LRT Televizijos

Loreta Mačiulienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai vykdo eksperimentus, kurie ateityje padės gydyti širdies ritmo sutrikimų turinčius pacientus. Pasak specialistų, tokie tyrimai pasaulyje dar nebuvo atlikti. Kad rezultatus būtų galima taikyti praktikoje eksperimentai atliekami su gyvūnais. Elektrofiziologinės širdies savybės pasaulyje tyrinėjamos nuolat.

 Marija Gabrienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Atstatytas Klaipėdos miesto simbolis „Meridianas“ kitą savaitę atvers duris lankytojams. Laive atkurtas restoranas su marinistine ekspozicija, kuri supažindina su burlaivio istorija, kelionėmis jūra ir įvairiais jūriniais prietaisais.

 Marija Gabrienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Po pusmetį trukusių archeologinių kasinėjimų Klaipėdos piliavietėje, pagaliau pradedami atstatymo darbai. Piliavietės Rytinės kurtinos atstatymo darbų pradžią pažymėjo užkasta lobių skrynelė su laišku ateities kartoms. Prieš pradedant atstatyti Klaipėdos pilį, jos teritorijoje nuo liepos triūsė archeologai. Tyrimai parodė, kad XIII amžiaus viduryje statytoje piliavietėje – itin stori kultūriniai sluoksniai.

 Lidija Jankauskienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Šiaulių universitete iš centų kuriama auditorija. Tai simbolinis atsisveikinimas su lietuviška valiuta ir kartu – pasaulio valiutų auditorijos kūrimo pradžia. Šiaulių universitete kiekvienas parodys, kur reikia nešti baltuosius centus. Juos priima ir po vieną, užregistruoja į specialią knygą, o prie plokščių palinkę studentai klijuoja.

 Virginija Motiejūnienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Šiemet korupcijos suvokimo indekso tyrime Lietuva pakilo keturiais laipteliai į viršų ir užėmė 39-ą vietą tarp 175-ių pasaulio šalių. Tačiau Tarptautinės antikorupcijos dienos išvakarėse politikai pastebi, kad Lietuvoje didele problema vis dar išlieka viešųjų ir privačių interesų derinimas bei smulkioji korupcija.

 Karolis Kaupinis, LRT Televizijos laida „Pasaulio panorama“, LRT.lt Vakarų europiečių supratimas apie Sovietų Sąjungą pagrįstas įsivaizdavimu, o rytiečių – tiesiogine patirtimi, todėl yra patikimesnis, sako Vilniaus universiteto Orientalistikos centro mokslininkas Fabio Belafatti iš Italijos.

 Salomėja Pranaitienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.LT Pereinant nuo lito prie euro, žemės ūkio bendrovėms tenka ne tik pertvarkyti buhalterines programas. Kyla neaiškumų dėl kai kurių procedūrinių dalykų, be to, papildomai kainuos įstatų perregistravimas. Didžiausi kaimo darbai dabar – fermose. Stambios bendrovės kasdien parduoda po 10 ar daugiau tonų pieno.

 Rūta Lankininkaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Alytaus kraštotyros muziejus kviečia į 600 kalėdinių ir naujametinių atvirukų parodą. Lankytojams siūloma čia pat įsigyti šiuolaikinių rankų darbo atvirukų, užrašyti sveikinimus ir išsiųsti arba patiems pasigaminti. Alytaus kraštotyros fonduose sukaupta apie 800 senų kalėdinių ir naujametinių atvirukų, šioje parodoje eksponuojama apie 600. Seniausias atvirukas išleistas 1911-aisiais. Kartu eksponuojami vokai ir pašto ženklai.

 Jolanta Paškevičiūtė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vienas seniausių ir didžiausių pasaulio muziejų – Sankt Peterburgo Ermitažas – švenčia 250-ies metų jubiliejų. Iškilmės ta proga prie Nevos vyks iki antradienio, jubiliejui skirtą šviesų spektaklį surengė kūrėjai iš Prancūzijos ant vienos iš istorinių pastatų sienų.

 Orijus Gasanovas, LRT Televizijos laida „Emigrantai“, LRT.lt Iš Klaipėdos prieš šešerius metus į Norvegiją emigravusią Kristiną Prokopec lydi sėkmė – netrukus vestuves atšoksianti ir vaikelio susilauksianti moteris tapo brangiausios sveikatos sistemos Europoje, o gal net ir visame pasaulyje, dalimi. Su LRT Televizijos laida „Emigrantai“ ji pasidalijo šios šalies sveikatos priežiūros užkulisiais ir asmenine laime.

Lidija Jankauskienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Moksleiviai Šiauliuose siūlė pirkti pačių keptų keksiukų. Tai – jau antrus metus rengiama paramos akcija onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams. „Juventos“ ir „Rasos“ progimnazijų moksleiviai pirmieji iš 16 akcijoje dalyvaujančių miesto mokyklų pabiro po šventiškai papuoštą bulvarą su savo kepiniais. „17 klasių kartu su tėveliais ir seneliais iškepė apie 800 keksiukų.

 Rita Miliūtė, LRT Televizijos laida „Teisė žinoti“, LRT.lt Šiuo metu KGB yra užvaldžiusi Rusiją ir tai yra grėsmė pasaulio stabilumui, LRT Televizijos laidoje „Teisė žinoti“ sako Lietuvos nepaprastasis ir įgaliotasis ambasadorius JAV ir Meksikai Žygimantas Pavilionis. „Kol didžiosios pasaulio šalys to nesupras, tol mes turėsime kalbėt labai garsiai“, – kalba diplomatas.

 Margarita Alper, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vilniaus miesto savivaldybės taryba patvirtino privatizuojamųjų objektų sąrašą, tarp kurių – ir patalpos, kuriose daugiau nei 50 metų veikia kino teatras „Skalvija“. Sunerimę dėl galimo „Skalvijos“ privatizavimo, organizacija „Meno avilys“ rengia peticiją, kuria siekia, kad kino centras būtų išbrauktas iš šio sąrašo ir taip apsaugotas nuo galimo privatizavimo.

Algirdas Igorius, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Seimas po svarstymo pritarė nuo kitų metų savivaldybėms perduoti kompensacijų už būsto šildymą ir vandenį skirstymą. Tikimasi, kad savivaldybės, savarankiškai nustatydamos pašalpų gavėjus, kompensacijas skirstys sąžiningiau. Nuo praėjusių metų sausio savivaldybės jau savarankiškai sprendė, kam bus mokamos pašalpos.

Joana Lapėnienė, LRT Televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Ketvirtadienį Seimui pateiktas nutarimo projektas iš Etikos ir procedūrų komisijos narių išbraukti opozicijos atstovus. Opozicija nekart grasinusi pasitraukė, dėl, jų nuomone, ydingos komisijos sudarymo tvarkos. Daugumą Parlamente turinčios partijos sudaro ir Etikos komisijos daugumą, todėl balsuojama pagal partines, o ne moralines ar teisines nuostatas. Dabar sprendimas Teisės ir teisėtvarkos komisijos rankose.

Akvilė Kavaliauskaitė, LRT Televizijos laida „Emigrantai“, LRT.lt Žinia apie mažame Airijos miestelyje gyvenančią Dianą sklinda iš lūpų į lūpas. Ji – tikriausiai vienintelė lietuvė visoje Airijoje, sudarinėjanti horoskopus pagal užsakymą. Negana to, kaip pasakoja laida „Emigrantai“, moteris teikia smalsuolius itin viliojančią paslaugą – specialiu aparatu atlieka auros tyrimus. 30 eurų – už tokią sumą galima sužinoti savo auros spalvą, išsimatuoti jos dydį, kūno, proto bei dvasinę energiją.

 Vykintas Pugačiauskas, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt NATO vadovas Jensas Stoltenbergas sako, kad Rusijos karo lėktuvų skrydžių pobūdis primena Šaltojo karo laikus. Naujasis Aljanso generalinis sekretorius Estijoje aplankė Emario karinę bazę, kur susitiko su premjeru bei Estijos, Amerikos ir Vokietijos kariais. Jo lėktuvą iš Lenkijos atlydėjo ten dislokuoti Nyderlandų naikintuvai, o Emario bazėje Baltijos šalių oro policijos misiją vykdo Vokietijos karinės oro pajėgos.

Giedrė Baltrušytė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Perskaičiuota sąžiningai – tokiu socialiai atsakingo verslo šūkiu gali puoštis įmonės, prisijungusios prie dar rugpjūtį valdžios ir verslo atstovų pasirašyto Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo. Per ceremoniją Ministras Pirmininkas sakė, kad šis dokumentas padės papildomai prižiūrėti verslą, kad kainų perskaičiavimas ir visi kiti su euro įvedimu susiję veiksmai būtų atlikti sąžiningai.

 Zinaida Paškevičienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Artėjant Kalėdoms tikintieji pradeda ieškoti kalėdaičių. Tik maža dalis jų kepama Lietuvoje, daugiausiai kalėdaičių bažnyčios užsisako iš Lenkijos. Esą taip greičiau, ir pigiau. Panevėžyje gyvenančios vienuolės sako per dieną iškepančios kelis tūkstančius kalėdaičių. Iš viso jų parapijai, reikia pagaminti iki 35 tūkst. Vienuolės sako, kad dabar, palyginti su ankstesniais metais, kalėdaičių kepančios mažiau.

Kristina Jackūnaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ateinantį pavasarį po 15 metų pertraukos Lietuvos kariuomenė patikrins, kaip šalyje veikia mobilizacijos sistema. Kitais metais daugės ir karinių pratybų su NATO partneriais. Visa tai leis didėjantis krašto gynybos finansavimas iš biudžeto. Kariuomenės vadas ir krašto apsaugos ministras džiaugiasi, kad 300 kartų išaugo ir žmonių, norinčių aukoti pinigus kariuomenei skaičius.

 Giedrė Baltrušytė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Sausio pirmąją, kai Lietuva pereis prie eurų, tam turi būti parengti ir visi šalyje naudojami kasos aparatai. Dauguma rinkoje veikiančių aparatų iš anksto perprogramuojami ir naujųjų naktį automatiškai pradės visas operacijas skaičiuoti naująja valiuta. Tačiau Lietuvoje vis dar naudojama apie 30 tūkst. senesnių modelių kasos aparatų, kurių perprogramuoti neįmanoma.

Jevgenijus Bardauskas, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Seimas imasi svarstyti Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo pataisas, kurios palengvina sąlygas investuotojams, ketinantiems Lietuvoje žvalgyti ir išgauti skalūnų dujas. Premjeras sako, kad, jei pataisos būtų priimtos dar šiemet, tai jau pavasarį būtų galima skelbti naują tarptautinį konkursą. Naftos ir dujų išteklių mokesčio įstatymo pataisos Seimą pasiekė pakoreguotos.

 Jolanta Paškevičiūtė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Toliau demonstruodama karinę jėgą Rusija paskelbė, kad jos strateginiai bombonešiai nuolat patruliuos nuo Arkties vandenyno iki pat Meksikos įlankos. Toks Rusijos gynybos ministro pareiškimas nuskambėjo stiprėjant tarptautinės bendruomenės spaudimui dėl agresijos prieš Ukrainą.

Marija Gabrienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt  ikrų auginantis aštriašnipius eršketus, jau augina ir pirmuosius eršketų reproduktorius. Ikrus iš jų specialistai tikisi išgauti po 8–10 metų. Natūraliai gamtoje eršketai subręsta per dvigubai ilgesnį laiką. Praėjusią žiemą Rusnės žuvivaisos poskyrio baseinėliuose užauginta 1,2 tūkst. aštriašnipių eršketų. Dabar jų – daugiau kaip 2 tūkst.

 Lidija Jankauskienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vyriausybė dar neapsisprendė dėl požeminės dujų saugyklos statybos Telšių rajone, Syderių kaime. Pirminiais skaičiavimais, jos įrengimas kainuotų apie 1 mlrd. Lt. Todėl šio projekto būtų imtasi, tik nepavykus susitarti su latviais dėl per SGD terminalą gautų dujų saugojimo Inčukalnyje ir užsitikrinus ES finansavimą.

 Salomėja Pranaitienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvos žemės ūkio ir maisto įmonės vis drąsiau žengia į musulmoniškas rinkas. Specialistų teigimu, gamintojams itin svarbu tinkamai sertifikuoti produkciją ir taip palengvinti kelią į islamo šalis. Prognozuojama, kad artimiausiais metais lietuviškų produktų eksportas į jas turėtų augti kelis kartus. Kas mėnesį nuo pavasario „Vilniaus paukštynas“ parduoda po 130 tonų vištienos Europoje gyvenantiems musulmonams.

 Akvilė Kavaliauskaitė, LRT Televizijos laida „Emigrantai“, LRT.lt Vargu ar Airijos Viklovo priemiestyje rastumėte žmogų, kuris nežinotų imigrantės iš Lietuvos, vardu Olga. Ji čia – ypatinga, nes šįmet gavo tai, apie ką svajotų turbūt kiekviena vietinė, – gražiausios Airijos moters titulą. Jau veikiausiai supratote: ši LRT Televizijos laidos „Emigrantai“ istorija baigsis laimingai.

 Loreta Mačiulienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pirmą kartą Lietuvos neurochirurgijos istorijoje Kauno klinikų medikai sėkmingai atliko itin sudėtingą smegenų operaciją – nesveikąjį smegenų pusrutulį atjungė nuo sveikojo. Šis metodas taikytas dvejų metukų pacientei, sirgusiai epilepsija. Gustei tebuvo 3 mėnesiai, kai mama pastebėjo pirmuosius epilepsijos priepuolius. Bėgant laikui padėtis blogėjo.

 Zinaida Paškevičienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Rusijos etnografijos muziejus Sankt Peterburge yra vienas didžiausių tokių muziejų pasaulyje. Viena vertingiausių kolekcijų – lietuviška ekspozicija, kai kurių joje saugomų eksponatų neturi net Lietuvos muziejai. Pasak Rusijos muziejininkės, Šiaurės vakarų Rusijos ir Baltijos regiono kolekcijoje saugoma daugiau kaip 28 tūkst. eksponatų. Lietuvių ekspozicijoje – unikalūs XIX a. pab.– XX a. pr. eksponatai.

 Lidija Jankauskienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Joniškio rajone Mūšos tyrelio telmologiniame draustinyje per pelkę baigiamas įrengti pažintinis takas. Juo, nesušlapus kojų, galima apeiti ežerą, susipažinti su retais ir nykstančiais augalais. Virš pelkės pakilęs lentų takas tiesiasi jau daugiau nei tris kilometrus, aplenkia Miknaičių ežerą ir vingiuoja gilyn į pelkę.

 Giedrė Baltrušytė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pagarba mirusiesiems ir rūpestis jų Amžinojo poilsio vieta neatsiejami nuo senosios lietuvių pasaulėžiūros, tad uždegti žvakę ant kapo, kurio nėra kam prisiminti, – sena mūsų krašto tradicija. Tačiau kai kapinės per Vėlines skęsta gėlių ir žvakių jūroje, gausu vietų, kur tamsu ir tuščia, nors ten atgulę mūsų tautos didvyriai. Etnologai skaičiuoja, kad Lietuvoje neprižiūrima iki 15 procentų kapų – maždaug kas šeštas kapas.

 Rūta Lankininkaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.l Šakiuose už Europos Sąjungos lėšas pastatyti nauji šeimyniniai vaikų namai, kuriuos globoja Šakių evangelikų liuteronų parapija. Čia apsigyvens daugiau nei 40 vaikų, netekusių tėvų globos. Nauji globos namų keturi korpusai su saulės baterijomis ant stogų iškilo šalia Evangelikų liuteronų bažnyčios. Iš ES fondų statybai skirta beviek 2 milijonai litų. Vaikai čia gyvens šeimynos principu.

 Loreta Mačiulienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pavasarį Kaune įsigaliojusi nauja apmokėjimo už automobilių stovėjimą tvarka, tikėtasi, sumažins konfliktų tarp vairuotojų ir kontrolierių. Lūkesčiai nepasiteisino. Vairuotojai ir toliau skundžiasi nesuprantantys, už kokius pažeidimus priversti mokėti baudas. Kaunietės Gerdos prieš kelis mėnesius vykusi kelionė į miesto centrą iki šiol nesibaigia.

 Rūta Lankininkaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Alytuje statomas ketvirtas tiltas per Nemuną. Tačiau pėsčiųjų ir dviračių tilto statybos darbai vėluoja, viena pagrindinių priežasčių – pinigų stygius. 260 m ilgio, 7 m pločio ir daugiau nei 30 m aukščio pėsčiųjų ir dviračių tiltas per Nemuną sujungs kurortinę miesto dalį su piliakalniu. Pėsčiųjų ir dviračių tiltas statomas ant išlikusių senojo geležinkelio, susprogdinto prieš šimtmetį, atramų.

LRT Televizijos laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt Apmokėdamas už darbo laiką bei priemones, darbdavys turi teisę reikalauti juos naudoti tik darbui. Tačiau šiuos reikalavimus jis turi išdėstyti oficialiai, kitaip darbuotojo bausti negalės, teigia advokatas Tomas Bagdanskis. „Daugelis darbuotojų, atėję į darbą, turbūt pasidaro kavos ir nueina kalbėtis su kolegomis arba patikrina, kas įvyko per savaitgalį.

Kristina Savickaitė, LRT Televizijos laida „Keliai. Mašinos. Žmonės“, LRT.lt Nors eismo dalyviai nuolat raginami segėti atšvaitus, nelaimių tamsiu paros metu nemažėja. Išdalyta tūkstančiai atšvaitų, bet žmonės vis tiek jų nenešioja arba nešioja netaisyklingai. Prisiminti atšvaitus gyvybiškai būtina dabar – spalio, lapkričio, gruodžio mėnesiais už buvimą nematomu kelyje gali tekti sumokėti gyvybe. Ankstus spalio rytas. Prie vienos mažo miestelio mokyklos – įprastas sujudimas.

 Rolandas Maskoliūnas, LRT Televizijos laida „Mokslo ekspresas“, LRT.lt Miniatiūrizacija tampa madinga daugelyje sričių. Ir ne be pagrindo. Chemikai mažuose mėgintuvėliuose sintetina sumanias medžiagas, o biochemikai turi dar daugiau ambicijų. Jie nori suprasti, kaip funkcionuoja ląstelės. Jie kuria dirbtines ląsteles bei miniatiūrines laboratorijas ant lusto, imituojančias įvairių žmogaus organų veiklą. Šiuo metu mokslininkai į savo rankas perėmė ir kai kuriuos evoliucijos procesus.

Valdančioji dauguma nesutaria, ar reikia kitąmet tęsti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą centriniam šildymui ir karštam vandeniui. Ar ši lengvata reikalinga? LRT Televizijos laidoje „Dėmesio centre“ – pokalbis su socialinių mokslų daktaru, profesoriumi Romu Lazutka. – Pone Lazutka, Seimui pateiktame biudžete numatytos pajamos iš standartinio 21 procento PVM tarifo už šildymą sudaro 200 milijonus litų, tačiau Jūs teigiate, kad lengvatą reikia pratęsti.

 Salomėja Pranaitienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nepavykstant Lietuvoje įveikti afrikinio kiaulių maro, kiaulininkystės plėtra, ypač smulkiuose ūkiuose, nėra perspektyvi. Kol kas ūkiams nėra numatyta jokių kompensacijų, išskyrus vienkartines už paskerstas kiaules. Žemės ūkio ministerija skatina pereiti prie kitos veiklos: dabar teikti paraiškas gali stambūs augintojai, rengiama paramos programa ir smulkiesiems.

 Marija Gabrienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Verslo liudijimus atpiginusios savivaldybės džiūgauja, kad jų nupirkta daugiau, o tai esą rodo, jog ir daugiau gyventojų legalizavo savo veiklą. Daugiau pajamų į biudžetus tikimasi surinkti ir kitąmet. Tiesa, Klaipėdoje už simbolinę vieno lito kainą dabar parduodami verslo liudijimai po Naujųjų pabrangs – kainuos vieną simbolinį eurą. Klaipėdoje verslo liudijimų kainos šiemet sumažintos visoms 89-ioms verslo rūšims.

 Skirmantas Pabedinskas, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kupiškio rajone, buvusiame žvyro karjere, verslininkai planuoja auginti ir perdirbti gėlavandenes žuvis. Tai daryti juos paskatino latvių verslininkai, jau turintys patirtį šiame versle. Rajono meras Jonas Jarutis rodo buvusį žvyro karjerą, kur verslininkai planuoja įrengti tvenkinius, veisti ir perdirbti gėlavandenes žuvis. Per 5-erius metus rajone, kur nedarbas siekia 11 proc., žadama sukurti iki 300 darbo vietų.

 Vykintas Pugačiauskas, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Europoje atsinaujino būgštavimai dėl euro zonos krizės. Juos paskatino naujos finansų bėdos Graikijoje ir Ispanijoje bei atgijęs nepasitikėjimas, ar Europos Centrinis Bankas įvykdys pažadą išsaugoti eurą visomis priemonėmis.

 Asta Kažukauskienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Į Juodkrantę susirinkę tautodailininkai baigia atnaujinti Raganų kalno skulptūras. Skulptoriai sako, kad anksčiau medines skulptūras itin naikinusį grybą pavyko suvaldyti, todėl šiemet daugiausia dėmesio skyrė visiškai sunykusioms skulptūrų detalėms atkurti.

Giedrius Vitkauskas, Juras Jankevičius, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Valdininkams deklaruojant, kad Lietuva pasiruošusi Ebolos karštinei, aiškėja, kad sostinėje nėra nė vienos palatos, kurioje būtų galima gydyti sunkiai sergantį suaugusį pacientą. Tokių palatų per visą Lietuvą – vos 9. Ne kartą dėl gydymo sąlygų kritikuotos Vilniaus Infekcinių ligų ir tuberkuliozės ligoninės vadovai ramina – jie pasirengę priimti Ebolos virusu užsikrėtusius ligonius.

Virginija Motiejūnienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Minint pasaulinę kurčiųjų dieną Seime diskutuota klausos negalią turinčių asmenų informacijos prieinamumo, socialinių paslaugų bei užimtumo klausimais. Lietuvoje daugiau kaip 7 tūkst. asmenų yra kurtieji, dar iki 40 tūkst. yra neprigirdinčių žmonių. Į konferenciją Seime susirinkę klausos negalią turintys žmonės sako, kad didžiausia negirdinčių žmonių bėda yra gestų kalbą mokančių specialistų trūkumas.

Istorija iš tiesų darosi rimtu mūšio lauku, tvirtina istorikas dr. Algirdas Jakubčionis, LRT Televizijos laidoje „Laba diena, Lietuva“ komentuodamas kai kurių Rusijos ir Baltarusijos istorikų bandymus perrašinėti Lietuvos istoriją. „Bandoma suabejoti net ir Lietuvos valstybės teritorija. Neseniai skaičiau, kad krivičiai – viena iš slavų genčių – gyveno iki Nevėžio. Taigi visi kauniečiai turi suprasti, kad jie gyvena slavų žemėse.

Penktadienį Vilniuje rengiamas labdaringas meno darbų aukcionas, kurio tikslas – paremti Ukrainos karius. Per aukcioną surinktos lėšos bus skirtos mūšiuose sužeistų Ukrainos karių amputuotoms galūnėms protezuoti. Kaip LRT Televizijos laidai „Laba diena, Lietuva“ sakė vienas iš aukciono organizatorių dailininkas Raimondas Savickas, profesionalių meno kūrinių, kurių iš viso yra per 90, pradinės kainos aukcione bus nuo 100 Lt iki 2,5 tūkst. Lt – keleriopai mažesnės nei įprastai.

Agnė Skamarakaitė, LRT Televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Policininkai ir kiti valstybės pareigūnai puikiai žino, kad už kyšius nesės už grotų, o įkliuvus skirta bauda bus mažesnė nei iš kyšių susirinkti pinigai, teigia policijos Imuniteto valdybos viršininkas Donatas Malaškevičius. „Didelė bėda, kad Lietuvoje korupcija tik teoriškai yra nusikaltimas“ – D. Malaškevičius.

 Marija Gabrienė, Loreta Mačiulienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Didžiąją paukščių migraciją Ventės rago ornitologai pasitiko be didžiosios paukščių gaudyklės. Iškelti ją vėluojama dėl stotyje vykdomos rekonstrukcijos. Šį rudenį masiškai migruoti paukščiai pradėjo kone dešimt dienų anksčiau – rugsėjo pradžioje. Kasdien Ventės rage sužieduojama iki trisdešimties rūšių sparnuočių, tačiau tai nėra daug – su didžiaja gaudykle galima sužieduoti iki dviejų–trijų tūkstančių.