ligonių kasos

Europos sveikatos draudimo kortelė garantuoja nemokamą būtinąją medicinos pagalbą privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems Lietuvos gyventojams viešint Europos šalyse. Tuo ne kartą įsitikino Ignalinoje gyvenanti Inga Češulienė, sutikusi pasidalinti patirtimi, kaip jos šeimai ir kitiems dviračių sporto mėgėjams šios kortelės turėjimas padėjo kritinėse situacijose.

Privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti pacientai neturi mokėti už kojų venų operacijas. Kad ir koks operacijos metodas yra pritaikomas, už šias paslaugas sumoka ligonių kasos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, todėl pacientui už jas papildomai mokėti nereikia.  Turint nusiskundimų dėl kojų venų pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją toje gydymo įstaigoje, kurioje žmogus yra prisirašęs.

11 300 – tiek susilaukti vaikelio siekiančių žmonių per šešerius metus pasinaudojo Privalomojo sveikatos draudimo fondo teikiama galimybe nemokamai gauti pagalbinio apvaisinimo paslaugas ir kompensuojamuosius vaistus. Šioms išlaidoms padengti prireikė 14 mln. eurų. fondo lėšų. Ligonių kasos primena, kokios pagalbinio apvaisinimo paslaugos kompensuojamos ir kur poroms dėl jų kreiptis.

Nepatenkinti eilėmis ar paslaugų kainomis Lietuvoje dalis tautiečių traukia gydytis svetur. Ligonių kasos teigia, kad panaikinus pandemijos ribojimus tokių asmenų padaugėjo. Tuo metu pasiryžę už paslaugas susimokėti iš savo kišenės lietuviai ypač plūsta į Turkiją, kur visų pirma juos labiausiai vilioja dantų gydymas.   Pernai ligonių kasos sulaukė 131 prašymo kompensuoti gydymosi išlaidas užsienyje. Palyginimui, užpernai jų buvo 91, 2020 m. – 109, 2019 m. – net 157 prašymai.

Gyventojams piktinantis, kad už valstybės apmokamą sveikatos paslaugą kitą kartą tenka mokėti ir iš savo kišenės, politikai brandina drastišką planą – dar griežčiau reguliuoti tuos, kurie neteisėtai ima priemokas. Kritikai atkerta, kad tai grėstų kolapsu valstybiniame sektoriuje. Kiti gi apskritai siūlo kalbėti apie naujus sveikatos draudimo modelius. Įstatymai numato, kad draustiems gyventojams gydymas valstybinėse įstaigose Lietuvoje nemokamas.

Jei jūsų artimieji kreipėsi dėl dantų protezavimo, gali būti taip, kad mirus tokiam artimajam ligonių kasose liko paveldėtojui priklausančių lėšų. Dalis žmonių, palaidojusių artimuosius ir paveldėjusių jų turtą, greičiausiai nė nežino, kad mirusieji savo lėšomis protezavo dantis ir laukė patirtų išlaidų kompensacijos.

Nors didžiosios metų šventės dažnam suteikia džiaugsmo ir pakilių emocijų, deja, ilgesni savaitgaliai sklandžiai praeina ne visiems. Ne paslaptis, kad per šventes padidėja nelaimingų atsitikimų vartojant alkoholį, ūmių virškinimo sistemos sutrikimų rizika.

Nuo balandžio 1-osios teikiama daugiau vaikų raidos sutrikimų ankstyvosios reabilitacijos paslaugų. Jau yra atnaujinta šių paslaugų teikimo tvarka, padidinti konsultacijų įkainiai, apskaičiuotos naujų paslaugų kainos, praneša Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK). Prognozuojama, jog atnaujintam paslaugų paketui finansuoti papildomai prireiks dviejų milijonų eurų.

Nors odontologinės paslaugos yra vienos tų, kurių gauni dažnas kreipiasi į privataus sektoriaus įstaigas, Valstybinė ligonių kasa primena, kad valstybė užtikrina ir nemokamas paslaugas. Ko gali tikėtis kiekvienas gyventojas, sulaukęs tam tikro amžiaus ar susirgęs tam tikromis ligomis? Silantavimas – iki 14 metų Ligonių kasos primena, kad vaikams nuo pirmojo nuolatinio krūminio danties išdygimo iki 14 metų sveiki nuolatiniai krūminiai dantys gali būti dengiami silantais.

Tarpvalstybinė sveikatos priežiūra palengva atsigauna po koronaviruso pandemijos sukrėtimo. Praeitais metais pastebimai padaugėjo gyventojų prašymų kompensuoti išlaidas už kitose Europos šalyse suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, įsigytus vaistus ar medicinos pagalbos priemones, praneša Valstybinė ligonių kasa. „Pernai sulaukėme 131 prašymo kompensuoti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidas.

Ilgos eilės pas gydytojus specialistus – opi šių dienų problema. Vis dėlto ligonių kasų gaunami gyventojų paklausimai dėl eilių taip pat rodo, kad neišnaudojame visų galimybių pas gydytojus patekti greičiau. Mat ne visi žino, kad galima pasirinkti ir kreiptis į gydytoją bei gydymo įstaigą, kurioje eilė yra trumpesnė.

Teritorinės ligonių kasos ir daugiau nei dvi dešimtys šalies gydymo įstaigų pasirašė papildomus paslaugų prieinamumo gerinimo susitarimus. Šiais susitarimais įstaigos įsipareigojo pacientams suteikti daugiau tų paslaugų, dėl kurių eilės konkrečioje įstaigoje yra didžiausios. Tuo metu ligonių kasos susitarimuose patvirtino, kad proveržiui sudarys visas sąlygas – skirs reikiamo dydžio papildomą finansavimą.

Beveik 28 tonos – tiek iš gyventojų surinkta pasenusių ar nebereikalingų vaistų pernai. Tai 2 tonomis mažiau farmacinių atliekų nei vaistinės surinko užpernai. Valstybinės ligonių kasos specialistų vertinimu, šie skaičiai kalba ne tik apie sąmoningesnį visuomenės požiūrį į aplinkos tausojimo svarbą, bet ir apie atsakingesnį vaistų įsigijimą bei jų vartojimą.

Maždaug 800 žmonių kasmet netenkame dėl storosios žarnos vėžio. Jo gydymas galėtų būti kur kas sėkmingesnis ir netekčių skaičius mažesnis ligą nustačius anksti, geriausia – kol ji dar nejuntama. Pirmas žingsnis ankstyvos diagnostikos link – nesudėtingas slapto kraujavimo testas. Jį reguliariai turime atlikti, kai esame rizikingo amžiaus.

Pasiteisinimas, kad Jūrininkų sveikatos priežiūros centre neteisėtas moksleivių sveikatos patikrinimo apmokestinimas buvo tik paprasčiausia žmogiška klaida, tėra krokodilo ašaros. Šioje įstaigoje ir toliau reikalaujama sumokėti už paslaugas, kurios yra nemokamos. Tačiau medikai elgiasi labai gudriai ir apdairiai – pasipiktinusiems pinigai yra grąžinami.

Praeitais metais Lietuvoje kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones vartojo apie 1,2 mln. gyventojų. Tai yra 42 procentai prie pirminės sveikatos priežiūros įstaigų prisirašiusių gyventojų, rodo Valstybinės ligonių kasos atlikta analizė.   2022 m. kompensuojamųjų vaistų ir medicinos pagalbos priemonių (MPP) suvartojimo analizės duomenimis, pernai didžiuosiuose Lietuvos miestuose, įskaitant ir rajonų gyventojus, kompensuojamųjų vaistų ir MPP įsigijo 52 proc.

Sutartis dėl nemokamų gydymo paslaugų yra, bet turi susimokėti pats – su tokia situacija susidūręs šilutiškis Tomas (tikrasis vardas redakcijai žinomas) sako nesuprantantis, kodėl už valstybės apmokamą paslaugą turi mokėti du kartus. Jei ir gali gauti nemokamą reikiamo gydytojo konsultaciją, tai tik toliau nuo namų, o ir laukti tenka ne vieną mėnesį. 49-erių šilutiškis į naujienų portalą tv3.lt kreipėsi pasipiktinęs sveikatos paslaugų prieinamumu.

Minint Tarptautinę ausų ir klausos dieną, ligonių kasos primena, kad klausos sutrikimų turintiems vaikams ir suaugusiems, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, klausos aparatai iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo yra kompensuojami 100 procentų. Pablogėjus klausai, pirmiausia reikia kreiptis į savo šeimos gydytoją. Įvertinęs paciento diagnozę, sveikatos būklę, jis nusiųs konsultuotis pas gydytoją specialistą.

Didžiulio susidomėjimo ir geros valios žmonių palaikymo sulaukusi mažosios Milanos kovos su sunkia liga istorija atkreipė visuomenės dėmesį į iki tol mažai pastebėtas retas ligas bei jų gydymą. Taip pat ir į šios srities finansavimą bei problemas, su kuriomis tenka kasdien susidurti labai retomis ligomis sergantiems žmonėms, jų artimiesiems ir institucijoms, nuolat bandančioms rasti būdų pagelbėti kenčiantiems pacientams.

Ligonių kasų specialistai primena, kad kiekvienas pacientas turi teisę gauti informaciją apie sveikatos priežiūros įstaigose teikiamas paslaugas, jų kainas bei kreiptis į valstybės institucijas, jeigu,  jų nuomone, jų teisės buvo pažeistos. „Paciento teisė pasirinkti gydymo įstaigą yra neatsiejamai susijusi su paciento teise į informaciją“, –primena Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (TLK) Kontrolės skyriaus vedėja Sonata Leščinskienė.

Į kompensavimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis įtraukiamas brangus priešvėžinis vaistas bei dvi medicinos pagalbos priemonės, padėsiančios ligoninių gydytojams kovoti su itin sunkiomis ligomis ir būklėmis, praneša Valstybinė ligonių kasa. Centralizuotai apmokamų vaistinių preparatų ir medicinos pagalbos priemonių sąrašas papildytas krūties vėžiui gydyti skirtu vaistu trastuzumabo emtansinu.

Vasario pradžioje minint Pasaulinę kovos su vėžiu dieną, ligonių kasos pastebi, kad gyventojai vis dar neįpranta profilaktiškai tikrintis sveikatos. Paprastai į gydytojus kreipiasi tik pajutę negalavimus. Tačiau onkologinės ligos ilgą laiką gali nesukelti juntamų simptomų, o diagnozuota jau pažengusi ligos stadija – sunkiau gydoma.

Sveikatos bėda, atrodo, viena, o siuntimų pas gydytojus – begalės. Kol pacientai piktinasi, kad yra varinėjami nuo vienų poliklinikos durų iki kitų, gydytojai konstatuoja, kad siuntimų rašymas jau seniai paverstas apsunkintu biurokratiniu mechanizmu.

Sausio pabaigoje minint Europos gimdos kaklelio vėžio prevencijos savaitę, ligonių kasų specialistai primena moterims apie šios ligos prevencijos svarbą. Reguliari profilaktinė patikra yra būtina, siekiant kuo anksčiau nustatyti ikivėžinius pakitimus ir apsaugoti moteris nuo išplitusio gimdos kaklelio vėžio.

60 ar 30 dienų galioja siuntimas pas gydytoją? Ar naujaisiais metais galioja metams baigiantis išrašytas siuntimas? Koks gydytojas gali išrašyti siuntimą? Tai – svarbūs klausimai, nes siuntimas – viena esminių sąlygų privalomuoju sveikatos draudimu apdraustam pacientui gauti nemokamą gydytojo specialisto konsultaciją. Siuntimas galioja ne ilgiau kaip 60 dienų. Per šį laikotarpį pacientas privalo užsiregistruoti į eilę sveikatos priežiūros paslaugoms gauti.

Nuo šiol dar daugiau rizikos grupėms priskiriamų žmonių, gali nemokamai pasiskiepyti nuo pneumokokinės infekcijos, praneša Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Šiems pacientams vakcinos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Sausio 10 dieną įsigaliojus sveikatos apsaugos ministro įsakymo pakeitimams, pneumokokinės infekcijos rizikos grupėms priklausančių asmenų sąrašas buvo praplėstas.

Nuo Naujųjų dažnas pasižada, kad rūpinsis savo sveikata labiau negu praėjusiais metais. Tačiau ar išties visi žinome, kokiomis paslaugomis galima pasinaudoti nemokamai profilaktiškai, dar nesijaučiant sergančiu? Primenama, kad nuo sausio 1 d. pabrango ir privalomasis sveikatos draudimas, tad dirbantieji pagal individualią veiklą ar kitaip patiems mokant PSD, reikia atnaujinti sumą, kuri šiemet nuo beveik 51 euro per mėnesį paaugo iki maždaug 59 eurų.

Nuo 2021 metų pasikeitus dantų protezavimo išlaidų kompensavimo tvarkai, gyventojams nebereikia dantų protezuoti už savo pinigus ir laukti kompensacijos, tačiau teritorinėse ligonių kasose vis dar yra ankstesniais metais šioms paslaugoms kompensuoti skirtų ir mirusių gyventojų artimųjų paveldėtų, bet iki šiol neatsiimtų lėšų.

Pacientai piktinasi, kad kai kuriose gydymo įstaigose, teikiančiose šeimos medicinos paslaugas, jas pasirinkusių pacientų prašoma mokėti metinį mokestį arba už atskirus apsilankymus pas šeimos gydytoją. Ligonių kasos primena, kad pacientai turi teisę net ir privačiose gydymo įstaigose šeimos medicinos paslaugas gauti nemokamai ir atsisakyti mokėti papildomai.

Kai kalbame apie Lietuvos sveikatos sistemą, skeptiškų minčių netrūksta. Sveikatos priežiūros sistema nuolat linksniuojama kaip labiausiai korumpuota, per mažai finansuojama, neatitinkanti nei medikų, nei pacientų lūkesčių visuomenės gyvenimo sritis. Kitaip tariant, toli nuo idealo. Ir nors kasmet Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžete lėšų daugėja, tas negelbsti: eilės pas gydytojus netrumpėja, deramo dėmesio įvairioms sveikatos priežiūros sritims nuolat pritrūksta.

Švenčių dienomis, savaitgaliais ar naktį sutrikus sveikatai gyventojai skuba vykti į ligoninių skubiosios pagalbos skyrius. Tačiau ir medikai, ir kiti sveikatos apsaugos specialistai tikina, kad ne visada reikėtų priimti būtent tokį sprendimą. Ligonių kasos primena, kur ir kokiais atvejais reikėtų kreiptis pagalbos.

Įsibėgėjus žiemos atostogų sezonui, dažnas Lietuvos keliautojas lankosi kitose Europos šalyse. Nespėjusiems pasigaminti ar pamiršusiems į lagaminą įsimesti Europos sveikatos draudimo kortelės, ligonių kasų specialistai primena greitą nemokamą išeitį – į savo mobilųjį telefoną akimirksniu galima atsisiųsti kortelę pakeičiantį sertifikatą. „Šiais metais išduotų sertifikatų skaičius – rekordinis. Iki gruodžio ligonių kasos jau išdavė beveik 33 tūkst. sertifikatų, o pernai per visus metus 29 tūkst.

Jau beveik dvejus metus pacientams nebereikia laukti, kol jiems bus suteikta teisė į Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis kompensuojamas dantų protezavimo paslaugas. Be to, gausus pasirinkimas dantis protezuojančių gydymo įstaigų žmonėms leidžia šias paslaugas gauti gerokai greičiau. Nuo ko pradėti prireikus protezuoti dantis, kas gali pasinaudoti šios paslaugos kompensavimu ir kaip pasirinkti gydymo įstaigą, aiškina ligonių kasų specialistai.

Vis pasitaikant gyventojų skundams dėl gydymo įstaigų reikalaujamų susimokėti papildomų priemokų gaunant įprastas sveikatos paslaugas, Valstybinė ligonių kasa (VLK) paaiškina, kada toks elgesys yra teisėtas.  Lietuvoje sveikatos priežiūros paslaugas gali teikti tik tos gydymo įstaigos, kurios turi licencijas ir reikiamus žmogiškuosius bei materialinius išteklius. Tai gali būti viešosios ar privačios gydymo įstaigos.

Startuoja Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) visuomenės informavimo kampanija „Atsuk ligą atgal“. Jos dėmesio centre – atkreipti gyventojų dėmesį ir paskatinti pasinaudoti ligų prevencijos programomis, kompensuojamomis iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF). Reprezentatyvios „Spinter tyrimai“ apklausos duomenimis, beveik 9 iš 10, arba 86 proc., žmonių yra girdėję apie ligų prevencijos programas, o pusė apklaustųjų yra kurioje nors iš jų dalyvavę.

Minėdamos Pasaulio supratimo apie antimikrobinį atsparumą savaitę, ligonių kasos primena, kad atsparumas antimikrobinėms medžiagoms atsiranda tada, kai bakterijos pasikeičia ir nebereaguoja į vaistus. Todėl tampa sunkiau gydyti jų sukeltas įprastas infekcijas, daugėja sunkių ligų, didėja infekcijų plitimo ir mirties rizika.

Pirminė odontologinė priežiūra vaikams yra apmokama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Į ją įeina tiek gydymas, tiek ypač reikalingos, nors neretai pamirštamos profilaktikos priemonės, padedančios išvengti ėduonies ir kitų dantų bei burnos ertmės ligų. Svarbiausia, kad mažieji pacientai kreiptųsi į polikliniką, kurioje yra prisirašę.

Už visas šiais metais gydymo įstaigų suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat ir viršsutartines, bus apmokėta Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis, praneša Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK). Tikimasi, kad paslaugų finansavimo užtikrinimas padės trumpinti pernelyg ilgas paslaugų laukimo eiles gydymo įstaigose. „Jau kurį laiką pacientai susiduria su ilgomis sveikatos priežiūros paslaugų laukimo eilėmis gydymo įstaigose.

Kiekvienais metais sergančiųjų cukriniu diabetu skaičiai auga. Susirgus šia liga, neretai gyvenimą gali tekti keisti nuo pamatų. Minint Pasaulinę diabeto dieną, Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai primena, kaip sergantiesiems palengvinti savo kasdienybę, pasinaudojus Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) suteikiamomis garantijomis. Tyrimai Per pastaruosius trejus metus cukriniu diabetu sergančiųjų gretas papildė daugiau kaip 8 tūkst. žmonių.

Šiaulių miesto savivaldybės bendruomenės sveikatos tarybos posėdyje ligonių kasų atstovė  aptarė svarbiausius dalykus apie kompensuojamųjų  vaistų skyrimą ambulatoriniam ir stacionariniam gydymui, galimas jų priemokas bei racionalų vaistų vartojimą.

Viešojoje erdvėje kilus sąmyšiui dėl kardiologinio vaisto išrašymo pacientams, galimai nesilaikant teisės aktų reikalavimų, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) nori nuraminti medikų bendruomenę, pabrėždama, kad kompensuojamųjų vaistų stebėsenos procedūros nėra baigtos.

Artėjant spalio 15-ajai – Krūtų sveikatos dienai, Prezidentė Dalia Grybauskaitė drauge su Valstybine ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) ragina Lietuvos moteris aktyviau rūpintis savo sveikata ir periodiškai tikrintis pagal Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamą krūties vėžio prevencinę programą. Laiku atlikta sveikatos patikra leidžia diagnozuoti onkologinius susirgimus ankstyvoje stadijoje ir sėkmingai juos išgydyti.

Spalį minint krūties vėžio mėnesį, Klaipėdos teritorinės ligonių kasos (TLK) specialistai kviečia gyventojus laiku užkirsti kelią šiai ligai ir pasitikrinti sveikatą pagal vėžio prevencijos programas, nes kuo anksčiau bus nustatytas onkologinis susirgimas, tuo didesnė tikimybė pasveikti.  Klaipėdos TLK veiklos zonos patalpose apsilankiusiems žmonėms, Gyventojų aptarnavimo skyriaus specialistai asmeniškai priminė ir kvietė pasitikrinti pagal penkias ligų prevencijos programas.

Nuo šiol nepakeliamą skausmą kenčiantiems onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams kur kas lengviau Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis išsinuomoti infuzines pompas ir naudotis jomis namuose.

Kone visi apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu yra prisirašę kurioje nors pirminės sveikatos priežiūros įstaigoje ir ten turi pasirinktą ar priskirtą šeimos gydytoją, neatsižvelgiant į tai, kaip dažnai kreipiasi ir ar kreipiasi. Kartais žmonės nė nepamena, kaip kada nors prisirašė gydymo įstaigoje, ir prireikus ją pakeisti jiems kyla klausimų, kaip tai padaryti, ar dėl to reikia kreiptis į abi – esamą ir naują – polikliniką, medicinos centrą, kliniką.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė 2023 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto projektui. Planuojama, kad kitais metais jo įplaukos bus 327,6 mln. eurų (11,7 proc.) didesnės, nei šiemet, ir iš viso sudarys 3,1 mlrd. eurų. Artimiausiu metu projektas bus svarstomas Vyriausybėje.

Praėjusiais metais Lietuvoje pagimdė 21 paauglė, o nemokama kontracepcija nuo pernai balandžio pasinaudojo 39 lytiškai aktyvios paauglės, rodo Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos bei Valstybinės ligonių kasos duomenys.  „Matome, kad skaičiai kiek ūgtelėję gimdžiusių paauglių.

Gerėja Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis nuomojamų medicinos prietaisų prieinamumas pacientams, kuriems jie būtini sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti.

Už gydymo įstaigų sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat ir viršsutartines, suteiktas iki šių metų spalio 1-osios, bus apmokėta vadovaujantis pasikeitusia tvarka, praneša Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK). Tam bus skirtos reikiamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšos. Pagal naująją tvarką, gydymo įstaigoms skirtos lėšos galės laisviau judėti tarp paslaugų grupių.