lietuvos didžiosios kunigaikštystės

Trečiadienį Karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Šiaulių kariniame aerodrome bus pristatytas trečiasis Lietuvos kariuomenės įsigytas karinis transporto lėktuvas C-27J "Spartan". Naujajam Lietuvos kariuomenės lėktuvui, kaip ir anksčiau įsigytiems - Gediminui ir Algirdui - bus suteiktas vardas. Siekiant įamžinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kunigaikščių vardus, trečiajam orlaiviui išrinktas Vytauto vardas.

2009 m. spalio 13 d., antradienį, 17 val., Šiaulių „Aušros“ muziejaus Ch. Frenkelio viloje (Vilniaus g. 74, Šiauliai) vyks pirmasis istorijos vakarų ciklo renginys – Šiaulių universiteto docento Jono Sireikos paskaita „Šiauliai tarpukariu: iš pelenų pakilęs miestas“. Parodoje „Šiauliai istorijos šaltiniuose“ rengiami istorijos vakarai vyks kartą per savaitę, antradieniais, tuo pačiu laiku – 17 valandą (tik antrasis rengiamas spalio 21 d., trečiadienį). Įėjimas į istorijos vakarus nemokamas.

Šeštadienį Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademijos pirmo kurso kariūnai prisieks ištikimai tarnauti Lietuvos Respublikai, ginti Lietuvos valstybę, jos laisvę ir nepriklausomybę. Iškilminga priesaikos ceremonija rengiama istoriniame Žemutinės pilies Senojo arsenalo kieme. Tęsiant Karo akademijos tradicijas, geriausiam kurso kariūnui, kuriuo šiais metais išrinktas Gediminas Panumis, bus suteikta garbė prisiekusių kariūnų vardu pabučiuoti akademijos vėliavą.

Buvau pakviestas į visuomeninės organizacijos „JCI Vilnius“ rugsėjo 30-osios vakarą Vilniaus universiteto Teatro salėje organizuotą seminarą „Ar Lietuvos šaknys Sarmatijoje?“ Seminaro organizatoriai įkalbėjo mane atvykti pakomentuoti to vakaro pagrindinio pranešėjo Aivaro Lileikos (anksčiau žinomo kaip Aivaras Citronas) teorijų, kurias pastarasis jau kurį laiką populiarina visais įmanomais kanalais ir jau turi gausų būrį pasekėjų.

Šį savaitgalį Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo g. 3A, Vilnius) iki spalio 4 d. baigiamos rodyti unikalios Lietuvos tūkstantmečio programos tarptautinės parodos: „Lietuva senuosiuose istorijos šaltiniuose“ ir “Vavelis Vilniuje. Nuo Jogailaičių iki Abiejų Tautų Respublikos pabaigos“. Visus, nesuspėjusius apsilankyti šiose parodose, Taikomosios dailės muziejus kviečia į specialią ilgojo savaitgalio (penktadienį, šeštadienį ir sekmadienį) programą.

Lietuvos archyvų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai ir Lietuvos dailės muziejus spalio 1 d., ketvirtadienį, 17 val. kviečia į Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo g. 3A) rengiamą pokalbį apie Lietuvos tūkstantmečio parodoje „Lietuva senuosiuose istorijos šaltiniuose“ eksponuojamas vertybes ir parodos katalogo  sutiktuves.

Lietuvos dailės muziejus rugsėjo 29 d., antradienį, 17 val. Vilniaus paveikslų galerijoje (Didžioji g. 4) atidaro retrospektyvinę Arvydo Každailio parodą „NUO – IKI“ (veiks iki lapkričio 15 d.). Parodoje eksponuojama per 190 dailininko kūrinių. „Dailė man yra svarbi tiek, kiek ji reikalinga visuomenei. Esu žmonėms kuriantis, o ne į stalčių kūrinius slepiantis menininkas.

Valstybės institucijoms neradus finansavimo, Žalgirio mūšio 600-ųjų metinių minėjimo komisija penktadienį nutarė Vyriausybei siūlyti atsisakyti kelių plane numatytų priemonių. Tarp kitų, iš plano siūloma išbraukti istorinį vaidybinį filmą "Žalgiris - geležies diena". Kultūros viceministras Donatas Valančiauskas pasiūlė, kol bus rastas reikalingas finansavimas, filmą iš priemonių plano išbraukti.

Prekybos ir pramogų sostinė "Kauno Akropolis" sekmadienį pasirašė rėmimo sutartį su Kauno "Žalgirio" krepšinio klubu, skelbiama pranešime spaudai. Sutartį savo parašais patvirtino "Kauno Akropolio" valdytojos įmonės "Resolution Property Management" generalinis direktorius Baltijos šalyse Sigitas Jautakis ir "Žalgirio" generalinis direktorius Paulius Motiejūnas. "Jau nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų Žalgiris - tai lietuvių pergalių simbolis.

Vilniaus etninės kultūros centras rugsėjo 20-ąją pakvies į Lietuvos tūkstantmečiui ir rudens lygiadieniui paminėti skirtą renginį "Vilniaus legenda", kuris 20–22 val. vyks prie Karaliaus Mindaugo tilto dešiniajame Neries krante. Čia Vilniaus miesto moksleiviai ir studentai iš žvakių išdėstys ir uždegs iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės vadovo kunigaikščio Gedimino laikų mus pasiekusius ženklus: Gedimino stulpus–Aukso vartus, Vilko pėdas ir Saulės–Perkūno kosmogramas (piešinys ant XIVa.

Rugsėjo 18 – 27 d. visoje Lietuvoje šurmuliuos jau tradiciniais tapę Europos Tarybos programos „Europos paveldo dienos” renginiai. Šešioliktus metus Lietuvoje rengiamų Europos paveldo dienų šiųmetinė tema – „Istoriją kuriame kartu”.   Šia sudėtinga, svarbia, su Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimu susijusia tema siekiama pristatyti Lietuvą kaip istoriškai daugiakultūrę valstybę, kurioje nuo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikų gyveno ir sugyveno skirtingų religijų (krikščionys, ...

Į Lietuvą atvyksta Litvos prezidentas Алякса́ндар Рыго́равіч Лукашэ́нка. Geopolitiniai pasvarstymai ta proga. Tekstas nėra trumpas. Prie jo prisegta dukart tiek užklasinių skaitinių. Lietuviškos dalies skaitymui teks paaukoti kokį pusvalandį. O kas nevalstybine kalba – pagal poreikį. Kelios protokolinės pastabos. Pasirašau po klausimais, kuriuos Laima Andrikienė norėtų užduoti Aleksandrui Lukašenkai.

Dubingių piliavietėje šeštadienį iškilmingai perlaidoti kunigaikščių Radvilų giminės atstovų palaikai, atlydėti iš šarvojimo vietos Vilniuje, buvusiuose Radvilų rūmuose.

Šiomis dienomis Vilniuje, Dailės muziejaus Radvilų rūmuose, pašarvoti didikų Radvilų giminės atstovų palaikai. Iškilminga Radvilų palaikų perlaidojimo ceremonija vyks šį šeštadienį Dubingiuose, atrastos renesansinės evangelikų reformatų bažnyčios mūruose įrengtoje kriptoje. Kultūros paveldo departamentas Dubingių piliavietei restauruoti skyrė 3 milijonus litų. Už šias lėšas atlikti archeologiniai tyrimai, įrengta Radvilų giminės perlaidojimui skirta kripta, konservuoti bažnyčios pamatai.

Rugsėjo 5 d. Lietuvos kariuomenės kariai dalyvaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Radvilų giminės atstovų palaikų perlaidojimo Dubingių piliavietėje ceremonijoje.   Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono Garbės sargybos kuopos kariai sudarys garbės palydą, kuri lydės Radvilų palaikus iš Vilnius į perlaidojimo vietą prie Dubingių piliakalnio.

Taip jau atsitiko, kad kadaise Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) viduryje buvęs Vilnius atsidūrė dabartinės Lietuvos valstybės pakraštyje, o kunigaikštystės didybę liudiję istoriniai paminklai - gretimoje Baltarusijoje, kuri juos taip pat vadina savo istoriniu paveldu. Baltarusijoje švenčiama Mindaugo karūnavimo diena, o Naugardukas laikomas pirmąja LDK sostine. Šiame mieste baltarusiai net ketina pastatyti paminklą Mindaugui. Kol kas jo vietą žymi akmuo.

Gimė 1560 metais. Mirė 1621 metais rugsėjo 24 dieną Chotine, Ukrainoje. Palaidotas Ostroge, Ukrainoje. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės etmonas, Vilniaus vaivada, Kretingos miesto, bažnyčios, vienuolyno ir mokyklos įkūrėjas. Mokslo pradmenis Jonas Karolis Chodkevičius įgijo tėvų dvaruose. Vėliau studijavo Vilniaus universitete, taip pat Inglštato (Vokietija) ir Paduvos (Italija) universitetuose. Grįžęs į gimtinę tapo didžiojo kunigaikščio Zigmanto Vazos dvariškiu.

Baltarusijoje viešintis užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas susitiko su lietuvių bendruomenės atstovais Lydoje, Gervėčiuose ir Rimdžiūnuose. Ministras V. Ušackas pažymėjo, kad istoriškai susiformavusi lietuvių bendruomenė Baltarusijoje yra stiprus Lietuvą ir Baltarusiją vienijantis saitas. "Šis saitas turi būti toliau stiprinamas. Tai svarbu ne tik rūpinantis Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldu, bet ir įgyvendinant kitus šiandien aktualius projektus", - sakė V. Ušackas.

Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas pirmadienį ir antradienį lankysis Baltarusijoje. Kaimyninę šalį aplankyti ir kartu apžiūrėti Lydoje, Naugarduke, Nesvyžiuje ir Myre esančius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės paveldo objektus ministrą pakvietė Baltarusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Martynovas.

Šį sekmadienį švęsime Žolinę - katalikams tai yra Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų šventė. Ne mažesnė vasaros šventė - Joninės, dar vadinamos Rasomis ar Kupolėmis, kurias vis daugiau lietuvių mini kaip saulėgrąžos metą ir sveikindami Jonus bei Janinas renkasi ne užstalės dainas, o senas lietuvių apeigas: kupoliavimą - žolelių rinkimą, apsivalymą šuoliu per degantį laužą arba maudynes ryto rasoje.

KK129 - 80,87 kilometro ilgio krašto kelias, jungiantis Antakalnį su Merkine. Tarp 54 ir 55 kilometro jau ilgą laiką dėmesį traukia balta dėmė Alytaus kaimo riboženklyje. Susidaro įspūdis, kad keleivis netrukus privažiuos Dzūkijos sostinę, kuriai, žmogaus (ar žmonių) nuomone, derėtų pakeisti statusą.

Praktiškai jokių formalių priežasčių Lietuvos ir Rusijos santykiams būti blogiems šiuo metu nėra. Yra tik įžeistos Maskvos ambicijos, trukdančios juos pakeisti į normalius tarpvalstybinius ryšius. Lietuva per maža, kad galėtų ką nors padaryti, o be to, ne ji šiuos santykius sugadino. Tačiau Lietuvos politika ir požiūris į Rusiją (tiksliau, aiškios politikos nebuvimas) taip pat kelia nerimą. Padėtį dar labiau sunkina tai, kad nėra lengva suprasti, kokia ta dabartinė Rusija.

Rugsėjo 3–5 dienomis vyks atsisveikinimo su  Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų Radvilų giminės atstovų palaikais ir perlaidojimo ceremonija. Šių didikų giminės atstovų palaikų perlaidojimu Dubingių piliavietėje, Molėtų rajone rūpinosi speciali Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus potvarkiu sudaryta darbo grupė, kuriai vadovauja Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis.

Rugpjūčio 8 d. 16 val. Vlado Vildžiūno galerijoje (Lobio 6A) vyks Andrzejaus Strumillo parodos „1975 Pan catalogue. Tapyba 2009“ atidarymas ir knygos „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės knyga. Bendrų Europos tradicijų link“ pristatymas. Galerijoje bus eksponuojamas 1975 m. A. Strumillo grafikos ciklas „Pan catalogue“, atvežtas iš Lodzės muziejaus, naujausi menininko tapybos darbai, skulptūros iš Mačkova Rudoje esančios galerijos.

Š.m. rugpjūčio 5 d. (trečiadienį) parodos „Slendzinskiai – Vilniaus dailininkai“ atidarymu Vilniaus rotušėje prasideda 1–asis pasaulio vilniukų suvažiavimas, pabersiantis galybę nemokamų reginių kino, meno, muzikos mėgėjams. Suvažiavimas vyks rugpjūčio 9-16 dienomis. „Suvažiavimas skirtas pasidalinti tuo, ką lenkų ir lietuvių tautos turi geriausia ir bendra.

Ar girdėjote, kad Lietuva nebepretenduoja tapti drąsia šalimi? Prieš metus tuometės socialdemokrato Gedimino Kirkilo Vyriausybės pradėta rengti „Lietuvos – drąsios šalies“ įvaizdžio programa ekonominio sunkmečio sąlygomis karpant biudžeto išlaidas nutraukta. Taigi Lietuva atsisako kurti drąsios šalies įvaizdį. Šią žinią paskelbęs Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis pripažino, kad ne įvaizdis dabar svarbiausia, iš tikrųjų reikia pinigus taupyti.

Šeštadienį grupė Lietuvos keliautojų, išvykstanti į žygį automobiliais "Aplink vytautinę Lietuvą", fiksuos išlikusius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) paribio istorijos ir kultūros paminklus. Per tris savaites Lietuvos tūkstantmečiui skirto žygio dalyviai tikisi nuvažiuoti per 5 tūkstančius kilometrų.

Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas pažymi, kad Lietuva remia Baltarusijos ir Europos Sąjungos (ES) dialogą, Baltarusijos dalyvavimą Rytų Partnerystės iniciatyvoje ir ragina Baltarusiją aktyviai naudotis šios iniciatyvos teikiamomis galimybėmis.

Prieštaringai vertinamo Kauno pilies atkūrimo projekto oponentai teigia neleisiantys sudarkyti seniausio objekto senamiestyje ir po savaitės rengiasi apjuosti Kauno pilį gyva žmonių grandine. Seime spaudos konferenciją dėl Kauno pilies atkūrimo projekto surengęs Seimo narys Gintaras Songaila sako jautęs pareigą kreiptis į visuomenę šia aktualia tema, juolab kad neseniai Kauno pilies teritorijoje buvo surastos Kęstučio laikų bokšto liekanos.

Šią vasarą scenos žmonių gyvenimas permainingas kaip ir orai. Vieni bėdoja, kad nebėra koncertų, kiti optimistiškai guodžiasi pagaliau po kelerių įtempto darbo metų galį atsipūsti, treti vis dėlto vos spėja suktis. Žavią aktorę ir romansų atlikėją Larisą Kalpokaitę užklupome poilsiaujančią. "Netikėtai gavau šešias laisvas dienas, todėl atvykau pas draugę į Druskininkus atsikvėpti. Vasarą aktoriams paprastai pats darbymetis, nes rengiamės naujam sezonui.

2009 metų liepos pradžioje Dubingių piliavietėje pradėtas septintasis archeologinių tyrimų sezonas. Tyrimams vadovauja Vilniaus universiteto archeologas prof. dr. Albinas Kuncevičius, kartu dirba archeologai dr. Rimvydas Laužikas, Daina Stankevičiūtė, Ramūnas Šmigelskas. Šiais metais toliau tiriami buvusieji Radvilų rūmai ir jų  aplinka.

Liepos 15 d., trečiadienį, 18 val. Vilniuje, Taikomosios dailės muziejuje (Arsenalo g. 3A), rengiamas Lietuvos dailės muziejaus ir Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejui (1410–2010) skirto naujo leidinio – Mečislovo Jučo knygos „ŽALGIRIO MŪŠIS“ pristatymas, kuriame dalyvaus prof. Mečislovas Jučas, Romualdas Budrys, dr. Vydas Dolinskas, dr. Edmundas Rimša, dr. Irena Valikonytė, aktorius Mantas Cegelskas.

Dalios Grybauskaitės priesaikos iškilmės labiau primins Algirdo Brazausko, o ne Valdo Adamkaus ar Rolando Pakso inauguraciją. Liepos 12 d. iškilmingai prisiekusi Seime, gavusi pasaulietinius valdžios įgaliojimus pirmoji Lietuvos istorijoje moteris - šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė po to pagal tradiciją  nuvyks į Vilniaus Katedrą paprašyti ir Dievo pagalbos išmintingai vadovauti valstybei. Tačiau ne visi aukštieji Katalikų Bažnyčios hierarchai melsis drauge su D.Grybauskaite.

Italijos Bario miesto taryba, minėdama Lietuvos vardo tūkstantmetį, prisidėdama prie Vilniaus - 2009 metų Europos kultūros sostinės garsinimo ir vertindama ilgametį Lietuvos miestų ir Bario bendradarbiavimą, nusprendė vieną miesto gatvę pavadinti Lietuvos vardu, praneša Užsienio reikalų ministerija.

Liepos 11-18 d. Nidoje įvyks tradicinis jau XIII-asis tarptautinis Thomo Manno menų festivalis, kurio šiųmetė tema – „Praeities šuliniai. Lietuvos vardo minėjimo tūkstantmečiui“. Festivalio žiūrovų laukia daugialypė programa – tai klasikinės muzikos vakarai, dailės ir fotografijos parodos, įkvepiančios diskusijos ir kino naktys ant Urbo kalno prie švyturio.

Lietuvių tauta per šį tūkstantmetį ne kartą balansavo ties išnykimo riba, tačiau sugebėjo išlikti. Atsilaikė per šimtmečius trukusius karus su kryžiuočiais ir po svetimšalių invazijų bei okupacijų. Tauta ir fiziškai išliko, ir nenutautėjo. Prisikėlė, nors elitas buvo jau atsisakęs lietuvių kalbos.

Lietuvai minint savo vardo paminėjimo tūkstantmetį, duris atvėrė tvirtos ir galingos Lietuvos simbolis - Valdovų rūmai. Lietuvos valstybingumo simbolį atidarė penki karūnuotieji asmenys - Danijos, Švedijos, Norvegijos valdovai ir jų šeimų nariai bei keli valstybių vadovai - Lietuvos, Lenkijos, Ukrainos, Latvijos, Islandijos, Suomijos, Gruzijos Prezidentai ar Ministrai Pirmininkai, Apaštalų Sosto specialusis legatas, Vokietijos, Baltarusijos, Rusijos ministrai.

Aukščiausi užsienio šalių vadovai, Švedijos, Norvegijos ir Danijos karaliai kartu su Lietuvos žmonėmis Vilniaus arkikatedroje Valstybės dieną dalyvavo šv. Mišiose, aukotose už Lietuvą, švenčiant jos vardo Tūkstantąsias metines. Lietuvos vardo tūkstantmečio iškilmingas Šv.

Prezidento rūmuose Valdas Adamkus ir ponia Alma Adamkienė priėmė aukštuosius svečius, atvykusius į Lietuvos tūkstantmečio minėjimą Vilniuje. Prezidento rūmuose Vilniuje pasitikti aukščiausi užsienio šalių politikai ir karaliai.

Lietuvos tūkstantmečio minėjime Vilniuje dalyvaujantis Ukrainos Prezidentas Viktoras Juščenka apdovanojo Lietuvos Prezidentą Valdą Adamkų Laisvės ordinu už žymų asmeninį indėlį į Ukrainos ir Lietuvos santykių plėtojimą. V. Adamkus savo ruožtu įteikė Ukrainos vadovui dailininko Petro Repšio sukurtą medalį Lietuvos vardo tūkstantmečiui. Prezidento rūmuose Vilniuje pasitinkami aukščiausi užsienio šalių politikai ir karaliai.

Tai, kad dainų šventėje, tūkstantmečio renginiuose aktyviai dalyvauja jauni žmonės, rodo, jog Sąjūdžio dvasia yra gyva, o tuo pačiu gyva ir Lietuva, sako Lietuvos vardo tūkstantmečio valstybinės komisijos programų koordinatorius, istorikas, signataras Gediminas Ilgūnas. Pasak istoriko, pagrindinė žinia, kuria renginiais siekiama perduoti žmonėms ir pasauliui, - kad švenčia visa Lietuva, kad dalyvauja visa Lietuva. G. Ilgūnas žada sekmadienio vakarą, 21 val.

Krokuvos Jogailos universiteto rektorius, garsus fizikos profesorius Karol Musioł  ir šio universiteto muziejaus Collegium Maius direktorius, žymus lenkų teisininkas ir teisės istorikas, profesorius Stanisław Waltoś 2009 m. liepos 5 d. 11 val.

Lietuvos vardo tūkstantmečio proga surengtos istorinių dokumentų ir karališkų vertybių parodos primena istorijos išbandymus ir garbingiausias Lietuvos gyvenimo akimirkas, atgaivina istorinę tiesą ir tautos atmintį, kuri yra gyvybiškai svarbi Lietuvos išlikimui ir ateičiai. Tai pabrėžė Prezidentas Valdas Adamkus, sekmadienį atidaręs parodas "Lietuva senuosiuose istorijos šaltiniuose" ir Vavelis Vilniuje. Nuo Jogailaičių iki Respublikos pabaigos" Taikomosios dailės muziejuje.

Sekmadienį Vilniuje pradedami Lietuvos vardo tūkstantmečio jubiliejaus ir Valstybės dienos renginiai. Taikomosios dailės muziejuje tris istorines parodas, skirtas Lietuvos vardo tūkstantmečio minėjimui, oficialiai atidarys Prezidentas Valdas Adamkus. Tarptautinės Lietuvos tūkstantmečio programos parodos "Lietuva senuosiuose istorijos šaltiniuose", "Vavelis Vilniuje.

Liepos 6 d. simboliškai atidaromas garsiausias ir prieštaringiausiai vertinamas pastarojo dešimtmečio statinys - Vilniaus Žemutinė pilis (Valdovų rūmai). Tačiau visuomenės beveik nepastebėtas liko birželio viduryje šmėstelėjęs Vyriausybės spaudos tarnybos pranešimas, kad speciali darbo grupė iki liepos 31 d. turi nuspręsti, ar verta Vilniuje ant Tauro kalno statyti Tautos namus, apie kuriuos prieš šimtą metų svajojo patriarchas Jonas Basanavičius ir kompozitorius Mikalojus Konstantinas Čiurlioni...

Minėdami Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmetį vis dažniau kalbame apie šv. Brunoną. Bet ar, apmąstant mūsų valstybės gyvenimą, ši misija yra svarbesnė nei garbingi tūkstantinės Lietuvos istorijos ir kultūros raidos puslapiai: mįslingas pagonybės palikimas, šimtmečius trukusi kova su kryžiuočiais, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lietuvos-Lenkijos jungtinės valstybės praeitis, kultūros, mokslo pasiekimai Renesanso, Baroko, Apšvietos laikotarpiu, tautinis atgimimas, sukilimai prieš pavergė...

Klaipėdos totorių bendruomenė miesto valdžios prašo skirti 30 arų sklypą, kuriame turėtų iškilti naujas daugiafunkcinis centras. Jame įsikurtų ne tik maldos namai, bet ir kalbos bei religijos mokyklėlė kitataučių vaikams, būtų galima rengti šventes, parodas Apytiksliais duomenimis, Lietuvoje gyvena daugiau kaip 3000 musulmonų - didžioji jų dalis totoriai, kurių "lietuviškos" šaknys siekia Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės laikus, rašo "Vakarų ekspresas". Pasak Lietuvos musulmonų vyriausioj...

Tęsdamas darbo vizitą Lenkijos mieste Liubline, kuriame minimas 1569 m. sudarytos Lietuvos ir Lenkijos sąjungos - Liublino unijos 440-osios metinės, Prezidentas Valdas Adamkus trečiadienį priėmė Katalikiškojo Jono Pauliaus II universiteto suteiktą filosofijos garbės daktaro vardą ir šį vardą liudijančius dokumentus bei regalijas. Iškilmingą akimirką stebėjo ir Prezidento kalbos klausėsi daugybė žmonių.

Tęsdamas darbo vizitą Lenkijos mieste Liubline, Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus dalyvavo 1569 m. sudarytos Lietuvos ir Lenkijos sąjungos - Liublino unijos 440 metų jubiliejaus minėjimo iškilmėse. Prezidentas V. Adamkus savo kalboje pabrėžė, kad neįmanoma pervertinti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos Karalystės bendros valstybės reikšmės. Šalies vadovo nuomone, 200 metų trukusį bendrą gyvenimo etapą sudarė bendri priešai, pergalės, nuopuoliai, likimas.