lietuvių kalba

Lietuvos atlikėja Liepa Mondeikaitė įsitikinusi: kalba, kuria dainuoji – nėra svarbiausias dalykas. Jos nuomone, scenoje klausytojus dainininkas turi sužavėti savo nuoširdumu, gerais vokaliniais sugebėjimais. Būtent dėl tos priežasties „Eurovizijos“ atrankos konkursui ji pasirinko dainą su lietuviškais žodžiais.

Viena mano bičiulė po švenčių iš tėvynės grįžo pasipiktinusi. Pasidalijo įspūdžiais apie Lietuvoje tuntais besiveisiančias blogybes ir parypavo, kad nieko šventa ten nebelikę. Kad nieko šventa nebelikę, nenuostabu, nes visa, kas šventa, turbūt išsivežėme į Angliją, o kas nešventa, palikome. Tai tipiškas keliauninko elgesys – juk netampysi su savim, ko tau nereikia ir kas kuprą spaudžia. Kita vertus, peikti Lietuvą gyvenant emigracijoje, mano galva, yra labai normalu ir žmogiška.

Jau per pirmą treniruotę VMFD „Žalgiris“ strategas Damiras Petravičius futbolininkų prašė atiduoti visą širdį komandai, skelbia VMFD „Žalgirio“ klubas. Ketvirtadienį VMFD „Žalgiris“ pradėjo pasiruošimą naujajam sezonui. Pačių aukščiausių tikslų siekiantis „Žalgiris“ laiko veltui neleis ir pasirengimo etapui skirs 9 savaites.

Vieną dieną nuo mano auskaro atsiklijavo akmuo ir aš nunešiau pataisyti į parduotuvę, kur pirkau. Pardavėja, priimdama daiktą, išrašė man lapelį, kuriame nurodyta, kas pridavė, kas priėmė ir pan. Tame lapelyje buvo eilutė, kur reikia nurodyti, kokius darbus meistras turi atlikti, ir ten miela pardavėja parašė: „priklijoti akmėn.

Prieš gerą pusę metų savaitraštyje „Mano Anglija“ buvo išspausdintas straipsnis apie lietuvaitę, dirbančią „Harrods“ parduotuvėje. Straipsnis buvo pavadintas taip – „Lietuvė Harrodse grindų nevalo“. Kokia reakcija? Atspėti nesunku – straipsnio komentaruose išsirikiavo ilga įsižeidimų virtinė.

Kitąmet rinkoje pasirodys integruojamas lietuvių kalbos gramatikos tikrintuvas, leisiantis elektroniniuose tekstuose aptikti ir ištaisyti daugiau gramatinių klaidų. Šiuo metu jau sukurtas programinės įrangos prototipas, netrukus bus kuriamas ir testuojamas pats produktas. Darbus atlieka bendrovė „Tilde informacinės technologijos“ („Tilde IT“), kurios viena iš veiklos sričių – kalbinių technologinių plėtojimas.

Vilniaus miesto taryba šiandien priėmė sprendimą dėl Antakalnyje esančių mokyklų pertvarkos. Šiuo sprendimu sudarytos sąlygos Antakalnio vidurinei mokyklai nuo ateinančio rugsėjo tapti gimnazija, be to, šios mokyklos jaunesniųjų klasių mokiniams skiriamas vienas J.Lelevelio vidurinės mokyklos korpusas. Pagal sprendimą, A.Vivulskio pagrindinė mokykla prijungiama prie J.Lelevelio vidurinės mokyklos.

Tęsiasi metodinių ir dalykinių seminarų ciklas lituanistams, dirbantiems mokyklose lenkų ir rusų mokomąja kalba. Šiuose mokymuose dalyvauja taip pat lietuvių kalbos mokytojai iš kitų mokyklų, kuriose mokosi daug mokinių, kuriems lietuvių kalba yra negimtoji. Druskininkuose baigiasi jau trečiojo etapo seminarai, tačiau netrukus, per mokinių atostogas lapkričio mėnesį, lituanistai vėl susirinks į mokymus Klaipėdoje ir Druskininkuose.

Lietuvos ir Lenkijos tarpvalstybinė ekspertų darbo grupė, ieškanti sprendimų nesutarimuose dėl tautinių mažumų švietimo, rinkosi į trečią posėdį. Šiame sustikime nemažai dėmesio skirta Lenkijos lietuvių švietimo problemoms. Lietuviai lenkų prašo didinti finasavimą tautinei lietuvių mažumai Lenkijoje. Lietuvių ir lenkų ekspertai prie bendro stalo jau trečią kartą. Problemos irgi tos pačios – naujasis švietimo įstatymas, kuriuo ypač nepatenkinta lenkų tautinė mažuma.

Kaliningrado srityje trūksta lietuvių kalbos mokytojų ir mokymosi priemonių, nors lietuviškai mokytis pageidauja vis daugiau moksleivių ir netgi suaugusiųjų. Iš viso srityje dirba apie trisdešimt lietuvių kalbos pedagogų, tačiau penkiose mokyklose lituanistų vis dar trūksta. Be to, mokytojai iš Lietuvos „Panoramos“ žurnalistams skundėsi, kad jiems vis sunkiau kirsti Lietuvos-Rusijos sieną.

(papildyta 16:50) Tikėtina, kad lenkų tautinės mažumos mitingas prie Seimo vyks taikingai ir draugiškai, nes jį tiesiogiai transliuoja Lenkijos televizija. Kol kas jame skamba lenkiškos dainos, kai kurie mitinguotojai apsirengę lenkų tautiniais drabužiais. Tikėtasi, kad mitinge dalyvaus iki 5,3 tūkst. žmonių. Tačiau, policijos vertinimais, susirinko nuo dviejų iki trijų tūkstančių žmonių.

Lituanistinis švietimas Sovetsko (Tilžės) mieste ir aplinkiniuose rajonuose, jo tikslai bus aptariami trečiadienį Lietuvos konsulate Sovetske. Čia rengiamas šio regiono lituanistinių mokyklų mokytojų ir etnokultūros užsiėmimų vadovų koordinacinis pasitarimas.

Profesorė, humanitarinių mokslų daktarė Giedrė Čepaitienė: „man atrodo, kad daug kur yra dingusi žmogaus atsakomybė už tai, ką jis daro, ir drauge už tai, kaip jis rašo, kaip jis kalba“. Kasmet rugsėjo 8–ąją UNESCO iniciatyva yra švenčiama Tarptautinė raštingumo diena, kad būtų  prisiminti ir pagerbti visi, atnešusieji pasauliui raštingumą, ir mokytojai, kurie dabar moko kitus.

Rugsėjo 1-osios išvakarėse spaudos konferencijoje „Dėl tautinių mažumų švietimo“ Seimo narys Jaroslavas Narkevičius pasisakė prieš šių metų kovo 17 d. Seimo priimtą naujos redakcijos Švietimo įstatymą su pataisomis, kuriomis nustatoma, kad nuo šių metų rugsėjo pagrindinėse ir vidurinėse tautinių mažumų mokyklose, be privalomų lietuvių kalbos pamokų, lietuvių kalba vyks Lietuvos istorijos, geografijos bei pasaulio pažinimo pamokos.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas  atmetė pareiškėjų Malgožatos Runevič–Vardyn ir Łukasz Paweł Wardyn prašymą išrašyti naują gimimo bei santuokos liudijimus lenkiškomis raidėmis.

Žmonės nebemoka taisyklingai reikšti minčių nei raštu, nei žodžiu, tvirtina lietuvių kalbos specialistai. „Manau, galima konstatuoti – Lietuvoje raštingumo lygis yra gerokai smuktelėjęs“, – sako Lietuvių kalbos instituto direktorė. Ji taip pat pastebi, kad dalis vaikų neberašo nosinių raidžių. Tokioms mintims antrina mokytoja iš Vilniaus šv. Kristoforo gimnazijos sakydama, kad turime informuotus naujos kartos beraščius.

Rokiškio rajone, Salose, į 8-ąją tarptautinę kalbotyros vasaros mokyklą suvažiavo žinomi šalies ir užsienio kalbininkai, aukštųjų mokyklų studentai. Jie aptaria aktualiausias kalbotyros problemas. Jas esą nulemia laikmečio pasikeitimai ir mokslo plėtra, praneša LTV Naujienų tarnyba. Vienas iš kalbotyros specialistų, šios stovyklos organizatorių, Varšuvos ir Vilniaus universitetų profesorius Axelis Holvoetas kartu su kolegomis kuria naujo tipo lietuvių kalbos gramatiką.

2011 m. rugpjūčio 5 d., Vilnius. Šiandien Tarptautinėje teisės ir verslo aukštojoje mokykloje (toliau – TTVAM) prasideda intensyvūs lietuvių kalbos bei kultūros kursai (angl. Erasmus Intensive Lithuanian Language Course – EILC). Tris savaites vyksiančiuose kursuose lietuvių kalbos pagrindų mokysis jaunuoliai iš aštuonių Europos šalių, atvykę studijuoti į Lietuvą pagal Erasmus mainų programą. EILC kursai Tarptautinėje teisės ir verslo aukštojoje mokykloje organizuojami jau antrą kartą.

Šiaulių universiteto docentė Nijolė Bražienė Airijoje vykusiame pasaulio lituanistinių mokyklų festivalyje lietuviškų mokyklų pedagogams vedė seminarą, kaip mokyti lietuvių kalbos pasitelkiant pasakas. Ji įsitikino, kad išeiviai dar bando išsaugoti lietuvybę. Bendruomenės stiprina ryšius N. Bražienė, grįžusi iš netoli Dublino vykusio septintojo kasmetinio pasaulio lituanistinių mokyklų festivalio „Draugystės tiltas“, sakė dar jaučianti šilumą, patirtą bendraujant su pasaulio lietuviais.

2011 m. liepos 22 – rugpjūčio 19 dienomis Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakultete vėl šurmuliuos gausus būrys užsieniečių: jau dešimtą kartą vyks lietuvių kalbos vasaros kursai kitakalbiams. Tai intensyvus kursas; kalbos mokymas glaudžiai susietas su plačia kultūrine, pažintine ir pramogine programa.

Vyriausybė paskirstė 3 mln. 290 tūkst. litų iš 2011 metų Privatizavimo fondo. Pusė milijono litų iš šio fondo skirta Vasario 16-osios gimnazijos Vokietijoje priestato statybai, pagerinant mokymo sąlygas bei infrastruktūrą. Vyriausybė taip pat skyrė 600 tūkst. litų Saulės mūšio pergalės memorialinio komplekso įamžinimui, pažymint šio istorinio įvykio 775-ąsias metines. 2 mln. 190 tūkst. litų numatyti Meno kūrėjų socialinės apsaugos programai įgyvendinti.

Birželio 30-osios rytą paskelbti lietuvių kalbos gimtosios ir valstybinės brandos egzaminų rezultatai. Nacionalinio egzaminų centro specialistų teigimu, šiemet valstybinį lietuvių kalbos egzaminą laikė27 288 abiturientai ir anksčiau mokyklas baigę asmenys, sėkmingai egzaminą įveikė 91,94 proc. Abiturientai, kurie lietuvių kalbos egzamino neišlaikė, jį galės perlaikyti liepos 8 dieną.

Birželio 16-ąją šalies abiturientai laiko paskutinį pagrindinės brandos egzaminų sesijos egzaminą – šiemet tai chemijos egzaminas, kurį pasirinko daugiua nei trys tūkstančiai šalies abiturientų. Šiemet populiariausi valstybiniai brandos egzaminai – anglų kalbos, jį laikė 21,5 tūkst., istorijos egzaminą pasirinko laikyti 21,4 tūkst. bei matematikos, kurį laikė 20,7 tūkst. abiturientų. Abiturientai gali laikyti ne daugiau kaip šešis egzaminus brandos egzaminų sesijos metu.

Šių metų brandos egzaminų sesijai artėjant prie pabaigos, šalies mokyklų abiturientai laiko jau paskutiniuosius egzaminus iš pagrindinės brandos egzaminų sesijos. Šiai pasibaigus prasidės pakartotinė sesija, kurios metu egzaminus laikys abiturientai, kuriems dėl kokių nors priežasčių nepavyko sėkmingai dalyvauti pagrindinėje brandos egzaminų sesijoje. Birželio 14-ąją abiturientai laiko valstybinį istorijos egzaminą. Šį egzaminą pasirinko laikyti 21.4 tūkst. abiturientų.

Birželio 1-ąją Lietuvos mokyklose laikytas lietuvių kalbos egzaminas. Tai vienintelis privalomas egzaminas visiems, mokyklą baigiantiems abiturientams. Norėdami gauti brandos atestatą, abiturientai privalo išlaikyti du egzaminus. Lietuvių kalbos egzaminą  laikė 48 tūkst.  abiturientų, o pats egzaminas sudarytas iš dviejų dalių ir truko keturias su puse valandos. Egzaminą laikantys abiturientai galėjo rintis rašyti teksto interpretaciąj ar samprotaująmąjį rašinį.

Birželio 1 d. Alytaus rajono abiturientai laikys lietuvių kalbos (gimtosios) brandos egzaminą.  Šis egzaminas yra dviejų tipų: valstybinis ir mokyklinis. Valstybinį  lietuvių kalbos(gimtosios) egzaminą laikys 119 rajono vidurinių ir gimnazijų bei 7 profesinių mokyklų abiturientai. Mokyklinį lietuvių kalbos egzaminą laikys 52 rajono vidurinių ir gimnazijų bei 115 profesinių mokyklų abiturientų.

Isterija dėl valstybinės kalbos raidyno man priminė žemaičių separatizmo sukeltą erzelį. Akis bado faktas, kad Lietuvos vidury stūkso (stūksojo) vietovardžiai, suręsti nevalstybine kalba.   Nežinau, ar tai gelžbetonis, ar Photoshop'as? Ar išvis dar stūkso? Žemaitiška Vikipedėjė (liousuojė encikluopedejė) gyvuoja. Nors lietuvisai reikalavo ją panaikinti. (Kas tie lietuvisai – žr. čia.) Dar negirdėjau reikalavimo uždrausti žemaitišką ilgąją „Ė“ kaip antilietuvišką.

Seimas raginamas nedelsiant svarstyti ir priimti Vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymą. Tokį įsipareigojimą siūloma parlamentarams prisiimti rezoliucijos projekte „Dėl Europos Sąjungos Teisingumo Teismo sprendimo dėl vardų ir pavardžių rašymo civilinės būklės aktuose“. Seimo posėdžių sekretoriate įregistruotame rezoliucijos projekte siūloma Lietuvos Vyriausybei parengti poįstatyminius aktus, kad būtų nedelsiant realizuoti Lietuvos Konstitucinio Teismo ir Europos Sąjungos Teisingumo...

Šių metų nacionalinė Kalbos premija paskirta dviem lietuvių kalbos puoselėtojoms. Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisija Kalbos premiją skyrė Panevėžio Gabrielės Petkevičaitės‒Bitės bibliotekos darbuotojai Albinai Saladūnaitei ‒ už G. Petkevičaitės‒Bitės idėjų sklaidą Aukštaitijoje ir rašytojos dvasinio paveldo plėtojimą, viešų renginių ir kalbos puoselėjimo akcijų rengimą.

Švietimo ir mokslo ministerija skelbia Lietuvos valstybinių Kazimiero Būgos stipendijų konkursą. Šios stipendijos kasmet teikiamos užsieniečiams, užsienio šalių aukštosiose mokyklose studijuojantiems lietuvių kalbą. Užsienio šalių aukštųjų mokyklų lituanistikos ir baltistikos centrai iki rugpjūčio 31 d. kviečiami atrinkti po vieną kandidatą iš savo studentų ir pateikti jo kandidatūrą Švietimo ir mokslo ministerijai.

Lietuviškose ir tautinių mažumų mokyklose vienodinamas lietuvių kalbos mokymas, o dar po dvejų metų – ir pats egzaminas. Lenkiškos ir rusiškos mokyklos naujovę sutinka priešiškai. Esą negali būti kalbos, kad mokinių jėgos laikant tą patį egzaminą bus vienodos, praneša LTV „Panorama“. Nuo kitų mokslo metų lenkiškų ir rusiškų mokyklų 11–12 klasių mokiniai lietuvių kalbą ir literatūrą privalės mokytis tokiu pat krūviu kaip ir lietuviškų mokyklų mokiniai.

Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) pirmininkas užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis ketvirtadienį Austrijos sostinėje Vienoje dalyvaus dešimtajame ESBO Parlamentinės Asamblėjos žiemos susitikime. ESBO pareigūnai aptars aktualius organizacijos klausimus, A. Ažubalis supažindins asamblėjos dalyvius su jo pirmųjų dviejų mėnesių veikla ir vizitų į ESBO šalis rezultatais.

Ar pažįstate įžūlesnį internautą, išleidusį tris bestseleriais tapusias knygas, kunkuliuojantį idėjomis ir kūrybiniais sumanymais, o kartu ir šiltai, globojančiai bei kartais pašiepiančiai savo knygų skaitytojus lepinantį išsišokėlį? Londone gyvenantis ir jau beveik metus į Lietuvą žadantis grįžti rašytojas bei žurnalistas Andrius Užkalnis vėl šlavė laurus Vilniaus knygų mugėje, viešais pasisakymais siutino „Talibanu“ vadinamus kalbos stagnatorius ir internete brėžė gaires prestižinei žiniaskl...

Vasario 21 d. Švietimo ir mokslo ministerijoje įvyko spaudos konferencija „Atnaujintos viduriniojo ugdymo programos – modernaus švietimo erdvės“, kurios metu ministras Gintaras Steponavičius pristatė atnaujintas viduriniojo ugdymo programas.

Lietuvių kalba ne veltui vadinama viena sudėtingiausių kalbų. Internete patalpintame vaizdo įraše matome, kad ne visiems lengva taisyklingai kalbėti lietuviškai. Ne paslaptis, kad mūsų šalis ilgą laiką buvo okupuota, todėl ir svetimų žodžių perėmėme išties nemažai.

„Penkis šimtus metų lietuvių kalbai niekada nebuvo taip gerai, kaip yra šiandien“, - sako Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto dekanas, Lietuvių kalbos katedros docentas, dr. Antanas Smetona. Kalba, nepasinaudojusi Johano Gutenbergo išradimu – spausdinimo mašina – pasmerkta rimtam pavojui išnykti. Raštas suteikia kalbai išlikimą, galimybę ateities kartoms perteikti tautos sukauptą patirtį, papročius, tradicijas ir istoriją.

Sausio 19 dieną Švietimo ir mokslo ministerijoje buvo pristatytas nauja lietuvių kalbos mokymo strategija. Naujoji strategija parengta įvertinus mokinių lietuvių kalbos pasiekimų nacionalinių ir tarptautinių tyrimų rezultatus, atsižvelgus į šių dienų situaciją ir visuomenės poreikius. Strategijos autorių teigimu, itin svarbu stiprinti moksleivių kalbinę savivertę ir tapatybę bei gerinti lituanistinį ugdymą mokykloje.

Po tautinių mažumų ir Lenkijos valstybės protestų Lietuvos valdžia traukiasi. Atsisakoma žadėtų planų jau nuo kitų metų įvesti vienodą lietuvių kalbos egzaminą ir lietuviškų, ir lenkiškų mokyklų abiturientams. Švietimo ir mokslo ministras sako, kad anksčiausia tokios naujovės data – 2013-tieji. Ir apie idėją bent du dalykus kitakalbių mokyklose mokyti lietuviškai valdžia jau kalba miglotai.

Lietuvių kalboje kasmet gimsta begalė naujų žodžių. Kaip ir mūsų humorą rodančių žaismingų terminų, kilusių iš garsių politikų pavardžių, prie kurių neretai prikabinami ir tokie iškalbingi epitetai kaip „sijonuota„ ar „sauskelnėtas“... Bet kuris žodis virs kūnu, o kuris taip ir liks amžinas naujažodis, neaišku. Kaip ir tas vietoj “futbolininko„ neprigijęs „spirdžius“, po daugel metų į viešąją erdvę grįžęs kaip anekdotas.

Minime pirmojo profesionalaus lietuvių kalbininko, garsaus pedagogo, visuomenininko ir tautiškumo idėjų puoselėtojo, vertėjo bei spaudos leidinių bendradarbio, Žemaitės ir kitų autorių kūrinių redaktoriaus Jono Jablonskio 150–ąsias gimimo metines. Sudėtingas jo gyvenimo kelias ir dideli darbai lietuvinant ir norminant gimtąją mūsų kalbą žymi svarbų etapą, liudijantį, kokiomis sąlygomis XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje brendo visos mūsų inteligentijos tautinė savimonė.

Kalbines technologijas plėtojanti įmonė „Tilde IT“ siūlo sukurti žinių tikrinimo įrankį lietuvių kalbos mokytojams, suteikdama galimybę tam panaudoti per kelerius konkurso „Švari kalba – švari galva“ metus sukauptus duomenis. „Iš parengtų užduočių banko atrenkamos užduotys, kurias mokytojai galės pateikti 6–10 klasių mokiniams.

Kaliningrado srityje daugėja norinčių mokytis lietuvių kalbos, ir ne tik mišriose šeimose augančių vaikų. Atsiranda vis daugiau į baltistikos centrą ateinančių vietos turizmo ir bendrų užsienio kapitalo bendrovių darbuotojų, praneša LTV „Panorama“. Immanuelio Kanto universiteto baltistikos centre lietuvių kalbos mokosi beveik 140 filologijos fakulteto studentų, studijuojančių rusų ir lenkų kalbas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Baltarusijoje veikiančių lietuviškų Pelesos ir Rimdžiūnų mokyklų mokiniais bei jų mokytojais. Jau tradiciniu tapusiame kasmečiame Kalėdų susitikime su Baltarusijoje gyvenančių lietuvių vaikais Prezidentė pabrėžė svarbų lietuvių bendruomenių Baltarusijoje vaidmenį puoselėjant lietuvybę, saugojant ir gerbiant savo kalbą, kultūrą ir papročius.

Gruodžio 13 d. sostinėje prie Prezidentūros susirinko apie 500 lenkų ir kitų tautinių mažumų atstovų.  Juos papiktino Švietimo ir mokslo ministerijos užmojis padidinti lietuvių kalba dėstomų dalykų kiekį tautinių mažumų mokyklose. Lenkų tautinės mažumos atstovai į mitingą susirinko nešini plakatais, kuriuose buvo užsimenama apie tai, kad lenkų bendruomenė tokiu būdu patirs priverstinę asimiliaciją.

Švietimo ir mokslo ministerija paskyrė Kazimiero Būgos stipendijas užsienyje veikiančių lituanistikos centrų studentams. 2010-2011 mokslo metais Lietuvos valstybinėmis stipendijomis apdovanotos keturios studentės, studijuojančios lietuvių kalbą Čekijos, Lenkijos ir Suomijos universitetuose.

Lietuvoje jauni žmonės vis aktyviau įsitraukia į lietuviškų rašmenų populiarinimo virtualioje erdvėje vajų. Todėl kalbines technologines plėtojanti bendrovė „Tildė IT“, kasmet organizuojanti moksleivių lietuvių kalbos skatinimo elektroninėje erdvėje konkursą „Švari kalba – švari galva“, ketina šį konkursą plėsti bei pakviesti įsitraukti ir studentus.

Nuo birželio 15 d. LRT laida „Klausimėlis“ pradeda naują erą pasauliniame tinkle. Balandį dešimtmetį atšventusi Juro Jankevičiaus laida sukūrė svetainę, kurios pavadinimas yra lietuviškas – www.klausimėlis.lt „Laikas ne tik kalbėti, bet ir naršyti lietuviškai – pakaks rašinėti visokius aukstaicius, zemaicius, dzukus, suvalkiecius ar klausimelius. Lietuviški rašmenys yra unikalus lietuvių paveldas, ir tyčiotis iš jų – negražu“, – teigia Juras Jankevičius.

Nacionalinis egzaminų centras fiksavo bandymą internete pardavinėti lietuvių kalbos brandos egzamino „užduotis“ ir apie tai informavo policiją. Šiemet prašymus laikyti brandos egzaminus pateikė beveik 49,6 tūkst. kandidatų: beveik 700 eksternų, per 600 buvusių mokinių, beveik 3500 suaugusiųjų mokyklų, apie 9500 profesinių ir žemės ūkio mokyklų, 14,8 tūkst. vidurinių mokyklų ir 20,5 tūkst. gimnazijų mokinių, rašo portalas delfi.

Grupė visuomenės ir kultūros veikėjų atviru laišku trečiadienį kreipėsi į Seimą, ragindami apginti konstitucinį lietuvių kalbos statusą ir stiprinti Lietuvos gyventojų pilietinį integralumą. Kreipimesi reiškiamas susirūpinimas dėl balandžio 8 d. Vyriausybės Seimui teikiamo "Lietuvos Respublikos vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose įstatymo" projekto, kuriuo siūloma leisti Lietuvos piliečių pavardes rašyti nelietuviškais rašmenimis.