veiklą, ištvermę, savijautą. Mums svarbiausia yra rūpintis širdies veikla, nes daugiausia susirgimų šiandien yra susijusių būtent su ja“, - teigia Ieva.

Prieš Kalėdas gausiai aukojame labdaringiems projektams, nes mus sukrečia Lietuvoje vargingai gyvenančių ligotų senelių dalia. Tuo tarpu jų bendraamžės Jane Fonda (77), Helen Miren (69) švyti sveikata ir puikia fizine būkle. Ne vienas įsitikinęs, kad jų jaunystės receptas – didelė sąskaita banke ir nuolatiniai brangūs vizitai plastikos chirurgijos klinikose.

Neprisiverčiate pradėti sportuoti? Nerandate kompanijos? Viena iš geriausių sporto pratimų palydovių neabejotinai yra muzika. Pristatome 10 dainų, padėsiančių išjudinti raumenis sporto salėje arba namuose.

„Aš, sulaukusi 32 metų, padariau pirmuosius atsilenkimus ir pritūpimus“, – atvirai TV3 laidos „Sportuok su mumis“ filmavime prisipažino radijo laidų vedėja Skaiva Jasevičiūtė. Pradėti lankytis sporto salėje moteris nutarė supratusi, kad nebėra patenkinta savo išvaizda. „Aš nebijojau sau pripažinti, kad esu stora. Kartą vartydama nuotraukas iš šunų parodų akivaizdžiai pamačiau, kaip suknelės darosi vis labiau aptemtos ir lenda tai, ko anksčiau nebūdavo.

Viešojoje erdvėje galima surasti daug informacijos bei atliktų mokslinių tyrimų apie tai, kad vaikų nepakankamas fizinis aktyvumas tampa didele problema ne tik Lietuvoje, tačiau ir visame pasaulyje. Nors lyg ir visiems suprantamas faktas yra tas, kad būtent nuo mažens vaikus reikia ugdyti bei rūpintis jų judėjimu, teigiama pranešime spaudai.

Viešojoje erdvėje galima surasti daug informacijos bei atliktų mokslinių tyrimų apie tai, kad vaikų nepakankamas fizinis aktyvumas tampa didele problema ne tik Lietuvoje, tačiau ir visame pasaulyje. Nors lyg ir visiems suprantamas faktas yra tas, kad būtent nuo mažens vaikus reikia ugdyti bei rūpintis jų judėjimu.

Termometrų stulpeliams šokant į rekordines aukštumas, pavojus kyla ne vieno labiau prie šiaurietiško nei pietietiško klimato pripratusiam Lietuvos gyventojui. Alinantis karštis pavojingas ne tik silpnesnės sveikatos žmonėms, bet ir visiškai sveikiems intensyviai besitreniruojantiems ar fizine veikla užsiimantiems gyventojams. Vienas didžiausių pavojų aktyvistų sveikatai – vandens trūkumas.

Birželis šiltais orais nelepino, tad dalis žmonių laisvalaikiu mieliau rinkdavosi tinginiavimą susisupus į pledus nei aktyvų poilsį. Visgi liepa teikia vilčių, jog pavyks „atsigriebti“. Klaipėdiečiai aukščiausią vasaros pavarą kviečiami įjungti semdamiesi energijos iš gamtos ir mankštindamiesi lauke.

Jau septynios savaitės esu nėščia. Nuolatos treniravausi ir mankštinausi, tačiau dabar visi aplinkiniai pradeda kalbėti, kad tai gali pakenkti vaisiui. Kokia yra profesionalų nuomonė šiuo klausimu? Ir jei galiu tęsti mankštą, tai kokią rinktis? Remigija, 29 metai Atsako „Northway“ medicinos centro gydytoja akušerė ginekologė dr. Diana Ramašauskaitė: - Mankštinimasis yra puiki nugaros skausmų profilaktikos, raumenų tonuso palaikymo priemonė.

Lietuviai pagal fizinį aktyvumą linkę į kraštutinumus - beveik du trečdaliai Lietuvos piliečių niekada nesimankština ar nesportuoja arba tai daro retai, o vienas iš septynių gyventojų sportu ir mankšta užsiima reguliariai. Pagal abu - tiek reguliaraus fizinio aktyvumo, tiek pasyvumo - rodiklius Lietuva lenkia Europos Sąjungos (ES) valstybių vidurkį. Niekada sportu ir mankšta neužsiima arba sportuoja retai 63 proc. Lietuvos piliečių (ES vidurkis - 59 proc.), 15 proc.

Kodėl vieniems senatvė – tai suprastėjusi sveikata ir užklupęs apmaudas bei liūdesys, o kiti sendami ir toliau lieka gyvybingi, mėgaujasi gyvenimu? Dažnai stebimės, kodėl vieni iš mūsų miršta labai jauni, o kiti sulaukia ir šimtmečio ar netgi daugiau. Kiekvienas nori sužinoti, kur slypi ta jaunatviškumo ir ilgaamžiškumo paslaptis. Genai, gyvenimo būdas, mityba – visi šie faktoriai vaidina itin svarbų vaidmenį kiekvieno jūsų gyvenime.

Du mėnesius trukusį nacionalinį moksleivių konkursą „Mano klasės mankšta“ nugalėjo 3b klasė iš Vilniaus Simono Daukanto progimnazijos bei 1c (9c) klasė iš Ukmergės Antano Smetonos gimnazijos. Šių klasių mankštos buvo išrinktos geriausiomis iš 125 dalyvių Lietuvos asociacijos „Sportas visiems“ ir Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (LTOK) organizuotame konkurse bei laimėjo savaitgalio trukmės kelionę į Palangą visai klasei, teigiama pranešime spaudai.

Gegužės 18 d. Gedimino prospekte ir vėl tradiciškai lauks visų „Sekmadienis – sporto diena“ . Daug įspūdžių po praeito sekmadienio paliko aktyvi „Insanity“ treniruotė – tad būtinai ir šį sekmadienį stiprinsime kūną jos metu. Šokiams prijaučiantys ir vėl galės pasimokyti lindyhopo žingsnelių arba linksmosios zumbos judesių ir netgi išbandyti rytietiškuosius pilvo šokius bei daug kitų sporto atrakcijų, teigiama pranešime spaudai.

Žmogaus, per dieną sėdinčio daugiau nei tris valandas, gyvenimas gali sutrumpėti dvejais metais – neseniai paskelbė Amerikos žurnalas „Time“. Tad sėdėjimas mūsų gyvenimą gali „apkarpyti“ ne menkiau už rūkymą.

Dalis moterų po gimdymo patiria įvairių rūpesčių: prasideda šlapimo nelaikymas, sumažėja lytinis jautrumas. Nespręsdamos šių problemų moterys laikui bėgant užsidaro savyje, apsimesdamos, kad viskas yra gerai. Tačiau daugelis jų nežino, kad dubens dugno raumenų pratimai gali padėti susitvarkyti su kylančiomis problemomis ir turėti tvirtus dubens dugno raumenis. Gimdymas sąlygoja anatominius pakitimus Daugelis lytinio gyvenimo problemų po gimdymo yra susijusios su anatominiais pakitimais.

LRT.lt Daugiau nei pusė Lietuvos didžiųjų miestų teisininkų (64 proc.), komunikacijos (54 proc.) ir logistikos (52 proc.) specialistų pripažino po darbo visiškai nesimankštinantys ir neužsiimantys kitokia fiziškai aktyvia veikla. Tai paaiškėjo apklausus įvairių profesijų atstovus didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Nors dauguma, net 74 proc., apklausos dalyvių įsitikinę, kad jų profesija yra fiziškai pasyvi, vis dėlto tiek pat jų nejaučia poreikio net fizinio aktyvumo pertraukėlėms darbe.

Tokius nieko nestebinančius rezultatus pateikė 6 – 7 klasių mokinių mitybos įpročių ir fizinio aktyvumo įgūdžių tyrimas, kurį inicijavo projektas „Sveikatiada“, atliko Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras. Šiandieniniai mokiniai tikrai negali pasigirti fiziniu aktyvumu. Pradėkime nuo ryto, nuo rytinės mankštos: jos nedaro pusė apklausoje dalyvavusių mokinių, tik 12,3 proc. teigė ją darantys kasdien.

Nenumaldomai artėjant šaltajam metų laikui, moterys baiminais ir vėl per žiemą prarasiančios gražias kūno linijas. Specialistai ramina ir siūlo vieną magišką formulę – 5 x 30 x 60, kuri gali padėti išlaikyti liekną figūrą visu metus. Tereikia laiku pavalgyti, šiek tiek pasimankštinti, pasivaikščioti ir graži figūra – Jūsų. 1 taisyklė – 5 valgymai per dieną: dienos valgymus turėtų sudaryti 3 pagrindiniai valgiai bei 2 užkandžiai.

Pasyvus gyvenimo būdas, sėdimas darbas – dažna nugaros, kaklo skausmų priežastis. Jei diena iš dienos darbe sėdite, o darbo dienos trukmė viršija 8 valandas, tai greičiausiai Jums jau teko susidurti su nugaros skausmais nuo kurių neapsaugo net patogi kėdė.

Pirmąją vietą Lietuvos aukščiausios futbolo lygos turnyro lentelėje užimančios Vilniaus futbolo klubo „Žalgiris“ ekipos žaidėjų šešetukas filmavosi TV3 laidoje „Sportuok su mumis“. Komandos kapitonas Andrius Skerla vedė mankštą, skirtą žiūrovams, kurie nori sportuoti prie televizoriaus ekranų.

Ar jūs žinote, kad ideali temperatūra norint jaustis laimingu – 13,9 laipsnio Celsijaus? Nustatykite savo termostatą, o po to susipažinkite su patarimais, kaip tapti laimingesniu Laimė – tai nepaprastai įdomi tema, kadangi kiekvienas iš mūsų supranta ją savaip, rašo Beth Belle Cooper JAV leidinyje „Fast Company“. Todėl visiškai suprantama, kodėl mes tiek dėmesio skiriame tam, kad ją pasiektume. Asmeniškai aš norėčiau jaustis laimingesnė ir esu užtikrinta, kad to norisi visiems.

Be abejonės, plaukimas yra puiki mankšta: vanduo yra 12 kartų atsparesnis už orą visomis kryptimis todėl plaukiant dirba visos didžiosios jūsų raumenų grupės (pečiai, nugara, pilvo raumenys, kojos, klubai ir užpakalio raumenys). Bet paprastas plaukimas nėra vienintelis būdas mankštintis baseine.

Sveikos gyvensenos specialistai vis kartoja, jog šiuolaikinio žmogaus fizinis aktyvumas yra per mažas. Tarptautinės olimpinės dienos šventės Lietuvoje organizatoriai, siekdami visiems laikams paneigti šį mitą, kviečia vilniečius ir miesto svečius dalyvauti didžiausioje Olimpinėje mankštoje mūsų šalyje bei parodyti pasauliui, jog Lietuva – aktyvi ir sportiška valstybė.

„Namie ankšta ‒ daryk mankštą!” Tokiu šūkiu šiltąjį sezoną pasitinka sveikatingumo iniciatyva „Geros sveikatos klubas“ ir antrus metus iš eilės kviečia Lietuvos gyventojus dalyvauti nemokamose mankštose gryname ore. Mankštų ciklas „Judėk linksmai“ startuoja šį ketvirtadienį, gegužės 16 d., ir tęsis iki vasaros pabaigos. Šiemet užsiėmimai vyks net septyniuose miestuose: Vilniuje, Kaune, Panevėžyje, Šiauliuose, Alytuje, Birštone ir Tauragėje.

Jeigu tau nusibodo nuobodžios ir monotoniškos dietos, išbandyk naująją 17 dienų dietą: ji sudaryta iš 4 skirtingų ciklų. Ši dieta yra sukurta Michaelio Mareno – jis žada, kad pradanginsi maždaug nuo 5 kilogramų iki 50 kilogramų priklausomai nuo besilaikančiojo dietos pasirinkimų. Taigi, sužinok daugiau apie šią dietą. 17 dienų dietos etapai Ši dieta susideda iš 4 etapų, kiekvienas etapas tęsiasi 17 dienų. Ši nauja dieta skatina sveikesnį gyvenimo būdą – sveiką mitybą ir aktyvumą.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Klaipėdoje atliktas tyrimas parodė, kad kas antras uostamiesčio gyventojas visiškai nesimankština, o trečdalis klaipėdiečių to nedaro tiesiog dėl laiko stokos. Norint paskatinti miestiečius daugiau sportuoti, sukurtas virtualus Klaipėdos fizinio aktyvumo žemėlapis. Klaipėdos miesto visuomenės sveikatos biuro atstovės Dovilės Skabickaitės teigimu, minėtas tyrimas uostamiestyje buvo atliktas pirmą kartą.

Filosofai Antanas Maceina ir Juozas Girnius apie ateistų susikurtą dievo, tikėjimo karikatūrą yra rašę, kad ją demonstratyviai sukritikavę jaučiasi iš ringo išeinantys nugalėtojais. Bet juk sukritikuota, „nugalėta“ tik pačių sukurta karikatūrą, o ne tikrasis minties ar reiškinio oponentas. Šia paralele remdamasis aptarsiu ir kitas pas mus tam tikrų ekspertų ar jėgos struktūrų susikurtas karikatūras ir jų įnirtingą naikinimą.

Kaip patobulinti figūrą per daug savęs nekankinant? Štai paprasti būdai, kaip sportuoti taupant laiką ir lengvai atsikratyti nereikalingų kalorijų: Šokinėk Šokinėk ištiesdama vienu metu kojas ir rankas į šonus. Daryk taip vos išlipusi iš lovos, arba belaukdama kol užvirs kava. Sudeginsi: 10kcal per minutę Daryk pritūpimus, kol džiovini plaukus Plaukų džiovinimas kartais gali užtrukti visą amžinybę.

Vos tik prašvitus anksti ryte turite ruošti pusryčius vaikams, vyrui, pamaitinti šunį, po to lekiate į darbą, kuriame sukatės kaip bitutė, po darbo skubate į parduotuvę, grįžusi namo gaminate valgį, tvarkotės ir tikrai nebelieka nei jėgų, nei laiko sportui. Tačiau atrasdamos kelias minutes per dieną sportui įgautumėte daugiau energijos, optimizmo bei geros nuotaikos.

Kėgelio pratimai lavina gaktos, stuburgalio ir makšties raumenis, kurie palaiko moteriškų organų – šlaplės, gimdos, šlapimo pūslės, tiesiosios žarnos ir makšties – funkcijas. Kėgelio pratimai atsirado 1940 metais, kai Amerikoje dirbęs ginekologas Arnoldas Kėgelis, norėdamas padėti savo pacientėms, pirmasis parengė mankštą, stiprinančią dubens dugno raumenis. Kai raumenys stiprūs, jie įsitempia ir išlaiko organus reikiamoje padėtyje.

Kenčiate dėl dantų skausmo ar kraujuojančių dantenų, skundžiatės blogu burnos kvapu arba pageltusiais dantimis? Pats laikas susirūpinti savo burnos higiena. Odontologijos klinikos „Neodenta“ gydytoja Eglė Kunčiuvienė ir burnos priežiūros kultūrą Lietuvoje propaguojanti interneto svetainė www.sveiki-dantys.lt pateikia penkis patarimus, kaip galima pagerinti savo burnos higieną. 1. Reguliarumas ir nuoseklumas: burnos šepetėlis, siūlas ir antiseptinis skalavimo skystis.

Celiulitas – ne tik viršsvorio turinčių vyresnio amžiaus moterų, tačiau beveik kiekvienos iš mūsų problema. Pasyvus gyvenimo būdas, nesubalansuota mityba, galų gale, per mažai savo grožiui skiriamo dėmesio – visa tai ant šlaunų nugula apelsino žievele. Nors moksliškai įrodyta, jog nėra jokių greitų būdų, kaip nežalojant organizmo vėl turėti gražią šlaunų odą, yra keletas patarimų, kuriais besivadovaudamos laikui bėgant pasieksite itin malonių rezultatų.

Šiuos metus Seimui paskelbus sveikatingumo metais, gyventojai raginami judėti, sveikiau maitintis, atsisakyti žalingų įpročių. Jau ne pirmus metus sveikos gyvensenos įpročius diegia ir prie kai kurių savivaldybių įkurti Visuomenės sveikatos biurai, tačiau specialistai sako, kad svarbiausia – paties žmogaus požiūris į sveiką gyvenseną.

VšĮ „Iniciatyvos fondas“ spalio mėnesį organizuotos sveikos gyvensenos propagavimo programos „Judėti sveika 2012“ dalyviai per dvi savaites nužingsniavo beveik 39 tūkst. kilometrų. Žingsniavimui jie sugaišo 8 tūkst. 447 valandas, per kurias jie nužengė per 58 tūkst. žingsnių. Vidutinis moksleivio žingsnio ilgis siekė 0,67 metro. Programos metu vienas moksleivis per dieną vidutiniškai žingsniavo 87 min. 45 sekundes. Tai sudaro beveik pusantros valandos.

Artėjant žiemos speigams, skubame rūpintis savo sveikata. Kaip paruošti organizmą, kad ligos pultų kuo mažiau? 1. Pasirūpinkite pėdomis Sakoma, šaltos rankos – karšta širdis. Gal tai ir tiesa, bet šaltos pėdos – tai jau nebe juokai: atšalus būtent šiai kūno vietai susitraukia sinusų kraujagyslės, ir iki ligos – vos pusė žingsnio.

Studijuojant rasti būdų, kaip gyventi sveikai, gali būti tikrai didelis iššūkis, ypač jeigu palikote namus pirmą kartą gyvenime. Be mamyčių, kurios reguliariai ruošia sveiką maistą, naujiems studentams, palikusiems jaukią ir saugią namų zoną, gyventi sveikai gali tapti nelengvu darbu, prie kurio reikia priprasti. Kai paskaitų tvarkaraščiai gana griežtai apriboja jūsų gyvenimą ir sunku rasti laiko netgi sau, išsiugdyti sveiko gyvenimo įpročius gali atrodyti tiesiog neįmanoma.

Šiuolaikinis gyvenimas iš mūsų pareikalauja daug jėgų ir sunkaus darbo: reikia suderinti šeimą bei darbą, rūpintis karjera, išsimokslinimu, vaikų priežiūra ir taip toliau. Visa tai sukelia įtampą. Žinoma, tam tikras streso kiekis veikia motyvuojančiai, bet jeigu su juo nebesusitvarkote, jis gali stipriai sugriauti jūsų fizinę bei psichinę sveikatą. Būtina išmokti atrasti įtampos ženklus ir žinoti, kaip su tuo kovoti. Štai keli patarimai, kurie turėtų padėti.

Norite sulieknėti, gerai jaustis ir sustiprinti kūną, tučtuojau pradėkite kuo daugiau judėti! Atsistokite nuo sofutės ir pradėkite efektyvius, mūsų rekomenduojamus pratimus. Pamirškite liftą ir kiekvieną dieną, kai tik įmanoma, laipiokite laiptais. Lipimas jais sustiprina kojų raumenis, o jūs išeikvojate keliasdešimt kalorijų. Vaikščiokite pirmyn ir atgal. Jei tik turite galimybę, kiekvieną dieną vaikščiokite ne tik į priekį, bet ir atbulomis.

Nėštumas – ypatingas metas, kuomet moters organizme vyksta daugybė pokyčių. Šiuo laikotarpiu ne tik didėja kūno svoris, bet ir keičiasi kvėpavimo, kaulų-raumenų, virškinimo, endokrininė ir kitos organizmo sistemos. Dėl šios priežasties skirtinguose nėštumo trimestruose gali varginti įvairūs negalavimai: rytinis pykinimas, nugaros ir sąnarių skausmai, galvos skausmai, kojų tirpimas ir tinimas, nemiga, nuolatinis nuovargis, niežulys, išsiplėtusios venos.

Šveicarų mokslininkai rado originalų būdą, kaip paskatinti ilgai sėdinčius prie kompiuterių (bei apskritai propaguojančius nejudrų gyvenimo būdą) žmones užsiimti sportu. Pasirodo, tam reikės tik išgerti tabletę, kuri pasižymi „stebuklingu“ naudingumu ir padės užsiimti sportu, net jei neturite tam didelio noro. Naujas medicininis preparatas aktyviai veikia hormoną eritropoetiną (angl. erythropoietin) ir jau praėjo visai sėkmingus laboratorinius išbandymus su pelėmis.

Darbuotojai, kurie reguliariai mankštinasi, vidutiniškai uždirba 9 proc. daugiau už tuos, kurie visiškai nesportuoja, rodo birželį „Journal of Labor Research“ numeryje išspausdintas tyrimas. Kaip rašo smartmoney.com, ryšį tarp sporto ir didesnės algos rodė ir ankstesnės studijos, tačiau trūko argumentų jam pagrįsti.

TAFISA Pasaulio Sporto visiems žaidynių simbolis Šauliukas, surengęs žaismingas mankštas 27-iuose Lietuvos miestuose bei Rygoje, savo turą per Lietuvą baigs Vilniuje, birželio 10 d. vyksiančiame renginyje „Parkuok kitaip“, teigiama pranešime spaudai. Pagrindinėje šios šventės erdvėje – Gedimino prospekto atkarpoje nuo V. Kudirkos aikštės iki Katedros – vyksiančių taiči ir jogos mankštų ciklas sekmadienį prieš pat vidurdienį bus užbaigtas žaismingu Šauliuko šokiu.

Saulėtą birželio 6-osios popietę prie sostinės Baltojo tilto susirinko būrys žinomų žmonių, susitelkusių geram ir įdomiam tikslui – pradėti sportuoti. Socialinės sveikatingumo iniciatyvos „Geros sveikatos klubas renginyje pristatyta nemokamų mankštų programa „Judėk linksmai“, visą vasarą vilniečius ir kitų miestų gyventojus kviesianti į profesionalių mankštų instruktorių bei žymių žmonių – mankštų ambasadorių, vedamus nemokamus renginius po atviru dangumi.