laurynas kasčiūnas

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas sako, kad siūlymai dėl šauktinių reformos išjudins diskusiją dėl visuotinio šaukimo idėjos. „Mano vertinimas yra rezervuotai pozityvus, nes tai pirmas žingsnis, išjudinantis diskusiją. Kad diskusijų bus daug, faktas“, – trečiadienį žurnalistams Seime sakė NSGK vadovas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) aiškinsis, kaip veikia atnaujintas sienos priedangos planas, taip pat tarsis dėl griežtesnių ribojimų Baltarusijos piliečiams.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstys dėl ribojimų Baltarusijos piliečiams prilyginimo tiems, kurie šiuo metu galioja rusams, sako komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Tai jis teigė pirmadienį aptaręs su šalies vadovu Gitanu Nausėda. „Kalbėjome, aišku, apie „Wagnerį“, kalbėjome apie mūsų pasiruošimą, kalbėjome apie Baltarusijos piliečių, Rusijos piliečių sulyginimą ribojimuose ir priemonėse, – žurnalistams po susitikimo sakė L. Kasčiūnas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad Baltarusijoje esant „Wagner“ samdiniams, kai kurių Lietuvos pasienio punktų uždarymas yra tik laiko klausimas. „Visada sakiau, kad tai (sienos su Baltarusija uždarymas – BNS) gali būti variantas, kad mes tą galime padaryti.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) nariai pritaria tankų pirkimui, komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas pabrėžia, kad sprendimo dėl tiekėjo dar nėra. „Mes išklausėme karinio patarimo, visus argumentus už ir prieš. Solidus patarimas, manau, kad jį buvo galima dar šiek tiek anksčiau organizuoti, kadangi komitete yra įvairių politinių jėgų atstovai.

„Wagner“ grėsmė Lietuvai yra rimta, mat esą Baltarusijoje esančiai grupuotei yra pernelyg didelė pagunda surengti provokaciją pasienyje. Taip pareiškė prezidentas Gitanas Nausėda po to, kai Lenkijos premjeras pranešė, kad savaitgalį apie 100 samdinių priartėjo prie Suvalkų koridoriaus. Visgi Vidaus reikalų ministerija ir Seimo Nacionalinio saugumo komiteto (NSGK) pirmininkas tikina, kad tiesioginės grėsmės Lietuvai smogikai nekelia.

Vyriausybė siūlo dar labiau plėsti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno teikiamas pataisas dėl tarnautojų ryšių su Rusija ir Baltarusija nurodymo. Pirmadienį Vyriausybė pritarė, kad deklaruojantys privačius interesus privalomai nurodytų ne tik verslo, kaip siūlo parlamentaras, bet ir kitas sąsajas Rusijoje ir Baltarusijoje.

Prie Rusijos ambasados ketvirtadienį keliolika žmonių piketavo siekiant priminti Rusijos karo nusikaltimus, paraginti Jungtines Tautas (JT) atnaujinti vieną tyrimų.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, jog krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko paskelbta informacija, susijusi su vokiškų tankų pirkimu Lietuvos kariuomenei, nestiprina šalies derybinės pozicijos.

Vilniuje, Boriso Nemcovo skvere prie Rusijos ambasados, ketvirtadienį organizuojamas piketas Rusijos karo nusikaltimams priminti ir paraginti Jungtines Tautas atnaujinti vieną tyrimų. Planuojama, kad pikete dalyvaus iki 15 žmonių. Mitingo iniciatorius, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad norima priminti apie beveik prieš metus rusų okupuotame Ukrainos Olenivkos mieste susprogdintą kalėjimą.

Rusijos politikams svaidantis grasinimais užimti Suvalkų koridorių, Lenkijos gynybos ministras Mariuszas Blaszczakas pranešė apie Lenkijos valdžios sprendimą formuoti specialųjį batalioną, kuris saugos Suvalkų koridorių pasienyje su Lietuva. Kaip reaguoja mūsų valdžia, laidoje „Dienos komentaras“ atsako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas absurdiškais vadina Rusijos prezidento Vladimiro Putino pareiškimus, neva lietuvių ir lenkų su Ukraina formuojami kariniai daliniai skirti vėliau okupuoti Vakarų Ukrainą. „Visiškas absurdas – tiktai tiek galima pasakyti neinant į gilias analizes. Putinas yra visiškoje desperacijoje bandydamas sukurti dar vieną išorinį priešą, išorinio priešo naratyvą.

Nors didžiausias Vilniaus NATO viršūnių susitikimas Lietuvoje dėmesio sulaukė dėl Ukrainos narystės NATO klausimo, yra priimta daugybė mūsų šalį ir lietuvius konkrečiai paliesiančių klausimų – šalys narės sutarė dėl bendro komunikato, kuriame yra gerų žinių ir pačiam aljansui, ir Lietuvai bei Baltijos regionui. Lietuvos politikai sako, kad susitikimo rezultatai geri, o vienintelis kartėlis – tik dėl Ukrainos.

Šiuo metu Vilniuje vyksta istorinis renginys – NATO viršūnių susitikimas. Sostinėje susirinko 31 Aljanso narė ir šalių partnerių delegacijos, atvyko ir Ukrainos delegacija. Tokio dydžio susitikimas Lietuvoje rengiamas pirmą kartą.

Tyla prieš audrą – taip galima apibūdinti konservatorių planus Viešojo saugumo tarnybą (VST) prijungti prie policijos. Nors apie šiuos planus pranešta dar prieš du mėnesius, tačiau nei į Vyriausybę, nei į Seimą oficialūs sprendimai dar nenukeliavo – maža to, pati Viešojo saugumo tarnyba ministerijai išsiuntė raštą, o jame oficialiai įvardijo, kad pertvarka gali stipriai pakenkti.

Valstybės saugumo departamentas pranešė, kad per kratas „Wagner“ būstinėje Rusijoje buvo rasti dokumentai apie informacines atakas prieš Lietuvą. Šį vasarį prezidento vyriausiasis patarėjas Kęstutis Budrys patvirtino ir karinio „Wagner” išpuolio prieš Lietuvą galimybę. Apie besikraustančios į Baltarusiją Prigožino kariaunos grėsmę Lietuvai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkuas Laurynas Kasčiūnas.

Sprendimas, ar pradėti parlamentinį tyrimą dėl pranešėjo skundo apie Valstybės saugumo departamento (VSD) veiksmus tikrinant tuo metu prezidento rinkimuose kandidatavusio Gitano Nausėdos aplinką, keliasi rudeniui, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas. „Truputėlį nusikelia, nes ir sesijos pabaiga, ir laiko procedūroms prasisukt irgi nėra, todėl mes truputėlį imam pauzę iki rugsėjo 1 dienos, liekam prie tų pačių pozicijų.

„Wagner” grupuotė apsisuko ir nebevyksta į Maskvą, nors šis jų maršas jau buvo Vladimiro Putino pavadintas valstybės išdavyste. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno nuomone, Putinas buvo pažemintas. „Baltarusija paskelbė, kad Vladimiro Putino prašymu Aleksandras Lukašenka tarpininkavo į Jevgenijų Prigožiną ir suderėtas deeskalacijos planas. Anot pranešimo, „Wagner” grupuotė stabdo Maskvos puolimą.

Kremlius turi didelių problemų – prasidėjus sumaiščiai Rusijoje, prievartos monopolis ėmė slysti Rusijos valdžiai iš rankų, sako Seimos Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. „Dar sunku vertinti kaip šie įvykiai gali baigtis, bet šįryt akivaizdu, kad Rusijos federalinė valdžia turi didelių problemų, nes prievartos monopolis – esminis bet kurios valstybės požymis – slysta iš rankų“, – šeštadienį feisbuke rašė Seimo narys.

Dėl šnipinėjimo Rusijai nuteistas Algirdas Paleckis ir toliau lieka kalėjime. Aukščiausiasis Teismas priėmė galutinį ir neskundžiamą nuosprendį – Paleckis kalėjime praleis pusšeštų metų. Nuosprendžio išklausyti į Aukščiausiąjį Teismą atvykę Paleckio bendražygiai teisme surengė cirką: trukdė teisėjui, laidė replikas apie Sovietų Sąjungą, tiek teisėją, tiek valdžią išplūdo keiksmais. Keliasdešimt dėl šnipinėjimo Rusijai nuteisto Paleckio bendražygių laukia galutinio teismo verdikto.

Birželio 19 d. LR Seimo Konstitucijos salėje vyko konferencija „1944–1953 m. partizaninio karo pradžia Lietuvoje“, kurią organizavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras kartu su Valstybės saugumo departamentu ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu. Konferencijos dalyvius pasveikino Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir Seimo Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijos pirmininkė Paulė Kuzmickienė.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) siūlys įstatyme įteisinti karo komendatūras. Pasak komiteto pirmininko Lauryno Kasčiūno, šiuo metu rengiamos atitinkamos Karo padėties įstatymo pataisos. „Rengiame įstatymo pataisas įtvirtinti komendantūrų institucijas, ko iki šiol nėra padaryta. Dabar įstatyme numatyti tik komendantai“, – BNS trečiadienį sakė jis.

Pasak Vokietijos prezidento, ginčų dėl vokiečių brigados buvimo Lietuvoje nėra, yra tik techniniai dalykai ir „namų darbai“, kuriuos turi atlikti abi valstybės. Apie tai, kodėl nesusikalbame su vokiečiais dėl brigados, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Lietuvos diplomatas Albinas Januška ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas dėl migrantų sulaikymo nebeturi reikšmingesnės įtakos sprendžiant nelegalios migracijos problemą, teigia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Anot jo, tai buvo aktualu, kai į Lietuvą pateko 4,2 tūkst. neteisėtų migrantų. „Sutikite, leisti laisvai judėti iš esmės reiškia atidaryti šliuzus nelegaliai migracijai“, – komentuodamas KT nutarimą trečiadienį BNS sakė komiteto vadovas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad parlamentinis tyrimas neišvengiamas norint atsakyti į klausimus dėl Valstybės saugumo departamento (VSD) veiksmų pagrįstumo tikrinant tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos rėmėjus. „Mane įtikino tai, kad labai daug neatsakytų klausimų. Tai reiškia, kad kas nors turi į juos atsakyti. Kadangi Generalinė prokuratūra negali kištis į žvalgybų reikalus, tą gali padaryti NSGK.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) trečiadienį aiškinsis, kas ir ko neišnagrinėjo tiriant Valstybės saugumo departamento (VSD) veiksmus dėl kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos komandos narių ir rėmėjų tikrinimo. Generalinės prokurorės Nidos Grunskienės paaiškinimų išklausyti rengiamasi po to, kai prokuratūra gegužės viduryje perdavė NSGK medžiagą, susijusią su VSD vadovų veiksmais tikrinant G. Nausėdos aplinką.

Kyjivas vis dar nepradeda plataus masto kontrpuolimo prieš Rusiją. Tačiau ar efektyvesni veiksmai karo fronte galėtų reikšti didesnes galimybes Ukrainai, sprendžiant diplomatinius klausimus dėl įstojimo į NATO? Laidoje  „Dėmesio centre“ Rytų Europos studijų centro vadovas Linas Kojala ir Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas aptarė, ko gali tikėtis Ukraina vykstant NATO viršūnių susitikimui Vilniuje.

Reaguodama į Rusijos grėsmes, NATO parengė naujus Baltijos šalių gynybos planus. Lietuvos politikai viešai džiūgauja, kad Lietuva pagal juos bus dar saugesnė nei iki šiol, tačiau pripažįsta, kad teks įdėti daug darbo ir pinigų jiems įgyvendinti. O kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys, viešai besidžiaugiantis naujais planais, labai miglotai kalba, ar galime tikėtis tvirtos paties Vilniaus gynybos.

Konservatorių lyderiai įregistravo pirmalaikių Seimo rinkimų įstatymo projektą. Gabrielius Landsbergis ir toliau laikosi savo pozicijos, kad dėl vadinamojo čekiukų skandalo būtina gauti rinkėjų pasitikėjimą iš naujo. Bet jau dabar kiti politikai kalba, kad pirmalaikiams rinkimams balsų nebus surinkta ir tai gali būti tik konservatorių viršūnių viešųjų ryšių ėjimas.

Daugiau nei pusšimtis žmonių susirinko į piketą po Seimo langais – jie baiminasi, kad Laisvės partija su partneriais gali iš anksto nepranešę į Seimo darbotvarkę įtraukti civilinės sąjungos projektą. Juo būtų įteisinta homoseksualų partnerystė. Piketuotojai ne tik tam nepritaria, bet ir nerimauja, kad laisviečiai jį jau stumia ir apgaulės būdu. Kad kolegos seimūnai naudoja melą, pripažįsta ir kiti Seimo nariai, ir sako, kad tai negarbinga kova dėl projekto, kuriam daugumos parlamente nėra.

Laisvės partija Seime apgavo dalį parlamentarų ir pasiekė pergalę – po pateikimo pavyko pritarti homoseksualų santykius reglamentuojančiam civilinės sąjungos projektui, kitaip tariant, partnerystei. Dar vakar laisviečiai su liberalais blefavo, kad iš darbotvarkės šis klausimas jau išbrauktas, nes nėra pakankamai balsų, tačiau šiandien ryte jis vėl buvo įtrauktas. O galiausiai, dalis nepritariančiųjų partnerystei išsiųsti į komandiruotes, kad jų tiesiog nebūtų salėje.

Rusijai dirbantys propagandistai Lietuvoje bando sukelti lietuvių paniką: skelbia dezinformaciją apie neva radioaktyvų iš Lenkijos čia slenkantį debesį, kuris neva atskrenda iš Ukrainos, sprogus ginklų bazei su radioaktyviomis medžiagomis. Tokią melagingą žinutę publikavo ne kartą rusišką dezinformaciją skelbęs portalas.  „Facebook'e“ šia melagiena dalinasi už šnipinėjimą Rusijai kalėjime sėdinčio Paleckio bendražygiai.

Seimo nariai ir buvę bendražygiai gėlėmis ir ovacijomis šįryt apipylė ilgiausiai iki šiol parlamente dirbusį politiką – Česlovą Juršėną. Progos net dvi. Šiandien Juršėnas švenčia 85-ąjį jubiliejų, be to, Seimas jam skyrė apdovanojimą – Aleksandro Stulginskio žvaigždę. Pasveikinti socialdemokratų veterano atvyko ir buvę šalies vadovai – Dalia Grybauskaitė, Valdas Adamkus, Vytautas Landsbergis.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad iš prokurorų pranešimo neaišku, kas ir ko neišnagrinėjo tiriant Valstybės saugumo departamento (VSD) veiksmus dėl kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos komandos narių ir rėmėjų tikrinimo. „Esant tokioms išvadoms, artimiausiame NSGK posėdyje kviesimės prokuratūros atstovus, kad jie detaliau papasakotų to patikrinimo, kurį atliko, rezultatus.

Praėjus daugiau nei metams nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje pradžios, Seime parlamentarus šauliai mokė pilietinio pasipriešinimo įgūdžių. Mat iškilus karo grėsmei ar karo padėties atveju, parlamento veikla – gyvybinė šalies funkcija, ir į posėdį išrinktieji turėtų susirinkti. Šauliai politikus mokė ir išgyvenimo – rišti turniketus, atlikti kitas skubios medicinos procedūras, susikrauti išgyvenimo krepšius, o taip pat – kaip naudotis ginklais.

Trečiadienį uždarame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdyje pristatyti Baltijos šalių gynybos planai. Lietuvos atstovai tikina, kad juos NATO gynybos planai tenkina, svarbu dabar tiek Lietuvai, tiek sąjungininkams paruošti savo pajėgumus regiono gynybai nuo priešo agresijos. NATO prieš kurį laiką parengė naujus regioninius gynybos planus, apimančius Baltijos šalis ir Lenkiją, ir juos pristatė NATO valstybių atstovams.

Seime trečiadienį parlamento nariams bus rengiami pilietinio pasipriešinimo ir mobilizacijos mokymai. „Turėsime Šaulių sąjungos vadą, kuris pristatys patį pilietinio pasipriešinimo ir ginkluoto, ir neginkluoto, t. y. kaip civilinės gynybos koncepciją, kaip mes matome tą bendrą paveikslą, koks yra Šaulių sąjungos vaidmuo.

Naciai pasižymėjo metodiškai naikindami kitas tautas, o apie Holokaustą žino visas pasaulis. Tačiau rusai tai darė dar šimtus metų iki Hitlerio ir jų galvose Rusijos viršenybė prieš kitas tautas seniai įsišaknijusi, o Putino režimas sėkmingai perėmė iš Hitlerio daugybę kitų dalykų. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže.

Ar gali būti, jog už mokesčių mokėtojų milijonus, Krašto apsaugos ministerija perka baltarusišką optinę stebėjimo įrangą, kuri keliaus į Ukrainos frontą? Paskelbus konkursą termoviziniams žiūronams pirkti, laimėjo įmonė, kurios sąsajos veda tiesiai į Baltarusiją – lietuviška įmonė gamina gaminius, kurie kone identiški baltarusiškiems, o jos steigėjų sąraše – net 5 Baltarusijos piliečiai.

Rusijos agresijos akivaizdoje valstybės vadovai sutarė kariuomenėje kurti diviziją. Tai reiškia, kad turės būti daugiau karių, daugiau kareivinių ir treniruočių objektų, taip pat perkama ir daugiau ginkluotės. Ambicijos nemažos, šiam reikalui Lietuva turėtų pirkti ir tankus. O konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis vėl prakalbo apie visuotinio šaukimo idėją.

Neužtenka įšaldyti sankcionuoto rusų ir baltarusių turto bei lėšų, reikia juos konfiskuoti ir perduoti ukrainiečiams, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas.

Prezidentas Gitanas Nausėda susitikęs su Vokietijos kancleriu, sako, kad pavyko išspręsti ramybės nedavusį ginčą dėl vokiečių brigados Lietuvoje. Nausėda paaiškino, kad su Olafu Scholzu sutarė, jog vokiečiai savo karius į Lietuvą siųs, nors dar iki šiol Berlyno diplomatai ir politikai aiškino, kad mūsų šaliai priskirti kariai budės Vokietijoje. Dalis konservatorių jau sveikina Nausėdą su diplomatine pergale, bet ekspertai šampano šauti dar neskuba.

Kone šimtas žmogaus teisių aktyvistų po Prezidentūros langais piktinasi, kad pasieniečiai ir toliau apgręžinės nelegaliai į Lietuvą bandančius patekti migrantus. Kaltinimai skrieja ne tik prezidentui Nausėdai. Kandžios aktyvistų replikos pasiekė ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką Lauryną Kasčiūną bei vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę. Protestuotojai šiuos politikus vadina fašistais, rasistais ir netgi siūlo juos deportuoti. „Gėda, Nausėda.

Ketvirtadienio ryte paskelbta, kad Lenkijoje rastos raketos nuolaužos su rusiškais užrašais. Trečiadienį Vokietijos oro pajėgos pranešė, kad jų ir Didžiosios Britanijos naikintuvai kilo palydėti virš Baltijos jūros pastebėtų Rusijos žvalgybinių lėktuvų. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad nereikia skubėti su išvadomis ir palaukti tyrimo atsakymų, tačiau tai tik dar labiau signalizuoja, kad turime stiprinti šalies oro gynybą.

Seimas priėmė įstatymą, kuriuo įteisino nelegalių migrantų išstūmimus iš Lietuvos teritorijos. Iki šiol tai buvo daroma ministrės arba Vyriausybės sprendimais, bet, anot konservatorių, norint apsaugoti Lietuvos sienas, įstatymas buvo būtinas. Nors kritikai atkerta, kad dabar siena atsitvėrėme nuo tarptautinės teisės, o numatytos išimtys, kad gali būti įleidžiami pažeidžiami žmonės – neveikia.

Valstybė valstybėje. Pasirodo, Lietuvos Respublikoje yra suvereni Lietuvos valstybė, turinti netgi prezidentą. Tiesa, panašu, kad jis pats save ir išsirinko prezidentu. Apsišaukėlis „prezidentas“ kviečia ne tik kurti suverenią Lietuvą, bet ir registruotis žmones į taikos palaikymo Lietuvoje karo policiją, o už tai žada į rankas sumokėti net 2 tūkstančius eurų. Ypač laukia žmonių, turinčių ginklų.

Savigynai, medžioklei ar sportui ginklą norintys įsigyti asmenys privalėtų išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą, siūlo Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Jis trečiadienį registravo tai numatančias Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisas. Jose siūloma, kad išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą reikėtų norint įsigyti medžioklei, sportui, savigynai, mokymui skirtus A ir B kategorijos ginklus, jų šaudmenis.

Greitai mobilizavusi Seimo opozicija ir valdantieji vienbalsiai sutarė prezidento Gitano Nausėdos vetuotą projektą svarstyti iš naujo. Tai reiškia, kad Seimas po prezidento kritikos dar nepalaidojo įstatymo, numačiusio kur kas griežtesnius ribojimus rusams, bet ne baltarusiams. Prezidentas siekia, kad ribojimai griežtesni turi būti taikomi abejoms tautoms. Vis dėlto parlamentarai prognozuoja, kad savaitės pabaigoje Nausėdos veto bus atmestas.

Lietuvoje vieši iš okupantų nelaisvės ištrūkę Ukrainos „Azov“ pulko kariai, kurie pasakoja, kaip iki paskutinio momento gynė rusų užpultą Mariupolį. O Ukrainos karių artimieji prašo Lietuvos diplomatų pagalbos siekiant sugrąžinti Rusijos nelaisvėje esančius ukrainiečius. Jų iš viso gali būti net 10 tūkstančių. Tiesa, susigrąžinti Ukrainos gynėjus trukdo pati Rusija, mat neįtraukia jų į karo belaisvių sąrašą.