LRT Televizijos

„Dabar scenoje labai daug vidutinybių“, – šypteli tik ką 65-metį atšventęs Virgis Stakėnas ir čia pat prisimena savo paties kelią į žvaigždes, rašoma pranešime spaudai. Kantri muzikos karaliaus karjera trunka jau beveik penkis dešimtmečius, tačiau dainininkas prisipažįsta niekada nepasidavęs pramogų pasaulio taisyklėms: „ant populiarumo aukuro asmeninio gyvenimo nedėjau“. Jo galvą visą laiką dengia skrybėlė – neatsiejama įvaizdžio dalis.

Visai neseniai Lietuvoje pristatytas filmas apie Rūtą Meilutytę. R. Meilutytė filmo kūrėjams pirmą kartą viešai prisipažino ilgą laiką ją kankino depresija. Pokalbis su plaukike Rūta Meilutytė – LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dėmesio centre“. „Ilgą laiką bandžiau neigti depresiją. Esu įpratusi tokiose situacijose, ypač treniruojantis, kai esi pavargęs, perlipti sunkumus. Tą psichologinę naštą priėmiau kaip dar vieną sunkumą, kurį turiu įveikti, kurio neturėtų būti.

Prieš „Eurovizijos“ nacionalinės atrankos pusfinalius paskelbta netikėta žinia: į konkursą grįš du dalyviai. Kurie atlikėjai labiausiai nusipelnę antro šanso, iki trečiadienio ryto galimybę spręsti turės portalo LRT.lt lankytojai. Pernai, pasinaudodama teise, numatyta „Eurovizijos“ nacionalinės atrankos taisyklėse, LRT į konkurso finalą grąžino vieną atlikėją. Panašiai nuspręsta pasielgti ir šiemet – į nacionalinės atrankos pusfinalius bus grąžinami du dalyviai, surinkę daugiausiai balsų LRT.

 „Man buvo pasakyta, kad Linas Blasys iš prezidentūros buvo atleistas dėl problemų, susijusių su alkoholio vartojimu“, – tokią versiją LRT TELEVIZIJOS laidoje „Dėmesio centre“ iškėlė Seimo narė Aušra Maldeikienė. Pasak jos, ne visi parlamentarai, su kuriais ji bandžiusi kalbėtis apie kolegos L. Balsio problemą, susijusią su alkoholio vartojimu, dėl to nustebdavo – kai kam tai buvo gerai žinoma.

 Jūratė Anilionytė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Maždaug dešimtadalis Lietuvos moterų turi savo verslą ir sukuria naujų darbo vietų, trečdaliui įmonių vadovauja moterys. Institucijos, skatindamos moterų verslumą, sukūrė priemonę „Išmani moteris“, kur kiekviena norinčioji imtis verslo ras svarbiausių patarimų, kaip tą padaryti. Galvoje sukasi idėjos apie savo verslą, tačiau pradėti jį nedrąsu, atvirauja ne viena projekte „Išmani moteris“ dalyvaujanti kaunietė.

Joana Lapėnienė, Jevgenijus Bardauskas, LRT Televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Šią savaitę Rusijos prezidentas įsakė pradėti karines pratybas, kuriose dalyvavo apie 80 tūkst. karių. Nuo 2013-ųjų Rusija jau surengė bent šešias karines pratybas, kuriose dalyvavo nuo 65 iki 160 tūkst. karių. Tokio masto pratybų NATO nėra rengusi nuo Šaltojo karo laikų. Šio rusų karo mašinos veikimo fone Seimas priėmė įstatymą, kuriuo sugrąžino į kariuomenę šauktinius.

 Irma Janauskaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvoje rimtai svarstoma pradėti gintaro gavybą Kuršių mariose ties Juodkrante. Paraiškas telkiniui žvalgyti pateikusios 6 bendrovės. Nuosavo gintaro vietinių perdirbėjų ir gamintojų poreikiui, skaičiuojama, pakaktų dešimtmečiui. Tačiau kol kas žaliavos susirandama Lenkijoje ir Ukrainoje, tai – atsvara sudėtingam gintaro pirkimui iš Kaliningrado.

 Aurelija Malakauskaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vienerių metukų mergaitei širdį persodinęs chirurgas sako, kad mažoji Estrėja jau kai ką daro pati – savarankiškai kvėpuoja, valgo ir net pabuvojo ant tėvelių rankų. Santariškių klinikų įgimtų širdies ydų koordinacinio centro vadovas Virgilijus Tarutis nesiima prognozuoti, kiek truks prieš savaitę donoro iš Prancūzijos širdį gavusios mergaitės gydymas – kol kas medikų darbą sunkina dar prieš operaciją pastebėta infekcija.

 Marija Gabrienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Po krizės atsigaunantis Barselonos uostas pagal perkraunamų krovinių kiekį Klaipėdos uostą lenkia labai nežymiai, tačiau šio Ispanijos uosto pelnas – tris kartus didesnis. Tai lemia didesnė rinka ir gerokai didesni mokesčiai. Prie Viduržemio jūros prisišliejęs Barselonos uostas – antras pagal dydį Ispanijoje.

 Loreta Mačiulienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kauno klinikų gydytojai, besistažuodami Belgijoje, įsisavino naują chirurginę gerklų vėžio gydymo techniką ir sėkmingai ją pritaikė praktikoje – naudodami lazerį atliko dalies gerklų pašalinimo operaciją. Pirmasis pacientas – 7-ą dešimtį įpusėjęs vyras, po operacijos jaučiasi gerai. Medikų prognozės taip pat palankios.

 Jolanta Paškevičiūtė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Graikija pradeda derybas su euro zonos partnerėmis dėl naujų milžiniškos gelbėjimo programos sąlygų. Vokietija perspėja – Graikijos vyriausybės pastangos gresia pasitraukimu iš euro zonos ir nežinia. Kitos euro zonos narės ragina siekti kompromiso. Dar prieš euro zonos finansų ministrams atvykstant į Briuselį, perspėjimų Atėnams netruko.

Joana Lapėnienė, LRT Televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Kremliaus ideologai tikina, kad propaganda, kitaip tariant, informacinio karo priemonės, sudaro sąlygas netradicinei okupacijai, kai galima kontroliuoti nugalėtą teritoriją fiziškai joje nesant. Tokioje koncepcijoje atskiras vaidmuo skiriamas vietos radikalams.

T. Kavaliauskas, J. Anilionytė, K. Jackūnaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Švietimo ir mokslo ministras svarsto keisti mokyklų vadovų konkursus. Norima koreguoti komisijų sudėtį taip, kad, vertinant pretendentus, nebeliktų bendruomenių, o konkursą esą vertintų tik profesionalai. Bendruomenės turėtų tik patariamąją, bet ne balso teisę.

 Monika Petrulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba antradienį spręs Žaliojo tilto skulptūrų likimą. Posėdyje, kuris vyko sausio viduryje, paveldosaugininkai sprendimą atidėjo. Tai paaitrino visuomeninių organizacijų, paveldo specialistų ir politikų aistras. Ant Žaliojo tilto skulptūros „Kariai išvaduotojai“ puikuojasi sovietinės ideologijos simbolika, kuri kultūros ministro įsakymu neturėtų būti saugoma kaip vertinga.

 Reda Gilytė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nemokamą teisinę pagalbą teikiantys advokatai skundžiasi turintys per mažai laiko pasirengti byloms. Vyriausybės nutarimu tam numatyta tik valanda, nepaisant to, kiek bus teismo posėdžių ir kokios apimties byla. Advokatai teigia, kad dėl to nukenčia klientai. Nemokamą antrinę teisinę pagalbą teikiantys advokatai patys nebegali pasirinkti, kiek ruoštis bylai. Vyriausybė nutarė, kad tam skirta tik valanda.

Edvardas Špokas, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pasaulio banko reitinge „Doing business“ Ukraina pakilo per šešiolika pozicijų – dėl to, kad supaprastino mokesčių mokėjimą įmonėms, įvedė elektronines deklaracijas. Verslininkai pripažįsta, kad biurokratija gal ir sumažėjo, tačiau dėl visos šalies ekonominio nuosmukio padėtį vertina kaip sudėtingą. Nedidelę leidybos įmonę turintis ukrainietis Denisas Chmarskijus dėl sumažėjusių užsakymų prieš metus atleido kelis darbuotojus.

Loreta Mačiulienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ornitologai skelbia Kaune atidarę didžiausią Baltijos šalyse lesyklą. Žiemoti likę vandens paukščiai šiuo metų laiku lesalo neranda, todėl jais pasirūpinti gali ir žmonės. Neužšąlančiose Nemuno vietose Kaune, žemiau hidroelektrinės ir Šančiuose, pasak ornitologų, šiemet žiemoti liko daugiau 20 rūšių paukščių. Daugiausiai – gulbės nebylės ir didžiosios antys. Paukščiams palesinti reikia ne vienos tonos lesalo.

 Asta Kažukauskienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Klaipėdos etnokultūros centre atidaryta tautodailininko Eugenijaus Arbušausko Užgavėnių kaukių paroda. Jas radviliškietis drožia apie 4 dešimtmečius. Užgavėnių kaukės, pasak autoriaus, užima didžiąją jo kūrybos dalį. Būtent jos ir buvo pirmieji kūriniai, kai vėl, po mokyklos laikų, į rankas paėmė drožimo įrankius.

 Rūta Lankininkaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Iš lauko atnaujinta Kalvarijos bažnyčia, įkurtas Jaunimo piligrimų centras bei po poros metų rekonstruota miestelio istorinė dalis, tikimasi, taps traukos objektais turistams ne tik iš kaimyninės Lenkijos. Iš Lietuvos, Lenkijos ir Rusijos bendradabiavimo per sieną programos Kalvarijos savivaldybė kartu su vietos parapija už maždaug 300 tūkstančius eurų restauravo Švenčiausiosios Mergelės Marijos bažnyčią.

 Virginija Motiejūnienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Sostinės savivaldybė visuomenei pristatė Neries krantinių modernizavimo projektą. Senąsias krantines planuojama atnaujinti keliais etapais iki 2018 metų. Šiuo metu Neries upė Vilniuje įrėminta dviem terasomis, įrengtomis prieš 40 metų ir iki šiol neremontuotomis. Viršutine naudojasi dviratininkai ir pėstieji, o terasa šalia vandens yra populiari pasivaikščiojimų ir sporto trasa.

 Lidija Jankauskienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Praėjus trejiems metams po didžiulio gaisro, nuniokotas unikalus Tytuvėnų bažnyčios ir vienuolyno ansamblis jau sutvarkytas. Tačiau darbuotojai sako, kad turistai pirmiausiai tebeieško nuodėgulių ir sulietų sienų. Vienuolyno patalpos atstatytos, už daugiau nei 3 mln. litų uždengti nauji vienuolyno ir bažnyčios stogai, įrengta ventiliacija ir nauja šildymo sistema, atlikta daug kitų darbų.

 Aurelija Malakauskaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vyriausybės investicijos į Kauno šilumos ūkio pertvarką gali būti mažesnės, negu planuota anksčiau. Bet kainų reguliuotojai apskritai perspėja apie galimą investicijų riziką mieste, kur jau dabar jaučiamas šilumos perteklius. Projekto įgyvendintojai žada prieš statydami naują elektrinę Kaune išsamiai įvertinti investicijų poreikį ir rinką.

 Monika Petrulienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas penktadienį ketina susitikti su gydytis į Druskininkus atvykusiais Ukrainos kariais. Sausio pradžioje Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų lėktuvas „Spartan“ iš Kijevo parskraidino septynis Rytų Ukrainoje sužeistus antiteroristinės operacijos dalyvius.

Giedrė Baltrušytė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Įvedus eurą, lietuviams tenka pasukti galvą ne vien dėl kitaip atrodančių kainų, bet ir dėl kitokio valiutų kursų skelbimo. Iki Naujųjų, perkant užsienio valiutą, šalies bankuose būdavo nurodoma, kiek vienas užsienio valiutos vienetas buvo vertas litų, o dabar – kiek vienas euras vertas užsienio valiutos vienetų.

 Kristina Jackūnaitė, Zinaida Paškevičienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuva ne tik paskutinė iš Baltijos šalių įsivedė eurą. Deja ji nepirmauja ir rūpindamasi savo neįgaliaisiais. Latvija prieš 3,5 metų už Europos Sąjungos (ES) pinigus pradėjo projektą, pagal kurį buvo parengti pirmieji trys šunys vedliai akliesiems. Dabar jų jau per dešimt. Estijoje – 35, o Lietuvoje – nė vieno ir artimiausioje ateityje nenumatoma įsigyti.

 Jolanta Paškevičiūtė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pirkėjai iš Šveicarijos plūsta į kaimyninę Vokietiją pigiau apsipirkti, po to, kai Šveicarijos centrinis bankas atšaukė ribą stiprėti šalies valiutai. Šveicarijos frankui pabrangus prekybos ekspertai perspėja, kad centrinis bankas kenkia šalies verslui, „skatina pirkėjų turizmą“. Pasienyje eilės, ir ne vien savaitgalį. Apsipirkti Vokietijoje šveicarai traukia ne vien iš pasienyje esančio Bazelio, bet ir atokesnių miestų.

 Jūratė Anilionytė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvoje pastaraisiais metais auginama vis daugiau veislinių naminių paukščių. Jų parodą surengę augintojai sako, kad šis hobis brangus, tačiau viską atperka po kiemą vaikštinėjančių paukščių grožis. Iki šiol didžiausioje Lietuvoje veislinių paukščių parodoje – apie 250 ančių, žąsų, gaidžių, putpelių ir vištų veislių.

Aurelija Malakauskaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Lietuvos vežėjų konkurenciją Europos rinkoje varžančius reikalavimus bandoma skųsti Europos Komisijai. Dvi ministerijos Komisijos prašo išsiaiškinti, kodėl Vokietijoje pradedamos taikyti naujos užsienio vairuotojų darbo apskaitos, o Belgijoje ir Prancūzijoje – jų poilsio taisyklės. Nuo šių metų pradžios vairuotojai Belgijoje savaitgalį nebegali miegoti vilkikuose, o privalo ieškotis motelio ar viešbučio.

 Asta Kažukauskienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Savaitgalį siautėjusi audra Feliksas stipriai nuniokojo pajūrio kopas ir paplūdimius. Nuostoliai skaičiuojami, tačiau jau aišku, kad jie sieks ne vieną dešimtį tūkstančių eurų. Bene labiausiai nukentėjo Klaipėdos paplūdimiai. Melnragėje aplaužyta gelbėjimo stotis, Smiltynėje iš kelių paplūdimio kavinių belikusios tik krūvos lentgalių.

 Loreta Mačiulienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kauno klinikų neurochirurgai pirmą kartą atliko operaciją, kurios metu į blyškiuosius smegenų branduolius implantavo elektrodus ir neurostimuliatorių reta ir sunkia liga – distonija – sergančiam vaikui. Iki tol nejudėjęs ligonis vaikšto ir pamažu grįžta į normalų gyvenimo ritmą. Distonija sergančio šešiolikmečio iš pajūrio ligos istorija prasidėjo ankstyvoje vaikystėje.

 Rūta Lankininkaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Alytuje pradėjo veikti kol kas vienintelė Lietuvoje komunalinių atliekų mechaninio rūšiavimo stotis, po trijų mėnesių turėtų startuoti ir jų apdorojimo linija. Bet, nors tai ir pagerins šiukšlių tvarkymą regione, problemų nemažėja. Degios atliekos toliau lieka sąvartyne. Šios Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro modernios mechaninio rūšiavimo stoties pajėgumai – 25 tonos per valandą.

  Loreta Mačiulienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Elektrėnų rajono, Beižionių kaimo gyventojai jau trečią savaitę neturi vandens. Dėl gręžinyje įvykusios didelės avarijos mokykloje nevyksta pamokos, o į globos namus negali sugrįžti per šventes pas giminaičius viešėję auklėtiniai. Didžiąsias metų šventes beižioniškiai pasitiko be įprastų patogumų. Gruodžio 23-ąją atsukę čiaupus nesulaukė vandens.

 Giedrė Baltrušytė, Jovita Sukackaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Euro įvedimo įstatyme numatyta, kad perėjimo prie euro laikotarpiu nuo sausio pirmos iki 15 dienos atsiskaityti už prekes ir paslaugas Lietuvoje galima ir litais ir eurais, o grąža, išskyrus numatytas išimtis, turi būti atiduodama tik eurais. Pirmosiomis 2015 metų dienomis pasitaikė pirkėjus papiktinusių atvejų, kai didieji prekybos centrai grąžą klientams duodavo ne tik eurais, bet ir litais.

Lidija Jankauskienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pradėjus paštuose keisti litus į eurus, jau pirmomis dienomis nusidriekė ilgiausios eilės. Kad žmonėms, laukiantiems kitų pašto paslaugų, nereikėtų gaišti laiko, pinigus keičiantieji statomi į atskirą eilę. Šiaulių paštuose keisti litų į eurus ateinantys šiauliečiai rikiuojami į atskirą eilę. Ji – gerokai ilgesnė nei laukiančiųjų atsiimti siuntinius, susimokėti mokesčius ar išsiųsti registruotą laišką. Tačiau juda gana sparčiai.

Jovita Sukackaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Praėjusius metus dėl klientų kovojusios draudimo bendrovės sako, kad kainos pasiekė dugną, tad šiemet galimas draudimo paslaugų brangimas. Bet draudikus vienijanti asociacija ramina, esą dėl vis dar aršios konkurencijos kai kurios įmonės kainas gali kaip tik mažinti.

Iš Radviliškio rajone esančios Šeduvos kilusi Laima Markuckytė blaškosi po pasaulį: dvylika metų praleido Ispanijoje, o pastaruosius dvejus laimės ieško Prancūzijoje – 20 kilometrų nuo sostinės Paryžiaus esančiame Neuilly-sur-Marne miestelyje. Kaip ir tūkstančiai tautiečių iš Lietuvos Laima išvyko ekonominiais sumetimais – tikėjosi, kad toliau nuo namų bus lengviau uždirbti didesnius pinigus. Bet šiandien, „Emigrantų“ paklausta, ar svajonės pasivirtino, ji tik suraukia kaktą.

Margarita Alper, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vienintelė moteris Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatų sąraše – aktorė Nelė Savičenko. už kino vaidmenis pelniusi Sidabrinę gervę, už kūrybą teatre – tris Auksinius scenos kryžius. Nacionalinė premija aktorei skirta už iškilius moterų vaidmenis, už ištikimybę teatro menui. Tai – pirmasis LRT Televizijos laidos „Panorama“ reportažų ciklas apie šių metų Nacionalinių kultūros ir meno premijų laureatus.

 Nemira Pumprickaitė, LRT Televizijos laida „Metų panorama“, LRT.lt Valstybės saugumo departamentas (VSD) paskelbė, kad intensyviausiai ir agresyviausiai prieš Lietuvą veikia Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybos. VSD nemato prielaidų, kad šių tarnybų veikla bus mažiau aktyvi. Apie Lietuvos santykius su Rusija ir jos užsienio politiką, mūsų šalies sėkmes ir nesėkmes 2014-aisiais – „Metų panoramos“ pokalbis su Prezidentu Valdu Adamkumi. – Kai mes kalbame apie 2014 m., tai, be abejo, tema Nr.

Nors niūrus Lietuvos demografinis likimas žinomas seniai – jį galima pavadinti „ateitimi, kuri jau įvyko“, – politikai sprendimus, kurių reikia norint prisitaikyti, arba ignoruoja, arba sugadina. Taip apie savo patirtį siūlant receptus politikams papasakojo ekonomistas Raimondas Kuodis. Įpusėjus šimtmečiui Lietuvoje, prognozuojama, teliks apie 2 mln. gyventojų, o darbingo amžiaus žmonių santykis bus gerokai mažesnis nei dabar.

 Lidija Jankauskienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Šiaulių regione atidarytas Praktinio statybininkų rengimo centras. Tikimasi, kad išmokę dirbti su naujausiais įrenginiais statybininkai taps paklausūs darbo rinkoje ir nesunkiai susiras darbo. Toks centras – vienintelis Šiaurės Lietuvoje. Jį įrengti kainavo per 12 mln. litų.

 Reda Gilytė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Vilniuje nacionaliniame vėžio institute pradėtas naujas metastazavusio prostatos vėžio gydymo metodas. Tai teikia vilčių padėti pacientams, kuriems po visų taikytų gydymo būdų liga atsinaujindavo kauluose. Lig šiol nebuvo kitų gydymo alternatyvų. Nacionalinis vėžio institutas pradeda taikyti naują preparatą gydyti į kaulus išplitusį prostatos vėžį.

 Irma Janauskaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Užsidarius Rusijos rinkai, galvijų augintojai ir mėsos perdirbėjai ėmė ieškoti, kaip padidinti vidaus vartojimą. Įmonės, šalia šviežios jautienos, pradeda siūlyti ir naujų jautienos gaminių; šių parduotuvėse lig šiol buvo vos kelios rūšys. Ir nors, prekybininkų teigimu, žmonėms svarbiausia kaina, pigios jautienos produkcijos perdirbėjai nežada, nes kokybė esą visur, palyginti, brangi.

Po kelias dienas trukusių intensyvių paieškų policijai pavyko nustatyti ir sulaikyti 16-metį, įtariamą 10-metės išžaginimu Jonavoje. Įvykus žiauriam nusikaltimui, valdžia pagaliau susizgribo steigti seksualinių nusikaltėlių registrą ir keisti įstatymus, kad tokiems asmenims būtų draudžiama dirbti bet kokį darbą su vaikais. Apie tai – pokalbis LRT Televizijos laidoje „Dėmesio centre“ su policijos generaliniu komisaru Linu Pernavu.

Jūratė Anilionytė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Prie Vytauto didžiojo karo muziejaus grįžo jo simboliai – restauruotos liūtų skulptūros, o pats muziejus beveik baigtas rekonstruoti. Vytauto didžiojo karo muziejus, vienas seniausių Lietuvoje, Vladimiro Dubeneckio suprojektuotame pastate atidarytas 1936 m. vasario 16 d. Iš pagrindų jis rekonstruotas pirmąsyk – per maždaug šešerius metus įrengtos naujos ekspozicijos, sutvarkytos parodų salės.

 Zinaida Paškevičienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Pirmą kartą restauruota dalis poeto, vyskupo Antano Baranausko bibliotekos knygų, saugomų Anykščių Antano Baranausko ir Antano Vienuolio -Žukausko memorialiniame muziejuje. Su jomis bus galima susipažinti virtualioje erdvėje ir rengiamose parodose.

 Loreta Mačiulienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt   Pradedama paramos akcija nuo karo Ukrainoje nukentėjusiems žmonėms. Didysis koncertas pirmadienį vyks Valdovų rūmuose Vilniuje, o sekmadienį menininkų pasirodymą stebėjo ir pinigų aukojo kauniečiai. Žinomų Ukrainos dainininkių seserų Telniuk ir lietuvių menininkų koncertas „Šėlsta ir gaudžia Dniepras platusis“ skelbia – ilgalaikė palaikymo akcija Ukrainai prasidėjo. Idėja suvienyti menininkus kilo Veronikai Povilionienei.

 Vykintas Pugačiauskas, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Norvegijos saugumo agentūros pradėjo tyrimą, kai vienas šalies dienraštis Osle aptiko kelias netikras mobiliojo ryšio stotis, leidžiančias šnipinėti parlamentarų ir premjerės veiklą. Nacionalinio saugumo agentūra sako, kad jomis galėjo naudotis ir užsienio žvalgyba, ir nusikaltėliai.

 Rūta Lankininkaitė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Geriausi Lietuvos teatro mėgėjų kolektyvai Birštono kultūros centro scenoje pristato savo spektaklius. Čia vyksta dvidešimt antroji mėgėjų teatrų apžiūra-šventė „Atspindžiai“. Atspindžių apžiūros – šventės komisija peržiūrėjo 73 spektaklius, ir atrinko 34 įdomiausius ir ryškiausius.

 Salomėja Pranaitienė, LRT Televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Ne tik naudotis miškų teikiamomis gėrybėmis, bet ir saugoti juos nuo savavališkų kirtimų, prisidėti prie miško tvarkymo galima ir per Kalėdas. Į tokias žaliąsias Kalėdas pakvietė Trakų miškų urėdija. Šeštadienį Trakų urėdijos pakviesti čia beveik 100 jaunų miško bičiulių ir žaliųjų atstovų švarino mišką. Iš šakų bus gaminamas biokuras. Pasirūpinta ir papildyti ėdžias pašaru gyvūnams.