lietuvos didžiosios kunigaikštystės

Liepos 6-ąją Lietuva jau aštuonioliktą kartą švenčia Valstybės - Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo - dieną. Sekmadienio rytą Prezidentūroje vyks valstybės apdovanojimų už nuopelnus Lietuvai įteikimo ceremonija. Vidurdienį sostinės Simono Daukanto aikštėje kalbės valstybės vadovas Valdas Adamkus, bus pakeliamos Valstybės vėliava ir Istorinė valstybės vėliava, vyks iškilminga Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopos rikiuotė ir parodomoji programa, aidės senovinės patrankos šūviai.

Taikomosios dailės muziejuje Vilniuje nuo liepos 6 d. vieną mėnesį Lietuvos visuomenei ir sostinės svečiams bus eksponuojama unikali XVI a. sidabro taurė, siejama su kunigaikščiais Sapiegomis, kurią Lietuvai dovanojo „Iki“ prekybos tinko įkūrėjai, mecenatai broliai Nicolas, George‘as ir Oliver Ortizai.

2008 m. liepos 4 d. 14 val. Šiaulių „Aušros“ muziejaus Ch. Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74, Šiauliai) atidaroma Vytauto Didžiojo karo muziejaus paroda „Lietuvos husarai“, skirta Lietuvos valstybės (karaliaus Mindaugo karūnavimo ) dienai. Pirmosios žinios apie Lietuvos husarų atsiradimą minimos dar 16 a. pradžios šaltiniuose. Tuo tarpu prieš 10 metų, 1998 m. spalio 1 d., Lietuvoje buvo įkurtas Mokomasis pulkas, tęsiantis garbingas Lietuvos husarų tradicijas atkurtoje nepriklausomoje Lietuvoje.

Taikomosios dailės muziejuje Vilniuje veikia paroda, pristatanti pirmąją Lietuvoje pastatytą operą „Elenos pagrobimas“. Ji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose Vilniuje parodyta 1636 metais – dešimtmečiu anksčiau nei Paryžiuje. Įstaigos „Senųjų menų studija“ paroda „Elenos pagrobimas. Vilnius, 1636“ – netikėta ir intriguojanti ekspozicija.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus iš brolių Džordžo, Nikolo ir Oliverio Ortizų priėmė Lietuvai dovanotą 1560 metais sukurtą sidabrinę paauksuotą taurę. „Į Lietuvą grįžta istorinė relikvija – XVI amžiaus taurė. Tai reiškia, jog Lietuva praturtėja ne tiek materialiai, kiek dvasiškai,“- sakė valstybės vadovas. Prezidento teigimu, žvelgiant iš istorinės perspektyvos, tai yra neįkainojama dovana Lietuvai. „Iš tolo esu žvilgtelėjęs ne į vieną brangenybę, bet rankose neteko laikyti.

Prieš metus aukcione įsigytą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikais pagamintą vertingą Sapiegos taurę jos savininkai nusprendė padovanoti Lietuvai. Ketvirtadienį vyksiančioje ceremonijoje taurę jos savininkai perduos prezidentui Valdui Adamkui. Itin reta ir vertinga sidabrinė, raižyta ir paauksuota taurė 16 amžiuje sukurta Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.

Gegužės 21 d. 16 val. Lietuvos nacionaliniame muziejuje, Arsenalo g. 1, atidaroma paroda „Lietuvos jėzuitų provincijai – 400 metų“. Lietuvos jėzuitų vienuolija šiais metais mini provincijos įsteigimo 400 metų sukaktį. Vyskupo Valerijono Protasevičiaus pakviesti jėzuitai į Vilnių atvyko 1569 m. Po metų buvo įsteigta Jėzuitų kolegija, kuri 1579 m. paaukštinta į Vilniaus jėzuitų akademiją – pirmąją aukštąją mokyklą Lietuvoje.

Lietuva savo vardo paminėjimo tūkstantmetį, be aibės renginių, paminės ir proginėmis monetomis. Lietuvos bankas šia proga sumanė nukaldinti tris 100 litų monetas, pirmoji jau pasirodė. Ypatingos sukakties laukiantys šalies numizmatai tikina, kad ji verta 1000 litų nominalo monetos, rašo „Lietuvos žinios“. Šiaulių numizmatikos tėvu tituluojamas Stanislovas Rumša ėmėsi iniciatyvos ir artėjant garbingai datai raštu kreipėsi į Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkciją (LTMD) bei Lietuvos banką.

Regis, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės periodą galima vadinti lietuvių „aukso amžiumi“ ne tik dėl to, jog valstybės teritorija buvo didžiausia – nuo Baltijos iki Juodosios jūrų, bet ir dėl to, jog ji garsėjo pakantumu ir tolerancija tiek konfesinėms, tiek etninėms mažumoms.   Tačiau mūsų dienomis, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą ir prasidėjus migracijos srautams, šalies gyventojai, atrodo, susidūrė su jiems santykinai nauju socialiniu reiškiniu – rasine ir etnine netolerancija.

Nepaisant to, kad Valdovų rūmų ekspozicijų kūrėjai jau seniai peržengė bet kokias etikos ir sveiko proto ribas, jie vis dar sugeba nustebinti. Paskelbta žinia, kad Algirdo Brazausko vadovaujama Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties koncepcijos įgyvendinimo komisija nutarė išpuošti rūmus to paties Algirdo Brazausko nomenklatūrinių medžioklių trofėjais, kurių dalį buvęs LKP CK sekretorius žada padovanoti, o dalį – parduoti. Naujieji Valdovų rūmų valdovai čia pranoko patys save.

Istorinė vėliava negali ir neturi į antrą planą nustumti nacionalinės vėliavos – svarbiausios Lietuvos vėliavos. Kartais nutinka keistų dalykų. Perskaitęs mano straipsnį „Vargšai ir vėliava“ Imantas Melianas susinervino, netgi pamanė, kad mano kritikuotą straipsnį išspausdinęs dienraštis „suteikė savo tribūną Tėvynės priešams“, nors aš taip ir nerašiau. Reikia manyti, kad pats I. Melianas asmenis, mūsų trispalvę vadinančius vargšų vėliava, iš pradžių palaikė priešais.

Lietuvos valstybė yra ilgaamžės istorinės tradicijos perėmėja. 1918 m. vasario 16 d. Aktas deklaravo valstybės atkūrimą, pabrėždamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybingumo tęstinumą. Tai buvo svarbu 1918-ųjų kartai, svarbu ir mums.

Vasario 16-osios Lietuva turėjo nueiti ilgą kelią nuo teisinės fikcijos iki pripažintos tarptautinės bendrijos narės. 1990 m. kovo 11 d. Lietuvos parlamentarai paskelbė nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos, pademonstruodami demokratiškai išrinktos tautos atstovų vienybę. Net sovietinio režimo sąlygomis buvo pasinaudota taikiomis demokratinėmis ir teisinėmis priemonėmis. Šis kelias neabejotinai skyrėsi nuo 1918-jų metų Lietuvos pasirinkimų.

„Lietuva – drąsi šalis“, – skelbia naujoji Lietuvos pristatymo pasaulyje koncepcija. Drąsos viršūnę turėtų vainikuoti užmojis pakeisti anglišką (!) Lietuvos vardą, nors balandžio pirmoji dar toli. Siūlau „Litva“ – tikrai visiems bus lengva ištarti. „Turkmenbaši“ Nijazovas buvo kuklesnis – jis keitė įprastinius vardus (pvz., mėnesių pavadinimus) tik vidiniam, savo šalies vartojimui.

„Lietuva - drąsi šalis“ - tokiai Lietuvos pristatymo pasaulyje strateginio marketingo koncepcijai ketvirtadienį pritarė premjero Gedimino Kirkilo vadovaujam įvaizdžio formavimo komisija.Anot konceptualią idėją kūrusios marketingo ekspertų grupės vadovo Pauliaus Senūtos, šiandieniniame pasaulyje Lietuva yra viena iš daugelio šalių, kuri konkuruoja dėl investicijų, dėl turistų srauto, dėl eksporto, bendro dėmesio ir pagarbos, todėl labai svarbu surasti, kuo galima būtų išsiskirti.

Paslaptingasis legendinis Drakula iš tikrųjų buvo ne grafas ir ne vampyras, o realus asmuo, politikas, valdovas, kurio giminės keliai siejosi ir su garsiais Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų keliais. Apie tai - Violetos Rutkauskienės straipsnis.

Seime penktadienį rengiama tarptautinė konferencija, skirta Lietuvos evangelikų reformatų bažnyčios pirmojo Sinodo, drauge ir evangelikų reformatų bažnyčios įkūrimo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 450-mečiui paminėti. Pagrindinį pranešimą skaitys Comenius instituto direktorius filosofijos profesorius Thomas K.Johnson iš Prahos. Į konferenciją pakviesti prezidentas, Seimo, Vyriausybės vadovai, užsienio ambasadų, tradicinių religinių bendrijų atstovai, svečiai iš užsienio.

Garsiame Londono "Christies" sidabro dirbinių aukcione meno kolekcininkai, turės galimybę varžytis ir dėl Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) didiko Sapiegos taurės, rašo dienraštis "Lietuvos rytas". Paauksuotos sidabro taurės vertė - maždaug milijonas litų. Sukurta 1560 metais. Prie 0662-uoju katalogo numeriu pažymėto dirbinio pateiktas ne tik išankstinis 150-200 tūkstančių svarų sterlingų (apie 724,5-966 tūkst.

Seimas po svarstymo pritarė įstatymo projektui, kuriuo siūloma įtvirtinti šventinę dieną pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną. Tačiau ši diena, taip pat Velykų pirmoji diena bei Motinos diena nebūtų perkeliamos į artimiausią po jų einančią darbo dieną.Dauguma parlamentarų pasisakė ir už tai, kad spalio 25-oji – Konstitucijos diena – būtų išbraukta iš atmintinų dienų sąrašo ir įtvirtinta kaip šventinė diena.

Ketvirtadienį, 16 val. Gargžduose, J. Lankučio viešosios bibliotekos konferencijų salėje (Klaipėdos g. 15, Gargždai) rengiamas edukacinės parodos „Praeitis atverta ateičiai. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai ir jų atkūrimas“ pristatymas bei visuomenės susitikimas su Valdovų rūmų atkūrimo specialistais – tyrinėtojais, projektuotojais, muziejininkais, Valdovų rūmų paramos fondo atstovais.

Italijos šiaurėje, Emilia-Romagna provincijoje esančiame Bardi miestelyje, šeštadienį bus pašventintas lietuviškas koplytstulpis.Koplytstulpio atstatymo ir pašventinimo šventės metu koncertuos folklorinis ansamblis "Linago", vyks tautodailininkų darbų paroda-mugė, pranešė Kultūros ministerija.Lietuviškas koplytstulpis Bardi miestelyje iškilo dar 1962 metais. Jis miestelio prieigose pastatytas kunigo, pirmojo Italijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininko Vinco Mincevičiaus iniciatyva.

Į Vilniuje rengiamą konferenciją susirinkę Europos šalių politikai, paveldosaugininkai aptars aktualiausias kultūros paveldo problemas.Spalio 11 - 13 dienomis vyksiančiame renginyje "Tarptautinės paveldosaugos konvencijos ir pagrindinės temos: dabartis ir perspektyvos" dalyvaus Europos šalių parlamentarai, Lietuvos Vyriausybės atstovai, paveldo ekspertai, nevyriausybinių organizacijų nariai.

Lietuvos valstybės herbas - Vytis - yra vienas svarbiausių, žinomiausių, mėgstamiausių ir populiariausių šalies simbolių. Tačiau šiais informacinių technologijų laikais kyla gana netikėtų herbo naudojimo problemų.

Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos išvakarėse, liepos 5 d. ketvirtadienį, S.Daukanto aikštėje įvyks tarptautinis poezijos ir muzikos vakaras Magnus Ducatus Poesis (Poezijos Didžioji Kunigaikštystė).Aikštėje prie Lietuvos Respublikos Prezidento Rūmų skambės poetų ir muzikantų iš Lietuvos, Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos ir Rusijos atliekami kūriniai, kurie primins Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje puoselėtą tautų sugyvenimo ir tolerancijos dvasią.

Šio mėnesio viduryje Lietuvos Respublikos Seime buvo surengtas forumas apie paveldosaugos situaciją Lietuvoje. Forume pasisakę visų su paveldosauga susijusių institucijų ir organizacijų atstovai kalbėjo apie bendrą paveldo išsaugojimo padėtį. Neliko nepastebėti ir itin aktualūs Trakų bažnyčios restauravimo, Užutrakio bei Lentvario dvarų padėties klausimai.

Lietuvos televizijos antrajame kanale šį penktadienį svečiuosis garsiausias ukrainiečių rašytojas Andrejus Kurkovas. Išskirtinis jo interviu Virginijui Savukynui prasidės 19 valandą 45 minutės, pranešė LRT.Ukrainietis Andrejus Kurkovas – šiandien populiariausias Vakaruose rusiškai rašantis rašytojas, tiražais toli lenkiantis tokius autorius kaip Viktoras Pelevinas. Jo kūriniai, išversti į anglų, vokiečių, prancūzų, ispanų ir daugelį kitų kalbų, patenka į Europos bestselerių dešimtuką.

Vasario 22 – 25 dienomis, „Litexpo“ parodų centre vyksiančioje Vilniaus knygų mugėje, savo produkciją pristatys ir muzikos leidėjai. Bendrame stende (stendo nr. 5D.06)  Muzikos informacijos ir leidybos centras, Semplice bei Sutaras siūlys šiuolaikinės ir klasikinės lietuvių muzikos, džiazo, folkloro leidinius – kompaktinius diskus, DVD ir natų leidinius. Šalia populiariausių leidinių, Muzikos informacijos ir leidybos centras (MILC) supažindins su naujausiais leidiniais.

Vyriausybėje pirmadienį surengtame pasitarime nutarta ieškoti galimybių paspartinti atstatomų Valdovų rūmų projektavimo darbus, didelį dėmesį skiriant originaliam rūmų interjero projektavimui, eksponatų įsigijimui. Valdovų rūmų atkūrimo ir paskirties klausimų komisijos pirmininkas Algirdas Brazauskas pabrėžė, kad tiek užsakovai, tiek vykdytojai susiduria su darbų įkainių problema.

Lietuva ir Lenkija 2010 metais kartu minės Žalgirio mūšio 600-ąsias metines. Tokius ketinimus ketvirtadienį Vilniuje aptarė abiejų šalių kultūros ministrai Jonas Jučas ir Michalas Kazimierzas Ujazdowskis (Michalas Kazimežas Ujazdovskis).Žalgirio mūšis laikomas vienu didžiausių ir garsiausių viduramžių mūšių Europoje. Vytauto ir Jogailos vadovaujama jungtinė Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) ir Lenkijos karalystės kariuomenė 1410 metų liepos 15 dieną sumušė kryžiuočius.

Be abejo, reikia tik džiaugtis, kad Lietuva dabar palaiko tokius draugiškus santykius su Lenkija. Galime ne tik džiaugtis, bet ir didžiuotis, kad, vaduodamiesi iš imperijos ir komunistinio režimo, neleidome atgimti prieškario nesantaikai ir vietoj galimų konfliktų bei priešų paieškos su Lenkija turime gražų bendradarbiavimą.

Telšių apskrities viršininko administracija yra užmezgusi glaudžius partnerystės ryšius su daugeliu Europos šalių — Graikija, Čekija, Lenkija, Prancūzija, Vokietija, Estija, Austrija. Prieš metus buvo pasirašyta sutartis su Vokietijos Šteinfurto apskritimi ir lietuvių bei vokiečių bendradarbiavimas greit tapo intensyvus, paremtas konkrečiais darbais.2006 metų rudenį pas mus viešėjo austrai iš Lyceno apskrities.

Vyriausybė  patvirtino Dubingių piliavietės pritaikymo kultūriniam ir pažintiniam turizmui 2007 – 2009 metais programą ir rekomendavo Molėtų rajono savivaldybei dalyvauti įgyvendinant šioje programoje numatytas priemones, rašoma Vyriausybės pranešime žiniasklaidai.

„Balsas.lt“ vyriausiasis redaktorius Saulius Spurga kalbasi su Vytauto Didžiojo universiteto profesoriumi, Lietuvių išeivijos instituto direktoriumi, "Balsas.lt" apžvalgininku Egidijumi Aleksandravičiumi. - Pakalbėkime apie tam tikrą teisinę ir konstitucinę stagnaciją, savotiškas juridines pinkles, į kurias patekusi šalis. Kaupiasi atvejai, kai dėl grynai juridinių priežasčių užkertamas kelias priimti sprendimus, kurie būtų naudingi valstybei.

„Taikos palaikymas yra ne karių darbas, bet tik kariai gali tą darbą dirbti“, – yra pasakęs Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Kofi Annanas. Specialioji užduotis... Gal ir nuvilsiu, bet tai nebus pasakojimas apie kokio nors slapto talibų ginklų sandėlio užgrobimą ar jų svarbaus veikėjo likvidavimą.

Tai, kas šiandien Lietuvoje labiausiai jaučiama, galima būtų pavadinti valstybės ir tautos kūrybinės vaizduotės krize arba sąstingiu. Akivaizdžiai nustojama domėtis, kas esame, kuo norėtume būti ateityje ir kaip tapti tuo, kuo norėtume. Nebeįstengiant pakelti akių nuo grindinio, tik ieškant pabertų europinigų, nebesugebame atrasti daugiau prasmės ir valios kilnesnėms svajonėms. Užsidėjus istorijos ir socialinės psichologijos akinius, nesunkiai matyti, kad tai nėra kokia nors išskirtinė būsena.

Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo švenčių proga Lietuvos radijo laidoje „Kultūros savaitė“ buvo transliuojamas pokalbis su pirmuoju švietimo ir kultūros ministru Dariumi Kuoliu, tuomet, prieš 16 metų, buvusiu jaunu literatūros mokslininku. Tada Vyriausybės programoje buvo rašoma: „Svarbiausias suverenios demokratinės valstybės ir jos kultūros gyvastingumo garantas – laisva, kūrybinga asmenybė.

Jau seniai buvo suvokta, kad darna visuomenėje įsigali tada, susiformuoja gausus vidurinis visuomenės sluoksnis, kai darbas „sau“ dominuoja prieš darbą „ponui“. Bet šiandieninėje Lietuvoje žemės ūkis plėtojamas Lotynų Amerikos tipo latifundinės nuosavybės kryptimi: su labai turtingais savininkais ir daugybe bežemių samdomų darbininkų.

1918 m. vasario 16 d. Lietuvos Taryba pareiškė, kad „skelbia atstatanti nepriklausomą demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje ir tą valstybę atskirianti nuo visų valstybinių ryšių, kurie yra buvę su kitomis tautomis“. Deklaracijos žodžiuose slypi daug prasmių: joje išreikštas ir santykis su praeities paveldu, ir ateities perspektyva.

Sausio viduryje prezidentas Valdas Adamkus, surengęs pasitarimą apie pilietinį ir patriotinį ugdymą, paragino susimąstyti, ar visuomenės patriotizmo stoka netampa grėsme valstybingumui. Istorikas Alfredas Bumblauskas teigė, kad Lietuvoje turėtų keistis kultūrinės ir istorinės atminties modelis. „Pagonybės idealizavimo priešprieša – kitas modelis, pabrėžiantis mūsų tapimą Europos dalimi. O tai įvyko baroko epochoje“, – interviu savaitraščiui „Panorama“ sakė istorikas.

Pernai lapkričio 27 d. Minsko aukciono namuose „Paragis“ bandyta parduoti unikalų dirbinį – XIV-XV a. paauksuotą sidabrinį diržą, kuriam Baltarusijoje prigijo „Vytauto diržo“ pavadinimas.

Karaliaučiaus 750-osios metinės tapo puikia proga įsitikinti, kad Lenkijos karalystės bei Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sąjunga tęsia savo kovą su autokratine Maskvos kunigaikštyste. O senosios Europos atstovai į istorijos pažymių knygelę dar kartą gavo po dvejetą. Kaip teisingai pažymi kolega Vytautas Rubavičius (http://www.omni.

Vykstant „oranžinei revoliucijai“ Ukrainoje, Lietuvos prezidento Valdo Adamkaus ir Lenkijos prezidento Aleksandro Kwasniewskio vizitas į Kijevą iš karto sukėlė kalbas apie atkuriamą Žečpospolitą. Aišku, politikai paskubėjo sakyti, kad apie jokius naujus darinius nekalbama. Tačiau tai buvo tik žodžiai. Juk aktyvi Lietuvos diplomatų veikla posovietinėje erdvėje tik paneigia šiuos žodžius. Svarbu ir tai, kad visuomenė jau pribrendusi naujai pažiūrėti į regionus ir naujai save suvokti.

Lietuvos valstybės istorijos raidoje siūloma išskirti ne dvi respublikas - tarpukario bei nuo 1990 metų, kaip dabar dažniausiai daroma, bet prisiminti ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) bei Lenkijos bendros respublikos etapą. Taip mano Vilniaus pedagoginio universiteto (VPU) Plėtros ir tarptautinių ryšių prorektorius, Lietuvos istorijos katedros vedėjas Aivas Ragauskas.

Vilniaus Žemutinės pilies Senojo arsenalo rūmuose, Taikomosios dailės muziejuje, šiuo metu veikia pirmoji Valdovų rūmų radinių ekspozicija. Ilgalaikė paroda, kasmet Valstybės dienai vis papildoma naujais eksponatais, veiks iki pat 2009 m., t.y. kai bus atkurti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai.

Antropologai teigia, kad viskas, ką žmogus gali sugalvoti, jau seniai sugalvota. Nemirtingasis Šekspyro genialumas daugeliu atvejų buvo tik antikinių siužetų modernus perfrazavimas. Dabartiniai menininkai daro pasaulines karjeras postmoderniai perfrazuodami tą patį Šekspyrą - kai kada paversdami kūrinius nauja tragedija, kai kada ir farsu.

“Omni laike” stebėtinai gyvai rutuliojasi tegu ir monologinė diskusija apie Lietuvos ateitį Europos Sąjungoje, kur galima surasti tokį idėjų, provokacijų rinkinį kaip paskutiniuose Virginijaus Savukyno, Egidijaus Aleksandravičiaus (http://www.omni.lt/index.php?i$9359_70693$z_172236), Kazio Almeno (http://www.omni.lt/index.php?i$9359_70693$z_171314) ir kitų autorių straipsniuose, kurie pasirodė “Omni Laike” per pastarąjį mėnesį ir ankstėliau.

Ketvirtadienį (04.29) 17.00 val. Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo g. 3A) bus pristatyta lietuvių ir italų kalba išleista Michele Bianchi (Alberto Vimina) knyga “Trumpas pasakojimas apie Lietuvos ir Lenkijos karą su Maskva XVII a. Viduryje”. Michele Bianchi (pasirašinėjo Alberto Vimina slapyvardžiu) - XVII a. Venecijos Respublikos diplomatas, kunigas.

Humanitarinių mokslų daktaras doc. Arvydas Anušauskas pasakoja apie Lietuvos slaptųjų tarnybų istoriją ir kitų valstybių slaptųjų tarnybų veiklą Lietuvoje. Ar yra koks nors esminis skirtumas tarp šnipinėjimo, žvalgybos ir diplomatijos? Be abejo, toks skirtumas egzistuoja, nes kiekvienoje iš šių veiklos sričių informacija kitoje valstybėje renkama skirtingomis priemonėmis ir keliami skirtingi tikslai.

Šis klausimas prašosi dviejų dalykų. Pirma, pasiaiškinti filantropijos sąvokos raidą ir jos atitikimą tai asmeninio ir visuomeninio elgesio visumai, kurioje skleidžiasi įsipareigojimas nešti dovaną kitiems. Ir antra, griebtis istorijos bei patikrinti mūsų žinias apie tai, kaip šimtmetinėje praeityje formavosi filantropijos tradicija, kokias tą tradiciją lėmusias idėjines ir ūkines aplinkybes mes galime išskirti.