lez

Sumanius vietoj pramonės parkų steigti laisvąsias ekonomines zonas būsimosioms jų valdymo įmonėms tarsi ketinama padovanoti 120 mln. Lt valstybės ir ES lėšų. Iš planuotų naujų penkių laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) nuo šių metų pradžios pradės veikti tik trys, nes Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino Seimui pakartotinai svarstyti Kėdainių ir Panevėžio LEZ įstatymus.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė grąžino pakartotiniam Seimo svarstymui Kėdainių ir Panevėžio laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) įstatymus. Šalies vadovės teigimu, šių įstatymų nuostatos, leidžiančios LEZ valdymo bendrovėmis būti tik valstybės ar savivaldybės institucijoms, įmonėms arba viešajai įstaigai „Investuok Lietuvoje“, prieštarauja sąžiningos konkurencijos principams. Kitose šalies laisvose ekonominėse zonose valdymo bendrovėmis gali būti ir privačios įmonės.

Ūkio ministerijos pasiūlymas Ūkio ministerija yra parengusi įstatymo projektą steigti šešias laisvąsias ekonomines zonas Akmenės, Alytaus, Kėdainių, Marijampolės, Panevėžio, Šiaulių pramoniniuose parkuose. Savivaldybės spaudžiamos tam pritarti. Kol kas tik alytiškiai atsisakė. Pritarusios „nusikratytų“ rūpesčio ieškoti parkui valdytojo ir privačių investuotojų – LEZ-o valdytoją parinktų Vyriausybės nurodyta institucija.

Ūkio viceministras Daumantas Lapinskas atsiuntė Šiaulių miesto savivaldybei projektą dėl laisvosios ekonominės zonos steigimo. Anot buvusio mero Genadijaus Mikšio, įtartina, ką slepia ši aukščiausių valdžios sluoksnių iniciatyva. Kai miestas pats norėjo – Vyriausybė tarsi neleido. Kai sutvarkė pramoninio parko infrastruktūrą – ministerija pati užsimanė steigti LEZ'ą. Vieni tai vadina lavono reanimavimu, kiti įžvelgia daug pinigų, treti mato puikią perspektyvą verslui.

Iki dviejų tūkstančių litų. Maždaug tiek tektų užsienin sparnų nepakėlusiai kiekvienai šiauliečių šeimai pinigų, kuriuos Šiaulių valdžia palaidojo po žeme Zoknių šabakštynuose. Aštuoniasdešimt milijonų litų ES bei Lietuvos mokesčių mokėtojų pinigų ir niekam nereikalingi tyrai su išdraskytais inžineriniais įrenginiais. Taip realybėje atrodo Pramoninis parkas, apie kurį miesto valdžia vis dar seka „sėkmės“ pasakas.

Būsimosios Daušiškių kapinės jau primena skandalingąją Šiaulių LEZ istoriją. Palaidotomis dešimtimis milijonų litų, skandalais ir prakutusiais politikų artimaisiais. Po valdžios stogu audžiamos sparnuotos svajonės kapines atiduoti į privačias rankas ir dar pridėti po porą milijonų litų. Gąsdino mokamomis kapinėmis Jau darosi tradicija, kad daugiamilijoninės miesto valdžios avantiūros pridengiamos brangių konsultantų sukurtomis dar brangesnėmis vizijomis.

Apie planus Kaune pastatyti termofikacinę elektrinę paskelbusi suomių įmonė „Fortum Heat Lietuva“ derasi su Laisvosios ekonominės zonos valdytojais. Palankiai miesto vadovų vertinamus projektus siekianti įgyvendinti „Fortum“ ketina savo bazę įkurdinti Kauno LEZ teritorijoje. Tam reikės du „tipinius“ ekonominės zonos sklypus sujungti į vieną.

Šalia Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) įsikūrusių gyvenviečių žmonės vardina nemalonius pramonės parko kaimynystės aspektus - specifinius kvapus, triukšmą, ne visiems patinka pro langus matomi gamyklų kaminai. Tačiau aplinkosaugos specialistai konstatuoja, jog tik apie 3 proc. Klaipėdos taršos sklinda iš LEZ dirbančių bendrovių. Likusią teršalų dalį mieste "sukuria" kitos Klaipėdos įmonės, autotransportas ir uoste vykdomi krovos darbai.

Net 15 metų Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) esančių buvusių Lypkių ir Švepelių kaimų gyventojai maitinami pažadais kada nors juos išlaisvinti iš gamyklų apsupties, tačiau net ir dabar, kai pasiekti principiniai susitarimai dėl žmonių turto išpirkimo, tenka grąžyti rankas ir gyventi nežinomybėje. Vieni lypkiškiai, neapsikentę nuolatinių pažadų ir sveikatai pavojingos aplinkos, jau pabėgo į Klaipėdą. Tiesa, su paskolų kupra, mat patikėjo valdžios pažadais.

Siekiant pagreitinti Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) plėtrą, pirmadienį Kauno apskrities viršininkės Onos Balžekienės iniciatyva rengiamas pasitarimas su žemių, kurios patenka į planuojamą Kauno LEZ teritoriją, savininkais. Žemės sklypų savininkai, primena ELTA, iš pradžių nesutiko parduoti valstybei žemės už jos siūlomą kainą, kad ši nekilnojamąjį turtą perduotų privačiam investuotojui - LEZ valdytojui.