literatūra

Profesorė, humanitarinių mokslų daktarė Giedrė Čepaitienė: „man atrodo, kad daug kur yra dingusi žmogaus atsakomybė už tai, ką jis daro, ir drauge už tai, kaip jis rašo, kaip jis kalba“. Kasmet rugsėjo 8–ąją UNESCO iniciatyva yra švenčiama Tarptautinė raštingumo diena, kad būtų  prisiminti ir pagerbti visi, atnešusieji pasauliui raštingumą, ir mokytojai, kurie dabar moko kitus.

Jurbarke šį savaitgalį jau aštuntą kartą vyks tarptautinis šiuolaikinės literatūros forumas „Šiaurės vasara“, šįmet nagrinėsiantis temą „Aš ir kitas literatūroje“. Jurbarko turizmo informacijos centre vyksiančiame forume skaityti pranešimus ir su auditorija diskutuoti pakviesti Lietuvos ir užsienio rašytojai, vertėjai, literatūrologai, redaktoriai, filosofai.

Žmonės nebemoka taisyklingai reikšti minčių nei raštu, nei žodžiu, tvirtina lietuvių kalbos specialistai. „Manau, galima konstatuoti – Lietuvoje raštingumo lygis yra gerokai smuktelėjęs“, – sako Lietuvių kalbos instituto direktorė. Ji taip pat pastebi, kad dalis vaikų neberašo nosinių raidžių. Tokioms mintims antrina mokytoja iš Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos sakydama, kad turime informuotus naujos kartos beraščius.

P. Višinskio bibliotekos Abonemento skyriuje pirmoje knygų lentynoje – šiurpą kelianti literatūra. Į šį skyrių nedraudžiama užsukti ir vaikams. „Pagaliau galėjo griebti pragaro mergiotę, išsyk nudraskė jos raudonas kelnaites, o apnuoginęs pirmiausia nuplėšė jos kairę krūtį“, – tai ne kokie pamišusio interneto komentatoriaus kliedesiai, o ištrauka iš rašytojo Ričardo Gavelio knygos „Paskutinioji žemės žmonių karta“. Šią knygą prieš gimnazistės Nedos Račkauskaitės nužudymą skaitė jos bendra...

Šeštadienio rytą Ventspilio rašytojų namuose, eidamas 55-uosius metus, mirė latvių poetas ir vertėjas, lietuvių literatūros bičiulis Pėteras Brūveris. Pėteras Brūveris gimė 1957 metais Rygoje, 1980 metais baigė Latvijos valstybinės konservatorijos Kultūros ir menotyros fakultetą.

„Rašytojo duona. Kokia ji?“, – Balsas.lt  kalbina rašytoją Laurą Sintiją Černiauskaitę. „Iki trisdešimties buvau lyg balionėlis, pakibęs tarp dangaus ir žemės“ - sako ji. Vasara, atostogos... Sakykite, ar rašytojai atostogauja? Kadangi „normalaus“ darbo neturiu jau daug metų, tai riba tarp atostogų ir neatostogų – labai neaiški. Vasarą, kai vyresnėliui baigiasi pamokos, o mažosios nebevedam į darželį (duodam ir jai pailsėti nuo šito „darbo“), aš intensyviai „dirbu“ mama.

Mindaugo karūnavimo dienos išvakarėse Vilniuje vyko ekskursija didžiulio populiarumo sulaukusio istorinio romano „Silva rerum“ motyvais. Liepos 5 d. Vilniaus turizmo informacijos centras ir konferencijų biuras (VTICKB) surengė pristatomąją ekskursiją, kurią vedė romano autorė, menotyrininkė Kristina Sabaliauskaitė. Į renginį susirinko gausus būrys, daugiau kaip 30, Lietuvos žiniasklaidos atstovų, taip pat svečiai iš Latvijos.

Michel de Montaigne (Mišelis de Montenis; 1533–1592) – vienas žymiausių prancūzų Renesanso epochos filosofų, politikų ir eseistų. Garsusis jo veikalas „Esė“ pirmą kartą buvo išleistas 1580 m. ir iškart tapo vienu svarbiausių bei populiariausių to meto filosofinių tekstų.

Restauruoti keletą metų nykę Dionizo Poškos Baubliai – išnaikinti juos niokoję vabzdžiai, kamienai užkonservuoti. Tvarkant muziejaus aplinką archeologai rado namo, kuriame, manoma, gyveno rašytojas, pamatus, pranešė LTV "Panorama". Paskutinį kartą ąžuolų kamienai, kuriuose D. Poška parašė ne vieną garsų kūrinį, buvo restauruoti prieš daugiau kaip 30 metų. Tad gaubtai, dengiantys Baublius, jau leido sniegą ir lietų, kamienus užpuolė kenkėjai.

Rašytinis žodis turi savo šventę – šiandien minima Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena, – bet gujamas iš viešųjų ir asmeninių bibliotekų, tolinamas nuo vis dar skaitančios visuomenės dalies. Knygos puoselėtojai ir kūrėjai tvirtina, kad tikrąsias vertybes baigia sunaikinti komercija, remiama valstybės. Vis dėlto knygynų lentynos lūžta nuo knygų, bet tik retas skaitytojas pajėgus gerą knygą įpirkti. O menkaverčio skaitalo knygynams sunkoka atsikratyti net per nupiginimo akcijas.

Artėjant valstybių brandos egzaminų sesijai, abiturientai su nerimu seka visas žinias apie egzaminų naujoves, o ypač apie privalomąjį lietuvių kalbos egzaminą. Šį pavasarį egzaminus laikysiantys moksleiviai dėl būsimų naujovių dar neturėtų sukti galvos, bet būsimiesiems vienuoliktokams reiks mokytis pagal naująją lietuvių kalbos ir literatūros programą bei pratintis prie minties, kad lietuvių kalbos egzaminas bus kitoks.

Artėjančios Pasaulinės knygos ir autorių teisių dienos proga Lietuvos literatūros vertėjų sąjunga skelbia Metų verstinės knygos rinkimų rezultatus. Balsavimas LLVS tinklalapyje prasidėjo 2011 m. vasario 19 d., kuomet Vilniaus knygų mugės metu buvo pristatytas ekspertų sudarytas vertingiausių knygų šešetukas, ir truko iki  balandžio 10 d. Daugiausiai skaitytojų balsų (23%) surinko Philippe'o Claudelio romanas „Pilkosios sielos“, iš prancūzų kalbos išverstas Alinos Kiliesaitės.

Vasario 21-ąją, Tarptautinę gimtosios kalbos dieną, Vilniuje, Signatarų namuose, įvyko Lietuvių kalbos draugijos ir Kalbos praktikos centro „Lingua Lituanica“ renginys „Kalba kaip gyvenimo duona“. Kalbininkus ir rašytojus kalbino ir klausytojams netikėtų užduočių pateikė Kalbos praktikos centro „Lingua Lituanica“ direktorė doc. dr. Irena Kruopienė ir Lietuvių kalbos draugijos pirmininkas prof. habil. dr. Bonifacas Stundžia. Justino Marcinkevičiaus eiles skaitė aktorė Irena Kriauzaitė.

Ketvirtadienį sostinės „Litexpo“ parodų rūmuose duris atvėrė 12-oji Tarptautinė knygų mugė. Iki pat sekmadienio su šūkiu „Už teisę skaityti“ vyksianti mugė lankytojus masina literatūros naujovėmis ir gana didelėmis nuolaidomis. Mugės lankytojai neslėpė, kad ši mugė – bene vienintelė gyventojams palikta galimybė nusipirkti naujų knygų.

2011 m. sausio 24 d. 18 val. Rašytojų klube (K. Sirvydo g. 6, Vilnius) įvyks susitikimas su rašytoja Lena Eltang. Vakare dalyvaus poetas, vertėjas Vladas Braziūnas, aktorė Jolanta Dapkūnaitė. Vilnietė L. Eltang rašo rusų kalba. Rusijoje ji pagarsėjo romanais („Побег куманики“); „Gervuogės ūglys“(„Каменные клёны“) „Akmeniniai klevai“. Abu kūriniai toje šalyje premijuoti. Internete paskelbtos ištraukos iš jos naujo romano, kurio pagrindinis herojus yra lietuvis Konstantinas Kairys.

Kauno miesto savivaldybės taryba ketvirtadienį pritarė siūlymui įsteigti lietuvių poeto, literatūros kritiko Bernardo Brazdžionio premiją. Premija – 10 tūkst. litų – bus kasmet teikiama rašytojams, literatūrologams už per pastaruosius dvejus metus parašytus aukšto lygio kūrinius. Pinigai bus skiriami iš Kultūros programos – šiai premijai numatyta 7000 litų. Šiai iniciatyvai pritaria ir Lietuvos rašytojų sąjunga, taip pat jos Kauno skyrius.

Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla išleido dar vieną serijos „Lietuvių literatūros lobynas. XX amžius“ knygą. Šioji, pavadinimu „Žingsniai ir laiptai“, skirta vienam stipriausių lietuvių egzodo rašytojų, o drauge ir vienam iškiliausių prozininkų visoje lietuvių literatūroje Antanui ŠKĖMAI (1910-1961). Rimvydas STANKEVIČIUS Į knygą sudėta didesnioji rašytojo kūrybinio palikimo dalis - jo prozos kūriniai: novelių apysaka „Saulėtos dienos“ iš knygos „Šventoji Inga“, taip pat knygos „Čelesta“ kū...

2011-aisiais Lietuvoje ir Lenkijoje bus minimi poeto, rašytojo, literatūros mokslininko, Nobelio premijos laureato Czeslawo Miloszo jubiliejiniai metai. Lietuviams Cz. Miloszas brangus dėl nuolatinio dėmesio savo gimtinei Lietuvai. Daugelis juo didžiuojasi sakydami, kad tai vienintelis iš čia kilęs Nobelio premijos laureatas. Tačiau jis mums svarbus ir dėl kitų priežasčių.

2010 metais vyko kova. Joje nebuvo net priešų. Faktiškai tai buvo ne kova, o taika. Taikus kalbėjimas. Visus metus rašiau ir kalbėjau apie du neegzistuojančius, bet būtinus dalykus. Pradėjau nuo pramoginės literatūros. Stebėjausi, kodėl Lietuvoje jos nėra. Aiškinausi, kodėl jos nebuvo. Aiškinau, ką reikia daryti, kad ji atsirastų. Ginčijausi su tais keliais klausytojais, kurie sutiko ginčytis.

„Knygos„ – studentiškoje leksikoje itin dažnai naudojamas žodis. Deja, jis daugeliui asocijuojasi ne su jaukiu vakaru susisukus į vilnonę antklodę, o atvirkščiai – dvyliktu kavos puodeliu ir pažadais daugiau neatidėti ruošimosi egzaminui paskutinei nakčiai. Dažnai knyga tampa intrigų dalyve: net smagu stebėti, kaip penkiolika mokslo ištroškusių studentų pasibaigus paskaitai stengiasi kuo greičiau įveikti distanciją „auditorija–biblioteka“, kad pakovotų dėl penkių reikiamos knygos egzempliorių.

Antradienį Seime minint bendrinės lietuvių kalbos gramatikos kūrėjo Jono Jablonskio 150-ąsias gimimo metines buvo primintas šio didžio Lietuvos žmogaus indėlis į kalbos ir valstybės vienijimą. Jonas Jablonskis (slapyvardis Rygiškių Jonas) – Lietuvos kalbininkas, norminęs literatūrinę lietuvių kalbą. J. Jablonskio darbai ir veikla ypač reikšminga lietuvių literatūrai pereinant nuo tarmių prie bendrinės kalbos vartosenos.

Neseniai pasirodė jau penktasis prieštaringai vertinamo rašytojo Vilio Normano romanas „Pavojingas protas“. Savo kūryboje deklaruojantis visišką normų laužymą, tą patį jis daro ir įžūliai atsakinėdamas į interviu klausimus: kultūrą palygina su prostitucija, savo naują romaną – su lytiniu aktu, o save apibūdina kaip aplinkybių klaidą. - Vili, esi labai produktyvus rašytojas: „Pavojingas protas“ yra jau penktasis tavo romanas.

Neseniai aistras sukėlė Arūno Valinsko žodžiai prezidentei, kai ši buvo pavadinta „boba“. Vėliau Seimo narys Egidijus Klumbys gavo pylos už tai, kad ištarė žodį „negras“. Kai kurių žodžių draudimas – kelias į toleranciją ar į cenzūrą? Apie tai – vaizdo konferencija. Apie tai – vaizdo konferencija. Seimo narė A. M. Pavilionienė teigia neįžvelgianti cenzūros grėsmės ir kalbos kontrolės tendencijų Vakarų visuomenėse.

Valentinas SVENTICKAS. Šią pavardę literatūros pasaulio žmonės taria taip, it kalbėtų ne apie žmogų, o apie profesines pareigas, instituciją ar kaži kokią kultūros srities instanciją, sunkiai apibrėžiamą, bet neabejotinai svarbią jiems patiems, literatūros istorijai ir mūsų valstybei.

Perujiečių rašytojas Mario Vargas Llosa ketvirtadienį tapo 2010 metų Nobelio literatūros premijos laureatu. Švedijos akademijos sprendime sakoma, kad garbingas vardas 74 metų amžiaus prozininkui suteiktas „už valdžios struktūros kartografiją ir ryškius asmenybės pasipriešinimo, maišto ir pralaimėjimo vaizdus“. 1963 metais pasirodęs romanas „Miestas ir šunys“ tapo kultine jaunimo knyga. Sovietų Sąjungoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose jis buvo ekranizuotas.

Pagal autorinio atlyginimo paskirstymą už knygų ir kitų leidinių panaudą bibliotekose, populiariausių mūsų šalies rašytojų sąrašo viršuje atsidūrė Irena Buivydaitė - Kupčinskienė. Alytuje gyvenanti ir kurianti 56-erių rašytoja, skaitomumo topo 1-ąją vietą pasidalino su Elena De Strozzi. Šiemet 9-ąją autorinę knygą „Gyvenimo spalvos“ išleidusi I. Buivydaitė – Kupčinskienė viena skaitomiausių rašytojų šalyje tapo dėl ankstesnių romanų.

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre rugpjūčio mėnesį reziduoja rašytojas iš Vokietijos, Leipcigo, Jörg Christoph Jacob. Apie kūrybinius planus Klaipėdoje, lietuvių ir vokiečių literatūrų paraleles ir skirtybes Kultūrpolio kiemelyje su juo pasikalbėjo Ramūnas Čičelis.Kaip apibūdintumėte savo kūrybą vokiečių literatūros kontekste? Ar rašote klasikinius kūrinius? Gal esate avangardistas? Esu labiau klasikinio nei avangardinio stiliaus rašytojas. Rašau labai trumpas ir kiek ilgesnes noveles.

Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre rugpjūčio mėnesį reziduoja rašytojas iš Vokietijos, Leipcigo, Jörg Christoph Jacob. Apie kūrybinius planus Klaipėdoje, lietuvių ir vokiečių literatūrų paraleles ir skirtybes Kultūrpolio kiemelyje su juo pasikalbėjo Ramūnas Čičelis.Kaip apibūdintumėte savo kūrybą vokiečių literatūros kontekste? Ar rašote klasikinius kūrinius? Gal esate avangardistas? Esu labiau klasikinio nei avangardinio stiliaus rašytojas. Rašau labai trumpas ir kiek ilgesnes noveles.

Lrt.lt kalbinti ekspertai neįžvelgia jaunuosiuose Lietuvos rašytojuose talento, galinčio pelnyti tarptautinį pripažinimą. S. Žiūros (BFL) nuotr. Skirtingai nei kai kurios kitos šalys, Lietuva neturi tokio jauno gabaus žmogaus, kurio parašytas kūrinys galėtų tapti bent jau vietinės reikšmės literatūrine sensacija, nekalbant apie tarptautinį pripažinimą, – svarsto apie romaną „Pastel Fauve“ parašiusios 15-metės prancūzės Carmen Bramly debiutą išgirdę lrt.

Lietuvių literatūra neteko vieno didžiausių ir autentiškiausių žodžio meno žmonių - poeto, vertėjo, publicisto, ilgamečio redaktoriaus Jono Strielkūno. "J.Strielkūnas buvo stipriausia, autentiškiausia, talentingiausia Šiaurės Aukštaitijos tradicijos figūra", - aukščiausių epitetų velioniui negailėjo poetas, publicistas Valdemaras Kukulas, kurį dar mokinį J. Strielkūnas pirmasis palydėjo į kultūrinę spaudą. Pasak V. Kukulo, išeina paskutiniai žmonės, kurie į literatūrą buvo atėję su tarme.

Knygos „Geltono metalo raktas“ veiksmas vyksta mistiškose Prahos gatvelėse, senojoje Krokuvoje, šiuolaikinėje Vokietijoje ir… Lietuvos sostinėje.   Viską darome kartu − Ar labai populiarus Maksas Frajus? – „Balsas.lt savaitė“ pasiteiravo po šiuo vardu besislepiančios ir Vilniuje šeštus metus gyvenančios knygos autorės Svetlanos Martinčiuk. − Taip.

Nuo praeitų metų rugsėjo vyksta iniciatyva „Skaityk ir dovanok“, kurioje savo skaitymo patirtimi su plačiąja visuomene dalinasi žymūs Lietuvos kultūros, verslo ir politikos pasaulio atstovai. Kiekvieną mėnesį apie skaitymo malonumą ir ritualus su vienu iš projekto dalyvių kalbasi „Bernardinai.lt“ portalas: sausio mėnesio „Skaityk ir dovanok“ iniciatyvos svečias – filosofas, eseistas, kultūros kritikas, aktyvus visuomenės veikėjas Leonidas Donskis.

Populiacijos ir technologijų augimas pavertė žmoniją gamtos jėga. Mes neišvengiamai keičiame klimatą, iškreipiame, užteršiame ir griauname ekosistemas, versdami kitus organizmus taikytis prie žmogaus sukurto pasaulio.

Štai jau lygiai dešimtmetis, kai vasario viduryje galiu nerašyti jokių tekstų, o tik rinkti copy / paste kombinacijas. Kažkaip viskas sutapo – šiemet vyko 10-oji Vilniaus knygų mugė, o aš su draugais prieš dešimtmetį pradėjome leisti žurnalą apie skaitmeninį pasaulį.

Lietuvos Respublikos Seimo narė LSDP kandidatė vienmandatėje Senamiesčio rinkimų apygardoje Nr. 2 LSDP daugiamandatės apygardos sąraše Nr. 67 Gimė 1944 m. balandžio 6 d. Kaune aktorių šeimoje. 1967 m. baigė Vilniaus universitetą, specialybė – anglų kalba ir literatūra. 1967–1978 m. dirbo Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto Anglų kalbos katedroje dėstytoja. 1969 m. įstojo į Vilniaus universiteto doktorantūrą, specialybė – Vakarų Europos ir Amerikos literatūra.

Kai dėdė Adolis gulėjo mirties patale, dažnai jį aplankydavau. Niekad nemėgau nei ligos, nei juo labiau artėjančios, visą atmosferą aplink auką persmelkusios Kaulėtosios kvapo, tačiau pasąmonėje styranti mirties baimės patirtis nuolat ieško tam tikrų kompensacinių idėjų ir kai tai supranti, visiškai nesistebi, kodėl kartais smagu šlaistytis po senas, apleistas kapines arba gera matyti žmogų, kuris nepalūžta sumautoje situacijoje, laido sąmojus ir nepraranda savigarbos.