Klaipėdos kultūrų komunikacijų centre rugpjūčio mėnesį reziduoja rašytojas iš Vokietijos, Leipcigo, Jörg Christoph Jacob. Apie kūrybinius planus Klaipėdoje, lietuvių ir vokiečių literatūrų paraleles ir skirtybes Kultūrpolio kiemelyje su juo pasikalbėjo Ramūnas Čičelis.Kaip apibūdintumėte savo kūrybą vokiečių literatūros kontekste? Ar rašote klasikinius kūrinius? Gal esate avangardistas?
Esu labiau klasikinio nei avangardinio stiliaus rašytojas. Rašau labai trumpas ir kiek ilgesnes noveles. Tai, ką kuriu Klaipėdoje, yra didesnio projekto dalis: nuo 2006 metų keliauju po Vidurio ir Rytų Europos šalis – Lenkiją, Ukrainą, Slovakiją ir kt. Šiose vietose ieškau žmonių, kraštovaizdžio. Visu tuo remdamasis, rašau trumpus pasakojimus, kurie stipriai susiję su Sarmatijos istorija. Knyga taip ir vadinsis: „Sarmatijoje“. Kreipiu žvilgsnį iš Vakarų Europos į istorinį Sarmatijos regioną.
Kokiais struktūros principais remiatės, kurdamas noveles? Ar svarbus žanro kanonas, susiformavęs dar Renesanso laikotarpiu?
Pradėjau nuo labai trumpų novelių, po to jos darėsi vis ilgesnės. Nevadinčiau savęs novelių kūrimo meistru. Vokietijoje yra daug jaunų novelistų. Žanro šablonas mane menkai tedomina, nesigilinu į tai – tiesiog rašau.
Ar nemanote, kad šiuo laikotarpiu perspektyviau kurti romanus – jie lengviau leidžiami ir parduodami? Lietuvių literatūroje yra vos keli rašytojai, visą gyvenimą kūrę noveles. Šis žanras – lyg pradedančio rašytojo užsiėmimas. Kaip yra vokiečių literatūroje?
Vokietijoje jauni novelistai šio žanro kūrinius rašo maždaug dešimt – penkiolika metų. Leidėjai ieško novelistų, nes juos galima užauginti romanams. Kita vertus, vokiečių rašytojams tikrai nėra lengva, nes leidžiama labai daug, o perkama mažai, knygos brangios. Novelistų išeitis yra keli jauni ir smulkūs leidėjai, kurie propaguoja šį žanrą.
Ar tai reiškia, kad norite ilgai likti jaunas?
Jaunystė – tai ne metai, o inovatyvus mąstymas. Pradėjau rašyti, būdamas jau daugiau nei trisdešimties metų amžiaus. Mano gyvenime buvo didelis pasikeitimas, kurį buvo nelengva pakelti. Šis lūžis tik iš dalies priklausė nuo manęs, daug ką lėmė politiniai ir istoriniai pokyčiai Rytų Europoje – sovietinio bloko žlugimas. Esu iš Rytų Vokietijos, todėl tai iš esmės pakeitė mano gyvenimą. Ir nepasakyčiau, kad į blogąją pusę...
Lietuvoje to lūžio metu buvo populiariau pradėti greitai atsiperkantį verslą. Kodėl Jūsų sprendimas buvo kitoks nei daugelio?
Rytų Vokietijoje mums nereikėjo užsiimti verslu – Vakarų vokiečiai buvo greitesni už mus. Aišku, mums, kaip ir lietuviams, pirma rūpėjo duona, o tik po to knygos... Nenorėčiau, kad šis laikotarpis grįžtų – dabar yra geriau: galima ramiai dirbti, ypač Smiltynėje, nes jūra – geras mąstymo šaltinis.
