ligonių kasos

Apsilankai poliklinikoje, pas šeimos gydytoją, kuris pakonsultavęs duoda siuntimą kardiologo konsultacijai. Pasižiūrėjus pagal bendradarbiavimo sutartį pamatai, kad Vilniuje eilė poliklinikoje ilgesnė nei vienoje privačioje įstaigoje. Nusiuntė ten, konsultavo, pirmoje konsultacijoje padarė kardiogramą, dar kitus tyrimus, paklausus, ar reikės mokėti, sako, kad ne, tik reikia po dviejų dienų ateiti atsakymų. Atėjus atsakymų gi išrašoma sąskaita už beveik pusantro šimto eurų.

Esant žaizdų po onkologinių ligų gydymo, trofinių opų, pragulų, stomos ir kitais panašiais atvejais žmonėms prireikia tam tikrų medicinos pagalbos priemonių odai ar žaizdoms prižiūrėti ir gydyti. Ligonių kasos primena, kad šios priemonės gali būti kompensuojamos.

Šalyje veikiančių sveikatos priežiūros įstaigų asociacijos, medikai, vaistinių bei pacientų atstovai kreipėsi į Seimo Sveikatos reikalų komiteto narius su prašymu nepalaikyti Sveikatos draudimo įstatymo projekto, kuriuo iš naujo norima Valstybinei ligonių kasai (VLK) suteikti perteklines galias vienašališkai nutraukti arba stabdyti sutartis su gydymo įstaigomis ir vaistinėmis dėl valstybės kompensuojamų paslaugų ir medicinos priemonių apmokėjimo.

Ligonių kasos vis daugiau paslaugų perkelia į elektroninę erdvę, taip sudarydamos sąlygas gyventojams pateikti reikiamus dokumentus neišėjus iš namų. Prisijungus prie Valstybinės ligonių kasos elektroninių paslaugų platformos, galima užsisakyti Europos sveikatos draudimo kortelę ar sertifikatą, pateikti prašymą dėl privalomojo sveikatos draudimo valstybės lėšomis laikotarpio patvirtinimo, operatyviai pasitikrinti privalomojo sveikatos draudimo galiojimą bei sužinoti informaciją apie savo gydymą,...

Nors žmonės nesiliauja skųstis, kad eilės pas gydytojus specialistus didžiulės, Valstybinė ligonių kasa (VLK) primena, jog patys gyventojai ne visada išnaudoja visas galimybes. Be to, dalimi atveju pacientas turėtų būti priimtas tą pačią dieną arba be siuntimo. Nors siuntimą tam tikroms paslaugos pacientas gauna apsilankęs pas šeimos gydytoją, rinktis specialistą jis gali ir iš kitos įstaigos – nebūtinai tos poliklinikos, kur yra prisirašęs.

Lietuva – sergamumo erkiniu encefalitu endeminė zona, todėl gyventojai reguliariai raginami pasiskiepyti nuo šios invalidizuoti galinčios ligos. Gera žinia – dalis gyventojų nuo rugsėjo pirmos tą galės padaryti nemokamai. Valstybinė ligonių kasa (VLK) ką tik pranešė įsigijusi 72 600 dozių „Pfizer“ vakcinos nuo erkinio encefalito. Pirkinys Privalomojo sveikatos draudimo fondui kainavo beveik 860 tūkst. eurų.

Valstybinės ligonių kasos duomenimis, už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones pernai išleista beveik 573 mln. eurų. Didžioji dalis šios sumos – 526 mln. eurų buvo kompensuota iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, 26 mln. eurų paciento priemokų padengta iš valstybės biudžeto, likusią dalį, įsigydami vaistus, sumokėjo patys pacientai.

Pasitaiko situacijų, kai dėl tam tikrų aplinkybių apdraustajam Lietuvoje negali būti suteiktos sveikatos priežiūros paslaugos, kurios galėtų padėti. Kartais tokiais atvejais, išdavus specialų dokumentą, pacientai siunčiami gauti medicinos paslaugų į kitą Europos šalį.

Gyventojams nesiliaujant skųstis dėl sunkiai prieinamų medicinos paslaugų, akis bado gydymo įstaigose daromi pažeidimai. Jei vienur pasipinigauti siekta paslaugas teikiant net mirusiems pacientams, kitur nesąžiningai teikiamo dantų protezavimo paslaugos. Medikų sąjūdžio vadovė gi teigia, kad precedentą tam sudariusi pati ligonių kasa ir politikai.

Nuo liepos 1-osios ligonių kasos stacionarines tretines suaugusiųjų intervencinės kardiologijos paslaugas teikiančioms gydymo įstaigoms centralizuotai apmokės dvi naujas medicinos pagalbos priemones. Jos gydytojams padės atlikti itin sudėtingas širdies procedūras tiems pacientams, kurie neturi kitų gydymo alternatyvų. Tam pritarė Privalomojo sveikatos draudimo taryba. Viena iš priemonių – sistema, skirta minimaliai invazyviam didelio laipsnio mitralinio (dviburio) vožtuvo nesandarumui gydyti.

Piktnaudžiavimas ir pacientų apgaudinėjimas gydymo įstaigose pasiekė naujas aukštumas. Iš valstybės paimami pinigai už nebūtas slaugos namuose paslaugas, nors pacientas guli ligoninėje ar net yra miręs, arba dantų protezavimą, kuris dar net nepradėtas – tokius ir kitų gausybę pažeidimų vardija Valstybinė ligonių kasa. Akis bado ir masiškai privačiose gydymo įstaigose imamos priemokas už paslaugas, kurios turėtų būti nemokamos.

Balandžio 18-ąją minima Europos pacientų teisių diena, kurios tikslas – atkreipti piliečių, valstybinių bei nevyriausybinių organizacijų, visuomenės narių dėmesį į pacientų teisių svarbą. Ligonių kasos primena pagrindines Europos Sąjungos pacientų teises, susijusias su sveikatos priežiūra.

Ligonių kasos sulaukia gyventojų klausimų, kodėl pernai metų gale nereikėjo mokėti paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistus, o šiemet vėl tenka šias priemokas mokėti. Ligonių kasų specialistai primena, kad kasmet vaistų priemokų krepšelis kaupiamas iš naujo. Gyventojams, kurie šiais metais sukaups 48,33 euro siekiantį vaistų priemokų krepšelį, kaip ir pernai, iki metų pabaigos nebereikės mokėti paciento priemokų už kompensuojamuosius vaistus, kurių priemoka mažiausia.

Minint Pasaulinę sergančiųjų Parkinsono liga dieną, ligonių kasos kartu su Kauno apskrities Parkinsono draugija ragina nenumoti ranka į pirmuosius ligos simptomus ir nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją. Ši lėtinė progresuojanti liga šiandien jau gali būti valdoma ir gydoma ne tik reabilitacijos priemonėmis, vaistais, bet ir pažangiausiais chirurginiais būdais.

Balandis – sveikatos sąmoningumo mėnuo, primena ligonių kasos. Ta proga su Santaros klinikų gydytoja kardiologe doc. Jolita Badariene kalbamės apie žmonijos rykšte vadinamas širdies ir kraujagyslių ligas.

Prireikus gauti brangių radiologinių tyrimų vaizdinius rezultatus pacientui kartais gali tekti gerokai nustebti. Nors technologinės naujovės kasdien sparčiai gena viena kitą, tyrimo kopija gali būti įrašyta dalies žmonių jau primirštoje CD laikmenoje. Tiesa, jei informaciją norėtumėte gauti įrašytą į USB, už tai gali tekti kai kur papildomai pakloti net 30 eurų. Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) gi ruošia pokyčius, kad e.sveikata taptų funkcionalesnė.

Su laiku mūsų visuomenėje auga slaugos paslaugų poreikis. Kad senstantys žmonės, nebegalintys savarankiškai pasirūpinti savimi, turėtų daugiau galimybių būti slaugomi jiems įprastoje aplinkoje, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokama vis daugiau slaugos paslaugų namuose. Ligonių kasos primena svarbiausius dalykus apie šią slaugą.

Nuo balandžio 1-osios ortopedijos techninės priemonės kompensuojamos naujomis sąlygomis. Pokyčiais siekiama gerinti ortopedijos gaminių kokybę ir prieinamumą pacientams. Griežtinami reikalavimai priemonių gamintojams ir gydytojų konsultacijoms, daugiau dėmesio skiriama tinkamam pacientų informavimui. Naujovėms įgyvendinti iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo skiriama solidi suma.

Gyventojai neretai skundžiasi ne tik ilgomis eilėmis pas gydytojus, bet ir tokiomis situacijomis, kai ir taip ilgai laukę pas specialistą naujo siuntimo turi grįžti pas šeimos gydytoją. Nors taip gali nutikti dėl įvairių priežasčių, ligonių kasos pažymi, kad gydytojas visada turėtų žiūrėti plačiau. Įsivaizduokite, kad gavote šeimos gydytojo siuntimą antro lygio specialisto konsultacijai dėl varginančio kojos skausmo, tačiau kol sulaukėte vizito, panašiai ėmė skaudėti ir ranką.

Kas susidūrė, turbūt neprieštaraus, kad danties skausmas – vienas iš nemaloniausių, kurį norisi pašalinti kuo greičiau. Tą patį galima pasakyti ir apie kitas odontologines bėdas.

Kaip ir šiokiadieniais, taip ir švenčių dienomis nesame apsaugoti nuo sveikatos sutrikimų. Sunegalavę nedarbo dienomis gyventojai dažniausiai kreipiasi į ligoninių skubiosios pagalbos skyrius, tačiau ne visada reikia priimti būtent tokį sprendimą. Ligonių kasos primena, kur ir kokiais atvejais reikėtų kreiptis pagalbos.

Kas penkioliktas iš jūsų serga reta liga, o kai kurie apie tai net nežino. Tokią statistiką įvardija gydytojai, kuriuos galima vadinti tikrais detektyvais. Pirmiausia jie turi įtarti, kokia reta liga žmogus gali sirgti, paskui tyrimais surinkti įrodymus, kad būtent ja. O tada, jei tik yra gydymas, gauti kompensavimą iš Ligonių kasų. Beje, gydyti retas ligas brangu, kartais vaistai metams žmogui kainuoja ir du šimtus tūkstančių eurų. Daugiau apie tai – TV3 žiniose.

Šiais metais Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamas sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvos gyventojams teiks 812 gydymo įstaigų. Ligonių kasų pasirašytose sutartyse su įstaigomis šįkart paskirstyta net 2,32 mlrd. eurų. Dar 33,5 mln. eurų papildomai skirta suplanuotų sutartinių sumų padidinimui.

Kaip ir šiokiadieniais, taip ir švenčių dienomis nesame apsaugoti nuo sveikatos sutrikimų. Sunegalavę nedarbo dienomis gyventojai dažniausiai kreipiasi į ligoninių skubiosios pagalbos skyrius, tačiau ne visada reikia priimti būtent tokį sprendimą. Ligonių kasos primena, kur ir kokiais atvejais reikėtų kreiptis pagalbos.

Ligonių kasų specialistai primena, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems gyventojams ortopedinė avalynė gali būti apmokama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Kasmet kompensuojama apie 16 tūkst. šios avalynės porų.  Kas gali pasinaudoti kompensavimu? Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokama ortopedinė avalynė yra skirta tiek vaikams, tiek suaugusiesiems.

Jau ne pirmus metus Lietuvos gyventojai gali laisviau vykti gydytis į kitas šalis. Lietuvoje privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti gyventojai kaip ir kasmet, taip ir pernai dažniausiai rinkosi kaimynines šalis tarpvalstybinei sveikatos priežiūrai gauti, o suteiktų medicinos paslaugų pobūdis išliko panašus.

„Minint Pasaulinę kovos su vėžiu dieną, labai svarbu atkreipti visuomenės dėmesį į onkologinių ligų profilaktikos ir ankstyvosios diagnostikos svarbą, fizinio aktyvumo bei sveiko gyvenimo būdo įtaką vėžiniams susirgimams“, – sako Kauno klinikų Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovė prof. Elona Juozaitytė. Ji pabrėžia, kad, nors mokslas į priekį žengia sparčiai, žmonių informuotumas šia tema didėja, tačiau ligonių kasų apmokamose vėžio prevencijos programose dalyvaujama per mažai.

Nemažai pacientų aktuali operacija – sąnarių endoprotezavimas. Dažnai ligonių kasų klausiama apie endoprotezavimo eilės sudarymą. Gyventojams neaišku, kodėl pasikeitė eilės vieta, pavyzdžiui, iš 35 į 39-tą. Ligonių kasų specialistai paaiškina, kad taip gali nutikti dėl to, jog kai kurie pacientai atideda operacijos datą. „Pacientai, kuriems jau paskirta endoprotezavimo operacijos data, turi žinoti, kad jie operaciją gali atidėti tik vieną kartą ir ne ilgiau kaip metams.

Jau metus Lietuvoje vykdomas visuotinis naujagimių tikrinimas dėl 12 įgimtų retų ligų. Patikra atliekama nemokamai, o šių ligų tyrimai kompensuojami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. Jie padeda sumažinti genetinių ligų keliamą grėsmę kūdikių sveikatai ir netgi gyvybei.

Ligonių kasos primena, kad privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti gyventojai, turintys gydytojo specialisto siuntimą, neskubėtų už brangiuosius tyrimus ir procedūras mokėti iš savo kišenės. Jų išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis.

„Nebuvau pareiginga pacientė, kuri tikrinasi sveikatą pagal prevencines programas, – pokalbį pradeda 52-ejų Jovita Poškuvienė, beveik prieš septynerius metus įveikusi gimdos kaklelio vėžį. – Net pajutusi pirmuosius neįprastus kūno siunčiamus signalus, neskubėjau apsilankyti pas gydytojus. Dabar žinau, kad tai yra klaidos, kurių nekartoti noriu paskatinti visas moteris.

Pastaruoju metu ypač dažnai pasipiktinama, kad esant apsunkintam patekimui pas gydytojus dėl didelių eilių viešajame sektoriuje žmonės stumiami į privačias įstaigas ir tuštinti savo kišenę. Vis tik dar ne visi žino, kad ir privačiame sektoriuje sveikatos paslaugas galima gauti nemokamai.  Jau nėra neįprasta, kad pas šeimos gydytoją galima prisirašyti ne tik poliklinikoje ar pirminiame sveikatos priežiūros centre, bet ir privačioje įstaigoje.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba nutarimu pritarta kompensuoti Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis dvi inovatyvias medicinos pagalbos priemones, padėsiančias ligoninių gydytojams atlikti itin sudėtingas chirurgines operacijas, praneša Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK). Nuo 2024 m. vasario 1 d. ligonių kasos stacionarines tretines vaikų ir suaugusiųjų chirurgijos paslaugas teikiančioms gydymo įstaigoms centralizuotai apmokės dvi naujas medicinos pag...

Ligonių kasos primena, kaip tinkamai naudotis Europos sveikatos draudimo kortele, norint nepatirti nereikalingų išlaidų, taip pat ko nepamiršti vairuotojams, kad dėl eismo įvykio sužalotam žmogui suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų netektų padengti savo lėšomis.

Atvykę į Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Klaipėdos ligoninė“ priėmimo-skubios pagalbos skyrių pora iš Pagėgių teigia likę ne tik be pagalbos, bet dar ir buvę gydytojo paliepimu išvaryti kaip esą agresyvūs pacientai. Nors dėl įvykio ir netinkamo konkretaus gydytojo elgesio buvo surašytas skundas, pati ligoninė kol kas išsamių komentarų neteikia, mat laukia komisijos išvadų. Žmonės sako, kad po kelių dienų kreipėsi pagalbos į Kauno klinikas, kur moteris operuota ir gydoma.

Ligonių kasų specialistai pastebi, kad pasitaiko atvejų, kai kraujo tyrimai gydymo įstaigose papildomai apmokestinami neva dėl to, kad reikalingas skubus ištyrimas arba dėl to, kad taikomas brangesnis kraujo paėmimo metodas. Ligonių kasos pabrėžia, kad visais atvejais tiek vaikams, tiek suaugusiesiems už šeimos gydytojo kompetencijai priskirtus kraujo tyrimus mokėti nereikia. Nesvarbu, ar tai planiniai, ar skubūs tyrimai, ir kokiu būdu kraujo mėginiai paimami.

Nors šiandien vis dažniau girdimi skundai, kad nemokama medicina tampa utopija, mat dėl didelių eilių viešosiose įstaigose žmonės stumiami kreiptis į privačias įstaigas, Valstybinė ligonių kasa (VLK) primena, kad išties Privalomąjį sveikatos draudimu (PSD) nedraustiems žmonėms tektų gerokai patuštinti kišenę.

Sunegalavę per šventes ir tinkamai neįvertinę savo būklės gyventojai dažniausiai vyksta į ligoninių skubiosios pagalbos skyrius. Ligonių kasos pataria į ligoninę vykti tik tais atvejais, kai prireikia būtinosios medicinos pagalbos, o ūmiai susirgus prisiminti, kad padėti gali poliklinikų budintys gydytojai. Neretai pasitaiko atvejų, kai pacientai, kuriems užtektų šeimos gydytojo paslaugų, atvyksta į ligoninės skubiosios pagalbos skyrių.

Prasideda žiemos atostogų metas. Vis daugiau žmonių didžiąsias metų šventes sutinka svetur. Kad poilsis užsienyje neapkarstų, ligonių kasų specialistai gyventojus ragina nepamiršti pasirūpinti savo sveikatos draudimu – nemokamai užsisakyti Europos sveikatos draudimo kortelę ir keliauti saugiai. Pasiekė rekordą Į užsienį 2021 m. keliavo 304 tūkst. Lietuvos gyventojų, pernai dvigubai daugiau – beveik 739 tūkst., rodo Valstybės duomenų agentūros statistika.

Seime kelią toliau skinasi įstatymas, kuriuo, be kitų pakeitimų, ruošiami pokyčiai ir dėl gydytojų darbo. Juos priėmus šeimos gydytojai nebeprivalės garantuoti pagalbą kiaurą parą 7 dienas per savaitę, bet po 12 valandų 5 dienas per savaitę. Pakeitimais siekiama dalį gyventojų atpratinti lėkti į priėmimo skyrius, kai poliklinikos jau nedirba, nors išties pas gydytoją dėl neskubios pagalbos gali atvykti planine tvarka.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba (PSDT) pritarė medicinos priemonių nuomos įkainių pokyčiams. Nuo kitų metų insulino pompų nuoma I tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams, kuriems ji yra būtina sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, bus kompensuojama didesnėmis bazinėmis kainomis. Tam prireiks beveik milijono eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. „Medicinos priemonių nuomos bazinės kainos perskaičiuojamos ne rečiau kaip kas penkerius metus.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė kompensuojamųjų medicinos priemonių bazinių kainų pokyčiams. Kitąmet skaitmeniniai klausos aparatai, akies protezai ir ortodontiniai aparatai bus kompensuojami gerokai didesniais įkainiais. Tam bus skirta daugiau nei pusė milijono eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo. „Valstybinės ligonių kasos komisija medicinos priemonių bazines kainas perskaičiuoja ne rečiau kaip kas trejus metus.

Siekiant sudaryti sąlygas gydymo įstaigoms nuo 2024 m. sausio 1 d. didinti medikų darbo užmokestį ne mažiau kaip 10 proc., sveikatos apsaugos ministro įsakymu padidintos asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazinės kainos. Tai leis gydymo įstaigoms gauti papildomų lėšų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) ir skirti jas darbuotojų darbo užmokesčiui didinti.

Gruodžio 10-ąją minima Tarptautinė žmogaus teisių diena, primenanti, kad visiems turi būti suteiktos vienodos galimybės, laisvės ir teisės. Ne išimtis – sveikatos priežiūra. Privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti pacientai turi nemažai laisvių ir teisių šioje srityje, tačiau kartais prireikia ir ligonių kasų pagalbos jas ginant.

Po operacijos grįžus namo reikia reguliariai tvarkyti ir perrišti žaizdą, bet to žmogus negali padaryti pats? Paaiškino, kur kreiptis perrišimo paslaugų, kad jas apmokėtų ligonių kasos. Pirminės žaizdų priežiūros paslaugos po operacijos ar kitų chirurginių paslaugų, kai reikalinga profesionali pjūvio ar žaizdos priežiūra, priskiriamos šeimos gydytojo kompetencijai.

Mums visiems kartais reikia šiek tiek pastangų visaverčiam gyvenimui gyventi. Tačiau daugiau kaip 220 tūkst. žmonių Lietuvoje neretai tenka labai stengtis, kad pasiektų kitiems paprastą tikslą. Tai – žmonės su negalia, į kurių kasdienybės iššūkius turėtume atkreipti dėmesį tiek gruodžio 3-ąją minimą Tarptautinę neįgaliųjų dieną, tiek kitomis dienomis.

Nors sustreikavus sveikatai dažnas norėtume gauti gydytojo pagalbą „čia ir dabar“, ne visi negalavimai yra vienodai skubūs. Tad ir ne visada nuvykus į ligoninės priėmimo-skubios pagalbos skyrių reiktų tikėtis, kad bus suteikta pagalba. Be abejo, niekas čia jūsų likimo valiai nepaliks, tačiau už neskubią pagalbą teks susimokėti.

Dėl onkologinių ligų gydomi ir slaugomi pacientai dažnai nežino apie galimybę jiems reikalingas medicinos pagalbos priemones gauti nemokamai, rodo naujausia Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) apklausa. Ligonių kasų specialistai primena, kokios priemonės šiems pacientams gali būti kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. POLA šių metų vasarą atliko beveik 1000 pacientų apklausą dėl inkontinencijos ir žaizdų priežiūros.

Lietuvos gyventojai vis labiau pripažįsta ligų prevencijos programų, finansuojamų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, svarbą ir vis aktyviau jose dalyvauja, rodo naujausias Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) užsakymu atliktas tyrimas.