lez

Susitarimą dėl Visagino laisvosios ekonominės zonos (LEZ) steigimo pasirašęs ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis tikina, kad potencialių investuotojų neatbaidys panaudotos radioaktyvios atliekos, laikinai saugomos savivaldybėje esančios Ignalinos atominės elektrinės (IAE) teritorijoje. „Manau, kad visi klausimai investuotojams gali būti atsakyti.

Visagino miesto savivaldybei birželį pritarus laisvosios ekonominės zonos (LEZ) kūrimui rajone esančiame sklype, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė sako sprendimą palaikanti ir priduria, kad LEZ kūrimas rajone būtų efektyvus dėl kompetentingų darbuotojų pasiūlos. „Laisvoji ekonominė zona nėra tik infrastruktūra, infrastruktūrą galima sutvarkyti. Svarbiausia yra, kas dirbs įmonėse.

Visagino savivaldybės taryba pritarė siekiui inicijuoti laisvosios ekonominės zonos (LEZ) įsteigimą žemės sklype, esančiame Visagino savivaldybėje, Drūkšinių kaime.  „Pagaliau turime gražų startą, nuo kurio pradėsime sudėtingą procesą dėl leidimų, tačiau tikiu, kad visos pastangos ir galutinai įkurta laisvoji ekonominė zona garantuos ekonomiškai stabilesnę ir konkurencingesnę ateitį Visaginui“, – teigia Visagino savivaldybės meras.

Ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje didieji miestai traukia jaunus, ekonomiškai aktyvius, karjeros galimybių ieškančius žmones. Tačiau tokios tendencijos sukelia ir problemas: didmiesčiuose brangsta būstas, ima trūkti ugdymo įstaigų, vis daugiau laiko žmonės gaišta spūstyse – gyvenimo kokybė prastėja, o tuštėjančiuose regionuose infrastruktūros išlaikymas tampa itin brangus, o optimizuojant paslaugas – nukenčia vietos gyventojai.

Siekiant į Kauno laisvąją ekonominę zoną (LEZ) pritraukti daugiau investuotojų bei paruošti jiems daugiau teritorijos, Seimas linksta pritarti jos plėtrai – LEZ būtų padidinta 520 hektarų, o investicijos į infrastruktūrą siektų apie 115 mln. eurų.  Seimas antradienį po svarstymo pritarė tai numatančias Kauno LE įstatymo pataisoms, kuriomis LEZ plotas būtų atkurtas iki 1054 hektarų – tiek, kiek jis siekė 1996 metais įkūrus šią zoną.

Siekiant efektyvesnės Kauno laisvosios ekonominės zonos (LEZ) veiklos, Vyriausybė trečiadienį pritarė šios teritorijos plėtrai. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymu, teritorija būtų padidinta 520 hektarų, o išlaidos tam siektų apie 115 mln. eurų. Tam dar turės pritarti Semas. „Siekdami užtikrinti investuotojų poreikius, planuojame atkurti Kauno LEZ teritoriją, kaip ir buvo numatyta pirminiame LEZ steigimo etape.

SEB bankas suteikė 21,5 mln. eurų paskolą logistikos nekilnojamojo turto vystymo ir valdymo bendrovei „Sirin Development“. Paskolos lėšomis bus finansuojamas bendrovės įgyvendinamas sandėlių plėtros projektas Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ). Anot banko išplatinto pranešimo, trys nauji sandėliai, kuriuos Kauno LEZ stato bendrovė „Sirin Development“, atitiks tarptautinio BREEAM tvarumo sertifikato reikalavimus, kurie užtikrina mažesnį pastatų poveikį aplinkai ir žmonėms.

Valstybė, investuodama į laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) teritorijas, nėra numačiusi, kokios grąžos šalies mastu yra tikimasi iš jų, rodo Valstybės kontrolės vertinimas. Skelbiama, jog tarp aktualių LEZ steigimo tikslų – aukštųjų technologijų plėtra, tačiau auditoriai nustatė, kad nė vienai iš septynių šiuo metu veikiančių LEZ valdymo bendrovių nėra nustatyti veiklos rodikliai, susiję su aukštųjų technologijų vystymu ar mokslo pažangos plėtra, o 78 proc.

Akmenės, Jonavos ir Mažeikių rajono savivaldybėse esančių pramoninių teritorijų ir laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) vystymui planuojama skirti 30,6 mln. eurų paramos.  Akmenės rajono savivaldybei numatoma skirti 11,74 mln. eurų, Jonavos rajonui – 8,6 mln. eurų, o Mažeikių rajonui – 10,25 mln. eurų, pranešė Ekonomikos ir inovacijų ministerija.

Antradienį Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) pradėtas statyti 42 mln. eurų kainuojantis didžiausią paštomatų tinklą Lietuvoje valdančios bendrovės „Omniva LT“ siuntų rūšiavimo terminalas turėtų padvigubinti šalyje pristatomų siuntų apimtis, įsitikinęs tarptautinės įmonių grupės „Omniva“ valdybos pirmininkas iš Estijos Martas Magis.  „Šiuo metu mūsų apimtys Lietuvoje yra didžiausios Baltijos šalyse. Lietuvoje mes pristatome daugiau nei 1 mln. siuntų per mėnesį.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį pasirašė Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo pakeitimus, kuriais numatoma leisti gynybos ir saugumo pramonės įmonėms veikti laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ). Šios veiklos buvo draudžiamos nuo 1995 metų. Pasak prezidento, tai paskatins vietos ir užsienio investicijas į aukštesne pridėtine verte pasižymintį sektorių, padidins Lietuvos ekonomikos diversifikaciją ir konkurencingumą. „Geriau vėliau negu niekada.

Seimas antradienį balsuos, ar leisti šalies ir užsienio gynybos pramonės įmonėms kurti technologijas bei gaminti įvairią ginkluotę mokesčių lengvatų zonose.  Laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) valdytojai sako susidomėjimą jaučiantys, vietos turintys, todėl laukia įstatymo pakeitimų.

Seimas antradienį svarstys Ekonomikos ir inovacijų ministerijos siūlymą leisti šalies ir užsienio gynybos pramonės įmonėms kurti technologijas bei gaminti įvairią ginkluotę mokesčių lengvatų zonose.  Laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) pagrindų įstatymo pakeitimu siūloma nuo 2024 metų atšaukti iki šiol galiojusį draudimą LEZ  užsiimti veikla, susijusia su valstybės saugumo ir gynybos užtikrinimu, taip pat ginklų, šaudmenų, sprogmenų gamyba, laikymu ar pardavimu.

Seimas svarstys siūlymą leisti šalies ir užsienio gynybos pramonės įmonėms kurti technologijas bei gaminti įvairią ginkluotę mokesčių lengvatų zonose – laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ).  Už Laisvųjų ekonominių zonų (LEZ) pagrindų įstatymo pakeitimo tolesnį svarstymą antradienį balsavo 101 parlamentaras, susilaikė šeši.

Lietuvoje veikiančiose laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ) siūlant leisti veikti karinės pramonės įmonėms, verslo atstovai šį žingsnį vertina palankiai – teigiama, kad dėl tokio draudimo iki šiol jau teko atmesti ne vieną investuotojų pasiūlymą, įskaitant neįvardijamą didelę Vokietijos gynybos pramonės įmonę. LEZ atstovai sako, kad tiek praeityje, tiek dabar investuotojai domisi galimybe kurtis šios zonose ir gaminti gynybos pramonės produkciją.

Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė kartu su grupe Seimo narių siūlo leisti laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ) gaminti karinę ginkluotę. Parlamentarai siūlo atšaukti nuo 1995 metų šiose zonose galiojantį draudimą verstis ūkine komercine veikla, susijusia su valstybės saugumo ir gynybos užtikrinimu, taip pat ginklų, šaudmenų, sprogmenų gamyba, laikymu ar pardavimu.

Kėdainių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) ketvirtadienį pradedama statyti Nyderlandų holdingui „Pon Holdings“ priklausančios didžiausios pasaulio dviračių gamintojos „Pon.Bike“ gamykla.  Neskelbiamos vertės gamyklos statybų darbus atlieka bendrovė „YIT Lietuva“.  Statybų pradžios renginyje Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, Kėdainių rajono savivaldybės meras Valentinas Tamulis, „Pon.

Šiaulių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) baigtos siuntų pristatymo bendrovės „DPD Lietuva“ naujojo siuntų skirstymo terminalo statybos. Jis pradėjo veikti lapkričio viduryje. Terminale esanti nauja siuntų rūšiavimo linija leis įmonės darbuotojams paskirstyti 3 tūkst. siuntų per valandą, pranešė įmonė. Centrą statė bendrovė „Hiltus“, ilgalaikei nuomai buvo pasitelktas užsakomojo projekto (angl.

Didžiausią paštomatų tinklą Lietuvoje valdančios bendrovės „Omniva LT“ 40 mln. eurų vertės siuntų rūšiavimo terminalą Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) statys ir projektuos statybų bendrovė „Conresta“. Pasak „Omniva LT“ generalinio direktoriaus Simono Bielskio, terminalas yra ilgalaikės bendrovės plėtros dalis. Anot jo, jis išrūšiuos 15 tūkst. siuntų per valandą, siuntos bus autonomiškai paskirstomos į daugiau nei 700 vietovių.

Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Sirin development“ Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) ketina statyti 63 tūkst. kv. metrų ploto sandėlius. Į juos numatoma investuoti 44 mln. eurų. Pirmajame projekto etape įmonė planuoja 16 tūkst. kv. metrų ploto sandėlį Biruliškių kaime.

Akmenės Laisvojoje ekonominė zonoje (LEZ) viena didžiausių Baltijos šalyse medienos ir baldų gamybos grupių Vakarų medienos grupė (VMG) stato 170 mln. eurų vertės tvarių statybinių konstrukcijų gamyklą. Planuojama, kad gamykla bus užbaigta iki 2024 metų. Pirmajame etape numatoma investuoti maždaug 94 mln. eurų. Iki 2025 metų pilnai išvysčius gamybos pajėgumus investicijos turėtų pasiekti 170 mln. eurų, o naujų darbo vietų skaičius turėtų siekti 350, pranešė bendrovė.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas penktadienį lankysis Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ), kur su ministerijos, Akmenės rajono savivaldybės vadovybe, pramonės ir statybų bei renovacijos sektoriaus atstovais aptars tvariai statybai skirtų konstrukcijų gamybos potencialą ir iššūkius. Europos Sąjunga ragina valstybes nares statybų ir renovacijų sektoriuje taršias tradicines, plieno ir cemento, medžiagas keisti organinėmis.

Didžiausią paštomatų tinklą Lietuvoje valdanti bendrovė „Omniva LT“ siuntų rūšiavimo terminalo statybas Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) bei rūšiavimo technologiją investuos daugiau nei 40 mln. eurų. Tai rekordinė „Omnivos“ investicija per visą veiklos laiką Baltijos šalyse. Terminalas apdoros visas siuntas, bendrovės pristatomas Lietuvoje bei dalį tarptautinių siuntų, atkeliaujančių ir iškeliaujančių iš visų trijų Baltijos šalių ir taps centriniu terminalu Lietuvoje, pranešė įmonė.

Šiuo metu Lietuvoje elektronikos inžinierių yra keturis kartus mažiau, nei jų reikia, tai gali stabdyti kai kurių užsienio investuotojų planus, sako Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) dirbančių bendrovių atstovai. Įvertinusios plėtros planus ir globalias tendencijas, elektronikos produktų įmonės prognozuoja, kad per penkerius metus vien Kauno įmonėse bus sukurta apie 2 tūkst.

Buvęs susisiekimo viceministras Virgaudas Puodžiukas nesupainiojo viešųjų ir privačių interesų, nusprendė Vyriausioji tarnybinės etikos komisija (VTEK). Pasak jos, jis nepažeidė Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymo nuostatos vengti interesų konflikto, o jam kilus – nusišalinti.

Seimas ketina lengvinti sąlygas verslo plėtrai laisvosiose ekonominėse zonose (LEZ).   Seimas antradienį po pateikimo priėmė svarstyti skirtingoms frakcijoms priklausančių narių inicijuotas Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo pataisas. Už svarstymą balsavo 49 Seimo nariai, prieš – 7, susilaikė 41.   Pataisų iniciatoriai aiškino, kad LEZ buvo steigtos toliau nuo gyvenamųjų vietų, kad jose kurtųsi ir taršesnė pramonė.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius sako, kad su Vyriausybe derinami planai įkurti Vilniaus laisvąją ekonomikos zoną (LEZ). Ji būtų kuriama pietinėje miesto dalyje, Pagiriuose, kur šiuo metu veikia Vilniaus logistikos parkas ir intermodalinis terminalas. Šią idėją meras trečiadienį aptarė su premjeru Sauliumi Skverneliu. „Aptarėme galimybę statytis gamykloms aplink Vilnių - industrinio parko arba laisvosios ekonominės zonos projektą.

Marijampolės laisvosios ekonominės zonos (LEZ) bus skiriamas papildomas finansavimas, teigia premjeras Algirdas Butkevičius. „Marijampolės LEZ projektas yra kompleksinis, jo metu numatoma įrengti visus infrastruktūros objektus, sudarančius galimybes pramoninės paskirties sklypuose statyti įmonių gamybinius ir sandėliavimo objektus siekiant skatinti verslo ir pramonės plėtrą Marijampolės savivaldybės teritorijoje, sukurti daugiau naujų, aukštos kvalifikacijos reikalaujančių darbo vietų.

 Valstybės valdomai energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“ priklausantis gamtinių dujų skirstomojo tinklo operatorius „Lietuvos dujos“ Panevėžio laisvojoje ekonominėje zonoje besikuriančią užsienio gamybos įmonę prie dujų tinklo prijungė triskart greičiau nei įprastai – per tris mėnesius. Dar sparčiau – vos per porą mėnesių įrengta 1,2 kilometro ilgio dujotiekio atšaka Panevėžio LEZ leis pritraukti dar daugiau investuotojų.

  6 mln. eurų investicija ir 100 naujų darbo vietų Panevėžio gyventojams – taip vienu sakiniu naujausią veiklos etapą reziumuoja prieš metus įkurtos Panevėžio laisvosios ekonominės zonos valdytojai. Pritrauktas stambus investuotojas pirmąjį statybų etapą beveik 2 hektarų sklype planuoja pradėti šį birželį, o visiškai įsikurti Panevėžyje – per trejus metus. Atšvaitus ir medicinines priemones gaminanti bendrovė „Reflektorius“ naujose, beveik 8 tūkst.

Penktadienį Šiaulių miesto savivaldybėje pasirašyta sutartis su bendrove „Krovlita“ dėl 15 mln. litų investicijų Šiaulių pramonės parke. Bendrovė „Krovlita“ priklauso vienai iš didžiausių Lietuvoje logistikos ir transporto įmonių grupių „Girteka Logistic“. Įmonių grupėje dirba daugiau nei 5500 darbuotojų, turi apie 2000 vilkikų. Įmonė išsinuomos valstybinės žemės sklypą, esanti adresu Pročiūnų g. 16, naujiems pastatams ir vilkikų stovėjimo aikštelei statyti.

Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas kreipėsi į prezidentę, ministrą pirmininką bei Ūkio ministeriją, prašydamas rasti lėšų atsiskaityti su gyventojais, kurie turi būti iškeldinti iš Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (Klaipėdos LEZ). „Jau yra paruošti ir išsiųsti raštai ir prezidentei, ir ministrui pirmininkui, ir Seimo vadovams, kalbant apie tą pačią seną problemą, apie Lypkių gyventojų iškeldinimo procedūras“, - penktadienį spaudos konferencijoje sakė V.Grubliauskas.

Žemės ūkio kooperatyvo (ŽŪK) „Pienas Lt” ketina naują pieno perdirbimo gamyklą statyti Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ). Projektui, kurio bendra vertė - 91 mln. litų, suteikta 50,8 mln. litų europinės paramos, likusi dalis bus finansuojama „Pienas Lt“ ir skolintomis lėšomis. Gamyklos darbus planuojama baigti 2014 metų liepą, o veikti ji turėtų pradėti 2014 metų pabaigoje. „Pienas Lt“ įkurtas 2008 m. Šiuo metu jo pajininkais yra 208 Lietuvos pieno ūkiai.

Šiaulių pramoninio parko pirmo etapo infrastruktūrai įrengti plyname lauke jau „užkasti“ 38 milijonai litų. Iki spalio mėnesio skubama pasirašyti dar vieną – 34 milijonų litų vertės sutartį. Parke investavo kelios įmonės. Tokį rezultatą specialistai vadina apgailėtinu.

Už 130 mln. litų – kiečiais apaugę laukai: tiek valstybės, savivaldybių ir europinių pinigų išleista įrengiant penkis naujus pramonės parkus, iš kurių kol kas naudos ne daugiau nei iš ožio pieno. Viltys, kad juose įkūrus mokesčių lengvatas suteikiančias laisvąsias ekonomines zonas (LEZ) investuotojai ims plūsti nenutrūkstamu srautu, kol kas irgi labiau panašios į fantaziją nei realybę. Į LEZ nesiveržia ne tik investuotojai.

Žemės ūkio kooperatyvas „Pienas LT”, Kauno laisvojoje ekonominėje zonoje jau pradėjęs pieno perdirbimo gamyklos statybą, pasirašė paskolos sutartį su Šiaulių banku. Bankas pienininkams skolina 10 milijonų litų, šiais pinigais bus finansuojama dalis gamyklos statybos darbų. Pieno perdirbimo gamyklos statybos rangovais kooperatyvas pasirinko bendrovę „Autokausta”. Statybos darbus, kurių vertė 31,27 mln litų, „Autokausta” planuoja baigti kitų metų liepos mėnesį.

Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje įsikūrusios bendrovės "Fortum Klaipėda" termofikacinė jėgainė antradienį pradėjo pirmuosius bandymus gaminti šilumą deginant biokurą. Šiuos bandymus pradėti leido sausio 14 d. gautas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės (TIPK) leidimas. Išbandžius jėgainę biokuru bus pereita prie paskutinio bandymo etapo, kuriame kaip kuras bus naudojamos komunalinės ir pramoninės atliekos iš Klaipėdos regiono.

Valstybei svarbiu ekonominiu projektu dar prieš šešerius metus pripažintas Panevėžio pramonės parkas – nenaudojamas 25 mln. kainavęs produktas. Ilgapirščių taikiniu tapusiam verslo inkubatoriui gyvybės turėjęs įpūsti laisvosios ekonominės zonos statusas naudos neduoda užsitęsus Ūkio ministerijos deryboms su pretendentu į jo šeimininkus. Valdyti nesiveržia Valstybei svarbiu ekonominiu projektu dar prieš šešerius metus pripažintas Panevėžio pramonės parkas – nenaudojamas 25 mln.

Užsienio ir vidaus investicijos, naujos darbo vietos ir žymus indėlis į šalies ekonomiką – tokius prioritetus renkasi Lietuva. Kad kompanijos atkreiptų dėmesį – reikia joms tai parodyti: taikyti mokesčių lengvatas, sukurti darnią verslo aplinką. Viena populiariausių ir garsiausiai aptarinėjamų formų investicijų krepšiui pildyti – laisvosios ekonominės zonos (LEZ), kurių šalyje jau yra septynios.

Į Kėdainių pramonės parką, kuris paskelbtas laisvąja ekonomine zona (LEZ), braunasi pavojingas medicinines atliekas utilizuoti pasirengusi įmonė, rašo „Lietuvos rytas“. Tačiau vietos politikai stoja piestu. Verslininkų ketinimai išaiškėjo Kėdainių rajono tarybos posėdyje, kuriame panūdo pasisakyti Kauno technologijos universiteto profesorius Gintaras Denafas.

Kuo daugiau laisvųjų ekonominių zonų – tuo geriau. Lietuvoje jau veikia 7 LEZ, tiesa, 5 iš jų dar tik de facto: norintiesiems pakloti milijonus eurų investicijų nėra su kuo pasirašyti sutarčių. Tarptautiniai konkursai dėl naujų LEZ valdymo bendrovių, panašu, įvyko tik Panevėžyje. Gal tas vienintelis kandidatas ir taps LEZ valdytoju, tačiau kitos 4 turi laukti naujų bendrovių pasiūlymų varžybų ir jų laureato.

Vakarų Lietuvoje ir aplink Vilkaviškį prieš milijonus metų susiformavo geoterminė anomalija. Čia 1–2 kilometrų gylyje yra karšto vandens prisisunkusios uolienos. Būtent šiuose kraštuose palankiausia plėtoti geoterminę energetiką, kuri ne tik neteršia aplinkos, bet ir yra daug pigesnė už, pavyzdžiui, dujų energetiką. Kol kas šalyje pastatyta viena geoterminė jėgainė Klaipėdoje.

Kinijoje su darbo vizitu viešintis Premjeras Andrius Kubilius pakvietė Kinijos verslą aktyviau investuoti į Lietuvos laisvąsias ekonomines zonas (LEZ) ir taip sukurti placdarmą Kinijos verslo plėtrai Lietuvoje ir Šiaures Baltijos regione. Kinijos Premjeras pažadėjo paraginti kinų verslininkus investuoti į LEZ.

Kiek dar mokesčių mokėtojų pinigų bus palaidota plačiuose žemės sklypuose? 53 hektarus Industrijos parkas jau „užtūpė“, tačiau išleidus dešimtis milijonų litų, ši teritorija labiau primena ganyklas ir šabakštynus, o ne klestintį pramonės rajoną. Skandalais apaugęs Šiaulių industrijos parkas dirvonuoja, tačiau miesto valdžios galvose jau subrandintas antrasis ir trečiasis jo plėtros etapai. Vienam antrajam plėtos etapui planuojama „užlaidoti“ daugiau nei 32 milijonus litų.

Praėjusiais metais Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veikiančios įmonės sukūrė net ketvirtadalį Klaipėdos apskrities ir 2,8 proc. viso Lietuvos bendrojo vidaus produkto. Bendra Klaipėdos LEZ įmonių apyvarta 2011 m. buvo 2,98 milijardo litų. Šių įmonių eksportas pernai sudarė 37,5 proc. Klaipėdos apskrities eksporto bei daugiau kaip 5 proc. viso Lietuvos eksporto. Klaipėdos LEZ duomenimis, laisvosios ekonominės zonos įmonės 2011 metais investavo daugiau nei 90 mln.

Kauno laisvoji ekonominė zona (LEZ) sulaukė stambiųjų investuotojų dėmesio – sudaryti du rekordinio dydžio LEZ istorijoje sandoriai, kurių vertė sieks 821 mln. litų. Anot LEZ vadovo, artimiausiu metu ketinama pritraukti ir daugiau investicijų. „Šiuo metu iš 534 ha LEZ teritorijos yra užimta 7 proc., tad kur plėstis tikrai turime“, – sakė UAB „Kauno LEZ valdymas“ direktorius Vytautas Petružis. Ekonominėje zonoje artimiausiu metu žada įsikurti „Fortum Heat Lietuva“ už 690 mln.

Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai ieško verslo ryšių su Vidurinės Azijos verslininkais. Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų (PPAR) verslo atstovai, vadovaujami generalinio direktoriaus Visvaldo Matkevičiaus, visą praėjusią savaitę praleido Azijos žemyne – lankėsi Uzbekistane ir bandė užmegzti kontaktus su vietos verslo atstovais.

Atsargus optimizmas sugrįžta į pasaulio ir Europos rinkas, o tai išnaudoja ir pajūrio verslininkai, kurių verslo plėtrai papildomą pagreitį suteikia Klaipėdos laisvoji ekonominė zona (LEZ). Bendra LEZ įmonių apyvarta 2011 metais buvo beveik 3 mlrd. Lt, LEZ'e veikiančios įmonės net ir krizės metu padidino darbuotojų skaičių. Be to, 80 proc. įmonių apyvartos sudarė eksportas. „Eksportuojančios įmonės – pagrindinis šalies ekonominio gyvenimo variklis.

Užp­raei­tą sa­vai­tę Šiau­lių mies­to sa­vi­val­dy­bės ta­ry­ba pa­tvir­ti­no Lais­vo­sios eko­no­mi­nės zo­nos ri­bas – 218 hek­ta­rų, ku­rie bu­vo nu­ma­ty­ti ant­ra­jam ir tre­čia­jam Pra­mo­ni­nio par­ko plėt­ros eta­pams. Po­li­ti­kai neat­siž­vel­gė į sa­vo įmo­nės „Šiau­lių oro uos­tas“ pra­šy­mą re­zer­vuo­ti uos­to priei­gas plės­tis atei­ty­je.