ligoninės

Lietuva jau kurį laiką yra „linčiuojama“ dėl perdėm didelio stacionarinių lovų skaičiaus ir apskritai neefektyvaus ligoninių tinklo. Nors dar valstiečių užmojai jį optimizuoti subliuško po prezidentės veto, naujieji valdantieji sutinka, kad sisteminiai pokyčiai būtini.

Žadėtų pusės tūkstančio vakcinos nuo koronaviruso dozių nesulaukė Kėdainių gydymo įstaigų medikai, seneliai slaugos ir globos namuose. Paaiškėjo, kad iš Vilniaus gabenant ,,BioNTech“ ir ,,Pfizer“ vakcinos siuntą pažeista šalčio grandinė – temperatūra ėmė svyruoti ir šokinėti. Sveikatos apsaugos ministerija laikinai sustabdė skiepijimą šia siunta ir aiškinosi, ar vakcina nesugadinta.

Regionų gydymo įstaigose itin trūksta kvalifikuotų medikų, kai kur jau ne vieną mėnesį ieškomos kelios dešimtys darbuotojų. Savivaldybės griebiasi šiaudo ir atvykstantiesiems siūlo išskirtines sąlygas – nemokamą būstą, rezidentūros studijų kompensacijas ar net 20 tūkst. eurų siekiančias išmokas. Visgi, kaip sako ligoninių vadovai, norinčių dirbti regionuose nedaugėja.  Apie medikų trūkumą regionuose kalbama jau ne vienerius metus.

Premjerė Ingrida Šimonytė šeštadienį pasidalijo aktualiausiomis naujienomis apie vakcinacijos nuo koronaviruso situaciją Lietuvoje. Anot jos, šiuo metu jau pradėjo veikti sistema, kurioje galima sekti informaciją apie vakcinavimo procesą Lietuvoje. Vyriausybės vadovė ironizuodama atkreipė dėmesį į tai, kad šioje sistemoje skaičiai neatspindės tų atvejų, kuomet asmenys skiepą gauna neteisėtu būdu.

Nors šventes praleidome kitaip nei įprasta, skanūs ir sotūs patiekalai ir dabar liko svarbiu šventės elementu. Ligoninėse gulinčių asmenų artimieji kalėdinio stalo gerybėmis bandė aprūpinti ir COVID-19 besigydančius šeimos narius. Į šių pacientų palatas per šventes keliavo kelis kilogramus sveriantys maišai su balta mišraine, karbonadais, šakočiais ir gėrimais. Komunikacijos specialistė Giedrė Bielskytė per šventes savanoriavo Santaros klinikose.

Asmens sveikatos priežiūros įstaigų personalui bus leidžiama trumpinti izoliacijos laiką, tačiau reikės užtikrinti papildomą testavimą, sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.  „Praplečiamos ribos kiekvieną atvejį vertinti individualiai ir saugiai trumpinti šį laikotarpį“, – šeštadienį spaudos konferencijoje sakė ministras.  Pasak jo, tokios iniciatyvos imtasi, matant sunkėjančią situaciją gydymo įstaigose.

SBA koncernas antrąją Kalėdų dieną pranešė su COVID-19 pacientų antplūdžiu kovojančioms ligoninėms dovanojęs bemaž 0,5 mln. eurų vertės medicininės įrangos.  Iš viso už 479 tūkst. eurų įmonių grupė ligoninėms nupirko 15 dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų, devynias didelio deguonies srauto terapijos sistemas, devynis gyvybinių funkcijų monitorius, 16 deguonies koncentratorių, 15 reanimacinių lovų ir vieną portatyvinę rentgeno sistemą.

Gruodžio 21-ąją, pirmadienį, trijose šalies ligoninėse užfiksuoti trys organų donorai. Neišmatuojamos vertės išankstinės kalėdinės dovanos – taip galima įvardinti transplantacijų operacijas, kurios atliktos inkstų ir ragenų laukusiems recipientams.  Nacionalinio transplantacijos biuro prie Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojai pirmadienį koordinavo net tris potencialių donorų atvejus.

Sergančiųjų naujuoju koronavirusu nemažėja, ligoninės toliu pildosi, o įtampa tarp medikų tik auga – tokiomis nuotaikomis didžiąsias metų šventes pasitinka Covid-19 pacientus gydančios įstaigos. Jose dirbantieji sako nebežinantys, kaip dar įtikinti žmones, kad situacija yra labai sudėtinga, o reanimacijoje vietų nebėra.

Koronavirusu sergančių žmonių artimieji masiškai ieško, kur išsinuomoti deguonies aparatus. Vieni deguonies prašo koronavirusu sergantiems ir dūstantiems tėvams, kiti iš baimės nori šiuos aparatus turėti namuose. Medikai perspėja pacientus neužsiimti savigyda, mat deguonies perteklius taip pat gali pridaryti žalos organizmui.  Koronaviruso akivaizdoje žmonės griebiasi šiaudo ir ieško, kaip savo artimiesiems, sergantiems sunkia Covid-19 forma, išnuomoti deguonies aparatą.

Sparčiai daugėja COVID-19 sergančių medikų. Patikrinus Vilniaus universitetinės ligoninės personalą paaiškėjo, kad kas dešimtas darbuotojas serga, visi atvejai – besimptomiai. Lietuvos ligoninėms jau ėmė trūkti ir COVID-19 pacientams reikalingo deguonies. Respublikinė Vilniaus universitetinė ligoninė dėl koronaviruso profilaktiškai ištyrė savo darbuotojus. Ištyrus 1300 iš 1800-us darbuotojų, paaiškėjo, kad kas dešimtas COVID-19 testas – teigiamas.

Sunkius Covid-19 pacientus matantis gydytojas Elegijus Žilėnas neatlaikė pamatęs, kaip tautiečiai laikosi karantino ribojimų. Sąmoningus, bet dūstančius ligonius regintis medikas teigia, kad beviltiškumas dėl neatsakingo žmonių elgesio jau tampa kasdieniu palydovu. Komentuodamas dabartinę situaciją ir savo būseną gydytojas neieškojo žodžio kišenėje. „Šiais laikais be termometro namie, kaip be rankų. Kažkur pradingo ir teko važiuot į Rimi, esančią vaistinę.

Dalis ligoninių kaip reikiant braška dėl sergančiųjų Covid-19 srauto ir gydytojai labiausiai laukia ne Kalėdų, o susirgimų mažėjimo. Tačiau įrenginėti laikinąsias ligonines dar ne laikas, teigia Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai doc. dr. Kęstutis Stašaitis. Anot jo, visa laimė, kad regionai antrosios bangos piką išgyvena nevienodai, nors tai kelia ir papildomų iššūkių.

Mirčių Lietuvoje daugėja. Per lapkritį Lietuvoje mirė 40 procentų daugiau žmonių nei pernai per tą patį laikotarpį. Mokslininkai tvirtina, kad šie skaičiai toli gražu ne riba, mat mirštančiųjų skaičius tik augs. Laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga žada aiškintis, kokios yra tikrosios mirties priežastis – dėl koronaviruso bus testuojami namuose mirę žmonės.

Kai kuriose šalies ligoninėse jau trūksta lovų koronaviruso pacientams, o ir medikai, užsikrėtę koronavirusu, krenta kaip lapai. Dėl užsikrėtusių ar saviizoliacijoje esančių medikų trūkumo kai kuriose šalies ligoninėse tenka stabdyti chirurgijos, akušerijos ir daugybę kitų medicininių paslaugų. Visgi medikai su baime laukia šventinio laikotarpio ir sako, kad pacientų piko dar nepasiekėme.  Išskirtiniai vaizdai iš Vilniaus miesto klinikinės ligoninės.

Duobkasiai ir laidojimo namai tokių darbingų metų dar neregėjo. Pastaruoju metu kaip ant mielių augant mirčių skaičiui, šarvojimo paslaugų artimiesiems netekties valandą jau tenka stoti palaukti į eilę. Negana to, eilės nutįso ir urnų su pelenais, mat artimieji arba patys serga koronavirusu ir turi karantinuotis, arba gyvena užsienyje ir neturi galimybių sugrįžti. Su kaukėmis ir kastuvais rankose Ramygalos kapinėse tylomis spėriai sukasi duobkasiai.

Nerimo žinia iš Šiaulių ligoninės – vis daugiau nėščiųjų nustatomas COVID-19, ne vieną jų jau teko ir traukti iš mirties nagų. Anot specialistų, juo labiau neaišku, kaip tai ateityje gali paveikti naujagimių ir vaikų sveikatą. Įstaigos vadovas kartu kreipėsi ir į jaunus žmones, kurie klaidingai galvoja, kad virusas jiems yra nebaisus.

Ligoninėse gydomi 1704 COVID-19 pacientai, 121 iš jų – reanimacijoje, ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas. Deguonis reikalingas 916 pacientų, 75 asmenims taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Šiuo metu užimta apie daugiau nei pusė ligoninių lovų 9 027 iš 16 tūkst.

Ligoninėse gydomi 1654 COVID-19 pacientai, 119 iš jų – reanimacijoje, antradienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Deguonis reikalingas 942 pacientams, 78 taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija. Remiantis visų 61-os Lietuvos ligoninių duomenimis, šiuo metu užimta apie pusė ligoninių lovų 8 927 iš 16 tūkst.

Nuo kovo 1-osios Sveikatos apaugos ministerija (SAM) ir Ekstremalių sveikatai situacijų centras nupirko 310 dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų šalies gydymo įstaigoms. SAM pranešė pati už beveik 1,6 mln. eurų 60 aparatų įsigijusi iš bendrovės „Sorimpeksas“ ir 50 – iš įmonės „AmberCell Solutions“. Ekstremalių sveikatai situacijų centras sutartis dėl dirbtinės plaučių ventiliacijos aparatų teikimo pasirašė su „Vyaire Medical Products Ltd.

BNS pateikia svarbiausių antradienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Koronaviruso situacija: * Per parą patvirtinti 996 nauji koronaviruso atvejai. Tai – mažiausias rodiklis nuo lapkričio 4 dienos. Mirčių skaičius kol kas toliau auga – per dieną mirė 14 žmonių. Visi mirusieji turėjo gretutinių susirgimų, dauguma jų buvo vyresnio amžiaus. Ligoninėse nuo koronaviruso gydoma daugiau kaip 1300 žmonių.

Italijos ligoninėse per antrąją naujojo koronaviruso pandemijos bangą trūksta medicinos darbuotojų ir beveik nebelikę ligoninių lovų, trečiadienį perspėjo šalies Gydytojų terapeutų asociacijos vadovai. „Ligoninės priartėjo prie perdegimo. Tai lemia keletas priežasčių: medicinos personalo trūkumas, nepakankamas ligoninių lovų fondas. Be to, dėl sparčiai plintant virusinei infekcijai naujai atvykstančių ligonių skaičius yra anomaliai didelis“, – rašoma atvirame asociacijos laiške.

Gydymo įstaigose sparčiai daugėjant COVID-19 pacientų svarstoma galimybė pritaikyti parodų centrą laikinai ligoninei, sako „Litexpo“ direktorius Justinas Bortkevičius. „Dėl paties aktualumo, lovų skaičiaus trūkumo – ta problema egzistuoja, esame įtraukti į visus paruošiamuosius aptarimo klausimus, esame pateikę ir sprendimą, kaip tai galėtų praktiškai būti įgyvendinta. Su savivaldybe šiuo klausimu dirbame“, – BNS sakė jis.

Vis daugiau COVID-19 pacientų „barstant“ po įvairias šalies ligonines, jau tenka stabdyti planines paslaugas. Gydytojų vadovų sąjungos atstovo Vaidoto Grigo teigimu, nuo scenarijaus, kad darbas gali būti suparalyžiuotas, neapsaugota bet kuri gydymo įstaiga.  Šeštadienį įsigaliojęs sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos įsakymas dėl leidimo užsipildžius 70 proc.

Kylant susirgimų COVID-19 kreivei kemšasi ir šalies ligoninės. Vienos jų jau perkelia koronavirusu sergančius pacientus, kitos dar tik ruošia planus. Aiškėja, kur užsipildžius 5 didžiosioms šalies ligoninėms būtų gabenami šie ligoniai. Pavasarį džiaugęsi sėkmingai įveikę pirmąją bangą šiandien medikai nebespėja guldyti COVID-19 pacientų ir ne juokais įspėja, kad ribos jau pasiektos.

Skandalas Šiaulių ligoninėje. Į priėmimą atvežti sunkios būklės ligoniai pusdienį praleido be jokios pagalbos. Valandų valandas medikų nesulaukė senolė trūkusiomis žarnomis bei sunegalavusi moteris neįgaliojo vežimėlyje, pacientų artimieji – šoke. Ligoninė teisintis neskuba, o įvykį vadina nesėkminga išimtimi.

Kaistant situacijai dėl Covid-19 pacientų ir jiems nebetelpant Santaros klinikose Vilniuje nuo pentadienio covidine ligonine tampa dar viena įstaiga – 130 lovų atidaroma Vilniaus miesto klinikinėje ligoninėje. Tiesa, jei situacija sparčiai blogėtų, planinės paslaugos gali būti mažinamos labiau. Naujausia situacija apie tai dalindamasis Vilniaus miesto klinikinės direktorius Narimantas Markevičius neslėpė, kad laukia iššūkiai, tačiau teigė, kad planinės paslaugos įstaigoje nestabdomos.

Santaros klinikoms skelbiant apie kritinę ribą ir mažėjantį lovų skaičių COVID-19 pacientams guldyti ministras Aurelijus Veryga beda pirštu į savivaldybę ir ragina kuo greičiau imtis veiksmų. Situacija kaista – vien tik per savaitgalį šalyje buvo paguldyta 60 naujų pacientų. Ne viena COVID-19 ligoninė jau skaičiuoja paskutines lovas. Pasak VUL Santaros klinikų direktorės valdymui Aušros Bilotienės Motiejūnienės, pastarąsias dienas kasdien į ligoninę paguldome 10–12 pacientų.

Daugėjant sergančiųjų COVID-19, kuriems reikalingas gydymas ligoninėje, įstaigose bus plečiamas lovų skaičius, todėl gali mažėti kitų sričių paslaugų, tačiau ligoninės finansiškai dėl to nenukentės, teigia sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga.

Marijampolėje – panika dėl globos namuose Covid-19 užsikrėtusių senolių. Vos per savaitę ten susirgo per 30 garbaus amžiaus globotinių, vienas jų jau mirė. Tačiau ligoninė per šį laikotarpį priėmė vos keletą senolių. Tuo metu pacientų skaičius ligoninėse kai kurioms gydymo įstaigoms jau kelia nerimą. Koronavirusu sergančių pacientų lovų užimtumas vidutiniškai jau viršija 60 procentų.

Šeimos gydytojo balsas į dangų neina. Taip galima apibūdinti šiandienines sveikatos sistemos realijas. Gydytojų pečius užgulusi ne tik korona. Galvos skausmo priežastis – pacientų konvejeris, nesibaigiantys popierizmai ir pasenusi finansavimo sistema. Skurdus rūpestis Keli kepalėliai geresnės duonos. Štai tiek gydymo įstaigai apmokama už vienam pacientui teikiamas paslaugas (2–3 eurai, o jei pacientas vaikas ar vyresnis asmuo – iki maždaug 6 eurų). Valdininkai paskaičiavo: to užteks.

Po Akreditavimo tarnybos atliktų tikrinimų ligoninėse paaiškėjo, kad ne visos tikrintos ligoninės užtikrina reikiamų tyrimų ištikus infarktui rezultatų gavimą per 1 valandą nuo paciento atvykimo į ligoninę ar kardiologinių simptomų atsiradimo buvimo ligoninėje metu.

Įsisiūbuojant Seimo rinkimų politinei kampanijai partijos daug dėmesio skiria pasaulį užklupusiai koronaviruso pandemijai ir vis dažniau kalba apie sveikatos problemas. Apie jas naujienų portalas tv3.lt pakalbino partijų lyderius. Vieni žada tęsti pradėtus darbus, o kiti – eiti priešingu keliu ir mažinti dabartinės valdžios sukurtas reformas.

Per karantiną dalyje rajonų ligoninių ištuštėjo vaikų ligų skyriai ir kai kur jų iki šiol neskubama atidaryti. Štai Kupiškio ligoninė šiam skyriui iki metų galo net neprasitęsė licencijos. Vadovai ramina, kad skyriaus patalpos šiuo metu labiau reikalingos karščiuojantiems ir Covid-19 infekcija sergantiems pacientams nei mažiesiems ligoniukams. Bet nuostolingai dirbančių skyrių rajone yra ir daugiau.

Šalies ligoninėse nuo koronaviruso šiuo metu gydomi 145 žmonės, aštuoni iš jų – reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose. Apie tai šeštadienį BNS informavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė Justina Petravičienė. Jos teigimu, dirbtinė plaučių ventiliacija taikoma trims žmonėms, su deguonies kaukėmis gydomi 44 asmenys. Lietuvoje iš viso patvirtintas 5081 COVID-19 ligos atvejis, tebeserga 2474 asmenys, 2494 – pasveiko.

Lietuva ruošiasi blogiausiam COVID-19 scenarijui – Vyriausybė skyrė daugiau nei milijoną eurų laikinosioms ligoninėms įrengti. Tiesa, ministras Aurelijus Veryga pabrėžė, kad šių planų nereikėtų sieti vien su pandemija. Ministras informavo, kad šiuo atveju kalbama apie Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento planus įsigyti tokias mobilias ligonines.

Šalies ligoninėse nuo koronaviruso šiuo metu gydomi 103 žmonės, aštuoni iš jų – reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose.  Apie tai trečiadienį BNS informavo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) atstovė Justina Petravičienė. Jos teigimu, dirbtinė plaučių ventiliacija taikoma penkiems žmonėms, su deguonies kaukėmis gydomi 24 asmenys. Naujausiais duomenimis, Lietuvoje iš viso patvirtinti 3932 COVID-19 ligos atvejai, tebeserga 1581 asmenys, 2246 – pasveiko.

Koronavirusas jau įsisuko į gydymo įstaigas: Radviliškio ligoninės slaugos ir palaikomojo gydymo skyriuje nustatyti trys COVID-19 atvejai, vienas pacientas išgabentas į Šiaulių ligoninės Infekcinių ligų skyrių. Užkratas plinta ir Raseiniuose – čia koronavirusas iš policijos komisariato jau išplito ir į miesto ligoninę. O sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga kivirčijasi su prezidentūra dėl koronaviruso vakcinos pirkimo. Radviliškio ligoninės darbuotojai nespėja atsikvėpti.

Neseniai viešumoje kilęs šaršalas dėl neva slapta vėl bandomo prastumti ligoninių tinklo optimizavimo plano, sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos manymu, tėra siekis prieš rinkimus išpūsti kažkokį burbulą, o siūlomas politinis projektas grįstas savanorystės pagrindais. Nerimą gydymo įstaigoms pasėjo gautas Sveikatos apsaugos ministerijos raštas apie Europos Komisijos (EK) lėšomis vykdomą gydymo įstaigų savanoriško bendradarbiavimo projektą.

Kalbantis ir matuojantis jūsų kūno temperatūrą ekranas? Nenustebkite, jei greitu metu prie restorano, ligoninės ar biure pamatysite metro aukštyje kabantį ekraną, kuris šnekės su jumis. Tai termoskaitytuvas, kuris visiškai savarankiškai patikrins jūsų kūno temperatūrą ir įspės, jei nedėvite veido apsaugos priemonių. Tai ne iš fantastikos srities, bet inovatyvus temperatūros matuoklis.

Nors karantinas pasibaigė jau prieš porą mėnesių, netyla pacientų skundai dėl apsunkinto patekimo į gydymo įstaigas. Jų teigimu, negelbsti ir Valstybės operacijų vadovo Aurelijaus Verygos nurodymai, kad pirmenybė būtų teikiama nenuotolinėms konsultacijoms, nes neretai neįmanoma net prisiskambinti į įstaigos registratūrą. Medikai savo ruožtu teigia esantys atsidūrę tarsi tarp dviejų ugnių.

Dauguma Lietuvos pacientų atšaukus karantiną galėjo lengviau atsikvėpti, nes patekti pas medikus tapo lengviau. Tačiau panašu, kad lengvas patekimas į gydytojo kabinetą bus laikinas – medikai jau dabar mato sparčiai besiformuojančias pacientų eiles. Jie įsėja, kad pacientams kai kurių paslaugų gali tekti laukti savaitę ar porą. Be to, nežinios į gydymo įstaigų darbą įneša ir galimai įvyksianti antroji Covid-19 banga.

Paradoksas: situacija dėl koronaviruso prastėja, tačiau poliklinikoms Vyriausybė leis priimti daugiau pacientų nei dabar. Neapsikentusi žmonių aimanų valdžia sugalvojo, kad pirmenybę medikai turės teikti gyvoms, o ne nuotolinėms konsultacijoms, kaip yra dabar. Taip siekiama gerinti paslaugų prieinamumą, tačiau patys medikai atkerta, kad saugesnė – dabartinė tvarka.

Sveikatos apsaugos ministerija antradienį parengė Vyriausybės nutarimo pakeitimo projektą, kuriuo būtų siūloma numatyti, kad esant e-sistemos veiklos sutrikimui, dėl kurio nebūtų galimybių išrašyti elektroninio recepto, arba būtų šalinamos e-sistemos sutrikimo pasekmės, 75 metų ir vyresniems pacientams, vaistinėje pateikusiems nustatytos formos popierinį receptą, paciento priemoka būtų padengiama ir žmogui priemokos pačiam nereikėtų mokėti.

Atkurti planines paslaugas tokiu mastu, kaip reikalauja Vyriausybė, labai sudėtinga, todėl daliai gydymo įstaigų gresia bankrotas, teigia Pasvalio ligoninės vadovas. Jis tvirtina, kad jau rugpjūčio mėnesį jo vadovaujama įstaiga gali pritrūkti lėšų darbuotojų atlyginimams mokėti. „Aš pritrūksiu pinigų atlyginimams jau rugpjūčio mėnesį“, – antradienį per susitikimą opozicinėje konservatorių frakcijoje Seime sakė Rolandas Rastauskas.

Vienos dvyliktosios lėšų, buvusių per karantiną, mokėjimas gydymo įstaigoms išliks mažiausiai iki Naujųjų metų, sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. „Iki Naujųjų metų tikrai neplanuojame atsisakyti, nes vis tiek saugumo tam tikri reikalavimai išlieka. Viena, yra saugumo reikalavimai dėl srautų reguliavimo, dėl infekcijų kontrolės, kitas dalykas, ko dar nepamirškime, yra žmonių, kurie ir šiaip bijo kreiptis į įstaigas dėl užsikrėtimo baimės“, – BNS sakė A. Veryga.

Nuo liepos įsigaliosiantis naujas gydymo įstaigų finansavimo modelis kelia didelį nerimą šių įstaigų vadovams, anot jų, ministerijos nustatytas minimalias paslaugų apimtis galės pasiekti ne visi. „Labai sudėtinga bus įgyvendinti šitą reikalavimą ir pasiekti tuos procentus.

Net pusė pacientų, kurie kreipėsi konsultacijai dėl onkologinės ligos įtarimo, jos nėra gavę iki šiol, o trečdalis iš jų net nebuvo užregistruoti konsultacijai – šias ir kitas šių dienų bėdas sveikatos sektoriuje atskleidė Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) iniciatyva atlikta apklausa. „Karantino metu supratau, kad vėžininkams atėjo sunkus metas. Negaliu lankytis pas gydytojus patikrai, kad paskirtų būtinus tyrimus, liepė laukti karantino pabaigos.

Tiek dėl karantino įvesti apribojimai gydymo įstaigose, tiek pastangos juos švelninti kelia nemažai iššūkių ir medikams, ir pacientams. „Bet dabartinė sistema gal kai kam ir patogi (taip, čia bus akmuo į pirminės grandies daržą), – neturėti pacientų, atsiliepti telefonu ir paskirti antibiotikus. Ir taip daryti dvi savaites, kol jis atsiduria priėmime ir jam padėti nebegali“, – apie skaudžią realybę neieškodamas žodžio kišenėje kalbėjo Molėtų ligoninės vadovas Vaidotas Grigas.