lietuvių kalba

2014 m. birželio 11 d. „MyFerryLink“ su malonumu praneša pristatanti savo oficialiosios interneto svetainės versiją lietuvių kalba. „MyFerryLink“ generalinis direktorius Robinas Wilkinsas sako: „Tikimės, kad šis žingsnis padės mūsų klientams lietuviams geriau suprasti mūsų paslaugas ir įkvėps paskatinti kitus keltis per sąsiaurį mūsų keltais.

Naudotis lietuviškais rašmenimis bendraujant kompiuteriu ar mobiliuoju telefonu – jau seniai ne kliūtis. Tačiau noro naudoti ir lietuvišką programinę įrangą savo kompiuteryje vis dar trūksta.

Minėdami Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną, kaskart prisimename tautos vertybes, dėl kurių protėviams teko sunkiai kovoti. Taip pat galvojame apie dabartį ir ateitį. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos pirmininkė dr. Daiva Vaišnienė pabrėžia, kad lietuvių kalba bus gyva tol, kol mums ji rūpi. Didžiausios grėsmės lietuvių kalbai, pasak Daivos Vaišnienės, glūdi ne ten, kur viešojoje erdvėje dabar dažnai nurodoma.

„Ši tematika skamba visur, o jos pateikimas yra ydingas ir žalingas, todėl, kad lietuvių kalbos sistema neturi būti ardoma. Elgtis reikia labai atsargiai ir delikačiai“, - kalbėjo Europos parlamento narys Algirdas Saudargas spaudos konferencijoje, skirtoje lietuvių kalbos išsaugojimui. „Tai yra svarbu skaitmenizacijos amžiuje. Konfliktinės, politizuojamos temos nukreipia dėmesį nuo daug rimtesnių problemų, kurios laukia lietuvių kalbos“, - kalbėjo A. Saudargas.

Lietuvių kalba negali būti politinių sandorių ar sandėrių objektu, teigia prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Savo poziciją galiu tik patvirtinti dar kartą - lietuvių kalba negali būti politinių sandorių, sandėrių objektu“, - antradienį žurnalistams sakė prezidentė, paklausta apie Seimui pateiktus du skirtingus įstatymų projektus dėl nelietuviškų asmenvardžių rašymo dokumentuose. Pasak D.Grybauskaitės, Seimas antradienį pasielgė teisingai nepradėjęs svarstyti šių projektų.

Bendrovė „Tilde IT“ pranešė pristačiusi atnaujintą programinės įrangos paketo „Tildės Biuras“ versiją – „Tildės Biuras 2014“. Naujausia šios programos versija ne tik taiso gramatikos, rašybos ir stiliaus klaidas, bet ir pateikia pagrindines taisykles, pagrindžiančias, kodėl reikėtų taip rašyti, skelbia bendrovės atstovai.

Be privalomo lietuvių kalbos ir literatūros egzamino, daugiausiai kandidatų šiemet nusprendė tikrintis anglų kalbos, matematikos ir istorijos žinias. Nacionalinio egzaminų centro (NEC) duomenimis, bendras brandos egzaminus laikyti prašymus pateikusių kandidatų skaičius per metus sumažėjo nuo 39 tūkst. 980 ki 38 tūkst. 562. Šiemet vienas kandidatas vidutiniškai pasirinko laikyti apie 3,38 (2013 metais – 3,25) egzamino. Lietuvių kalbos egzaminą numato laikyti per 22 tūkst.

Praėjusią savaitę daugiau kaip 12 tūkstančių 6–10 klasių moksleivių iš Lietuvos ir užsienio lietuvių mokyklų kompiuterį bandė prakalbinti lietuviškai – dalyvavo nacionaliniame konkurse „Švari kalba – švari galva“. Ar toks gausus dalyvių susidomėjimas (paskutinius keletą metų iki šiol konkurse dalyvaudavo apie 8-8,5 tūkst.

Lietuvos edukologijos universitete (LEU) Profesinių kompetencijų tobulinimo institute jau antrus mokslo metus išbandoma nauja pedagogų kvalifikacijos tobulinimo forma – ilgalaikė stažuotė. Šiemet stažuotę savojoje Alma mater pasirinko Vilniaus Gerosios Vilties vidurinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja Justina Naujalytė-Žiauberienė. Stažuotės programa įgyvendinama bendradarbiaujant su LEU Lituanistikos fakultetu. Stažuotės vadovė – LEU Lituanistikos fakulteto dėstytoja Vilma Leonavičienė.

LRT radijo laida „60 minučių“, LRT.lt Lietuvių kalbos padėtis informacinėje erdvėje po truputį gerėja, bet dar reikia daug nuveikti, kad mūsų kalba išliktų ir netaptų buitine, sako Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė Daiva Vaišnienė. Anot jos, nunykusios arba buitinės kalbos likimas gali laukti visų kalbų, kurių nebus globalioje informacinėje erdvėje.

Andriaus Mamontovo, save vadinančio dainų autoriumi, atlikėju bei aktoriumi, pristatinėti nereikia. Kokybiškos muzikos mylėtojai jau 30 metų klausosi jo dainų, atlikėją myli, gerbia bei pelnytai laiko vienu iš Lietuvos muzikos autoritetų. Artėjant "AM+FOJE" koncertui Londone, laidoje “Tapatybė.LT” - interviu su A.Mamontovu. Laidos “Tapatybė.

Lietuvos kerlingo federacijai galbūt neteks keisti pavadinimo į lietuvišką Lietuvos akmenslydžio federaciją. Kalbininkai sušvelnino savo požiūrį į žodį kerlingas. Naujame 2013 m. „Kalbos patarimų“ knygos „Leksika: skolinių vartojimas“ leidime kerlingas įvardijamas kaip vengtina svetimybė. Anksčiau kalbininkai kerlingą klasifikavo kaip netinkamą vartoti svetimybę. Nuo šiol futbolo ar ledo ritulio komandų vartininkai galės leisti kamuolius ar ritulius į savo vartus pro klyną.

Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai laikotarpį pažymėjo dar vienas mūsų šalį pristatantis renginys. Vakar europarlamentarė Radvilė Morkūnaitė kartu su Lietuvių kalbos institutu Europos Parlamente surengė iškilmingą parodos, skirtos lietuvių kalbai, jos istorijai ir raidai, atidarymą. Į renginį sugužėjo virš šimto dalyvių, tarp jų - EP nariai, Europos Komisijos, ambasadų atstovai ir nemažas Briuselio lietuvių bendruomenės būrys.

Agnė Raščiūtė, LRT televizijos laida „Labas rytas, Lietuva“, LRT.lt „Labas, kaip sekasi?“ – kas dieną mums girdimi žodžiai. Jų išmokti mėgina ir jaunuoliai iš įvairių šalių. Rugpjūčio mėnesį lietuvių kalbos pagrindų mokęsi studentai teigia, kad spėjo pamilti ne tik kalbą, bet ir pačią šalį, jos kultūrą. Jau dešimtus metus Lietuvos edukologijos universitetas vasarą kviečia užsieniečius mėnesį mokytis lietuvių kalbos, pažinti šalį, jos kultūrą.

Liepos mėnesį Alantoje ir Birštone vyko pirmoji Rusijos Šiaurės ir Sibiro lietuvių vaikų lietuvių kalbos ir kultūros stovykla. Pirmieji sakiniai, dėliojami prosenelių kalba, reikalauja susikaupimo ir drąsos. Jos, beveik mėnesį Alantos ir Birštono stovykloje praleidusiems jaunuoliams, nestinga. „Čia oras daug šviežesnis nei Sankt Peterburge. Lietuva, man atrodo, yra gražiausia pasaulyje. Čia labai daug gerų draugų suradau“, – pasakojo stovyklautoja Kristina Bankauskaitė.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Kaune prasideda Lietuvių kalbos ir kultūros vasaros kursai užsienio šalies gyventojams. Į penkioliktus metus Vytauto Didžiojo Universiteto (VDU) organizuojamus užsiėmimus atvyksta beveik 70 svečių iš 24 pasaulio šalių. VDU atstovai sako, kad beveik kiekvienais metais į kursus atvyksta juos jau lankę ir lietuvių kalbos pramokę žmonės. Tačiau gerų kalbos žinių neturintys studentai taip pat neturėtų baimintis.

Pirmadienį Lietuvoje vykusio privalomo lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino metu užfiksuotas vienas incidentas. Nacionalinio egzaminų centro (NEC) duomenimis, Vilniuje vienas moksleivis iš egzamino buvo pašalintas suskambėjus jo mobiliajam telefonui, BNS sakė centre. Šiemet mokyklinis ir valstybinis lietuvių kalbos egzaminai pirmą kartą buvo vienodi visiems abiturientams, nepriklausomai nuo jų mokymosi kalbos.

Šiandien šalies abiturientai laikė privalomą lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Šiemet pirmą kartą vyko vienodi visiems abiturientams, nepriklausomai nuo jų mokymosi kalbos, lietuvių kalbos ir literatūros mokyklinis ir valstybinis brandos egzaminai. Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą registravosi laikyti 23 465 kandidatai. Egzaminas bus vykdomas 213-oje Lietuvos savivaldybių administracijų įsteigtų centrų.

Pirmadienį šalyje rengiamas kol kas vienintelis privalomas lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminas. Šiemet pirmą kartą vyks vienodi visiems abiturientams, nepriklausomai nuo jų mokymosi kalbos, lietuvių kalbos ir literatūros mokyklinis ir valstybinis brandos egzaminai, pranešė Nacionalinis egzaminų centras. Lietuvių kalbos ir literatūros valstybinį brandos egzaminą registravosi laikyti 23 tūkst. 465 kandidatai. Jis bus vykdomas 213 Lietuvos savivaldybių administracijų įsteigtų centrų.

LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt „Mūsų siekis – kuo patraukliau pateikti lietuvių kalbą. Norime, kad tokia griežta disciplina būtų mėgstama, ir siekiame parodyti, kad ir lietuvių kalba, ir šiuolaikinės technologijos gali draugauti ir eiti kartu koja kojon“, – teigia konkursą „Švari kalba – švari galva“ organizuojančios bendrovės „Tilde IT“ vadovė Renata Špukienė.

 Praėjusi savaitė buvo gausi renginių, skirtų lietuvių kalbai ir žodžiui. Šurmuliavo jau keturioliktoji knygų mugė, parašytas jau šeštasis nacionalinis diktantas. Kilo mintis, pakalbėti, ar ekonomistai moka lietuviškai ir ar lietuvių kalba leidžia jiems susikalbėti. O jei tiksliau - apie kai kurių ekonomikos terminų vartojimą. Štai terminas – mokestis. Ekonomistai mokesčiu vadina įstatymais įtvirtintus privalomus mokėjimus į valstybės ir savivaldybių biudžetus ir fondus.

Šią savaitę gali paaiškėti kai kurie sprendimai dėl lietuvių kalbos egzamino palengvinimo tautinių mažumų mokyklų mokiniams, sako Prezidentės vyriausioji patarėja švietimo, mokslo, kultūros ir nevyriausybinių organizacijų klausimais Virginija Būdienė. Tačiau ji pabrėžia, kad visose mokyklose - ar jos yra tautinių mažumų, ar ne - turėtų būti geriau mokoma lietuvių kalbos.

Premjeras užsimena apie nuolaidesnę lietuvių kalbos egzamino vertinimo tvarką nelietuviškose mokyklose, tačiau paties egzamino nukelti – neplanuojama.

Lietuvių priešinimasis asmens dokumentuose vartoti nelietuviškus rašmenis tėra mitas, kurį palaiko politiniai rėksniai, teigia politikos apžvalgininkas Virginijus Savukynas. Tačiau kitas politikos apžvalgininkas – Rimvydas Valatka mano, kad šios kadencijos valdžia, kaip ir buvusi centro dešinės koalicija, veikiausiai pristigs politinės valios išspręsti lenkiškų asmenvardžių ir vietovardžių rašybos problemas.

Šiauliuose gyvenantis šveicaras kalbininkas, vertėjas Marcus Roduneris iš lietuvių kalbos į sąvartyną neišmestų nė vieno žodžio. Vertėjo darbe prireikia ne tik norminės kalbos, bet ir tarmybių, žargono, keiksmažodžių. Šv. Jeronimo premija įvertintas vertėjas laukia, kada Lietuvoje šnekamoji tradicija bus įtraukiama ir į romaną. Šveicarijoje tarmė gyva ir šnekamojoje poezijoje, ir romane.

Jovita Sukackaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Prieš šimtą metų – 1913-aisias, Vilniuje įsteigta Lietuvos švietimo draugija „Rytas“. Minint jos veiklos jubiliejų Lietuvos nacionaliniame muziejuje atidaryta fotografijų paroda. Draugijos „Rytas“, kuri įsteigta prieš 100 metų, sausio 31 dieną. Jos tikslai – šviesti vaikus ir suaugusius, rengti mokytojus, steigti ir išlaikyti lietuviškas mokyklas.

Gailutė Jankauskienė, LRT radijo laida „Kultūros savaitė“, LRT.lt „Ar lietuvių kalba Lietuvoje iš tikrųjų tokia prestižinė, kaip kad norėtume? – klausia kalbininkė profesorė Danguolė Mikulėnienė. – Jeigu taip būtų, užrašų kitomis kalbomis būtų mažiau“. Anot kalbininkės, jei nevertiname savo kalbos ir nelaikome jos prestižine, ką ir kalbėti apie tarmes. Pasak profesorės, pavojaus tarmėms išnykti esama.

Nacionalinis egzaminų centras (NEC) parengė ir patvirtino 2013 m. lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzamino vertinimo normas, praneša Švitimo ir mokslo ministerija.  Pirmą kartą egzamino vertinimo normos patvirtintos ir paskelbtos iš anksto, iki šiol jos būdavo teikiamos egzamino vertintojams po egzamino. Nuo norminio brandos egzaminų vertinimo pereinama prie kriterinio.

Viešojoje erdvėje vis pasirodanti informacija apie pasaulio kalbų nykimą kaskart paaštrina ir Lietuvoje girdimas diskusijas apie lietuvių kalbos ateitį. Filologijos fakulteto dekanas doc. dr. Antanas Smetona teigia, kad pasisakymai apie kokias nors lietuvių kalbos apokalipses, pasaulio pabaigas yra absoliučiai juokingi. Lietuvių kalba neišnyks, tačiau kis. Doc. dr. A. Smetona atsako į klausimą, kokių pokyčių galime tikėtis.

Lietuvių kalba pagal visus kalbos technologijų vertinimų parametrus Europoje atsiduria paskutinėje vietoje, todėl jai būtinas proveržis skaitmeniniame amžiuje, teigia kalbininkai. „Man nemalonu vis kartoti, bet šnekos atpažinimo ir sintezavimo srityje esame paskutiniai, mašininio vertimo - esame paskutiniai, teksto analizės - esame paskutiniai.

Neslopstant emigracijai augantis  poreikis vaikams mokytis nuotoliniu būdu skatina ir Panevėžį pagalvoti apie bent vieną galinčią to imtis mokyklą. Paprastai vienam iš tėvų išvykus uždarbiauti į užsienį, po kurio laiko emigruoja ir visa šeima. Tačiau nekuriant planų ilgam įsikurti užsienyje, ne vienas nori, kad jų vaikai vis dėlto mokytųsi lietuviškose mokyklose. Tai nuotoliniu būdu padaryti šiuo metu galima keliuose šalies miestuose.

Lietuva yra bene vienintelė šalis, kur viešosios kalbos vartosena yra taip stipriai instituciškai kontroliuojama, teigia lingvistas Giedrius Tamaševičius. Kažkas panašaus, anot mokslininko, dar yra Rusijoje.

Gruzijos technikos universitete iškilmingai atidarytas Lituanistikos centras. Sveikindamas Tbilisio akademinę bendruomenę, Lietuvos ambasadorius Gruzijoje Jonas Paslauskas pabrėžė ne tik kultūrinę ir istorinę, bet ir praktinę lietuvių kalbos mokymosi reikšmę. „Gruzijai įstojus į Europos Sąjungą, jauni specialistai, kalbantys oficialiomis ES kalbomis, turės daugiau karjeros galimybių. Tegul viena iš šių kalbų būna seniausia gyvoji indoeuropietiška kalba – lietuvių“, – sakė ambasadorius.

Jerzy Giedroyco forumas, Druskininkuose subūręs Lietuvos ir Lenkijos mokslininkus, diplomatus, žurnalistus, visuomenininkus, buvo gera proga prisiminti savo nesenus įspūdžius ir iš jų kylančias įžvalgas. Nuo gonkų žvelgė Pilsudskis Rugsėjo pabaigoje Pikeliškėse vykstanti derliaus šventė – spalvinga, linksma lenkų tapatybės demonstracija.

Tolimojoje Rusijos šiaurėje, už poliarinio rato esančiame Murmanske, lietuvių bendrija mini įkūrimo 20-metį Gyvendami tarp dvidešimt dviejų tautinių mažumų bendruomenių, tautiečiai stengiasi ne tik išsaugoti savo tapatumą, bet ir garsinti Lietuvos vardą, kuo plačiau pristatydami šalies kultūrą, išsaugotas tradicijas bei papročius. Šventė prasidėjo mišiomis prieš keliolika metų monsinjoro Kazimiero Vasiliausko pastangomis pastatytoje katalikų bažnyčioje.

Nuo 2013 m. visi Lietuvos abiturientai, nepriklausomai nuo jų mokymosi kalbos, laikys vienodą lietuvių kalbos ir literatūros brandos egzaminą. Švietimo ir  mokslo ministerijoje pristatyti balandžio mėnesį vykusio bandomojo lietuvių kalbos ir literatūros egzamino rezultatai, kurį laikė mokiniai iš mokyklų lietuvių, lenkų ir rusų dėstoma kalba, bei  pasirengimas  brandos egzaminui.

Lietuvių kalbos institutas atvirame laiške dėl naujos stojimo į aukštąsias mokyklas tvarkos ir lietuvių kalbos statuso nesupranta, kodėl užsienio kalba švietimo sistemoje įgauna ypatingą statusą, viršesnį už tą, kurį turi valstybinė lietuvių kalba. Sumaištį sukėlė švietimo ir mokslo ministro Gintaro Steponavičiaus įsakymas dėl geriausiai vidurinio ugdymo programą baigusiųjų eilės sudarymo 2014 metais tvarkos, kuri bus taikoma stojant į aukštąsias mokyklas.

Naujosios Zelandijos mokslininkai paskelbė, kad indoeuropiečių kalbų šeima (taigi anglų, prancūzų, vokiečių, indų, taip pat ir lietuvių kalbos) susiformavo prieš maždaug 9,5 tūkst. metų Vakarų Azijoje – teritorijose, kurios dabar priklauso Turkijai. Tyrėjus indoeuropiečių kalbų raidos pėdsakai atvedė į Anatolija vadintą istorinį regioną, kuris dengia didžiąją modernios Turkijos teritorijos dalį.

Vytauto Didžiojo universitete (VDU) daugiau kaip trys dešimtys užsieniečių mėnesį mokysis lietuvių kalbos ir keliaus po mūsų šalį. Tarp kursų lankytojų – svečiai ne tik iš Europos, bet ir Kinijos, Japonijos, Uzbekijos, Australijos. Iš pastarųjų dviejų norinčiųjų išmokti lietuviškai sulaukta pirmą kartą. „Moku: „į sveikatą“, „labas“, „ačiū“. Labai nedaug. Jau metus dirbu VDU ir planuoju Kaune likti dar kurį laiką, tad turiu išmokti lietuvių kalbos“, – sakė Jakas Greensponas iš JAV.

Lietuvių kalbos (gimtosios) valstybinį brandos egzaminą pasirinko laikyti 25655 kandidatai. Laikė 25436 kandidatai (apie 99,15 proc. užsiregistravusiųjų). Egzaminą išlaikė apie 92,39 proc. kandidatų (2011 m. šis procentas buvo apie 91,94). Matematikos valstybinį brandos egzaminą pasirinko laikyti 17806 kandidatai. Laikė 16867 kandidatai (apie 94,73 proc. užsiregistravusiųjų). Egzaminą išlaikė apie 92,95 proc.

Visus abiturientus sveikiname ir palaikome per abitūros egzaminus. Kaip sako lietuvių liaudies išmintis, „ko neprivalgei, neprilaižysi“, todėl siūlome atsipalaiduoti ir ramiai atsipūtus savo žinias pasitikrinti sprendžiant nesudėtingus Balsas.lt parengtus testus. Teisingai išsprendusiems pažadame padovanoti nuotaikingų prizų. Keletą dienų prieš egzaminus portale „Balsas.lt“ bus publikuojami nesudėtingi su kiekvienu dalyku susiję testai.

Lietuvoje baigtas kurti pirmasis lietuvių kalbos žodžių semantinių ryšių tinklo duomenų bazės prototipas. Sukurta bazė galės būti naudojama, kuriant naujas paieškos sistemas, sudarant sinonimų, antonimų, homonimų ar hiponimų žodynus, tobulinant mašininio vertimo sistemas, kurių populiarumas ir poreikis nuolatos auga.

33 metų kinas Hao Nan sako, kad kinai tarp savęs juokauja: „Koks tu kinas, jei neturi restorano?“ Juokas juokais, bet pagrindinis kinų verslas Lietuvoje iš tikrųjų yra restoranai. Apie tai Hao gali kalbėti drąsiai, nes Lietuvoje jau gyvena keturiolika metų ir, be abejo, taip pat valdo restoraną. Tačiau kaip iš svetur atvykusiam verslas sekasi šiandien? – Sutikti lietuviškai kalbantį kiną Lietuvoje vis dėlto pasitaiko retai.

Lietuvoje eilinį kartą susipliekta dėl smulkmenų – leisti pavardžių rašyboje vartoti nelietuviškas raides, tokias kaip w ar q, ar neleisti. Neleidėjai mėgsta aiškinti, kad tų w ir q reikia tik emigrantams, o kiti lietuviai puikiausiai be jų apsieina. Arba tvirtina, kad nelietuviškų rašmenų įvedimas sugriautų seniausios indoeuropietiškos kalbos pamatus. Va čia tai bent! Tai nuo tų pamatų ir pradėkim.

Vienas žymiausių Lietuvos XX a. istorijos tyrinėtojų, šveicarų kilmės JAV mokslininkas A. E. Sennas pristatė naują knygą. Joje Alfredas Erichas Sennas atskleidžia savo ir savo tėvo, garsaus šveicarų kalbininko, ryšį su lietuvių kalba.

Anykščiuose vyko lietuvių gimtosios kalbos ir literatūros olimpiada, kurioje dalyvavo ne tik Lietuvos, bet ir užsienio lietuviškų mokyklų mokiniai.Olimpiadoje dalyvavo per pusantro šimto mokinių. Mokiniams pateiktos kalbos vartojimo, rašymo ir meninio skaitymo užduotys. Pasak vertinimo komisijos, tai ne tik lietuvių kalbos, bet ir literatūros žinių patikrinimas.

Valstybinė lietuvių kalbos komisija, Švietimo ir mokslo ministerija bei bendrovė „Tilde IT“ pranešė jau penktą kartą organizuojančios nacionalinį mokinių konkursą „Švari kalba – švari galva. Prakalbink kompiuterį lietuviškai“. Šiandien prasidėjusiame nacionaliniame mokinių konkurse pasitikrinti lietuvių kalbos žinias panoro beveik 13 tūkstančių 6–10 klasių mokinių iš visos Lietuvos. Šiemet konkursas vyks dviem etapais, sakoma organizatorių pranešime.

Nuo pernai sulaukiama vis daugiau emigrantų, besiteiraujančių apie savo vaikų galimybę lankyti lietuvišką mokyklą. Kai kurių vaikai nemoka sklandžiai lietuviškai kalbėti. Išmokti taisyklingos lietuvių kalbos, tęsti mokslus pagal lietuvišką mokymo sistemą ir priprasti prie naujų mokyklos taisyklių vaikams tampa didžiuliu iššūkiu, pastebi Tauragės rajono savivaldybės Švietimo skyriaus darbuotojai. Užsienyje – per 300 Tauragės mokinių Anot Reginos Patašienės, rajono Švietimo skyriaus vyr.

Šiandien Lietuvių kalbos institute baigėsi antrą kartą šalyje organizuotas Nacionalinis dailyraščio konkursas „Rašom!“. Finalo metu išrinkti trys dailiausią rašyseną turintys Lietuvos gyventojai bei viena originaliausio rašto autorė. Anot Lietuvių kalbos instituto direktorės Jolantos Zabarskaitės, rašymas ranka yra prasmingas ir informacinių technologijų amžiuje jis tampa tikru iššūkiu.