laurynas kasčiūnas

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas siūlo, kad visi viešojo sektoriaus darbuotojai privalėtų būti išklausę pilietinio pasipriešinimo kursą. Kaip numatyta praėjusios savaitės pabaigoje registruotoje Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymo pataisoje, šį kursą turėtų išklausyti valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį diskutuos apie galimybę Vilniuje atidaryti nekovinių dronų treniruočių trasas. „Nekovinių dronų operatoriai po tam tikrų infrastruktūrinių sprendimų Vilniuje ieško, kur galėtų būti treniruočių trasos. Žinau, kad kai kuriuos variantus yra pasiūlęs Vilniaus rajonas, mes Vilniaus mieste irgi paieškosime dronų trasų galimybių“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ragina verslus bendradarbiauti su valstybės institucijomis, aktyviau įsitraukti į krašto gynybos sistemą ir imtis lyderystės įvedant gynybos mokestį. „Visuotinumas yra vienas iš labai svarbių atgrasymo ramsčių“, – diskusijoje Seime ketvirtadienį kalbėjo NGSK pirmininkas L. Kasčiūnas.

Valstybės gynimo tarybos (VGT) patvirtiname Valstybės gynybos plane didelį vaidmenį užima ne tik krašto apsauga, bet ir piliečiai, verslo įmonės. Ketvirtadienį vykusioje konferencijoje „Verslo vaidmuo gynyboje dieną X. Kuo galėsime prisidėti“ Seimo narys ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, jog verslininkai yra labiausiai šalį nusiteikusi ginti visuomenės grupė.

Imigracijos procesą būtų galima valdyti įvedus kvotas Lietuvoje norintiems dirbti užsieniečiams, o nuolat į Baltarusiją vykstantiems šios šalies piliečiams atimant leidimus gyventi Lietuvoje, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. „Šiandien vyriausybiniame lygmenyje dirbama prie kvotų sistemos.

Politikams keliant aliarmą dėl hibridinio tipo grėsmių prieš Lietuvą, kurios galimai nereikštų NATO sutarties 5-ojo straipsnio aktyvavimo, karinė žvalgyba sako, kad neturi duomenų apie planuojamas atakas artimiausioje perspektyvoje, kurios primintų „Hamas“ ataką prieš Izraelį, kai nesiekiama okupuoti teritorijos, o norima pakenkti civiliams, sukelti šoką. Artimiausia perspektyva žvalgybininkams reiškia laikotarpį iki 6 mėnesių.

Ministrų kabinetas pritaria Seimo nario Lauryno Kasčiūno siūlymui numatyti prievolę valstybės tarnautojams išklausyti įvadinį mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo kursą. Visgi, Vyriausybė siūlo parlamentui Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko teikiamų pataisų nesvarstyti, o reikalavimą išklausyti mokymus taikyti ne tik valstybės tarnautojams, bet ir viešojo sektoriaus darbuotojams.

Dvi Lietuvos žvalgybos tarnybos kasmet skelbia viešą Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą, kuriame apibendrintai pasakoja, kas gresia mūsų šaliai iš Rusijos, Baltarusijos, Kinijos bei įvairių nevalstybinių veikėjų pusės. Šį viešą dokumentą rengia Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas, arba civilinė bei karinė žvalgybos.

Ketvirtadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai vyksta į Valstybės saugumo departamentą (VSD), kur jiems bus pristatytas naujausias grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas. „Pagal įstatymą, prieš viešą grėsmių pristatymą visuomenei, kurį daro VSD su Antruoju operatyvinių tarnybų departamentu (AOTD), Nacionalinis saugumo ir gynybos komitetas išklauso neviešo grėsmių vertinimo. Tai darome rytoj VSD.

Dėl Rusijos karinės agresijos NATO vadovybei raginant išplėsti ginklų gamybą Europoje, Lietuvos gamintojai atkreipia dėmesį į paradoksalią situaciją – pasak jų, šiuo metu galiojantis teisinis reglamentavimas stabdo bet kokius bandymus šalyje vystyti gynybos pramonę. Nors gamintojai teigia jau ne kartą sulaukę pažadų, kad situacija spręsis, teigiamo poslinkio šioje srityje nėra.

Praėjusią savaitę Vilniuje viešėjusio JAV atsargos generolo Beno Hodgeso įspėjimai, kad Lietuvai gali tekti dvi savaites gintis vienai, susilaukė krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko kritikos, esą šie pareiškimai yra „laužti iš piršto“. Tačiau Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas su A. Anušausku nesutinka ir akcentuoja, kad ministrui reikėtų ne „atmetinėti“ pastabas, o oriai išmokti reaguoti į kritiką.

Jausdama Rusijos grėsmę Lietuva nutarė įgyvendinti šaukimo reformą, kad galėtų privalomajai pradinei karo tarnybai pakviesti daugiau jaunuolių. Krašto apsaugos ministerija ir kariuomenė norėtų nebetaikyti išimčių studentams, kurie dažnai naudojasi proga atidėti karinę tarnybą, bet šiuo metu vairas Seime sukamas atgal – parlamentarai jau galvoja palikti studentus ramybėje.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį su jaunimo ir nevyriausybinių organizacijų atstovais aptars svarstomus karo prievolės pakeitimus. „Rytoj tęsime klausymus, pirmojoje dalyje daugiau dėmesio skyrėme, kaip šaukimo reforma stiprins gynybinį valstybės potencialą, o dabar kalbėsime su studentų organizacijomis, NVO, kurios turi savo nuomonę dėl reformos“, – BNS sakė NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Lietuva šiemet planuoja įsigyti didžiąją dalį inžinerinių priemonių potencialiam priešo judėjimui apsunkinti – vadinamųjų kontrmobilumo priemonių parkų numatyta per 20, sako tarnybų atstovai. Kontrmobilumui Rusijos ir Baltarusijos pasieniuose taip pat būtų naudojamos minos, paruošiami tiltai ir keliai, tolimoje perspektyvoje ketinama tuo tikslu pasienio ruožus užsodinti miškais.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sieks dar labiau sugriežtinti ribojimus rusams ir baltarusiams. Politikas ketina siūlyti panaikinti leidimus gyventi Lietuvoje reguliariai į Rusiją ir Baltarusiją grįžtantiems šių šalių piliečiams. „Matyt, reikia taikyti formulę, pagal kurią nuolatinis reguliarus grįžinėjimas būtų sąlyga, prielaida stabdyti leidimą“, – Eltai sakė L. Kasčiūnas.

Seimas po pateikimo pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma dar vieneriems metams pratęsti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams taikomas nacionalines sankcijas bei sugriežtinti į šalį atvykstančių baltarusių patikrą. Po pateikimo Ribojamųjų priemonių įstatymo pataisoms pritarta bendru sutarimu. Dabar klausimas bus svarstomas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Užsienio reikalų komitetuose.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas (NSGK) Laurynas Kasčiūnas į diskusiją dėl dronų pajėgumų šalyje plėtros įsivėlusius prezidentą Gitaną Nausėdą ir krašto apsaugos ministrą Arvydą Anušauską ragina susėsti prie bendro stalo ir išjudinti stringančius procesus. „Šioje vietoje ne kamuoliuką mėtyti vienas kitam reikėtų, o susėsti, priimti sprendimą ir išjudinti šį procesą“, – Eltai teigė L. Kasčiūnas.

Politikai ieško būdų, kaip greitai Lietuvos kariuomenėje išvystyti didelius bepiločių orlaivių pajėgumus, nors krašto apsaugos sistema į iniciatyvas reaguoja santūriai. Dronų vystymo entuziastai sako, kad Rusijos invazija į Ukrainą parodė, jog bepiločius orlaivius abi pusės sėkmingai naudoja įvairiausioms užduotims – nuo žvalgybos iki priešo taikinių naikinimo, todėl jų reikia daug ir kuo įvairesniuose vienetuose.

Seimui bus pateiktos įstatymų pataisos, kuriomis siūloma dar vieneriems metams pratęsti Rusijos ir Baltarusijos piliečiams taikomas nacionalines sankcijas bei sugriežtinti į šalį atvykstančių baltarusių patikrą. Tokioms Ribojamųjų priemonių įstatymo pataisoms praėjusią savaitę pritarė Vyriausybė. Įstatymo projektu numatoma, kad Baltarusijos piliečiai, kertantys Lietuvos sieną su Šengeno viza, pasieniečių būtų papildomai vertinami ir tikrinami dėl galimų rizikų.

Lietuva yra išsikėlusi ambiciją sukurti nacionalinę sausumos diviziją, kurioje veiktų tankų brigada, o Valstybės gynimo taryba neseniai paskelbė, kad mūsų šalis ketina pirkti vokiškus tankus „Leopard 2“. Viešumoje iškart užvirė ekspertų diskusija, ar Lietuvai labiau reikia brangių tankų, ar geriau apsiginkluoti kur kas pigesniais dronais, galinčiais atakuoti tankus, bei stipriau investuoti į oro gynybą.

Vyriausybei nusprendus Pociūnų aerodromą Prienų rajone pripažinti svarbiu nacionaliniam saugumui, o Alytaus aerodromo nutarus neįtraukti į tokių objektų sąrašą, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas išklausys tokio sprendimo motyvus.  „Išklausysime Vyriausybės išvadą, kokie sprendimai dėl vieno ir kito aerodromo, ką tai reiškia, kokie kriterijai buvo taikomi, kad vienas yra svarbus, o kitas nesvarbus“, – BNS teigė komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Vyriausybėje vykęs pasitarimas dėl gynybos finansavimo neatsakė į klausimą, kas, kaip ir kiek mokės už brangstančią krašto apsaugą. Tuo metu Lietuvos kariuomenės vadas jau skirsto Lietuvos žmones į įgalius ir neįgalius siūlyti, kam bus skiriami pinigai. Apie tai laidoje „Dienos komentaras“ atsakė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas mano, kad norint reikšmingai sustiprinti šalies saugumą, krašto apsaugai reikėtų skirti 3,5 proc. nuo bendro vidaus produkto (BVP). Politikas teigia, kad susimokėti už savo saugumą turi visi, tačiau norinčių ir galinčių svariau prisidėti gyventojų grupių indėlis galėtų būti ir didesnis.  „Jei jau (norime – ELTA) energingai judėti į priekį, tai, matyt, valstybei reikėtų skirti 3,5 proc.

Saugumo situacija Europoje pasikeitė dramatiškai, o plikomis rankomis Putino nenugalėsi – taip apie galimas grėsmes ir pasiruošimą joms kalbėjo premjerė Ingrida Šimonytė. Pati Europa turi gaminti daugiau ginkluotės, tvirtino Lietuvoje lankęsis vidaus rinkos eurokomisaras. Lietuva toliau stengiasi į šalį prisikviesti daugiau ginkluotės gamintojų iš užsienio.

Baltarusijos milicijos majoras Aliaksandras Macijevičius, kuris malšino 2020 metų Baltarusijos protestus, daugiau nei metus gyveno ir dirbo Lietuvoje. Vis dėlto, apie šį ir kitus panašius atvejus visuomenė sužinojo iš žiniasklaidos, o ne institucijų, kurios tik po rezonansinių įvykių ėmėsi veiksmų.

Rusijai vykdant brutalų karą Ukrainoje ir Lietuvos pašonėje žvanginat ginklais, mūsų politikos elitas ėmė galvoti, iš kur paimti pinigų būtinam šalies gynybos stiprinimui.

Pagrindinis Lietuvos prioritetas planuojant gynybą šiuo metu pasiruošimas Vokietijos brigados dislokavimui, sako politikai ir ekspertai. Vis dėlto karo instruktorius Andrej Šildiajev pabrėžia, kad lygiai taip pat svarbu yra dirbti su žmonėmis, kad jie norėtų ir mokėtų ginti tėvynę.

Po Valstybės gynimo tarybos šalies vadovai apsisprendė – Lietuva pirks vokiškus tankus „Leopard“, didins šauktinių skaičių iki beveik visuotinio šaukimo ir neatidėlios kariuomenės divizijos kūrimo. Tiesa, tokius planus valstybės vadovai kurpia neišsprendę esminio klausimo – už kokius pinigus visa tai bus padaryta. Mat tokiems užmojams reikia papildomų milijardų, tačiau atsakymo dėl finansavimo kol kas nė vienas politikas negali pateikti.

Kauno apylinkės teismui penktadienį nepavyko atversti bylos, kurioje už rengimąsi šnipinėti Rusijai nuteistas Algirdas Paleckis kaltinamas Seimo nario Lauryno Kasčiūno šmeižimu ir partizanų niekinimu į posėdį neatvykus pačiam parlamentarui. L. Kasčiūnas į posėdį atvykti negalėjo, nes jo vadovaujamas Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas penktadienį išvykęs į Klaipėdą. Išvažiuojamasis posėdis Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste vyksta 12–16 valandomis.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad šiuo metu vyksta konsultacijos tarp institucijų dėl galimybės Lietuvai trauktis iš kasetinių šaudmenų konvencijos ir jos „nuteikia pozityviai“. „Konsultacijos tarp institucijų vyksta ir daugiau informacijos bus pateikta pavasario sesijos pradžioj. Visos institucijos dirba vardan to, kad Lietuva būtų stipresnė ir gynybiškai geriau pasirengusi“, – po uždaro NSGK posėdžio žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad jau dabar egzistuoja potencialas smarkiai plėsti kovinių FPV (angl. first-person view – pirmojo asmens vaizdo) dronų gamybą Lietuvoje. Taip pat, anot jo, jau yra sutarta, kad kitame Valstybės gynimo tarybos (VGT) posėdyje bus apsvarstoma dronų gamybos plėtra ir integracija į kariuomenę ne tik žvalgybinėje rolėje. „Ir dabar yra įmonių, kurios gamina dronus, jos tai daro savo iniciatyva.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad siekiant sustiprinti šalies saugumą galima apsvarstyti galimybę pasienio su Rusija ir Baltarusija srityje įrengti bunkerių infrastruktūrą. „Tam tikri kontrmobilumo priemonių sprendimai jau yra padaryti – kaip, pavyzdžiui, minų įsigijimai, nuotolinių minų įsigijimai. Tačiau, manau, kad reikia eiti toliau. Estai kalba apie pasienio bunkerizaciją, kalba apie 600 bunkerių.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas prognozuoja, kad Švedija jau pavasarį taps pilnateise NATO nare, po Turkijos parlamento sprendimo dėl ratifikavimo. „Manau, kad įvyko lūžis. (...) Ir lieka (Vengrijos premjeras – BNS) Orbanas, kuris pasiuntė signalą švedams, kad jis nori pasikalbėt, manau, kad tai simbolinis momentas, kai reikės kažkokio pareiškimo, tezės, pasisakymo į Vengrijos pusę, ir tada jau Vengrijos parlamento ratifikavimas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį planuoja aptarti galimybę trauktis iš konvencijos dėl kasetinių šaudmenų draudimo. „Esame gavę Krašto apsaugos ministerijos argumentuotą pasiūlymą, kodėl reikia apsvarstyti traukimąsi iš konvencijos, kuri mus riboja. Argumentai stiprūs, kodėl mes turime susirišti rankas, kai rusai tų rankų sau nesusiriša“, – BNS sakė NSGK vadovas Laurynas Kasčiūnas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) parengė ir Valstybės gynimo tarybai (VGT) išsiuntė bepiločių orlaivių sistemų stiprinimo Lietuvos kariuomenėje koncepciją. „Mes labai tikimės, kad VGT svarstys, matome, kad bepiločių orlaivių pajėgumų stiprinimas Lietuvoje yra strateginė kryptis, kurią reikia vystyti.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) ateinančią savaitę grįš prie kasetinius šaudmenis draudžiančios konvencijos denonsavimo klausimo. Pasak komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno, tikimasi, kad sprendimą dėl šio klausimo vilkinanti Prezidentūra aiškiai pateiks savo argumentus. „Yra daug argumentų, kodėl reikėtų išeiti iš šitos konvencijos. Pagrindinis argumentas – vykstant karui, ruošiantis atgrasymui, gynybai tu sau suvaržyti rankų negali.

Vokietijos kariuomenė ruošiasi karui su Rusija. Vokiečių žiniasklaida, remdamasi slaptais dokumentais, paskelbė scenarijų, kuriame nurodo, kaip NATO gintų Baltijos šalis, jei Lietuvą užpultų Rusija. Krašto apsaugos ministras skuba raminti gyventojus: esą tokie scenarijai – pratybų kasdienybė. Vis tik, ekspertai skaičiuoja, kiek laiko rusams reiktų pasiruošti konvencinei atakai, t.y., tikram karui.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas registravo Aviacijos įstatymo pataisas, kuriomis siekiama Lietuvos šaulių sąjungos (LŠS) naudojamus bepiločius orlaivius priskirti Lietuvos kariuomenei. Pasak politiko, tai sudarytų sąlygas LŠS turimus droninius pajėgumus geriau integruoti į krašto apsaugos sistemą.

Lietuvos kariai mūšio lauke greičiausiai liktų akli – tokią išvadą daro Ukrainos fronte kariaujantis lietuvis, rusus stebintis ir naikinantis bepiločiais orlaiviais. Jis politikams Seime atvirai pasakojo apie patirtį Ukrainoje ir dūrė pirštu į mūsų kariuomenę. Esą mes neturime strategijos, kaip tinkamai integruoti ir vystyti dronų pajėgumus, pinigus leidžiame neefektyviai. Ministerija teisinasi, kad pajėgumai yra, bet jie neviešinami.

Vyriausiasis administracinis teismas atmetė baltarusių opozicijos aktyvistės Olgos Karač apeliacinį skundą, kuriuo ji bandė išsireikalauti jai anksčiau dėl VSD kaltinimų nesuteikto politinio prieglobsčio. Pasipiktinusi Karač kaltina Lietuvos valdžią susidorojimu su ja bei rėžia, kad artimiausiu metu dėl teismo sprendimo kreipsis į Europos Žmogaus Teisių Teismą. Baltarusių aktyvistė Olga Karač sulaukė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo verdikto.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkui Laurynui Kaščiūnui teigiant, jog baltarusių patekimą į Lietuvą būtina apriboti ir dėl to, kad jie neprotestavo prieš Rusijos invaziją į Ukrainą, Baltarusijos žmogaus teisių organizacijos tai neigia.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį diskutuos apie bepiločių orlaivių sistemų vystymą Lietuvos kariuomenėje. „Mums bus pristatyta, kaip bepiločių orlaivių pajėgumą kariuomenė integruoja į savo architektūrą, kokie yra artimiausi pirkiniai, kaip vyksta pilotų rengimas, kokia yra bepiločių svarba, kokia Lietuvoje situacija su radijo-elektroninėmis kovos priemonėmis“, – Eltai teigė NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Lietuvos pasieniečiai, atsikvėpę nuo nelegalų bangos, dabar ruošiasi rimtesniems pavojams. Jie treniruojasi ginklu stabdyti diversantų būrius, kurie galėtų įsiveržti į Lietuvą taip, kaip tai padarė Hamas teroristai Izraelyje. Politikai jau kalba apie tai, kad reikia skirti gerokai daugiau pinigų sienos apsaugai – pareigūnus aprūpinti kur kas rimtesniais ginklais ir net šarvuotais automobiliais.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) penktadienį diskutuos apie droninių pajėgumų Lietuvoje kūrimą. „Mes turėsime mūsų savanorio kariaujančio Ukrainoje ir dirbančio su dronais fronte Arūno Kumpio pristatymą. Tai bus Ukrainoje išmoktų pamokų pristatymas ir taip pat apsitarsime, kaip šiuos pajėgumus stiprinti Lietuvoje: kaip integruoti į visą mūsų gynybos architektūrą, gamybą“, – Eltai teigė NSGK pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Lietuvos nevyriausybininkams skundžiantis, kad vis dažniau Lenkijoje stringa Ukrainos kariams skirti siuntiniai, dviejų Seimo komitetų vadovai kitą savaitę vyks į Varšuvą ir kels klausimą dėl galimų procedūrų palengvinimų. „Gruodžio 28 dieną su (Užsienio reikalų komiteto pirmininku) Žygimantu Pavilioniu važiuojame, susitinkame su naujais Gynybos ir Užsienio reikalų komitetų pirmininkais.

Baltijos šalims siekiant užsitikrinti rotacinius sąjungininkų oro gynybos pajėgumus regione, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad dėl šio modelio įgyvendinimo „ryškesnis vaizdas“ turėtų būti kitąmet. „Kitais metais bus ryškesnis vaizdas“, – BNS trečiadienį parlamente sakė L. Kasčiūnas.

Naujausi bendrovės „Baltijos tyrimai“ skelbiami reitingai rodo, kad pastaruoju metu augo visuomenės palankumas visam būriui opozicijos politikų. Už ką apskritai rinkėjai ima labai nemėgti atskirų politikų, kaip kad nemėgstamas Gabrielius Landsbergis? „Dienos komentare“ – pokalbis su sociologe Rasa Ališauskiene. Naujausi apklausos rezultatai rodo, kad tarp politikų, kurių populiarumas pakilo daugiau nei 3–4 procentiniais punktais vyrauja centro kairės politikai.

Vokietijai ir Lietuvai pasirašant susitarimą dėl nuolatinio Bundesvesro brigados dislokavimo Lietuvoje, Vokietijos parlamento narė iš Žaliųjų partijos Sara Nanni perspėjo dėl kliūčių, kurios gali apsunkinti šį procesą. Parlamentarė teigia, kad Vokietija ir Lietuva dar nesupranta viena kitos iki galo, neturi panašaus suvokimo apie grėsmę iš Rusijos, todėl į tai reiks atsižvelgti. Ir ji nebuvo vienintelė Vokietijos atstovė, kuri įžvelgė bėdų šioje srityje.

Lietuvos kariuomenės rezerve esantis jaunuolis viešai grasino iššaudyti lietuvius ir ukrainiečius, jeigu tik gautų automatą. Be to, aiškina, kad laukia rusų okupacijos, kurią tik sveikintų. Policija jau pradėjo tyrimą. Ukrainietis Edgaras Mitrovorecas turi įdomų užsiėmimą – apsimetęs rusų gerbėju, jis internete kalbasi su įvairiais nepažįstamais žmonėmis. Juos patempia už liežuvių, kad šie papasakotų, ką iš tikrųjų galvoja apie Rusiją, Ukrainą ir Vakarus.