ligonių kasos

Minėdamos Pasaulio supratimo apie antimikrobinį atsparumą savaitę, ligonių kasos primena, kad pacientams, sergantiems sunkiomis bakterinėmis infekcijomis, antibiotikai gali išgelbėti gyvybę. Tačiau vartojami per dažnai ir tada, kai jų nereikia, šie vaistai gali tapti neveiksmingi. Netinkamai vartojami antibiotikai sukelia bakterijų atsparumą. Ekspertai nerimauja, kad gali atsirasti sukėlėjų, kurie nereaguos į jokius antibiotikus.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos primena, kokios paslaugos priklauso nemokamai turintiems regos sutrikimų ir siunčia svarbią žinią, kad akių lęšiukais operacijoms turi pasirūpinti ne pats pacientas, o gydymo įstaigos.  Valstybinė ligonių kasa socialiniuose tinkluose pasidalino sulaukianti vis daugiau užklausų kompensuoti akių lęšiukus, tačiau siunčia svarbią žinią, kas priklauso nemokamai asmenims, kuriems reikalingos kataraktos operacijos.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) vis dažniau sulaukia pacientų kreipimųsi su prašymais kompensuoti akių lęšiukų, kuriuos jie patys nusipirko vaistinėse, įsigijimo išlaidas. Ligonių kasų specialistai primena, kad visos kataraktos operacijos atlikimo sąnaudos yra apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto lėšomis, todėl iš pacientų negali būti reikalaujama akių lęšiukų įsigyti patiems.

Cukrinis diabetas ne veltui vadinamas šiuolaikinio pasaulio rykšte – esant daug šios ligos valdymo galimybių, sergančiųjų skaičiaus suvaldyti nepavyksta. Per pastaruosius 5 metus ja sergančių žmonių Lietuvoje kasmet padaugėja vidutiniškai po 4,5 tūkstančio. Minint pasaulinę diabeto dieną, ligonių kasos primena privalomojo sveikatos draudimo garantijas šiai pacientų grupei. Pernai net 155 tūkst. šalies gyventojų sirgo 1 arba 2 tipo cukriniu diabetu, rodo Higienos instituto duomenys.

Ligonių kasos sulaukia teigiamų atsiliepimų iš gyventojų, kuriems jau pavyko sukaupti kompensuojamųjų vaistų priemokų krepšelį. Šiemet šis krepšelis siekia 48,36 euro, o jį sukaupusiems gyventojams iki metų pabaigos nebereikia mokėti priemokų už kompensuojamuosius vaistus, kurių priemoka mažiausia. Skaičiuojama, kad pacientai jau sutaupė milijoną eurų.

Įsibėgėjus rudeniui toliau daugėja užsikrėtimų peršalimo ligomis, tarp jų – ir gripu bei COVID-19. Mirtys nuo koronaviruso jau kurį laiką fiksuojamos kone kasdien, antradienį paskelbta ir apie pirmąją šį sezoną mirtį nuo gripo. Sveikatos specialistams raginant nedelsti ir pasirūpinti skiepais nuo šios ligos, kai kurios gydymo įstaigos sako jau skaičiuojančios paskutines nemokamas vakcinas.

Dalis gyventojų kartais nusistebi, kodėl atėję pas šeimos gydytoją pasitikrinti profilaktiškai už kraujo tyrimus kitą kartą gali tekti susimokėti. Valstybinės ligonių kasos (VLK) specialistai gi primena, kad yra aiškiai nustatyta, kurių ir kokiu dažnumu šeimos gydytojo paskiriamų tyrimų atlikimo išlaidos yra kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.

Kaip ir šiokiadieniais, taip ir švenčių dienomis nesame apsaugoti nuo sveikatos sutrikimų. Sunegalavę nedarbo dienomis gyventojai dažniausiai kreipiasi į ligoninių skubiosios pagalbos skyrius, tačiau ne visada reikia priimti būtent tokį sprendimą. Ligonių kasos primena, kur ir kokiais atvejais reikėtų kreiptis pagalbos.

Retam gyventojui neprireikia odontologinių paslaugų ar bent profilaktinio vizito pas šios srities gydytoją. Nors dažnas dėl dantų gydymo tiesiu taikymu keliauja į privačią įstaigą, vis tik dalis paslaugų žmonėms priklauso nemokamai. Ligonių kasų specialistai primena, kokiais atvejais galima tikėtis tokios pagalbos. Visiems privalomąjį sveikatos draudimą turintiems gyventojams priklauso nespecializuotų pirminio lygio odontologinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų kompleksas.

Reikšmingai išaugo kompensuojamųjų receptinių vaistų suvartojamų dienos dozių dalis nuo visų suvartotų receptinių vaistų, atskleidė Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) atlikta kompensuojamųjų vaistų suvartojimo analizė. Specialistų teigimu, tai rodo geresnį kompensuojamųjų vaistų prieinamumą. „Mūsų skaičiavimai rodo, kad pernai net 71 proc. su gydytojo receptu skiriamų vaistų gyventojams buvo kompensuojama.

46-erių marijampolietė Virginija Kuršvietienė prieš pusmetį įveikė trečios stadijos krūties vėžį. Ir, nors, kaip pati sako, diagnozė nesmogė lyg perkūnas iš giedro dangaus, iššūkių žengiant sveikimo keliu tikrai buvo. Nepalūžti moteriai padėjo tikėjimas, kad tikrai pasveiks, o jėgų kovoti suteikė palaikanti šeima, draugai ir, žinoma, gydytojai – savo srities profesionalai.

Turite siuntimą pas gydytoją specialistą, bet gydymo įstaigoje, kurioje esate prisirašę, reikiamos paslaugos teks ilgai laukti? Yra alternatyvų – ligonių kasos primena kokių.

Spalį minint Pasaulinę regėjimo dieną, ligonių kasos skatina gyventojus pasirūpinti savo akimis ir apsilankyti pas gydytoją, jei kamuoja akių nuovargis ar yra regėjimo problemų. Pacientai, pajutę regos sutrikimo požymių ar norintys pasitikrinti regėjimo aštrumą, pirmiausia turi apsilankyti pas savo šeimos gydytoją. Akių ligų profilaktika apima įvairias amžiaus grupes. Kiekvienais metais šeimos gydytojas profilaktiškai turi patikrinti ikimokyklinio ir mokyklinio amžiaus vaikų regėjimą.

Spalio antrąjį šeštadienį minima Pasaulinė hospisų ir paliatyviosios pagalbos diena. Ji skirta atkreipti dėmesį į žmones, sergančius sunkiomis ligomis, bei jų artimuosius, taip pat pripažinti paliatyviosios pagalbos vaidmenį teikiant pagalbą, komfortą ir paramą sergantiesiems. Senstant visuomenei, daugėjant onkologinių ir kitų gyvybei pavojingų ligų, paliatyvioji pagalba tampa vis aktualesnė.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba (PSDT) pritarė, kad būtų skirti 107 mln. eurų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) rezervo rizikos valdymo dalies net kelioms sveikatos priežiūros sritims: ambulatorinėmis sąlygomis atliktiems brangiesiems tyrimams ir procedūroms, kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo ir pagal prevencines programas teikiamoms paslaugoms apmokėti, taip pat Europos Parlamento ir Tarybos reglame...

Greitosios medicinos pagalbos tarnyboje dirbantis 61 metų Henrikas Simuntis, vykdamas pas infarkto ištiktus pacientus, niekada negalvojo, kad ir jo laukia tokia lemtis. 2020-ųjų rugsėjo 1-oji galėjo ir neišaušti. Tačiau šalia buvusios kolegės ir profesionalių gydytojų dėka vyras gavo dar vieną galimybę gyventi. Medikų pagalbininkas H. Simuntis pasakojimą apie save pradeda iš tolėliau.

Ligonių kasos apmoka akies lęšiuko keitimo (kataraktos) operacijas, įskaitant akies lęšiuką. Tačiau gydymo įstaigoje paprašė susimokėti už vaistus, naudojamus atliekant šią operaciją.

Daliai Lietuvos gyventojų dantų protezavimui skiriamos kompensacijos, tačiau gydytojų patirtis liudija, kad iki šiol mažai apie tai žinoma. Dar mažesnė dalis gyventojų yra informuoti, kad jiems gali priklausyti net ir padidinta kompensacija. Implantologijos ir rekonstrukcinės odontologijos klinikos (IROK) gydytojas Edvinas Mileris tvirtina, kad šios kompensacijos palengvina pacientų finansinę naštą, o nauji dantys ženkliai pagerina gyvenimo kokybę.

Europos sveikatos draudimo kortelė, viešint kitoje Europos Sąjungos šalyje, Lichtenšteine, Islandijoje, Norvegijoje, Šveicarijoje ar Jungtinėje Karalystėje, ne visada būna po ranka. O ir ne kiekvienas, kuriam šiose šalyse prireikia būtinosios medicinos pagalbos, pasinaudoja galimybe į savo mobilųjį telefoną parsisiųsti kortelę pakeičiantį sertifikatą.

59-erių kaunietis Algirdas Jakimavičius atviras – jei galėtų laiką atsukti atgal, į savo sveikatą žiūrėtų kitaip. Prieš kelerius metus prostatos vėžiu susirgęs, jos operaciją patyręs vyras šiandien pasakoja, kaip ir daugelis, į pirmuosius organizmo siunčiamus signalus nekreipęs dėmesio ir manęs, kad ši liga jį aplenks.  Kai manai, kad esi nenugalimas „Būdamas 40-ies, ruošiausi planinei veido operacijai, – pasakojimą pradeda A. Jakimavičius.

Artėjantys mokslo metai jaunuoliams, ypač vykstantiems studijuoti į kitą Lietuvos miestą, susiję su daugybe būtinų sutvarkyti reikalų. Tarp jų – įprastai tik susirgus prisimenamas, nors vienas svarbiausių darbų – prisirašyti gydymo įstaigoje, kurioje būtų galima nemokamai gydytis. Tai pravartu atlikti dabar – iki prasidedant ar vos prasidėjus mokslo metams, kai tempas spartėja.

Artėja rugpjūčio 31 diena – terminas, iki kada baigusieji mokslus yra drausti privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) valstybės lėšomis. Ligonių kasos primena, į ką atkreipti dėmesį po rugpjūčio 31-osios abiturientams ir studentams.

Ligonių kasų specialistai dažnai sulaukia gyventojų klausimų dėl šeimos gydytojo skiriamų tyrimų, kurių atlikimo išlaidos kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Gydymo įstaigoms, su kuriomis teritorinės ligonių kasos (TLK) sudaro sutartis dėl pirminės ambulatorinės asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ir jų finansavimo, Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokama metinėmis bazinėmis kainomis, mokamomis už prirašytus gyventojus.

Ligonių kasų specialistai primena, kad už magnetinio rezonanso tomografijos tyrimą, specialius medicininius drabužius ir kitas vienkartines medžiagas bei radiologinio tyrimo vaizdų kopijas privalomuoju sveikatos draudimu apdraustiems Lietuvos gyventojams mokėti nereikia, nes išlaidos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Visais atvejais žmonėms, besikreipiantiems dėl magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimo, reikia turėti gydytojo specialisto siuntimą.

Už kompensuojamuosius vaistus ir medicinos pagalbos priemones pernai Lietuvos vaistinėse iš viso išleista 497 mln. eurų. Didžioji dalis šios sumos – 458 mln. eurų buvo kompensuota iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų, 19 mln. paciento priemokų padengta iš valstybės biudžeto, o dar beveik 20 mln. priemokų sumokėjo pacientai savo lėšomis. Pacientams tenkanti vaistams išleidžiamos sumos dalis mažėja kasmet – per pastaruosius penkerius metus ji sumažėjo 15 proc.

Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai pastebi, kad pastaraisiais metais po pandemijos ženkliai išaugo pacientams suteiktų reabilitacijos paslaugų skaičius. Kas tai lėmė ir kokių paslaugų gyventojams prireikia dažniausiai? VLK skaičiavimai rodo, kad pernai, palyginti su ikipandeminiais 2019-aisiais metais, suteikta 20 proc. daugiau ambulatorinės medicininės ir 22 proc. daugiau psichosocialinės reabilitacijos paslaugų.

Pernai į Lietuvą grįžo 13 proc. daugiau tautiečių, nei išvyko. Daugiau Lietuvos piliečių grįžta, nei išvyksta, jau trečius metus iš eilės. Viena iš įvardijamų grįžimo priežasčių – labiau nei kitose valstybėse prieinamos sveikatos priežiūros paslaugos. Tačiau, svarstant grįžti į Lietuvą, nerimaujama, kad laukia ilgas kelias lankantis įvairiose valstybės įstaigose ir tvarkant šūsnis dokumentų.

Jei šeimos gydytojų centras, sudaręs sutartį su ligonių kasa, neatlieka kai kurių paslaugų ar tyrimų, ar teisėtai pacientas gali būti siunčiamas paslaugą gauti kitame šeimos gydytojų centre, kur neprirašytiems pacientams paslaugos bus mokamos?  Sulaukęs tokio klausimo Panevėžio teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus vedėjas Edgaras Voras paaiškino, kad kiekvienas šeimos gydytojų centras, sudaręs sutartį su teritorine ligonių kasa, prie jo prirašytiems ir privalomu...

Vasara – geras laikas ir pailsėti, ir pasirūpinti vaikų sveikata, kad prasidėjusių mokslų netrikdytų negalavimai, tarp kurių neretas – dantų problemos. Ligonių kasos paaiškina, kokios profilaktinės, dantų gydymo ir protezavimo paslaugos bei ortodontiniai aparatai vaikams apmokami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo, kur ir kaip dėl jų kreiptis.

Nors į priėmimo-skubiosios pagalbos skyrių skubame staiga sutrikus sveikatai, nieko nestebina, kad, priklausomai nuo būklės sunkumo, į jį atvykus pagalbos gali tekti palaukti ir net kelias valandas. Tačiau ne visi žino, kad kreiptis skubios pagalbos įvykus sveikatos sutrikimui reikėtų ir nepavėluoti – kitaip už medicinines paslaugas gali tekti susimokėti ir iš savo kišenės.

„Džiaugiuosi gyvenimu, einu į įvairius renginius, teatrą, koncertus, leidžiuosi į žygius gamtoje, keliauju, savanoriauju pagalbą onkologiniams ligoniams teikiančiose organizacijose POLA ir „Eivena“, – šypsosi 65-erių Marytė Klimienė iš Kauno, prieš dešimt metų įveikusi storosios žarnos vėžį. Moteris sutiko papasakoti apie tai, kokie simptomai išdavė ligą, koks buvo sveikimo kelias ir ką darytų kitaip, jei galėtų atsukti laiką.

Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė medicinos prietaisų nuomos tvarkos pokyčiams. Įsigaliojus naujajai tvarkai, insulino pompos I tipo cukriniu diabetu sergantiems pacientams, kuriems jos yra būtinos sveikatos priežiūrai namuose užtikrinti, galės būti ne tik keičiamos, bet ir pakartotinai išnuomotos paciento gydymui tęsti. Insulino pompų nuoma buvo įtraukta į kompensavimą Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis nuo 2018 m. birželio.

Nors daliai sveikatos paslaugų gauti nereikia turėti šeimos gydytojo siuntimo, ar pavyks pakliūti pas norimą gydytoją, priklauso ir nuo dar keletos veiksnių. Valstybinė ligonių kasa (VLK) primena apie svarbiausius jų.  Privalomuoju sveikatos draudimu apdrausti pacientai be siuntimo gali gauti pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas: kreiptis į savo šeimos gydytoją, gydytoją odontologą, psichikos sveikatos centro specialistus.

Įsibėgėjus vasaros atostogoms gyventojai dažnai renkasi poilsį ir keliones Europos šalyse. Ligonių kasų specialistai ragina nepamiršti Europos sveikatos draudimo kortelės – ją paprasta užsisakyti ir gauti prieš išvykstant. Su kortele poilsis Europoje bus saugesnis, nes ji garantuoja būtinąją medicinos pagalbą, kurios kelionės metu gali prireikti kitos šalies gydymo įstaigose.

Ligonių kasos ir reabilitacijos įstaigos sulaukia įvairių pastebėjimų iš pacientų dėl medicininės reabilitacijos paslaugų. Gydytojai bei ligonių kasų specialistai atsako į labiausiai gyventojams rūpimus klausimus.

Birželio 19–25 dienomis minėdamos Tarptautinę inkontinencijos savaitę, ligonių kasos kviečia pacientus, turinčius šlapimo ar išmatų nelaikymo problemų, drąsiau kreiptis į medikus pagalbos ir primena, kokios priemonės kokiais atvejais yra kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Skaičiuojama, kad Lietuvoje yra apie 300 tūkst. žmonių, kuriems pasireiškia šlapimo nelaikymas, t. y. kas 4 moteriai ir kas 10 vyrui.

Be odontologinių paslaugų šiais laikais išsiverčia retas, o dar daugiau paprastai jų prisireikia senstant. Valstybė senjorams suteikia daug kompensuojamų paslaugų, nors jie patys ne visada žino, kas yra garantuojama.  Naujienų portalas tv3.lt pasiteiravo Valstybinės ligonių kasos specialistų, kokios konkrečiai odontologinės paslaugos yra finansuojamos senjorams.

Ligonių kasų specialistai abiturientams primena, kad mokyklos baigimas reiškia ne tik naują gyvenimo etapą, bet ir naujus įsipareigojimus rūpinantis savo privalomuoju sveikatos draudimu.

Kodėl pagal nemokamas ligų prevencijos programas tikrinami tik tam tikro amžiaus apdraustieji? Kaip kiti gyventojai? To dažnai klausiama kalbant apie ligų prevenciją. Ligonių kasos pabrėžia, kad už prevenciškai tikrinant atliekamus, taip pat kitus reikalingus gydytojo skirtus tyrimus mokėti nereikia ir kitiems apdraustiesiems. Šiuo atveju amžius neribojamas – svarbūs kiti aspektai. Pagal penkias prevencines programas nemokamai tikrinamiems apdraustiesiems atliekama įvairių tyrimų.

Į ligonių kasas dažnai kreipiasi gyventojai, sužinoję, kad jiems nutrūko privalomasis sveikatos draudimas. Žmonės klausia, kaip tokiu atveju elgtis. Valstybinės ligonių kasos specialistai primena, kad draudimas gali nutrūkti laiku nesumokėjus privalomojo sveikatos draudimo įmokos arba sumokėjus mažesnę sumą, nei nustatyta. Tokiu atveju įmoką arba trūkstamą įmokos dalį reikia sumokėti nedelsiant.

Kasmet daugiausia stacionarinių Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamų medicininės reabilitacijos paslaugų suteikiama vasarą. Valstybinės ligonių kasos specialistai pacientams primena, kad reabilitacijos įstaigos skirtos ne poilsiui, o gydymui ir paslaugos jose teikiamos nepaisant metų laiko. „Kiekvienais metais gegužės–rugpjūčio mėnesiais ypač padaugėja tėvų, norinčių išsiųsti savo vaikus į sanatorijas. Todėl kai kuriose reabilitacijos įstaigose neretai susidaro eilės.

Artėjant gegužės 28-ajai – Tarptautinei moterų sveikatos gerinimo dienai, Valstybinės ligonių kasos specialistai drauge su Valstybinio patologijos centro ir Nacionalinio vėžio instituto ekspertais ragina Lietuvos moteris periodiškai tikrintis sveikatą pagal ligonių kasų apmokamas krūties ir gimdos kaklelio vėžio prevencijos programas. Savalaikė sveikatos patikra, kol nejaučiama jokių simptomų, leidžia diagnozuoti šias ligas dar ikivėžinės stadijos ir sėkmingai jas gydyti.

Nuo 2016 metų Lietuvoje pagal Vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių žmogaus papilomos viruso vakcina buvo skiepijamos tik 11 metų sulaukusios mergaitės. Tačiau nuo šių metų vasario tvarka pasikeitė – Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamą skiepą gali gauti ir to paties amžiaus berniukai. Per tris pirmuosius vakcinacijos mėnesius nuo šios infekcijos buvo paskiepyti 2 600 berniukų.

Apie 100 tūkst. žmonių kasmet Lietuvoje serga katarakta, kai dėl akies lęšiuko drumsties silpsta rega. Liga nereta ir gana gerai žinoma žmonėms, ypač vyresnio amžiaus. Efektyvus jos gydymas – kataraktos operacija, per kurią akyje pašalinamas drumstas lęšiukas ir įstatomas naujas dirbtinis lęšiukas. Šios operacijos ir operuojant implantuojami lęšiukai apdraustiesiems apmokami iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo.

Ne vienas lietuvis ypač vyresniame amžiuje pastebi, kad ima trukdyti užkritę akių vokai. Ligonių kasų specialistai primena, kad tai – ne vien estetinė problema, todėl ir jos sprendimas operacijos būdu yra apmokamas valstybės. Ligonių kasos specialistų, apsilankiusių Panevėžio neįgaliųjų draugijoje „Ave, vita“ klausta, ar gali būti kompensuojama akių vokų pakėlimo operacija.

Pats metas užsiregistruoti vizitui pas savo šeimos gydytoją ir profilaktiškai patikrinti vaikų sveikatą, primena ligonių kasų specialistai. Neuždelsus privalomos patikros, vėliau neteks susidurti su problemomis norint patekti pas gydytoją prasidėjus atostogų sezonui, o rudeniop nereikės laukti medikų konsultacijų ilgose eilėse.  Kartą per metus profilaktiškai tikrintis sveikatą pas šeimos gydytoją ir gydytoją odontologą privaloma visiems vaikams iki 18 metų.

Per pastaruosius septynerius metus Privalomojo sveikatos draudimo fondo išlaidos priešnavikiniams vaistams kompensuoti Lietuvos gyventojams padidėjo tris kartus, rodo Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) atlikta analizė. „2016 metais priešnavikiniams vaistams kompensuoti prireikė 64 mln. eurų Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų. Kasmet finansavimas onkologiniams vaistams didėjo maždaug po 20 proc. ir pernai šios išlaidos išaugo trigubai – iki 193 mln.

Visiems privalomuoju sveikatos draudimu apraustiems gyventojams, neatsižvelgiant į jų amžių, Lietuvoje teikiamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamos medicinos paslaugos, jei dėl jų kreipiamasi į gydymo įstaigas, sudariusias sutartis su ligonių kasomis, o pas gydytoją specialistą ar atlikti tyrimų vykstama turint siuntimą. Vis dėlto mūsų šalyje senjorams, kurie sudaro 30 proc.

Klausos netekusiems pacientams Lietuvoje užtikrinama aukščiausio lygio pagalba. Kochlearinių implantų prieinamumas mūsų šalyje yra kur kas geresnis, nei kitose valstybėse, nes jų skyrimo sąlygos – vienos palankiausių pacientams, rodo Valstybinės ligonių kasos atlikta apžvalga. „Lietuvos pacientams kur kas paprasčiau gauti kompensuojamąjį kochlearinį implantą, nei kitų pasaulio šalių klausos pažeidimus turintiems žmonėms.