ligoninės

Kauno miesto tarybos ketvirtadienio posėdyje, kuriame apsispręsta sujungti dvi Kauno miesto savivaldybei priklausančias gydymo įstaigas į vieną ligoninę, dalyvavęs sveikatos apsaugos viceministras Gintaras Valiukonis buvo užverstas politikų klausimų lavina. Deja, ne į visus juos jis turėjo atsakymų. Iš pradžių prisipažinęs, kad nėra medikas, o greičiau reorganizacijų specialistas, viceministras aiškino, kad gydymo įstaigų optimizavimas kaip tik ir prasidės sujungus ligonines.

Dviejų Kauno ligoninių - 2-osios klinikinės ir Raudonojo Kryžiaus - sujungimo istorijoje padėtas taškas. Balsuojant atviru balsavimu, apylygiai pasiskirsčius Kauno tarybos politikų balsams (19 - už, 2 - susilaikė, 17 -prieš), teigiamą sprendimą nulėmė miesto mero Andriaus Kupčinsko balsas.

Ketvirtadienį Kauno miesto savivaldybės tarybai bus siūloma pritarti, kad viešoji įstaiga Kauno 2-oji klinikinė ligoninė ir viešoji įstaiga Kauno Raudonojo Kryžiaus klinikinė ligoninė būtų reorganizuotos, sujungiant jas į vieną juridinį asmenį - viešąją įstaigą Kauno savivaldybės ligoninę. Naujoji ligoninė būtų respublikinio lygmens įstaiga. Sprendimo projektu siekiama įgyvendinti Vyriausybės programą, kuriai pritarta Seimo 2008 m. gruodžio 9 d. nutarimu.

Per 20 nepriklausomybės metų politikų kalbos apie reikalingumą įvesti papildomą savanoriškąjį sveikatos draudimą iki šiol vis likdavo kalbomis. Niekas nesiryžo oficialiai apmokestinti ir gydymo paslaugų. Ar sunkmetis - geriausias laikas naujiems oficialiems mokesčiams? Tik pradėjęs darbą sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys pareiškė, kad būtina arba įvesti papildomąjį sveikatos draudimą, arba apmokestinti medicinos paslaugas.

Nemažas neblaivių žmonių, patenkančių į ligonines ne dėl sveikatos problemų, skaičius trukdo medikams dirbti, yra našta gydymo įstaigų biudžetui. Medikai ir politikai vis dažniau prabyla, kad reikia vėl steigti blaivyklas, kurios pasirūpintų girtais žmonėmis. Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus potvarkiu dar praėjusių metų gruodžio 4 d. sudaryta darbo grupė neblaivių asmenų išblaivinimo problemoms spręsti konkrečių siūlymų, kaip tai geriau padaryti, kol kas nėra pateikusi.

Sveikatos apsaugos ministerijos atsakyme Kauno miesto merui Andriui Kupčinskui nurodytas savivaldybei priklausančių ligoninių jungimas, dėl kurio sprendimą reikėtų priimti iki balandžio 1 dienos, realiai turėtų virsti sujungimu. Tokiam jungimo būdui šį kartą pritarė miesto tarybos kolegija, ne taip seniai balsavusi už vienos iš ligoninių prijungimą prie kitos, primena ELTA. Tačiau po kolegijos posėdžio miesto taryba, mero prašymu, sausį netgi nesvarstė šio klausimo ir jokio sprendimo nepriėmė.

Vos prasidėjus miesto tarybos posėdžiui Kauno meras Andrius Kupčinskas, dėl savo atostogų posėdyje dalyvaujantis kaip paprastas narys, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vardu pasiūlė bendru sutarimu atidėti dienotvarkėje numatytą klausimą dėl dviejų miesto ligoninių sujungimo. Tą patį, dėl kurio du protesto mitingus surengė Kauno 2-osios klinikinės ligoninės kolektyvas.

Kauno miesto meras, anksčiau pritaręs dviejų miesto ligoninių sujungimui, jau abejoja tokios reformos nauda miestui. Nors meras Andrius Kupčinskas atostogauja, trečiadienį jis sugebėjo miesto valdžiai atstovauti net dviejuose viešuose renginiuose.

Ligonines, kuriose įrengti pacientų stebėjimo kambarėliai, pastarosiomis dienomis užplūdo šilumos ir maisto ieškantys benamiai. Šalčio į uždaras patalpas genami benamiai reikalauja, kad į sergančiųjų apžiūrai ir išgėrusių asmenų stebėjimui skirtas patalpas jiems būtų leista patekti net ir nesunegalavus.

Jei dirbantys pensinio amžiaus medikai išeitų užtarnauto poilsio - daugelis sveikatos priežiūros įstaigų patirtų krachą. Ar neatsitiks taip, sumažinus jiems pensijas?.. "Kol kas nesulaukėme nė vieno prašymo atleisti iš darbo", - sakė Klaipėdos priklausomybės ligų centro (PLC) vyriausioji gydytoja Svetlana Zamkovaja.

Jeigu Seimas neapskųs sveikatos reformos Konstituciniam teismui, jau birželį keturios Šiaulių apskrities ligoninės bus sujungtos į vieną. Šiaulių apskrities viršininko administracija, vykdydama Vyriausybės nutarimą, prie Šiaulių apskrities ligoninės prijungia Šiaulių apskrities psichiatrijos ligoninę, Šaukėnų psichiatrijos ligoninę ir Tuberkuliozės ir plaučių ligų ligoninę. Visa ši ligoninių sujungimo procedūra turi būti atlikta prieš likviduojant apskritį, tai yra iki liepos 1 dienos.

Pensinio amžiaus sulaukę gydytojai, skirtingai nei kitų profesijų senjorai, neketina mesti darbo, nors daugeliui jų pensijos mažėja net 60–70 procentų. Nė vienos Panevėžio gydymo įstaigos vadovai nesulaukė iš pensinio amžiaus gydytojų prašymų atleisti juos iš darbo. Tiesa, ir patys pensijas gaunantys vadovai neketina užleisti savo kėdžių kitiems.

Šiemet į ligonines atsigulusieji pamatys rūškanesnius medikų veidus ir galbūt turės primokėti už gydymą kaip kaimynai latviai. Palyginti su praėjusiais metais, beveik 400 milijonų litų sumažėjęs sveikatos apsaugos finansavimas, išaugusios elektros ir kuro kainos ligoninių vadovus verčia nerimauti, kaip reikės verstis.

Atsiskaityti Valstybės kontrolei šiemet gali tekti visoms šalies sveikatos priežiūros įstaigoms. Seimo Antikorupcijos komisijos pirmininko pavaduotoja Agnė Bilotaitė siūlo į šių metų valstybės audito programą įtraukti ir klausimą, ar teisingai naudojamos biudžeto lėšos perkant medicinos įrangą.   Taip siekiama išsiaiškinti neefektyvaus valstybės lėšų naudojimo mastus ir kuo greičiau užkirsti kelią tolesniam jų švaistymui sveikatos priežiūros sektoriuje.

Policija ir medikai seniai maldauja, kad vėl būtų įsteigtos išblaivinimo įstaigos. Išgėrę piliečiai kelia daug rūpesčių tiek vieniems, tiek kitiems. Vilniaus miesto 3-ojo policijos komisariato sulaikytųjų kambaryje mirė patrulių pristatytas išgėręs vyras. Jį pareigūnai atgabeno iš Stoties rajono ketvirtadienį 5.50 val. Policiją iškvietė stotyje budėjęs apsaugininkas. Labai girtas vyras, rankoje laikydamas butelį blaškėsi po gatvę, plūdo praeivius. Ramiai miegojo.

Daugybė reformų viena į kitą panašios labiausiai tuo, kad iš pradžių susilaukia pasipriešinimo ir nemažos kritikos. Ne išimtis ir tebesitęsianti sveikatos priežiūros įstaigų restruktūrizacija. Anot Lietuvos gydytojų vadovų sąjungos prezidento, Kauno apskrities ligoninės generalinio direktoriaus dr. Stasio Gendvilio, šiemet prasidedantis esminis, trečiasis, įstaigų restruktūrizavimo etapas numato daugelio ligoninių ir jų teikiamų paslaugų pertvarką.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas ketina siūlyti atlyginimus sveikatos priežiūros įstaigų vadovams nustatyti įstatymu arba Vyriausybės nutarimu, atsižvelgiant į įstaigos pajamas, darbuotojų skaičių ir kitus rodiklius. Taip komiteto vadovas reagavo į žiniasklaidoje paviešintą informaciją apie įspūdingas ligoninių vadovų algas.