laurynas kasčiūnas

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad žiniasklaidoje pasirodžiusi informacija, kad Vokietija atsisako planų dislokuoti Lietuvoje karius yra interpretacija ir dėl to nereikėtų panikuoti. Antradienį „Financial Times“ pasirodė informacija, kad Berlynas siūlo 3,5 tūkst. karių brigadą dislokuoti ne Lietuvoje, bet Vokietijoje, esant poreikiui ji esą skubiai galėtų būti permesta į Baltijos šalis. L. Kasčiūno teigimu, tai – tik startinės pozicijos.

Aiškėja vis daugiau detalių apie mįslingą iš Lietuvos pakilusį ir Europoje sąmišį sukėlusį lėktuvą: Lietuvoje registruotas 60 metų senumo orlaivis perskrido 7 šalis neturėdamas skrydžio plano, išjungęs atsakiklį, o jo lydėti kilo Vengrijos, Jungtinių Valstijų ir Rumunijos naikintuvai. Ima aiškėti, kad lėktuvu apskritai nebuvo galima skristi, nes jis neturėjo tinkamų dokumentų.

Pastaruoju metu kiekvienas Vladimiro Putino pasirodymas viešumoje tampa jo blogėjančios išvaizdos ir galimos sunkios ligos apkalbų objektu. Įvairūs viso pasaulio leidiniai ir analitikai spėlioja ar Rusijos prezidentas serga sunkia onkologine liga ir kas po Putino mirties bus jo įpėdinis? Kokia ateitis laukia Kremliaus režimo, svarstė laidos „Karštai su tv3.lt“ pašnekovai.

Lietuva pagal karinę paramą Ukrainai, skirtingais skaičiavimas, yra penkioliktuke, o norėtųsi ją matyti dešimtuke, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas. „Esminis strateginis imperatyvas – ukrainiečiai kaunasi už mus savo žemėje, kiekviena diena, savaitė, kai Rusijos kariuomenė turi problemų, patiria didžiulių nuostolių, atitolina bet kokio karinio konflikto galimybę Baltijos šalyse“, – po uždaro Seimo NSGK posėdžio žurnalistams sakė L. Kasčiūnas.

Baltarusijai iki šių metų pabaigos pratęsus bevizį režimą Lietuvos piliečiams, politikai svarsto imtis socialinės kampanijos ir įspėti vykstančiuosius apie grėsmes.

Putino propaganda gegužės 9-ąją išnaudoja savo imperializmui skleisti ir pateisinti kitų šalių būsimas okupacijas. Esą jie gina savo istorines žemes, tačiau patys istoriją klastoja nė nedvejodami. Kokie tikrieji gegužės 9-osios mitai ir kiek rusai už pergalę prieš Hitlerį skolingi amerikiečiams, papasakojo laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbinti ekspertai.

Artėjant gegužės 9-ajai Lietuva pradėjo valytis nuo sovietinių paminklų. Tačiau tai įpykdė nemažą dalį visuomenės, kurie teigia, kad taip išniekinamas kare galvas padėjusių karių atminimas. Prieš pasisako net ir tremtyje gimęs Vytenis Povilas Andriukaitis, raginantis vengti galimų provokacijų.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas lankosi Paryžiuje, kur su kolegomis prancūzais kalba apie NATO rytinio flango stiprinimą. Anot politiko, svarbiausia šiuo metu yra įtikinti sąjungininkus, kad Lietuvos viduje reikia daugiau pajėgumų, mat tik tai padės atgrasyti galimus agresorius ir nebūti atkirstiems nuo NATO.

Kiekvienas pilietis turi daugiau mažiau žinoti savo vaidmenį galimos karinės invazijos atveju, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) vadovas Laurynas Kasčiūnas. „Mes vadovaujamės visuotinės gynybos principu, kad ginasi ne tik mūsų kariuomenė, bet ir tauta, kiekvienas pilietis.

Lietuva turi visais lygiais – nuo NATO iki kiekvieno piliečio – pasirengti totalinei visuotinei gynybai, po susitikimo su politinių partijų atstovais sako prezidentas Gitanas Nausėda. „Totalinės gynybos principas turi būti įtvirtintas ne tik Valstybės visuotinės gynybos plane, bet ir taikos meto pasirengime vykdyti mobilizacijos užduotis, organizuoti pilietinį pasipriešinimą.

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NGSK) Seime pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad šiuo metu yra labai svarbu pereiti iš priešakinio atgrasymo koncepcijos prie priešakinės gynybos koncepcijos NATO rytiniame flange. Jo teigimu, turime turėti tokią atgrasymo ir gynybos architektūrą mūsų regione, kad „testuoti Baltijos šalių ir NATO erdvės Rusija neišdrįstų“. „Tai būtų adekvati adaptacija prie to, kas vyksta šiandien rytuose.

Lietuvos Seimo narių delegacija lankosi Kyjive, kur susitiko su Ukrainos Aukščiausios Rados pirmininku Ruslanu Stefančuku ir sostinės meru Vitalijumi Klyčko. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad Kyjivas yra pasiruošę kantriai gintis prieš Rusijos okupantus, tačiau jiems reikalinga Vakarų pagalba.

Jau daugiau nei tris savaites niekaip paimti Ukrainos negalintis Vladimiras Putinas išvis sužvėrėjo – raketomis ėmė žudyti ką tik gimusius kūdikius ir besilaukiančias mamas, tam, kad įvarytų baimę ukrainiečiams ir priverstų juos kapituliuoti. Kokių dar taktikų gali imtis Kremlius, aptarė laidoje „Karštai su tv3.lt“ kalbinti ekspertai.

Ukrainai kovojant prieš Rusiją, Lietuvoje girdimi vis dažnesni klausimai dėl visuotinio šaukimo į kariuomenę: ar visuotinis šaukimas galėtų būti įvestas Lietuvoje? Kada tai galėtų būti padaryta? Nacionalinio saugumo ir kariuomenės atstovų teigimu, tam, kad NATO struktūroje Lietuva nebūtų silpnoji grandis, privaloma užtikrinti aukštos parengties ginkluotąsias pajėgas ir kariuomenę.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskelbtas karas prieš Ukrainą visą Vakarų pasaulį privertė iš naujo peržvelgti saugumo ir gynybos strategijas – pradėtas stiprinti NATO rytinis flangas, ruošiamasi įvairiems scenarijams. Lietuvos nacionalinio saugumo ir kariuomenės atstovai pripažįsta, kad šalis iki pat pirmųjų Kremliaus režimo veiksmų Ukrainoje neįvertino jos grėsmės, todėl akcentuoja, kad dabar laikas dėti visas pastangas gynybos plano įgyvendinimui.

Rusijai pradėjus karinę invaziją į Ukrainą, Lietuvos politikai imasi rengti naują partijų susitarimą dėl krašto apsaugos ir gynybos, tai planuojama padaryti per mėnesį, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Jam pavesta organizuoti ir koordinuoti procesą. „Tikiuosi, kad per mėnesį pavyks parengti. Dirbsime kartu su prezidento Nacionalinio saugumo grupės patarėjais.

Grėsmės Lietuvos saugumui nesikeičia jau keletą metų, teigia Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Komitetas antradienį išklausė Lietuvos žvalgybos institucijų parengto naujausio grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo. „Jos nesikeičia jau keletą metų, bet nenoriu komentuoti metodų, įtakų ir panašiai.

Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) parengė naują organizacijos viziją – anot jos, tai turėtų būti ne tik karinės pajėgos, bet ir įvairesnes civilines užduotis atliekanti patriotinė organizacija, finansuojama per Vyriausybę. Antradienį ši vizija pristatyta per uždarą Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį. „Tai yra rimtas žingsnis į didesnį visuomenės įtraukimą į valstybės saugumą“, – po posėdžio BNS sakė komiteto pirmininkas konservatorius Laurynas Kasčiūnas.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Laurynas Kasčiūnas tikisi, kad, augant įtampai dėl Rusijos telkiamų pajėgų prie rytinės NATO sienos, pavyks pasiekti didesnio JAV karių buvimo Lietuvoje.

Lietuva tampa panaši į Vakarų Berlyną Šaltojo karo metais, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. Pasak jo, Lietuvai dabar itin svarbu karinių pajėgų stiprinimas, mat Rusija gali pateikti bet kokį įmanomą scenarijų.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ir Užsienio reikalų komitetų (URK) vadovai kreipėsi į Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) politikus. L. Kasčiūnio ir Laimos Liucijos Andrikienės parengtame laiške prašoma apsvarstyti nuolatinį JAV karių dislokavimą Lietuvoje.

Savo vaikus nelegalūs migrantai prie sienos naudoja tam, kad sužadintų mūsų jautrumą, teigė Laurynas Kasčiūnas. TV3 Žinių „Dienos komentare“ jis teigė, kad dėl to turime būti labai atsargūs. Taip Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas paaiškino, kodėl nesivadovaujame rekomendacija įsileisti nepilnamečius.

Seime antradienį ne visų nervai sėkmingai išgyveno paskutines advento dienas. Konservatorius Laurynas Kasčiūnas neva už necenzūrinius žodžius asilu išvadino Remigijų Žemaitaitį ir liepė jam uždaryti burną, o Seimo narys Tomas Tomilinas į parlamentą iškvietė policiją. Tomilinas sako, kad stiprų smūgį į krūtinę jam sudavė kolega Petras Valkiūnas. Šis neigia naudojęs prieš Tomiliną smurtą, sako tik paglostęs jo krūtinę. Policijos pareigūnus Seimo koridoriuose išvysi tikrai ne kasdien.

Paskutiniuose Seimo posėdžiuose prieš didžiąsias metų šventes aistrų netrūksta. Tomas Tomilinas iškvietė policiją kolegai Valdemarui Valkiūnui kaltindamas šį smurtu, Laurynas Kasčiūnas Remigijui Žemaitaičiui siūlė „užsikišti“ burną ir išvadino jį asilu. Saulius Skvernelis, kartu su kitais anksčiau policijoje dirbusiais Seimo nariais, pasisiūlė užtikrinti viešąją tvarką. Rytiniame Seimo posėdyje svarstant Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas parlamento posėdžių salėje virė aistros.

Lietuva – nedidelė šalis, tačiau mūsų konfliktai su Kinija ir Baltarusija pastaruoju metu yra dėmesio centre. Kinija ne tik paslapčia mums taiko ekonomines sankcijas, kurios vis auga, bet ir nori padaryti mūsų šalį tarsi raupsuota kitų šalių akyse.

Lietuva – nedidelė šalis, tačiau mūsų konfliktai su Kinija ir Baltarusija pastaruoju metu yra dėmesio centre. Kinija ne tik paslapčia mums taiko ekonomines sankcijas, kurios vis auga, bet  ir nori padaryti mūsų šalį tarsi raupsuota kitų šalių akyse.

Seimas ketvirtadienį atmetė 50 opozicinių frakcijos narių siūlymą steigti laikinąją tyrimo dėl „Belaruskalij“ trąšų tranzito komisiją. Jai siūlyta pavesti tirti šių baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą aplinkybes. Pasiūlymui nepritarę Seimo nariai siūlo tyrimą atlikti Seimo komitetams, o kartu ištirti ir prezidento vaidmenį šioje istorijoje. 61 Seimo narys balsavo už, 54 prieš, 13 susilaikė, pasiūlymui nepritarta, jis grąžintas iniciatoriams tobulinti.

Rusija telkia karines pajėgas prie Ukrainos sienos. Nors Vakarai siunčia perspėjimus Kremliui, kad šis neeskaluotų situacijos, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas turi savų reikalavimų NATO.

Dabar prie Ukrainos pajėgų tiek, kad Rusija galėtų pradėti didelio masto karinę operaciją, teigė Laurynas Kasčiūnas. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas TV3 žinių „Dienos komentare“ sakė, kad Rusija taip pat galėtų bandyti išplėsti okupuotas teritorijas. L. Kasčiūną kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius.  Ukraina ir mūsų NATO partneriai vis rimčiau įspėja, kad šią žiemą Rusija gali užpulti Ukrainą.

4-asis NATO sutarties straipsnis. Lapkritį apie jo aktyvavimą dėl migrantų krizės kalba vis daugiau Europos šalių, tarp jų – ir Lietuva, Latvija ir Lenkija.

Lietuvai ir kaimyninėms šalims atėjo maksimalių išbandymų metas – Baltarusijos diktatoriaus Aleksandro Lukašenkos įkaitais tapę tūkstančiai nelegalių migrantų braunasi į mūsų valstybes. Dėl to praėjusią savaitę Lietuvoje netgi įvesta nepaprastoji padėtis. Nors Lenkija su Lietuva stengiasi atremti migrantų bangą, Europoje vis garsiau šnekama apie tai, kad migrantus turėtume įsileisti.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako, kad tai, kas praėjusią naktį įvyko Lenkijos–Baltarusijos pasienyje, buvo itin pavojinga ir galėjo sukelti neprognozuojamas pasekmes. Užfiksuota, kaip praėjusią naktį režimo pareigūnai Lenkijos pareigūnams trukdė dirbti šviesdami jiems į akis lazeriais. Be to, bandyta sugadinti sieną saugančią tvorą, migrantai į Lenkijos pareigūnus purškė ašarines dujas.

Lenkijos ir Baltarusijos pasienis virsta hibridinio karo zona – tūkstančiai neteisėtų migrantų bando šturmuoti Lenkijos sieną ir patekti į išsvajotą Vokietiją.  Tačiau kol kas lenkų pareigūnams gana sėkmingai sekasi atremti šias atakas, todėl jei migrantams ir toliau nepavyks į Lenkiją, yra tikimybė, kad jie gali vykti į Vokietiją per Lietuvos pasienį.

Tarp migrantų – keliolika su teroristinėmis organizacijomis siejamų asmenų. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas teigia, kad visi asmenys identifikuoti, o jų rizikos – valdomos. Šiai dienai situacija rami ir kontroliuojama, asmenys, susiję su terorizmu – identifikuoti, izoliuoti atskirose zonose, stebimi, o 4 iš jų jau grąžinti į savo kilmės šalis, praneša L. Kasčiūnas.

Ketvirtadienį Seimo kontrolierių įstaiga pateikė ataskaitą, kurioje teigiama, kad Lietuva neužtikrino tinkamų gyvenimo sąlygų nelegaliems migrantams. Tam tikrų pažeidimų pasieniečių darbe pastebėjo ir jiems padėję „Frontex“ pareigūnai. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas ataskaitą vadina neadekvačia ir sako, kad vertinimams pritrūko atsižvelgimo į kontekstą.

Seimo valdantieji ir opozicija ketvirtadienį susiriejo dėl konservatorių prašymo nukelti vieną iš valstiečių klausimų į kitą posėdį. Savo ruožtu valstietė Agnė Širinskienė piktinosi, kad valdantieji riboja opozicijos darbą ir elgiasi kaip Baltarusijoje. Ketvirtadienį Seimo narė, valstietė Asta Kubilienė Seimui turėjo pateikti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos rezoliuciją „Dėl tėvų teisių užtikrinimo švietimo sistemoje“. Seimo vakarinis posėdis buvo sudarytas iš opozicinės darbotvarkės.

Grupė Seimo narių ketvirtadienį įregistravo pataisas, kuriomis siūloma suvienodinti administracinę atsakomybę už greičio viršijimą motociklininkams ir automobilių vairuotojams. Kaip pranešė vienas iš pataisų iniciatorių, konservatorius Mindaugas Skritulskas, šiuo projektu siekiama panaikinti motociklų vairuotojus diskriminuojančias nuostatas ir logiškai tarpusavyje suderinti įstatymo nuostatas.

Sekmadienį prie Baltarusijos ir Lenkijos sienos buvo rasti keturių, kaip manoma, sieną bandžiusių kirsti migrantų kūnai. Manoma, kad tai gali būti Aliaksandro Lukašenkos bandymas paliesti europiečių emocijas ir paskatinti grįžti prie visų priėmimo politikos. Apie tai su Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininku Laurynu Kasčiūnu TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjosi žurnalistas Vladimiras Laučius. Europos Sąjungos pasienyje su Baltarusija randami negyvi nelegalūs migrantai.

Grupė Seimo narių siūlo leisti politinio pasitikėjimo pareigoms įdarbinti studentus. Tokią Valstybė tarnybos įstatymo pataisą inicijuoja konservatorius Laurynas Kasčiūnas ir socialdemokratė Dovilė Šakalienė su kitais kolegomis. Šiuo metu norint eiti valstybės tarnautojo pareigas reikalaujama turėti aukštąjį universitetinį arba aukštąjį koleginį išsilavinimą.

Ne paslaptis, kad dažnas lietuvis apie pabėgėlius turi susidaręs prastą nuomonę. Dažniausiai ji pagrįsta tik nuogirdomis ir nepagrįstomis baimėmis, visai pamirštant tai, kad už kiekvieno atvykusiojo slypi jautri, o neretai – net tragiška ar sukrečianti istorija. TV3 laidos „Pasaulis pagal moteris“ herojai, pabėgėliai iš Afganistano, Kongo ir Eritrėjos, jau šį sekmadienį atvirai papasakos, kodėl nusprendė kuo greičiau palikti savo šalis, bei kas nutiko, kad gyvenimas juos atvedė į Lietuvą.

Vidaus reikalų ministerija siūlo atsisakyti šešių mėnesių termino, per kurį neteisėti migrantai negali judėti Lietuvoje. Ir nors europinė teisė numato, kad ilgiau įkalinti stovyklose migrantus galima tik išimtiniais atvejais, Migracijos departamentas įspėja, kad per pusmetį gali nepavykti išspręsti migrantų grąžinimo klausimų, todėl teismai bus apkrauti papildomu darbu.

Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) sprendimai gali paskatinti kai kurių teisininkų ar organizacijų siekį pasipelnyti taip nesąmoningai padedant Minsko režimui, sako Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. L. Kasčiūnas interviu LRT radijui trečiadienį tvirtino, kad jį „pozityviai nustebino“ EŽTT sprendimai dėl Lenkijos ir Latvijos, kuomet rugpjūčio pabaigoje teismas įpareigojo šalis teikti pagalbą kelioms migrantų grupėms.

Ketvirtadienį Vydeniuose apsilankęs Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas įsivėlė į ginčą su čia apgyvendintais migrantais. Žmogaus teisių komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius sako, kad dėl tokio koalicijos partnerio elgesio jam nuoširdžiai gėda.

Seimo narys Laurynas Kasčiūnas ketvirtadienį vizito migrantų stovykloje Vydeniuose metu įsivėlė į aštrų konfliktą su migrantais. Parlamentaras ėmė rėkti ant migrantų, bandė juos įkalbėti grįžti namo. Parlamentaras sako, kad jis migrantams tiesiog paaiškino esamą situaciją, tačiau dalis jų ėmė grūmoti pirštais. Ketvirtadienį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas L. Kasčiūnas ketvirtadienį lankė Vydenių stovykloje apgyvendintus neteisėtus migrantus.

Trečiadienį Nacionalinio saugumo komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas lankė Vydenių stovykloje apgyvendintus neteisėtus migrantus. Jam pabandžius įkalbinti juos grįžti į savo kilmės šalis, kilo konfliktas. Migrantus grįžti į kilmės šalis jau kelias savaites Lietuva ragina kompensacijomis: nupirktu bilietu lėktuvu ir 300 eurų vienkartinę išmoką pragyvenimui. Kol kas tik keli migrantai pasinaudojo šia galimybe, kitų šis pasiūlymas nevilioja – laukia prieglobsčio suteikimo šalyje.

Šiemet į Lietuvą per sieną su Baltarusija nelegaliai pateko jau virš 4 tūkst. migrantų. Dalis jų išreiškė norą pasilikti Lietuvoje, tačiau  Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas sako abejojantis šių norų tikrumu ir vadina tai taktika, siekiant patekti į Vakarų Europą. Žurnalisto Vladimiro Laučiaus pokalbis su NSGK pirmininku – TV3 žinių „Dienos komentare“. Šią vasarą jau šeštą kartą patruliavote Lietuvos-Baltarusijos pasienyje.

Po pirminio migrantų antplūdžio sukelto šoko, Lietuva ėmėsi priemonių, kaip atremti Minsko režimo sukeltą hibridinę ataką. Politikų teigimu, Lietuvos veiksmai privertė Europos Sąjungą permąstyti turimus instrumentus atremti nelegalios migracijos krizę, tačiau perspėja, kad ateityje iššūkių gali tik daugėti, o prie to prisidėti gali ir neramumai Afganistane.

Baltarusijos pareigūnų veiksmai pasienyje, kai 12 jų pateko į mūsų šalies teritoriją, yra provokacija, į ją Lietuva reaguos, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. „Pamokos iš tikrųjų yra aiškios – bus nota, taip pat, matyt, bus pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes šie žmonės stūmė nelegalius migrantus – tai yra jau nelegalios migracijos organizavimas – tai bus teisiniai procesai pradėti“, – BNS sakė jis.

Sprendimą leisti Kinijos įmonei „Nuctech“ įrengti rentgeną pasienyje su Baltarusija Seimo opozicijos lyderis vadina keistu, o parlamentinio Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas – mažesne blogybe. „Man nesuprantama, kodėl toks sprendimas“, – ketvirtadienį BNS sakė opozicijos lyderis, ekspremjeras Saulius Skvernelis.