laurynas kasčiūnas

Antradienį prie Seimo susirinko keli tūkstančiai mitinguotojų, pasipiktinusių Vyriausybės ribojimais nepasiskiepijusiems asmenims. Įsiaudrinę protesto dalyviai naktį sukėlė riaušes, kuriose nukentėjo 18 pareigūnų. Kai kurie vadina šį smurto protrūkį kruopščiai suorganizuotų veiksmų padariniu. Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualijų laidos „Dienos pjūvis“ pokalbis su Seimo nariu Laurynu Kasčiūnu ir politologe Rima Urbonaitė.

Antradienį prie Seimo tūkstančiai žmonių protestavo prieš Vyriausybės paskelbtus ribojimus nepasiskiepijusiems ir neturintiems galimybių paso. Dieną – aikštėje iškeltos kartuvės ir šūksniai, reikalaujant atsistatydinti visai Vyriausybei, naktį – riaušės, akmenų, butelių mėtymai į pareigūnus ir tarnybinius automobilius, ašarinės dujos. Tėvynės sąjungos– Lietuvos krikščionių demokratų partijos narys Laurynas Kasčiūnas sako, kad tai galėjo išprovokuoti ir kai kurių politikų pasisakymai.

Antradienio vakarą ne visi Seimo nariai išvyko po posėdžio namo. Kaip naujienų portalui tv3.lt pasakojo Jurgis Razma, jis eiti niekur neketina ir lauks žinių iš lauke riaušes valdančių pareigūnų. Kiek po 23 val. jis patikino, kad Seime yra ir daugiau parlamentarų, tačiau kiek tiksliai pasakyti negalėjo. Pasak J. Razmos, daugiausia likusių Seime politikų yra tie, kurie į parlamentą atvyko su automobiliais, nes atėję pėsčiomis iš jo galėjo išeiti anksčiau.

Konservatorius Laurynas Kasčiūnas tikina, kad Lietuvai pasienyje su Baltarusija pastačius tvorą, Lietuva taps pirmąja regiono valstybe, kuri turi tokį solidų fizinį barjerą. Politikas įsitikinęs, kad ateityje tvora leis nuo Lietuvos nukreipti būsimus nelegalios migracijos srautus.

Ketvirtadienį atnaujintas koncertinos tiesimas pasienyje su Baltarusija. Darbai Druskininkų pasienio ruože turėtų būti atnaujinti po pietų. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė sako, kad svarbiausi pasienyje yra 95 kilometrai, tačiau šiuo metu koncertinos turima tik 20-iai. „Koncertinos tiesimas – tai viena svarbiausių užduočių šiuo metu, kuriai skiriama daugiausia dėmesio ir maksimalios pastangos.

Ketvirtadienį Vyriausybėje parlamentinių frakcijų lyderiams pristatytas fizinės tvoros, numatomos statyti Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, projektas. Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad tvora yra brangus projektas, tad būtinas pritarimas tų žmonių, kurie sprendžia dėl valstybės biudžeto – Seimo narių. Vyriausybės vadovė taip pat pabrėžė, kad nors tvoros statybų procesas turi būti maksimaliai skaidrus, fizinis barjeras pasienyje su Baltarusija turi iškilti maksimaliai greitai.

Nacionalinis susivienijimas pirmadienį pateikė savo veiksmų planą, kaip esą šaliai reikėtų kovoti su užklupusia migrantų krize. Politikai ir specialistai sako, kad siūlymas griebtis tokių kraštutinių priemonių peržengia sveiko proto ribas. Nacionalinis susivienijimas savo „Facebook“ paskyroje pateikė 10 žingsnių, kaip suvaldyti migrantus. Tarp jų buvo paminėtos net mirtinos priemonės.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sako, kad rudenį planuojamų „Zapad“ pratybų metu Lietuva tikisi išvengti ginkluotų Baltarusijos provokacijų. Vis dėlto jei tokių atsirastų, Lietuva, pasak ministro, yra pasiruošusi bet kokiai įvykių eigai. Antradienį prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su krašto apsaugos ministru Arvydu Anušausku ir Lietuvos kariuomenės vadu Valdemaru Rupšiu. Po susitikimo surengta spaudos konferencija.

Pirmadienio vakarą vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės pasirašytas sprendimas leido valstybės sieną saugantiems pareigūnams naudoti psichinę ir fizinę prievartą prieš neteisėtus migrantus. Trečiadienį įsigaliosiančiame dokumente nurodyta institucijoms, užtikrinančioms ir padedančioms užtikrinti Lietuvos valstybės sienos su Baltarusija apsaugą, pasirūpinti, kad asmenys išorės sieną sausumoje kirstų tik per pasienio kontrolės punktus.

Lietuva dar turi kozirių migrantų krizei spręsti, TV3 Žinių „Dienos komentare“ sako Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Anot politiko, Seimo priimtos įstatymo pataisos dėl migrantų turėtų artimiausiu metu duoti rezultatų, tačiau yra ir kitų sprendimų, kurie pasiųstų aiškų signalą svetur.  Apie tai ir daugiau L. Kasčiūną „Dienos komentare“ kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas sako, kad nepaprastosios padėties įvedimas gali būti svarstomas siekiant suvaldyti migrantų krizę. Pasak L. Kasčiūno, tokiu atveju pasienio kontrolę perimtų kariuomenė ir patekimas į Lietuvos teritoriją būtų neįmanomas.

Seimo Nacionalini saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad protestavusieji prie Rūdninkų poligono norėjo tik imituoti vietos gyventojų nepasitenkinimą dėl neteisėtų migrantų apgyvendinimo. „Minėtas incidentas labiau priminė provokacinį veiksmą, kuriuo norėta sukelti vaizdą neva prasideda kažkoks chaosas organizuojant migrantų laikiną apgyvendinimą ir tik imituojant vietos gyventojų nepasitenkinimą“, – feisbuke pirmadienio vakarą parašė L. Kasčiūnas.

Sprendžiant, kaip suvaldyti iš Baltarusijos plūstantį nelegalių migrantų srautą, vis daugiau kalbama, kaip Lietuvai pavyks suderinti tiek savo sienos apsaugą, tiek žmogaus teises. Ir nors pripažįstama, kad šis procesas kelia ne vieną iššūkį Lietuvos nacionaliniam saugumui, užsienio reikalų viceministras Arnoldas Pranckevičius tikina, kad šioje situacijoje Lietuva gali įžvelgti ne vieną galimybę.

Nelegalių migrantų krizė Lietuvoje trunka jau daugiau nei mėnesį, o apgyvendinti pabėgėlius sutikusios savivaldybės pasigenda centrinės valdžios pagalbos ir veiksmų. Lazdijų rajono merė Ausma Miškinienė sako sulaukianti nuolatinių gyventojų pranešimų ir nuogąstavimų dėl jų teritorijose sutinkamų nelegalų. Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualijų laidoje „Dienos pjūvis" kalbėjo Lazdijų rajono merė A. Miškinienė ir Seimo narys Laurynas Kasčiūnas.

Antradienį į neeilinę sesiją susirinkęs Seimas priėmė rezoliuciją, kuria neteisėta migracija pripažinta hibridine agresija. Rezoliuciją pateikęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pasiūlė keturias priemones, kuriomis vadovaujantis būtų sprendžiamas į Lietuvą plūstančių nelegalių migrantų klausimas. Pokalbis su L. Kasčiūnu – TV3 žinių „Dienos komentare“. Šiandien Seime virė diskusijos dėl rezoliucijos dėl hibridinės agresijos atrėmimo.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas įvertino kilusius neramumus Užsieniečių registracijos centre. Jis teigė, kad pareigūnai elgėsi itin profesionaliai neutralizuodami riaušininkus, tačiau įspėjo nelegalius migrantus, kad tokie jų veiksmai nebus toleruotini.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigė, kad nelegalią migraciją reikia stabdyti jau tose šalyse, iš kurių atvyksta nelegalūs migrantai. Visgi, politiko teigimu, negalime atmesti ir fizinio barjero – apsauginės tvoros – statybos idėjos. „Matome visi kartu, kad iš esmės režimas bando vis naujas ir naujas provokacijas, galime jas pavadinti hibridinėmis provokacijomis.

Mindaugo Puidoko asmenybė vertintina įvairiai ir jo interpretacijos gali būti politiškai pagrįstos, kad nukreiptų dėmesį nuo tyrimo, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Seimo narys nėra linkęs daryti skubotų išvadų apie ketvirtadienį prieš M. Puidoką galimai panaudotą Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) pareigūnų smurtą. Apie šią situaciją TV3 Žinių „Dienos komentare“ Seimo narį L. Kasčiūną kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius.

Baltarusijos diktatorius Aliaksandras Lukašenka pagrasino, kad Lietuvą užtvindys nelegalūs migrantai. Panašu, kad jo žodžiai pildosi. Šiuo metu nelegalių migrantų srautas yra dvigubai didesnis nei praėjusiais metais, o už patekimą į Lietuvą migrantai iš Artimųjų Rytų moka dešimtis tūkstančių eurų. Šis klausimas aptartas trečiadienį vykusiame Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje (NSGK). „Rimtas klausimas, aktualus klausimas.

Seimas užkirto kelią nepatikimiems gamintojams ir tiekėjams Lietuvoje dalyvauti elektroninių ryšių rinkoje, pirmiausia diegiant 5G mobilųjį ryšį.   Seimas antradienį priėmė dviejų – Elektroninių ryšių bei Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos – įstatymų pataisas.  Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas tvirtino, kad 5G ryšysyra ne tik Lietuvos technologinė ateitis – jis kels ir įvairių saugumo rizikų.

Ekspertai teigia, kad sekmadienį įvykęs incidentas jau nebėra dar viena raudonoji linija, kurią peržengė Baltarusija, o veikiau įprasta režimo veikimo taktika. Visgi šis precedentas siunčią įspėjimą ne tik Rusijos ir Baltarusijos opozicionieriams, bet ir Lietuvos pareigūnams, kad šie negali jaustis saugūs sėdėdami lėktuve ir juos gali ištikti R. Pratasevičiaus likimas. Sekmadienį priverstinai nutupdytas bendrovės „Ryanair“ lėktuvas skridęs iš Atėnų į Vilnių.

Seime vis daugiau pritarimo sulaukia valdančiųjų siekis dar labiau suvaržyti galimybes šalies energetikos projektuose dalyvauti užsienio ir Lietuvos įmonėms, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusioms su Astravo atomine elektrine (AE).  Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisija ketvirtadienį pritarė griežtinimus numatančių dviejų įstatymų – Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos bei Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrin...

Vakcinacija dar kartą parodė, kad gausiai tautinių mažumų apgyvendinti pietryčių Lietuvos regionai itin imlūs Rusijos propagandai ir dezinformacijai. Siūloma sukurti plačią auditoriją apimsiantį televizijos kanalą, kuris pasiūlytų unikalų ir kokybišką pramoginį turinį, dėl kurio Lietuvos tautinių mažumų atstovai neperjungtų į rusiškus kanalus.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas šią savaitę kreipėsi ir rusus, ir į Vakarus teigdamas, kad kas perpildys Kremliaus kantrybės taurę – sulauks negailestingo atsako. Daug nerimo kėlė Rusijos kaupiamos didžiulės karinės pajėgos Ukrainos pasienyje, tačiau, panašu, kad Kremlius atsitraukė. Ekspertų teigimu, nors Ukrainos visuomenė per pastaruosius metus kardinaliai pasikeitė, narystė NATO šiai šaliai dar tolima svajonė, o Rusija ir toliau stengsis išlaikyti varginančią pato situaciją.

Seimas ketvirtadienį po pateikimo pritarė pataisoms, uždraudžiančios nepatikimiems gamintojams ir tiekėjams Lietuvoje dalyvauti elektroninių ryšių rinkoje, ypač diegiant 5G infrastruktūrą. Parlamentarai po pateikimo bendru sutarimu pritarė siūlomoms pataisoms. Kad jos įsigaliotų, Seimas turės balsuoti dar du kartus. „Lietuva, kaip ir visas pasaulis, žengia į naują technologinį etapą – 5G ryšio diegimą. 5G ryšys suteiks mūsų gyvenimams daug įvairių naujų galimybių.

Lietuvoje pradėjus diegti 5G ryšį, valdantieji siūlo naujos technologijos diegimą vertinti per nacionalinio saugumo kriterijus, o nepatikimų tiekėjų neprileisti prie šaliai svarbių objektų. Pasak Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininko Lauryno Kasčiūno, tokiu būdu siekiama užkirsti kelią Kinijai per 5G technologijas ateiti į Lietuvą. Plačiau apie tai NSGK pirmininką L. Kasčiūną TV3 Žinių „Dienos komentare“ kalbino Vladimiras Laučius.

Šalyje pradėjus diegti 5G ryšį, valdžia nusitaikė į jo reguliavimą. Valdantieji siūlo naujos technologijos diegimą vertinti per nacionalinio saugumo kriterijus, o nepatikimų tiekėjų neprileisti prie šaliai svarbių objektų.

Koronavirusas ir pandemija išryškino, kad neturime geros krizių valdymo sistemos, Rusijos karinis pranašumas pastaraisiais metais nuėjo į priekį, o vis didesne grėsme Lietuvai tampa už tūkstančių kilometrų esantis Azijos drakonas – Kinija. Laurynas Kasčiūnas siekia, kad per šią kadenciją atsirastų integruotas krizių valdymo centras ir atnaujinta Nacionalinio saugumo strategija ir prideda, kad vertybiniais ginčais dėl Stambulo konvencijos ar partnerystės įteisinimo netruks pasinaudoti Rusija.

Tarptautinio saugumo forumo hibridinėms grėsmės aptarti dalyviai joms atremti siūlo nuo kitokios krizių valdymo sistemos iki siekio pritraukti daugiau Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) investicijų į Lietuvą.

Pasaulinė Covid-19 pandemija įnešė sumaišties ne tik į Lietuvos socialinį ar ekonominį gyvenimą, bet ir kelia grėsmę šalies nacionaliniam saugumui. Lietuvos žvalgyba mato, kad Kremliaus brukama propaganda daro įtaką Lietuvoje kylantiems judėjimams prieš kovos su koronavirusu priemones ir skiepus.

Turbūt nėra žmonių, manančių, kad valstybė neturi ginti moterų nuo smurto, menkinimo ar diskriminacijos. Vis dėlto bet koks bandymas smurto apibrėžimą ir bausmes už jį įtvirtinti dokumentu atsimuša į sieną. Bene aštuonerius metus Lietuvoje netyla kalbos apie vadinamąją Stambulo konvenciją, kuri užkirstų kelią smurtui prieš moteris. Jos kritikai gąsdina, kad įtvirtinus dokumentą bus įteisinta trečioji lytis, tos pačios lyties asmenų santuoka bei pamokos apie du princus mokyklose.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko rinkimuose dalyvaus vienintelis kandidatas – dabartinis partijos lyderis Gabrielius Landsbergis, kiti atsisakė jo naudai. Partijos Priežiūros komitetas penktadienį spręs, kaip elgtis tokioje beprecedentėje situacijoje. Šio komiteto pirmininkas Valdas Benkunskas BNS sakė siūlysiąs, kad TS-LKD taryba patvirtintų G. Landsbergį partijos pirmininku dar ketveriems metams.

Paramos partnerystės įstatymo projektui bus ieškoma tiek valdančiųjų, tiek opozicijos gretose, sako Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. „Valdančioj koalicijoj esam sutarę, kad partnerystės klausimas turės būti sprendžiamas Seime ir ieškosime palaikymo ne tik savo gretose, bet ir opozicijos gretose, nes tokie žmogaus teisų klausimai geriausia, kad būtų sprendžiami ne vieno balso persvara, o platesniu palaikymu“, – interviu Lietuvos radijui trečiadienį sakė Seimo pirmininkė.

Lietuvos Vyriausybė trečiadienį šaukia specialų posėdį, kuriame svarstys, ar uždrausti Kinijos įmonės „Nuctech“ rentgeno patikros įrangą šalies oro uostuose dėl galimos grėsmės nacionaliniam saugumui. Tokio pobūdžio sandorius tikrinanti vyriausybinė komisija praėjusį mėnesį padarė išvadą, kad įmonės „Nuctech“ bagažo rentgeno patikros įrangos diegimas šalies oro uostuose neatitinka nacionalinio saugumo interesų.

Įtraukus į „juodąjį sąrašą“ Filipą Kirkorovą, panašu, kad durys į Lietuvą užsivers ir didesnei daliai Rusijos atlikėjų. Planuojama neįleisti į Lietuvą gegužę mūsų šalyje turėjusio koncertuoti vyrų choro iš Maskvos.

Valdantieji ketina dar labiau suvaržyti galimybes šalies energetikos projektuose dalyvauti užsienio ir Lietuvos įmonėms, tiesiogiai ar netiesiogiai susijusioms su Astravo atominės elektrinės (AE) veikla.  Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas trečiadienį pranešė su dar keliais parlamentarais Seime ketinantis registruoti tai numatančias dviejų įstatymų pataisas, jos įsigaliotų nuo liepos.

Jau ankstyvą pavasarį Seimas ketina suremti ietis dėl įstatymo, kuris įteisintų tos pačios lyties asmenų sąjungas Lietuvoje. Metai iš metų šio įstatymo oponentai pasiekia, kad civilinė partnerystė taip ir neišvystų dienos šviesos. Tačiau ir dalis politikų, ir politologai pastebi, kad pamažu visuomenės nuomonė šiais klausimais keičiasi, todėl, galimas daiktas, naujasis Seimas įteisins homoseksualių porų sąjungas Lietuvoje.

Kinijos ambasada Lietuvoje pareiškė, kad Vyriausybės komisijos sprendimas blokuoti kiniškos rentgeno patikros įrangos diegimą šalies oro uostuose yra nulemtas politinių motyvų ir bus nenaudingas pačiai Lietuvai. Diplomatinė atstovybė komentare BNS teigė, kad bendrovės „Nuctech“ saugumas ir patikimumas pripažįstamas visame pasaulyje.  „Lietuvos Vyriausybės komisijos sprendimas blokuoti ją Lietuvos oro uostuose akivaizdžiai nulemtas politinių motyvų. Tai bus praradimas Lietuvai.

Ne tik Rusija ir Kinija, kaip įprasta girdėti, šį kartą laikomos grėsme Lietuvos nacionaliniam saugumui. Išskirdamas penkias grėsmes šalies saugumui, Seimo narys Laurynas Kasčiūnas be šių valstybių mini dar ir Covid-19 pandemiją, Baltarusijos santykius su Rusija bei Europos Sąjungą kamuojančias problemas.  Ketvirtadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas pateikė prognozes Lietuvos saugumo ir gynybos politikai 2021 metams.

Trečiadienį ryte prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Valstybės gynimo taryba. Susitikimo metu aptarta krizių valdymo sistema, karinių pajėgų vystymo prioritetai. Prezidentūros teigimu, šalyje valdant ekstremalias situacijas trūksta lyderystės. Dėl to planuojama atnaujinti valstybės gynybos koncepciją, steigti Nacionalinį krizių valdymo centrą.

Du Seimo komitetai pritarė projektui, pagal kurį nustatomi aiškūs kriterijai, kuomet užsienio kultūros veikėjai galėtų būti neįleidžiami į Lietuvą. Draudimas galiotų asmenims, kurie viešai palaiko ir propaguoja autoritarinius režimus.

Kultūros sektorius pasipiktino, kad Rusijos atlikėjų koncertus Lietuvoje planavusios įmonės pasirodymams neįvykus iš viso sulaukė apie 30 tūkst. eurų kompensacijos iš valstybės. Tačiau Kultūros ministerija tvirtina, kad šiuo atveju negalėjo neskirti paramos, nes tam neturėjo jokių teisinių svertų. Seimo Kultūros bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetai antradienį aptarė, kodėl Kultūros taryba iš viso skyrė maždaug 30 tūkst.

Krašto apsaugos ministerija (KAM) siūlo diskursą kreipti į patikimus technologijų tiekėjus, užuot koncentravusis ties nepatikimų identifikavimu, sako viceministras Margiris Abukevičius. Pasak M. Abukevičiaus, sudaryti patikimų tiekėjų sąrašą yra sudėtingiau, tačiau orientuojantis ties nepatikimų tiekėjų išaiškinimu procesas tampa šaudymu į taikinius – jų nuolat atsiranda naujų. „Norėčiau akcentuoti, kad mes norėtume diskursą kreipti nuo nepatikimų į patikimus gamintojus.

Seimo narys, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas išreiškė viešą pasipiktinimą dėl teikiamų kompensacijų įmonėms, kurios Lietuvoje organizavo atlikėjų, garbinančių Vladimiro Putino politinį valdymą, koncertus. Lietuvos kultūros taryba paskyrė daugiau kaip 30 000 eurų kompensaciją žmonėms, kuriems nepavyko į Lietuvą atvežti Filipo Kirkirovo ir Michailo Šufutinskio.

Prieš metus Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas nustatė diagnozę NATO – karinį aljansą ištiko smegenų mirtis. Pats aljansas suskubo stengtis įrodyti, kad gandai apie mirtį yra gerokai perdėti.

Trečiadienį prie Kapitolijaus įvyko tai, ką viešojoje erdvėje ne vienas vadino „juoda diena Amerikos demokratijai“. Prezidento Donaldo Trumpo šalininkai įsiveržė į Kapitolijų prieštaraudami rinkimų rezultatams ir taip sukėlė smurto protrūkį, kuris pareikalavo ir aukų. Mūsų šalies ekspertai teigė, kad nors neramumų Vašingtone galima buvo tikėtis, jų rezultatas nustebino, o D. Trumpo veiksmai ir šalies ateitis kelia nemažai klaustukų.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas sako, kad Lietuvai reikės keisti komunikaciją dėl Astravo atominės elektrinės (AE) ir jos gaminamos elektros boikoto.    „Teks truputį keisti poziciją dėl to, kas vyksta šiandien. Reikės keisti žinutes ir europinėms institucijoms“, – po komiteto posėdžio, kur svarstyta situacija dėl Astravo AE, BNS teigė Laurynas Kasčiūnas.

Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas penktadienį kreipėsi į vyriausybinę komisiją, prašydamas įvertinti, ar Kinijos valstybės valdomos įmonės siekis įrengti rentgeno patikrą Lietuvos oro uostuose nekelia grėsmės šalies nacionaliniam saugumui.

Į premjeres teikiama Ingrida Šimonytė pateikė daugumos kandidatų į ministrus sąrašą, neatskleidė tik vienos pavardės. Trečiadienį ji susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda aptarti Vyriausybės formavimo procesą, o po to paviešino ir kandidatų sąrašą. Kandidatė į premjeres I. Šimonytė pažymėjo, kad dėl šių kandidatūrų galutinio sutarimo su prezidentu dar nėra. I. Šimonytė neįvardijo vienintelės kandidatūros į Žemės ūkio ministeriją.