ligoninės

Iš visų Lietuvoje veikiančių gydymo įstaigų 70 proc. poliklinikų, taip pat beveik 85 proc. ligoninių ir kiek daugiau nei 83 proc. odontologijos kabinetų jau atvėrė ar ketina atverti duris pacientams artimiausiu metu. Planinės paslaugos jose buvo sustabdytos, siekiant užkirsti kelią koronavirusinės infekcijos (COVID-19) plitimo rizikoms.

Jau nuo pirmadienio visos gydymo įstaigos privalo atnaujinti planines paslaugas ir priimti pacientus, teikti konsultacijas. O ligoniai skaičiuoja paskutinius kantrybės lašus, mat patekti konsultacijai pas norimą gydytoją tampa didžiuliu iššūkiu, eilėse siūloma laukti ir po du ar tris mėnesius. Gydymo įstaigoms, kurios neatnaujins planinių paslaugų, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga grasina sumažinti finansavimą.

Dėl koronaviruso ligoninėse gydoma 40 asmenų, trys iš jų – reanimacijose, pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). „Šiuo metų hospitalizuoti yra 40 pacientų iš jų reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriuose – trys, dirbtinė plaučių ventiliacija taikoma vienam asmeniui, su deguonies kaukėmis gydomi 11 pacientų“, – spaudos konferencijoje pranešė NVSC Vilniaus departamento vadovė Rolanda Lingienė Lietuvoje koronavirusas iš viso nustatytas 1720 asmenų, 349 iš jų – medikai.

Netekęs kantrybės, kad gydymo įstaigos, jau kurį laiką galinčios atnaujinti planines paslaugas, neskuba to daryti, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pareiškė nuo pirmadienio nieko nesiimsiančioms įstaigoms mažinsiantis finansavimą. Savo ruožtu patys jų vadovai situaciją siūlo įvertinti iš esmės ir nedaryti spaudimo. Tiesa, kartu sutinka, kad šis ministro paraginimas yra visai laiku ir vietoje.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, kad savo veiklą ėmėsi atnaujinti beveik 72 proc. šalies ligoninių, t. y. 7 iš 10 stacionarines paslaugas teikiančių jau atvėrė ar ketina atverti duris pacientams.   Remiantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) teikiamais birželio 1 d. duomenimis, Lietuvoje ligoninių paslaugų atnaujinimo planus NVSC jau buvo pateikusios, pradėjusios veiklą bei priima pacientus 123 ligoninės.

Nesulaukiami priedai COVID-19 infekcijos židiniuose dirbantiems medicinos darbuotojams, ne visose įstaigose, kiek žadėta, keliami atlyginimai – šie Seimo sveikatos reikalų komitete svarstyti klausimai įplieskė daug emocingų diskusijų. Kol Lietuvos gydytojų sąjunga kaltino įstaigų vadovus, kad lėšos darbo užmokesčiui kelti nepanaudojamos pagal paskirtį, šie atkerta, kad keliami tikslai yra sunkiai įgyvendinami. Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) vadovas prof.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) paskelbė laikinai keičianti karantino metu galiojusią atsiskaitymo tvarką gydymo įstaigoms už pacientams suteiktas paslaugas. Nuo šiol įstaigos, kurios iki birželio 8 d. pradėjo arba pradės teikti pacientams paslaugas, gaus kaip ir iki tol – 1/12 bendros sutartinės sumos, net jei paslaugų suteiks mažiau nei numatyta sutartyje su ligonių kasa.

Tai, kad pusė gydymo įstaigų vis dar nėra pasiruošusios atnaujinti medicinos paslaugas, veria dar vieną sveikatos sistemos skaudulį. Medikų asociacijų tvirtinimu, tam įtakos turi ir tai, kad dėl koronaviruso sukeltos krizės ir karantino jau dabar dalis vyresnio amžiaus medikų paliko darbą. Nuogąstaujama, kad dėl to sveikatos paslaugos periferijoje dar labiau susitrauks.

Ne dienomis, o valandomis augantis pacientų nepasitenkinimas, blaškymasis negalint patekti pas gydytojus, mėnesiais nusitęsusios eilės, lėtinių sveikatos problemų malšinimas vaistais nuo skausmo – šiuos ir kitus dabartinės situacijos sveikatos apsaugos sistemoje skaudulius antradienį Seime vardijo medikų asociacijų atstovai.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, kad poliklinikose grupiniai medicininės reabilitacijos užsiėmimai, tokie kaip kineziterapijos ir ergoterapijos užsiėmimai, psichoterapija, druskos kambarių seansai, jau gali vykti be ribojimų. Visgi, siekiant išvengti koronaviruso infekcijos (COVID-19) plitimo, gaunamų medicininės reabilitacijos paslaugų saugumui užtikrinti galioja tie patys reikalavimai kaip ir kitoms poliklinikoje teikiamoms paslaugoms.

Jau mėnuo, kaip Lietuvos gydymo įstaigoms leista vėl atverti duris ir dirbti pilnu pajėgumu, jei tik jos turi tokią galimybę. Tačiau realybė tokia, kad vos daugiau nei pusė gydymo įstaigų gali arba sako galinčios teikti planines paslaugas. Tai gąsdina ir pykdo pacientus, kuriems tenka laukti vizito pas specialistus, tačiau medikai sako niekuo negalintys padėti – trūksta specialistų, o per valandą tenka priimti mažiau pacientų.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pirmadienį spaudos konferencijos metu įvardijo galimą datą, iki kada gydymo įstaigos privalėsiančios atnaujinti sveikatos paslaugas. Kitu atveju žadama keisti finansavimą ir apmokėti tik už faktiškai teikiamas paslaugas.

Lietuvoje paskelbtas karantinas gerokai iš vėžių išmušė sveikatos priežiūros įstaigų darbą. Ir nors gydymo įstaigos jau gali teikti visokeriopą pagalbą Covid-19 nesergantiems žmonėms, nerimaujama, kad tik pusė įstaigų teigia esančios tam pasiruošusios. Seimo Sveikatos reikalų komitetas trečiadienį kartu su Sveikatos apsaugos ministerija ir Valstybinėmis ligonių kasomis aptarė sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą pacientams, sergantiems ne koronavirusu.

Slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse kai kuriems pacientams šiemet leista būti ilgiau. Šias paslaugas apmokės valstybė – tam reikės apie 1,7 mln. eurų.   Seimas antradienį 122 balsais priėmė tai numatančias Sveikatos draudimo įstatymo pataisas, leidžiančias į keturių mėnesių terminą neįskaičiuoti ekstremalios situacijos ir karantino laikotarpio. Valstietis Tomas Tomilinas akcentavo Lietuvoje augančią socialinių paslaugų paklausą.

Seime skinasi kelią pataisos, kuriomis siūloma leisti šalies slaugos ir palaikomojo gydymo ligoninėse šiemet pacientus laikyti ilgiau.  Į dabar nustatytą keturių mėnesių terminą Seimas nusiteikęs leisti neįskaičiuoti ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpio. Tam reikėtų beveik 1,7 mln. eurų per mėnesį  Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų.

Užsimojęs apriboti medikų keliose vietose darbą siekiant sumažinti Covid-19 infekcijos plitimo riziką ir dėl to sulaukęs audringos medikų bendruomenės reakcijos sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga dabar tikina, kad tai tebuvusi rekomendacija. Gydytojai gi sako besijaučiantys visiškai pasimetę, nes nuo pirmadienio įteisintas darbo ciklais pobūdis medikams nepaliks galimybių dirbti daugiau nei vienoje gydymo įstaigoje.

Nuo gegužės 11 dienos pacientus vėl priima dalis Vilniaus poliklinikų, tačiau prioritetas ir toliau teikiamas nuotolinėms konsultacijoms. Paslaugos atnaujinamos etapais, visiems matuojama temperatūra, po kiekvieno apsilankymo patalpos dezinfekuojamos, o „padidintos rizikos“ pacientų srautai atskiriami.   Į poliklinikas pacientai pateks tik iš anksto susiderinę dėl vizito, tik gavus gydytojo leidimą, arba atvykę būtinosios pagalbos.

Nors Sveikatos apsaugos ministerija dar praėjusią savaitę uždegė žalią šviesą planinėms sveikatoms paslaugoms atnaujinti, patys medikai sako, kad dabartiniai nuleisti operacijų vadovo reikalavimai – iš fantastikos srities. Kol įstaigų vadovai „galynėjasi“ su ministro įsakymų plonybėmis, kol kas, panašu, daugelis pacientų taip reikalingas paslaugas gali matyti kaip savo ausis.

Lietuvos ligoninėse dėl koronaviruso gydoma 114 žmonių, 14 iš jų guli Intensyvios terapijos skyriuose, ketvirtadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras. „Ligoninėse šiuo metu gydoma yra 114 asmenų, reanimacijoje – 14, ventiliuojami – aštuoni, su deguonies kaukėmis yra 26 asmenys“, – per spaudos konferenciją sakė NVSC Vilniaus departamento direktorė Rolanda Lingienė. Lietuvoje iš viso nustatyta 1419 koronaviruso atvejų, mirė 46 žmonės.

Vyriausybė trečiadienio posėdyje rengiasi švelninti karantino sąlygas. Tarp numatomų pakeitimų – masiniai renginiai, kai juose dalyvauja ne daugiau nei 10 žmonių, atnaujinama turgaviečių veikla, planinių procedūrų leidimas gydymo įstaigose bei leidimas išvykti iš šalies. Sveikatos apsaugos ministerija rekomenduoja, kad apsaugančias veido kaukes turėtų dėvėti vyresni nei 6 metų amžiaus vaikai.

Dėl koronaviruso ligoninėse gydomi 138 asmenys, 19 jų yra sunkios būklės, BNS informavo Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). „Devyniolika pacientų yra reanimacijoje, iš jų su deguonimi yra dvylika, su plaučių ventiliavimo įranga – septyni“, – BNS sakė SAM Spaudos tarnybos patarėja Gabrielė Banaitytė. Lietuvoje patvirtinti 843 koronaviruso atvejai, mirė 14 žmonių.

Kol sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga su koronavirusu kovojantiems medikams pažadėjo 15 proc. didesnius atlyginimus, kaimyninės Latvijos vyriausybė priėmė principinį sprendimą tokiems specialistams mokėti net iki 50 proc. dydžio priemokas. Tiesa, ir kai kurios Lietuvos gydymo įstaigos žada panašaus dydžio paskatinimą arčiausiai infekcijos protrūkio dirbantiems medikams.

Vis grėsmingiau į Lietuvą žengiant koronavirusui, šalies medikai su užsikrėtusiais pacientais tebedirba plikomis rankomis – trūksta tiek apsauginių kaukių ar respiratorių, pirštinių ar kostiumų. Ypač sunku – šeimos gydytojams, pastarieji priversti patys iš po ranka esančių medžiagų – plastiko butelių, ar popierinių rankšluosčių gamintis kaukes ar kitokias veido apsaugas. Specialistai sako, esą dažnu atveju savadarbės kaukės yra tiesiog psichologinė apsauga, bet nuo realios grėsmės vargiai saugo.

Pasaulyje siaučiant koronavirusui visi ieško būdų, kurie padėtų apsisaugoti, tačiau jaučiamas įvairių priemonių trūkumas. Medikai kreipėsi į verslininkus, prašydami pagalbos ligoninėse, nes ir čia trūksta medicininių ir apsaugos priemonių. Lietuvos baku (LB), siekdamas prireikus apsaugoti savo darbuotojus, įsigijo 600 respiratorių, tačiau socialiniuose tinkluose dėl tokio LB sprendimo kilo pasipiktinimas.

Plintant koronavirusui ir žmonėms išgraibsčius vienkartines kaukes iš vaistinių ir net vagiant jas iš gydymo įstaigų, šios jau ruošiasi jų stygiui. Klinikose šimtais siuvamos daugkartinės kaukės iš marlės. Internete taip pat siūlomos įvairios daugkartinės kaukės. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga klinikų pasirengimą blogiausiam scenarijui sveikina ir visus ramina, kad kaukių papildymas greit atkeliaus iš Kinijos. Siuvimo mašinos dūzgia Kauno klinikose. Čia pluša devynios siuvėjos.

Lietuvoje patvirtinus pirmąjį susirgimą koronavirusu, o medikų darbo apimtims vis augant, sveikatos apsaugos darbuotojai susirūpino savo sveikata ir prašo jiems užtikrinti socialines garantijas, kurios priklausytų dirbant su ypač pavojingomis užkrečiamosiomis ligomis. Seime jau įregistruota tai užtikrinanti įstatymo pataisa, tačiau sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga patikina, kad papildomų priemonių imtis nereikia.

Sostinės savivaldybė ir toliau stiprina prevenciją bei kviečia vilniečius rūpintis savimi bei aplinkiniais – atsižvelgus į šiuo metu esančią situaciją dėl COVID-19 viruso grėsmės ir mieste įvedus ekstremaliosios situacijos padėtį, sostinės savivaldybei priklausančiose ligoninėse neribotam laikui atidedamos planinės ir nebūtinos operacijos. Vilniečiai taip pat kviečiami kurį laiką nelankyti savo artimųjų ligoninėse. „Svarbiausias prioritetas – gyventojų apsauga.

Po rajoninių ligoninių patikrinimų joms iškilo grėsmė netekti tam tikrų veiklų licencijų. Tikrintojai nustatė nemažai pažeidimų. Tačiau kai kuriuos jų ligoninių vadovai vadina absurdiškais ir kelia klausimą – ar tikroji tokių tikrinimų priežastis nėra būdas uždėti apynasrį rajonų ligoninėms ir taip jas numarinti.

Į skubios pagalbos skyrių besikreipę žmonės pasipiktino, nes medikai nesutiko suteikti jiems pagalbos. Pagrindinė priežastis – besikreipę žmonės yra emigrantai. Žmonės apeliuoja į gydytojų duotą Hipokrato priesaiką, o Valstybinė ligonių kasa sutinka, kad pagalbą suteikti reikia, bet tam yra išlygų. Į portalo tv3.lt redakciją kreipėsi Norvegijoje gyvenantis Rolandas.

Ligoninėse valgysim sveikesnį maistą. Sveikatos apsaugos ministerija patvirtino naujas privalomas mitybos organizavimo taisykles, kurios uždraudžia ligoniams duoti rūkytą mėsą, riebaluose virtus, džiūvėsiais apibarstytus skrudintus kotletus. Neliks ir sultinių, padažų koncentratų, šaldytų pusgaminių ir kitų sveikatai nepalankių produktų. Kol opozicinės partijos juokiasi iš tokio meniu, Aurelijus Veryga tikisi, kad nepatrauklus ir neskanus ligoninių maistas taps praeitimi.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad dar kartą siūlyti Seimui patvirtinti gydymo įstaigų tinklo pertvarką gali būti per vėlu, tačiau teiktų šią reformą, jeigu pavyktų užsitikrinti palaikymą. „Laikas dabar jau yra tikrai labai blogas, iki naujų Seimo rinkimų yra santykinai neilgas laikas likęs“, – žurnalistams Seime antradienį sakė A. Veryga. Pasak jo, reformos įgyvendinimas užtruktų, o šią užduotį „užkrauti kažkam kitam ant galvos“ būtų neatsakinga.

Nusidėvėjusi maisto ruošimo įranga, pasenę indai, nešvarūs virėjų drabužiai ir neplautos rankos, nenaikinami tarakonai ir graužikai, ligoniai ir toliau, nepaisant pernykščių ministerijos žygių per gydymo įstaigų virtuves, maitinami pigesniais gaminiais nei reikalauja patvirtinti valgiaraščiai. Tokią realybę šalies ligoninėse rado šiemet jas patikrinusi Maisto ir veterinarijos tarnyba, šeštadienį pranešė „Lietuvos ryto“ televizija.

Birželio 25-osios rytą sutriko Respublikinės Vilniaus universiteto ligoninės registravimo internetu veikla. Kaip naujienų portalui tv3.lt pranešė ligoninės atstovė spaudai Justina Petravičienė, specialistai daro viską, kad trikdžiai būtų greičiau pašalinti. Savo ruožtu į naujienų portalą kreipėsi skaitytoja Danutė, kuri sako negalinti internetu užsiregistruoti konsultacijai( http://www.rvul.lt/registracija/) pas mediką dėl būsimos planinės operacijos.

Privačias vaistines iš valstybinių ligoninių sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga žada išstumti jau šiemet. Vietoje jų Verygos ministerija planuoja įkurdinti valstybines vaistines, finansuojamas iš mokesčių mokėtojų pinigų. Veryga sako, kad pacientai dėl tokių pokyčių tik išloš. Tiesa, aiškėja, kad ne visos ligoninės tOkias vaistines sau galės leisti, mat pinigų jų įkurdinimui ir išlaikymui turės rasti savose kišenėse.

 Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos inicijuojama ligoninių tinklo pertvarka atidedama pavasariui, tai yra po savivaldos rinkimų. „Taigi nuspręsta, kad svarbiausi reforminiai projektai, susiję su ligoninių tinklo sudarymu ir jo sudarymo kriterijais, bus teikiami Seimo pavasario sesijoje. Jie yra nukeliami“, – pirmadienį pranešė A. Veryga.

Specialiųjų tyrImų tarnyba (STT) skelbia šokiruojančius tyrImo rezultatus. Šalies ligoninėse metai iš metų vadovaujamasi korupcine praktika, kai už laimėtus milijoninius viešuosius pirkimus jų dalyviai ligoninėms atsiskaito milžiniška parama. Ši, pasirodo, vėliau panaudojama medikų konferencijoms, komandiruotėms, gyvenimo užsienyje išlaidoms padengti. Tarp labiausiai šią schemą įsukusių įstaigų minimos Santaros ir Kauno klinikos, Šiaulių ir Panevėžio ligoninės.

Net ir po šiemet praūžusio skandalo dalyje Lietuvos gydymo įstaigų teikiamo maisto kokybė nepagerėjo. Kaip rodo Santaros klinikų buvusios pacientės daryti maisto kadrai – apetito nekelia ne tik patiekalų išvaizda, juose galima rasti ir medžio bei metalo „pagardų“. Į portalą tv3.lt kreipėsi Santaros klinikų Neurologijos skyriuje savaitę šiemet gulėjusi pacientė Simona (vardas ir pavardė redakcijai žinoma), susidūrusi su gydymo įstaigoje patiektu nekokybišku maistu.

Seimo opozicija, medikai, pacientai ir merai kilo į kovą prieš Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) neva sudarytą „juodąjį ligoninių sąrašą“. Pacientų atstovai baiminasi, kad ministerijos inicijuojami pokyčiai atims jų teisę rinktis ir didins eiles pas gydytojus. Tuo metu valstiečių lyderis Ramūnas Karbauskis tvirtina, kad „juodasis sąrašas“ neegzistuoja.

Prezidentei trečiadienį rengiant skubų pasitarimą dėl praėjusią savaitę Seime priimtų gydymo įstaigų pertvarkos įstatymų, premjeras Saulius Skvernelis sakosi grėsmės dėl prezidentės veto nematantis ir esąs pasiruošęs deryboms. Taip pat jis garantuoja, kad po pertvarkos pacientams trumpės eilės bei gerės teikiamų paslaugų kokybė.

Seimas šeštadienį antru balsavimu patvirtino gydymo įstaigų reformą – dėl tinklo spręs ministras. Pirmu balsavimu pataisos nepriimtos, nesiregistravus reikiamam skaičiui parlamentarų, bet vėliau sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai paprašius balsuoti dar kartą, užsiregistravo 71 Seimo narys: tiek pakanka kvorumui. Tuo tarpu balsavime dalyvavo 70 Seimo narių: 59 buvo už pataisas, du balsavo prieš ir devyni susilaikė.

Dažnai geri darbai pareikalauja daug mūsų laiko, tačiau jų rezultatas – neapsakomas abiems pusėms. Galbūt todėl garsusis Lietuvos krepšininkas Rimantas Kaukėnas apie savo labdaringą veiklą kalba nedrąsiai ir vadina ja savotiška savo sielos bažnyčia.

Ne vienerius metus Lietuvoje besitęsiančios demografinės problemos skaudžiai atsiliepia ir įvairioms profesijoms – tiek medikai, tiek pacientai ima baimintis, kad regionuose ims trūkti medicinos specialistų. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga siūlo populiarinti darbą regionuose medicinos studentus siunčiant atlikti ten praktiką.

Savaitės pradžioje Vyriausybės atstovai pristatė struktūrines reformas ir laukiančias naujoves. Premjeras Saulius Skvernelis įvardijo ir lūkesčius Sveikatos apsaugos ministerijai. Kaip pastebėjo ne vienas, pokyčius pristatęs ministras Aurelijus Veryga praktiškai nepalietė regionų klausimų. Nors dar visai neseniai Seime virė įnirtingos regionų ligoninių vadovų diskusija su ministerijos atstovais ir politikais.

Seime Sveikatos apsaugos komiteto posėdyje skambėjo įvairiausi svarstymai, kaip būtų galima mažinti didžiules pacientų eiles. Gydymo įstaigų atstovai tikina, kad didžiulė bėda kyla dėl užsiregistravusių, tačiau neateinančių pacientų, kurie taip dirbtinai prailgina laukiančiųjų eiles. Kovai siūloma pasitelkti arba „simbolines“ baudas, arba bendrą nacionalinę elektroninę sistemą. Trečiadienį Seime Sveikatos apsaugos komitete vyko klausymai.

Stengiantis optimizuoti finansus, jau šiemet bus parengtas gydymo įstaigų tinklo pertvarkos planas. Pagal jį, Lietuvos rajonų ligoninėse bus mažinami kai kurie skyriai. Galiausiai jose veiks tik priėmimo skyrius. Sveikatos apsaugos ministro Aurelijaus Verygos teigimu, tai neišvengiama dėl gyventojų provincijoje mažėjimo. Rajonų ligoninėse esantys skyriai po truputį bus uždaromi stengiantis optimizuoti finansus.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa, praėjusiais metais atlikusi savo veiklos zonos gydymo įstaigų interneto svetainių stebėseną, paskelbė, kad jose skelbiama informacija dažnai yra netiksli, klaidinanti gyventojus, pasenusi arba iš viso internete nepateikiama tos informacijos, kurią pateikti būtina. Iš 110-ies peržiūrėtų interneto svetainių visuomenę klaidinančios informacijos rasta 50-yje.

  Vilniaus apskr. vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos pareigūnai gruodžio 14 d. Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje su įkalčiais sulaikė ką tik vagystę įvykdžiusį asmenį. Pastaraisiais mėnesiais padaugėjo vagysčių padaromų įvairiose Vilniaus ligoninėse. Iš palatų buvo vagiamos besigydančių ligonių rankinės, piniginės, mobiliojo ryšio telefonai.

Šalies regionų ligoninėse padėtis tragiška. Trūksta ne tik jaunų medikų, bet ir bet kokio amžiaus gydytojų. Ligoninės darbuotojų trūkumą bando kompensuoti rezidentais. Būsimus gydytojus rajonų ligoninės vilioja ir apmokėdamos rezidentūros studijas, skirdamos stipendijas, net siūlydamos apmokėti už gyvenamąjį būstą. Tuo tarpu rezidentai savo ateities nesieja ne tik su regionais, bet ir su Lietuva. Šalies rajonuose trūksta visų sričių medikų.

Tai nėra oficialus tyrimas, o vartotojų iš viso pasaulio internete paviešintų nuotraukų apžvalga. Todėl tvirtinti, kad visi ligoniai būtent taip šiose šalyse ir yra maitinami, negalime. Tačiau tendencijos yra gana aiškios. Stebina tai, kaip stipriai skiriasi meniu skirtingose šalyse. 1. Kalifornija, JAV Sūrainis ir bulvytės fri. 2. Sidnėjus, Australija Moliūgų sriuba, vištiena su abrikosų padažu, žirneliai ir bulių košė 3. Lenkija Duona su sviestu, gabalėlis dešrelės ir galas agurko.