lietuvos didžiosios kunigaikštystės

Neverta tikėtis pokyčių Rusijos ir Baltijos regiono šalių santykiuose, kol Kremliuje yra dabartinis režimas, sako Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė. Lenkijos ministro pirmininko Mateuszo Morawieckio teigimu, santykių su Rusija atšalimo iniciatoriai yra ne kitos šalys, o pati Rusija, vykdanti kaimynams grėsmingą imperialistinę politiką, todėl būtina imtis konkrečių veiksmų, siekiant stiprinti saugumą NATO ir Europos Sąjungos rytiniame flange.

Sekmadienį Vilniuje viešintis Lenkijos ministras pirmininkas  Mateuszas Morawieckis paragino lenkų kilmės Lietuvos gyventojus skiepytis nuo COVID-19.  Jis pabrėžė, kad nuo to, kaip veiksmingai bus susidorota su šia liga, priklausys  ekonomikos ateitis, ūkio augimas. „Kalbėdamas čia, Vilniuje, noriu labai karštai pakviesti ir Lenkijos gyventojus, ir Lietuvoje gyvenančius lenkus, kuo greičiau pasiskiepyti, kai tik turėsite tokią galimybę.

Šį ketvirtadienio vakarą Lietuvos meno pažinimo centre „Tartle“ įvyko parodos „1918–1945 / Kaunas–Vilnius“ atidarymas. Čia kviestiniams svečiams pristatyta išskirtinė kolekcijos dalis, atskleidžianti platų Kauno ir Vilniaus tarpukario bei Antrojo pasaulinio karo metų meninio gyvenimo spektrą, rašoma pranešime spaudai. Renginio nepraleido ir šalies prezidentas Gitanas Nausėda su žmona Diana.

Lietuvoje visi žino garsiąją valdovo ir Barboros Radvilaitė meilės istoriją, apipintą legendomis ir sąmokslo teorijomis. Žygimantas Augustas mylimajai nuolat siųsdavo žiedus, brangakmenius ir perlus, pirkdavo brangius drabužius, buvo užrašęs daugiau nei 20 Lietuvos dvarų. Mirus Barborai jos karstą, vežamą iš Krokuvos į Vilnių, gedėdamas lydėjo miestuose eidamas pėsčiomis. Yra išlikę karališkieji laiškai.

Lietuvos mokslų akademijoje Vilniuje antradienį įteiktos praėjusių metų mokslo premijos – keturiose srityse apdovanoti 18 mokslininkų. „Jūsų atkaklumas, užsispyrimas ir išskirtiniai darbai aiškiai rodo, kokie svarbūs Lietuvai mokslo srities darbuotojai, – nuo tų, kurie nagrinėja sunkiai paprastam žmogui perprantamas nanomedžiagas, iki tų, kurie rūpinasi mūsų sveikata ir analizuoja vėžio tyrimus ar įžvelgia prasmę atsigręžti į mūsų šalies istoriją, kurioje galima atrasti prasmingų pamokų ir daba...

Antradienį Lietuvos mokslų akademijoje Vilniuje apdovanoti 2019 metų Lietuvos mokslo premijų laureatai, tarp jų – ir išrinktasis Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas. Istorikas apdovanotas humanitarinių ir socialinių mokslų srityje už darbų ciklą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinė ir socialinė istorija vėlyvaisiais Viduramžiais“, pranešė Mokslų akademija.

Išrinktasis Vilniaus universiteto rektorius Rimvydas Petrauskas sako, kad velionis profesorius Edvardas Gudavičius yra didžiausias Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo ir įtvirtinimo laikotarpio istorikas šalyje. „Manau, kad tai yra didžiausias Lietuvos transformacijos periodo istorikas, vienareikšmiškai“, – BNS pirmadienį sakė R. Petrauskas. Pasak jo, E. Gudavičius ėmėsi pirmas Lietuvoje kalbėti apie istoriją taip, kad ją suprastų ne tik profesionalai.

Buvęs valstybės vadovas Vytautas Landsbergis sako, kad istorikas profesorius Edvardas Gudavičius rūpinosi, jog Lietuva geriau suvoktų save, o jo žinios ir idėjos buvo labai vertingos atkuriant nepriklausomybę. „Aš atsimenu žmogų, atsimenu pokalbius su juo, jo įžvalgas, kurios buvo to turinio, kad Lietuva save suvoktų geriau, teisingiau, ieškotų geresnių kelių sau ir savo žmonėms. Tas jam tikrai rūpėjo“, – BNS pirmadienį sakė V. Landsbergis. „Baisiai gaila.

Penktadienį vyko atsisveikinimas su 1863–1864 m. sukilimo vadais ir dalyviais. Iš Vilniaus arkikatedros laidotuvių procesija vyko į Senąsias Rasų kapines, buvo sustota prie Aušros Vartų. Po to karstai įnešti į Senųjų Rasų kapinių koplyčią. „Trijų tautų šventė“: Vilniuje vyksta 1863–1864 metų sukilimo vadų valstybinės laidotuvės Vilniuje penktadienį prasidėjo iškilmingos 1863–1864 metų sukilimo vadų ir dalyvių valstybinės laidotuvės.

Penktadienį Lietuvoje vyksta 1863-1864 m. sukilimo vadų ir dalyvių, kurių palaikai rasti Gedimino kalne, valstybinės laidotuvės. 12.00 val. aukojamos Šventosios Mišios Vilniaus Šv. vysk. Stanislovo ir šv. Vladislovo arkikatedroje bazilikoje. Mišias aukoja J. E. arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas, dalyvauja Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos vyskupai ir kariuomenių kapelionai.

Vilniuje penktadienį prasidėjo iškilmingos 1863–1864 metų sukilimo vadų ir dalyvių valstybinės laidotuvės. Lydint Lietuvos ir Lenkijos sargybos kariams, karstai su Lietuvos sukilimo vadų Zigmanto Sierakausko ir Konstantino Kalinausko bei dar 18 sukilėlių palaikais iš Valdovų rūmų pernešti į Vilniaus arkikatedrą baziliką.

Rugsėjo 9-12 dienomis užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus kvietimu į Lietuvą atvyksta JAV Pensilvanijos valstijos gubernatorius Tomas Wolfas.   T. Wolfą Lietuvoje priims Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, vyks darbinė vakarienė su laikinai ministro pirmininko pareigas einančiu energetikos ministru Žygimantu Vaičiūnu.   Užsienio reikalų viceministras D. Skusevičius su Pensilvanijos vadovu aptars transatlantinį bendradarbiavimą ir Lietuvos ekonominius ryšius su šia valstija.

Lietuvoje viešintis Ukrainos užsienio reikalų ministras Pavlo Klimkinas žada, kad jo vyriausybė užtikrins laisvus ir sąžiningus prezidento rinkimus kovo mėnesį. Išskirtiniame interviu BNS naujienų agentūrai ministras teigė, kad Ukrainai reikalinga karinė, politinė ir ekonominė parama, siekiant atremti Rusijos bandymus „uždusinti“ pietų Ukrainą, blokuojant Azovo jūrą. „Rusija siekia, kad nebūtų laisvos ir demokratinės Ukrainos.

Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson sudarė Mecenavimo tarybą. Ši pirmą kartą sudaryta taryba Vyriausybei ir savivaldybių taryboms padės atrinkti nacionalinius bei savivaldybių mecenatus.

Vilnius į išskirtinį renginį švęsti Valstybę subūrė tūkstančius žmonių: Gedimino prospekte – nuo Katedros iki Seimo rūmų – pirmąkart suliepsnojo šimtas laisvės laužų. Juos uždegė ir prie jų su vilniečiais, miesto svečiais bendrauja Sąjūdžio žmonės, esami ir buvę valstybės vadovai, žinomi menininkai, mokslininkai, sportininkai ir visuomenininkai.

Lietuvos kariuomenės dienos išvakarėse Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose Vilniuje vyko Tado Dambrausko fotokonkurso „Lietuvos kariuomenė fotografijoje 2016-2017“ parodos ir katalogo pristatymo ir geriausių nuotraukų autorių apdovanojimo ceremonija. Tai jau tryliktąjį kartą vykstantis konkursas, kuriam šiais metais 53 fotografai pateikė per 500 nuotraukų.

Trečiadienį Lietuvos bankas pristatė 20 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Renesanso epochos kultūrininko Pranciškaus Skorinos „Rusėniškosios Biblijos“ 500-mečiui. Tai ketvirtoji kolekcinė eurų moneta, kuria įamžinamas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldas. „Leisdamas kolekcines monetas, Lietuvos bankas siekia pagerbti iškilias istorines asmenybes ir jų nuveiktus darbus – būtent toks yra ir Pranciškus Skorina.

Projektas „LT100: mano kelionė Lietuvai“, keliaujantiems po Lietuvą, siūlo nepamiršti aplankyti ir tų objektų, kuriuose galbūt jau teko pabuvoti. Nemaža dalis lankytinų vietų Lietuvoje nuolat keičiasi, gražėja, atsinaujina, pristato naujas edukacines ar kultūrines programas. Vienas tokių – Pažaislio vienuolyno ansamblis. Pažaislio vienuolyno kompleksas – neabejotinai vienas iš įspūdingiausių architektūros šedevrų Lietuvoje. Vėlyvojo baroko perlu vadinamas statinys skaičiuoja penktąjį šimtmetį.

Kėdainiai – kultūrinė ir istorinė vieta, į kurią atvykęs pasijunti tarsi nukeliavęs šimtmečius laiku atgal. Tai vienas iš kelių Lietuvos miestų, kuriame išliko autentiškas senamiestis – valstybės saugomas urbanistikos paminklas, formavęsis 15-19 a. Atvykusius turistus visuomet žavi istoriniai pastatai, išlikę įspūdingi įvairių tautų maldos namai, akmenimis grįstos gatvės, turgaus aikštės. Miestas didžiuojasi 1653 m. pastatyta rotuše, bažnyčiomis, škotų pirklių namais.

Panemunės kelias – iš vienos pusės apjuostas vaizdingo Nemuno slėnio, iš kitos – stūksančių piliakalnių. Lietuvių mėgiamas ir populiarus Panemunės kelio maršrutas vertas dėmesio net ir tuo atveju, jei jau teko juo keliauti. Maršrutui priskiriamos lankytinos vietos atsinaujina, o skirtingais metų sezonais dvarai ir pilaitės kuria vis kitą atmosferą. Tai puikus maršrutas, kuriuo mėgautis galima ir lietingą dieną.

Kijeve rengiantis atkurti čia buvusį antkapinį paminklą Lietuvos didžiajam etmonui, iškiliam kariuomenės vadui Konstantinui Ostrogiškiui, projekto viešinimui siūloma skirti lėšų iš Lietuvos valstybės biudžeto. Užsienio reikalų ministerija (URM) teigia, kad Lietuva galėtų skirti dalį lėšų, reikalingų paminklo kopijos išliejimo darbams, jos atvežimui į Vilnių, eksponavimui, projekto viešinimui. Vyriausybė kitą savaitę tarsis, ar reikėtų tam iš biudžeto skirti 44 tūkst. eurų.

Šie du keliautojai tikriausiai negali apsieiti be sunkumų ir iššūkių kelionėse. Šį kartą Martynas Starkus ir Vytaras Radzevičius turėjo palikti savo automobilį Gvatemaloje. „Šiaip jau diena nusimatė puiki. Netgi žadėtas 40 laipsnių pragaras per naktį išlijo ir nuplaukė gąsdinti žmonių kitur. Veronika dūzgė kaip bitė, ir, atrodė, niekas mums negalės sukliudyti sėkmingai pasiekti Salvadoro“, - manė keliautojai. Gvatemalos sieną pravažiavo su vėjeliu.

Į Lietuvą su valstybiniu vizitu atvykusi Švedijos karališkoji pora – karalius Karlas XVI Gustavas ir karalienė Silvija – šiandien apsilankė Nacionaliniame muziejuje Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmuose: apžiūrėjo ekspozicijas ir Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės garbei surengė atsakomąją vakarienę.

Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai su partneriais dovanojo įspūdingą reginį – istorinį 3D audiovizualinį pasakojimą „Mes stiprūs, Lietuva!“ Erdvėje, kuri mena Lietuvos valstybės ištakas, visi nemokamai galėjo stebėti pirmą kartą Lietuvoje moderniausiomis technologijomis sukurtą istorinį pasakojimą, transliuojamą ant didžiuliu ekranu virtusių Valdovų rūmų sienų.

 Praėjus beveik penkeriems metams po mirties Prezidentui Algirdui Mykolui Brazauskui suteiktas Vilniaus miesto garbės piliečio vardas.  Įteikdamas Vilniaus miesto garbės piliečio regalijas prezidento A. M. Brazausko artimiesiems sostinės meras Artūras Zuokas sakė, kad Vilniaus garbės piliečio vardas suteiktas dviem užsienio šalių prezidentams, tad atėjo laikas pagerbti ir savo prezidentą.

 Mokslas apie praeitį sparčiai kinta. Archeologijoje taikomi nauji metodai padeda geriau suvokti istoriją ir įminti tūkstančių metų amžiaus mįsles. Norint tai sužinoti, nepakanka atkasti įvairių objektų. Būtina suvokti jų tarpusavio ryšį. Pagrindinis iššūkis – kaip rekonstruoti istorijos glūdumoje gyvenusios visuomenės struktūrą, elgesį, jos dvasinę kultūrą.

Bažnyčiose per adventą dalijami kalėdaičiai į Lietuvą atkeliauja dažniausiai iš Lenkijos. Toje šalyje jie gaminami pramoniniu būdu. Tačiau panevėžiečiai jau rytoj šventą vakarą lauš sušildytus rankų šilumos – iškeptus Panevėžyje. Iki Kalėdų likus daugiau nei mėnesiui sesuo K. Mažuknaitė stoja prie sunkios elektrinės keptuvės ir ilgai nuo jos nebepasitraukia.   Kepa vienuolės Ant Kūčių vakarienės stalo gali nebūti silkių, obuolių, netgi kūčiukų su aguonpieniu.

Sename anekdote teigiama, kad „Rusija yra valstybė su nenuspėjama praeitimi“. Ko gero, būtų juokinga, jei šis anekdotas neatspindėtų šiuolaikinės politinės realybės. Kremlius laiko istoriją ideologinės įtakos instrumentu. Šiuo atžvilgiu situacija labai primena garsiąją George‘o Orwello antiutopiją „1984“, kurioje žinios apie praeities įvykius irgi buvo keičiamos pasikeitus aktualiai politinei konjunktūrai.

Simonas Bendžius, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Nors Jano Matejkos paveiksle „Žalgirio mūšis“, žemaičiai vaizduojami su kailiais, iš tikrųjų taip nebuvo – XIII–XVI a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) karių ginkluotė buvo gera, sako Klaipėdos universiteto archeologas Paulius Bugys. „Šarvai tikrai nebuvo prasti: plokštelinių buvo ir paauksuotų, ir ornamentuotų. Tai rodo, kad juos dėvėjo ne tik paprasti kariai.

 Penktadienį Vilniaus senamiestyje, nuo Aušros vartų iki Katedros aikštės, vyks eisena, kuria bus minimas Oršos mūšio pergalės prieš Rusiją 500 metų jubiliejus. Oršos mūšio pergalei skirtoje šventėje Lietuvos ir Lenkijos valdovu Žygimantu Senuoju persirengusį dalyvį lydės Lietuvos kariuomenės Garbės sargybos kuopa, kariuomenės orkestras, raiteliai, būgnininkų kolona bei vėliavininkų grupė iš Italijos.

Žymiausius istorinius įvykius įamžinančius pašto ženklus papildys dar vienas, jame bus įamžintas vienas didingiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) mūšių – Oršos. Šiemet minimos 500-osios šio mūšio metinės, tad šiai sukakčiai pažymėti Lietuvos paštas išleis naują pašto ženklą, kuris apyvartoje pasirodys ateinantį šeštadienį, rugsėjo 6 dieną. Pašto ženkle bus pavaizduota Oršos mūšio scena ir LDK didysis etmonas Konstantinas Ostrogiškis.

Lietuvos ambasadorius Latvijoje Ričardas Degutis ir Lenkijos ambasadorius Latvijoje Jerzy Marekas Nowakowskis kartu su NATO nuolatinės parengties priešmininių laivų junginio atstovais rugpjūčio 16 dieną apsilankė Salaspilio mieste, kur padėjo vainikus prie paminklinio akmens, skirto Salaspilio mūšiui atminti.

Šiemet minint 500 metų sukaktį nuo pergalės prieš Maskvą Oršos mūšyje, numatoma surengti tarptautinę istorikų konferenciją, sukurti specialų informacinį garso klipą, išleisti šiai progai skirtą jubiliejinę monetą ir pašto ženklą. Šios priemonės numatytos Krašto apsaugos ministerijos parengtame mūšio metinių minėjimo plane. Numatoma, kad istorinė konferencija „1514 m. Oršos mūšis: karinė pergalė ir jos ženklai“ galėtų vykti rugsėjį.

Lenkijoje Žalgirio mūšio lauke įsteigtą muziejuje kasmet aplanko apie pusantro šimto tūkstančių turistų. Vasarą čia vyksta dailės plenerai, mokslinės konferencijos. Apsilankymas Žalgirio mūšio lauke įtrauktas ir į Lietuvos turizmo agentūrų keliones po Lenkiją. Žalgirio mūšio lauke prieš šešis šimtus dvejus metus vyko jungtinių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės pajėgų mūšis su Teutonų ordinu.

Mokslo ir žinių dienos proga moksleiviai ir mokytojai kviečiami pirmąjį rugsėjo savaitgalį nemokamai apsilankyti Lietuvos muziejuose. Seimas 2012-uosius metus paskelbė Muziejų metais, minint pirmojo viešo 1812 metais įkurto Lietuvos muziejaus - Dionizo Poškos Baublių - 200 metų jubiliejų.

Rugpjūčio 3-5 dienomis Zaraso saloje vykstančio festivalio „Galapagai / Roko naktys“ organizatoriai pasirūpino, kad kelionė iki festivalio vietos nei prailgtų, nei išbrangtų. „Jau tradiciškai visiems, turintiems festivalio bilietą, siūlome Lietuvos geležinkelio paslaugomis „Galapagai / Roko naktys“ dienomis naudotis su 30% nuolaida“, – sako festivalio prodiuseris Algirdas Barniškis-Blėka. Be to, organizatoriai keliaujantiems į festivalį traukiniu pateikia ir dar vieną staigmeną.

Lietuvos trispalvė neskaičiuoja dar nė šimto metų, nors mūsų valstybė viena seniausių pasaulyje. Kai Vytautas girdė žirgus Juodojoje jūroje, su savo pulkais kovojo Žalgirio mūšyje, virš karių galvų plevėsavo kita vėliava – baltas raitelis raudono audeklo centre. Ši vėliava užmarštin nugrimzdo po trečiojo Lietuvos ir Lenkijos padalijimo, kai mūsų šalis buvo išbraukta iš istorijos žemėlapių.

Dubingių piliavietėje surengta iškilminga Mikalojaus Radvilos Rudojo 500-ųjų gimimo metinių minėjimo šventė. Lankytojams atverta ir Radvilų rūmų dalis, kurią archeologai aptiko per kasinėjimus. Radvilos Rudojo 500-osios gimimo metinės prasidėjo iškilminga eisena per medinį tiltą. Raitelių lydimi dvariškiai su savimi nešėsi Radvilų vėliavą, simbolizuojančią šios garsios giminės kilmę ir galią. Į Dubingių piliakalnį, kur kadaise stovėjo Radvilų rūmai, suplūdo tūkstančiai žmonių.

Birželio 10 d., sekmadienį, 16 val.  vyks pėsčiųjų žygis vasaros žaluma klestinčiais Pavilnių regioninio parko kalvynais, kur žygeiviai susipažins su Markučių apylinkių senove, menančia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus, didikų Kiškų, Chodkevičių laikus, taip pat sužinos,  kodėl senajame parke veikia Puškino muziejus.

Grįžusi iš Nyderlandų į Lietuvą pajutau didžiulį gyvenimo tempo skirtumą. Jei Nyderlanduose dauguma žmonių atsipalaidavę, daug lėtesni ir ramesni, tai Lietuvoje gyvenimas verda visu greičiu. Lietuviai, palyginti su Vakarų Europos ir Skandinavijos gyventojais, labai daug dirba. Norvegai lietuvius vadina robotais, nes jie dirba tris kartus ilgiau nei vietiniai.

Šiemet Lietuvai minint 625-erių metų krikšto jubiliejų, Lietuvos paštas išleidžia šiai progai skirtą pašto ženklą. Pašto ženklas „Lietuvos krikštui – 625 metai“ apyvartoje pasirodys šeštadienį, kovo 24 dieną. Naujajame pašto ženkle pavaizduotas Strasbūro bažnyčios Saint Pierre la Jeune freskos fragmentas, kuriame įamžintos krikščionybę priėmusios šalys. Lietuva šioje eilėje – paskutinė. Pašto ženklas „Lietuvos krikštui – 625 metai“ bus išleistas 100 tūkst. tiražu, jo nominalas – 1,35 Lt.

Vilniaus universiteto biblioteka ir Užsienio reikalų ministerija penktadienį paminėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) kanclerio ir Abiejų Tautų Respublikos užsienio reikalų ministro Jokimo Liutauro Chreptavičiaus 200-ąsias mirties metines. Renginio metu atidaryta J. L.Chreptavičiaus rankraščių ir jam priklausiusių spaudinių paroda, skirta prisiminti jo asmenybę, veiklą ir nuopelnus Lietuvos valstybei, švietimui ir kultūrai.

Įsivaizduokite situaciją, kai mokytojas mokykloje moko vaiką teisingai draugauti. Teisingai mylėti, gėrėtis gamta... Mokytojas gali išvardyti tiesas ir vertybes. Deja, tikrų patriotinių jausmų jis negali įdiegti, pastarieji turėtų užgimti patys – taip, kaip žemėje gimsta augalas, besistiebiantis į dangų. Tik reikia pasėti geras sėklas ir tinkamai jas puoselėti: laistyti, suteikti saulės šviesos, skirti pakankamai meilės. Pradėti reikėtų nuo savęs ir savo šeimos.

Vilniaus paveikslų galerijos salėse dirba muziejininkai - iš Krokuvos Vavelio karališkosios pilies čia atgabenti eksponatai parodai apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Sapiegų giminę. Paroda „Kryžiai yra dorybės ženklas, o strėlė - pergalės... Sapiegos - valstybininkai, meno mecenatai ir kolekcininkai“, kuri atskleis LDK didikų Sapiegų giminės jėgą, turtus ir įtaką valstybės gyvenimui, bus atidaryta vasario 16-ąją.

Artėjantį penktadienį, rugsėjo 23 dieną, Aluntos dvaras kviečia pasitikti Bobų vasarą ir išlydėti poną Tadeušą. Šiemet gegužę Aluntos dvaras pabudo vienai nakčiai: jame buvo surengtas įspūdingas renginys, į kurią susirinko aplinkinių dvarų ponai. Tiksliau sakant, muziejininkai iš aplinkinio regiono, įsijautę į laiko dvasią, persikūnijo į praėjusio amžiaus asmenybes.

Lapkričio 18 d, trečiadienį, 16 val. Taikomosios dailės muziejuje (Vilnius, Arsenalo g. 3A) atidaroma tarptautinė dailės paroda „LIUBLINO UNIJA IR JOS EPOCHA JANO MATEIKOS KŪRYBOJE“ (veiks iki 2010 kovo 28 d.). Šią parodą globoja ir atidaro Lietuvos Respublikos kultūros ministras Remigijus Vilkaitis ir Lenkijos Respublikos kultūros ir nacionalinio paveldo ministras Bogdan Zdrojewski.

Taikomosios dailės muziejuje (TDM) Vilniuje trečiadienį duris atvers tarptautinė paroda "Liublino unija ir jos epocha Jano Matejkos kūryboje". Didžiausia renginio sensacija - į Lietuvą atgabentas J.Matejkos paveikslas "Liublino unija". Praėjusį antradienį, prieš pat vidurnaktį, į Vilnių specialiuoju transportu iš Lenkijos buvo atgabenta istorizmo dailininko J.Matejkos (1838-1893) monumentali drobė "Liublino unija" ir kiti šio autoriaus kūriniai.

Lapkričio 10 d., prieš  pat vidurnaktį į Vilnių specialiuoju Varšuvos nacionalinio muziejaus transportu iš Liublino muziejaus buvo atgabenta genialaus lenkų istorizmo dailininko, tautinio pasididžiavimo ugdytojo ir istorinės atminties puoselėtojo Jano Mateikos (Jan Matejko, 1938–1893) monumentali drobė „Liublino unija“ (2,89 x 5,12 m) ir kiti šio dailininko kūriniai.

Kunigaikštis Mykolas Kleopas Oginskis (1765–1833), artėjant gyvenimo saulėlydžiui, karčiai apgailestaudamas prasitarė: „Jei ne tragiškas mano Tėvynės ir tautos likimas, būčiau tapęs kompozitoriumi.