latvija

Latvijai apsisprendus, kad neketina išduoti humanitarinių vizų nuo Vladimiro Putino paskelbtos mobilizacijos sprunkantiems Rusijos Federacijos piliečiams, Lietuva skelbia neketinanti sekti Latvijos pavyzdžiu. „Lietuva neturi tikslo ir pajėgumų išduoti vizas visiems humanitariniais pagrindais prašantiems Rusijos Federacijos piliečiams. Tam reikalingi ir su nacionalinio saugumo klausimais susiję patikrinimai.

Latvija iškart perspėjo Rusijos piliečius, kad nuo V. Putino paskelbtos „dalinės mobilizacijos“ bandantiems pabėgti rusams vizos dėl humanitarinių priežastinių nebus išduodamos.

Jei ketini išvažiuoti už Lietuvos ribų, vienas iš tikslų turi būti Latvija. Latvijos Kultūros ministerija ypač ragina užsienio turistus susipažinti su Latvijos kultūriniu ir gamtiniu paveldu bei apsilankyti daugiau kaip 60-yje įvairių objektų, kurie patyrė plataus masto permainų, rašoma pranešime žiniasklaidai.  120,8 mln.

Latvijos vyriausybė, siekdama sumažinti energijos išteklių vartojimą gyvenamosiose patalpose, antradienį leido per artėjantį šildymo sezoną mažinti šildymo bei karšto vandens temperatūrą. Pasak vyriausybės spaudos tarnybos pranešimo, nuspręsta laikinai sumažinti patalpų temperatūrą ir nustatyti ne aukštesnę kaip 19 laipsnių pagal Celsijų. Skelbiama, kad sumažinus būsto temperatūrą vienu laipsniu, bus sutaupoma apie 5 proc. išlaidų šildymui, o tai ilgainiui reiškia esminį taupymą.

Latvija miško pramonės produkcijos, kuri užima pirmąją pagrindinių šalies eksporto prekių sąrašo eilutę, sausio-liepos mėnesiais finansine išraiška užsienyje pardavė 27,8 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai – už 2,538 mlrd. eurų, pranešė Žemės ūkio ministerijos Miškų departamentas. Importas augo 18,4 proc. iki 910,8 mln. eurų. 88,1 proc. viso eksporto ir 67,2 proc. viso importo sudarė mediena ir jos gaminiai sudarė. Eksportas ūgtelėjo 29,4 proc., importas – 14,7 procento. 26 proc.

Latvijos viešbučiai ir kitos viešojo apgyvendinimo įstaigos per pirmus septynis šių metų mėnesius sulaukė 1,177 mln. klientų – 85,4 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Svečių iš užsienio padaugėjo 3,9 karto iki 585,8 tūkst., o vietinių klientų – 21,8 proc. iki 591,1 tūkstančio. Tačiau palyginti su ikipandeminių 2019-ųjų atitinkamu laikotarpiu, klientų iš viso sumažėjo 28,4 procento.

Latvijos parlamentas (Saeima) ketvirtadienį priėmė įstatymus, kuriais nuo spalio 10-osios stabdomas trijų dvišalių Latvijos ir Baltarusijos susitarimų galiojimas. Tai – susitarimas dėl abipusio pasienio gyventojų kelionių palengvinimo, susitarimas dėl savitarpio pagalbos muitinės srityje ir susitarimas dėl oro susisiekimo.

Latvijos finansų ministras Janis Reiras iškėlė drausminę bylą ir nušalino nuo pareigų Valstybės pajamų tarnybos (valstybinės mokesčių inspekcijos) generalinę direktorę Ievą Jaunzemę. Anot Finansų ministerijos pranešimo, atitinkamą įsakymą ministras pasirašė vadovaudamasis šios tarnybos veiklos patikrinimo išvadomis, taip pat tuo, kad Korupcijos prevencijos ir kovos su korupcija biuras neseniai sulaikė kelis jos darbuotojus.

Žiaurus Rusijos karas Ukrainoje aiškiai parodė logistikos svarbą karinių veiksmų kontekste, todėl „Rail Baltica“ projektas dabartinėje geopolitinėje situacijoje tampa vis svarbesnis, trečiadienį susitikime su Šiaurės ir Baltijos jūrų TEN-T koridoriaus koordinatore Katrina Trautmane sakė Latvijos vyriausybės vadovas Krišjanis Karinis.

Būstas Latvijoje, antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, pabrango 16,5 proc., trečiadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi negalutiniais duomenimis. Kainos pirminėje būsto rinkoje pakilo 13,8 proc., antrinėje – 17,3 procento. Per metų ketvirtį (antrąjį šių metų, palyginti su pirmuoju) būsto kainos padidėjo 5,5 procento. Naujas būstas brango 10,3 proc., naudotas – 4,4 procento.

Dėl tarptautinių sankcijų Rusijai Latvijos bankuose šiuo metu yra įšaldyta apie 80 mln. eurų, pranešė Latvijos bankų priežiūros tarnyba – Finansų ir kapitalo rinkos komisija. „Galima sakyti, kad 80 mln. eurų yra ta suma, kuri užsifiksavo mūsų finansų sektoriuje. Per pastaruosius mėnesius ji iš esmės nesikeitė“, – sakė tarnybos vadovė Santa Purgailė.

Įgyvendinant bendrą Estijos, Latvijos ir Lietuvos projektą, antradienį ryte iš Estijos Muugos stoties išvykęs bandomasis Baltijos šalių intermodalinis traukinys „Amber Train“ trečiadienį ryte turėtų pasiekti Kauną. Taip dedamas pamatas geležinkelio krovinių gabenimo koridoriui tarp Šiaurės ir Vakarų Europos per Baltijos šalis. Planuojama, kad traukinys maršrutu Muuga-Kaunas-Muuga važiuos du kartus per savaitę, o tikslus grafikas priklausys nuo bandomojo važiavimo.

Baltijos šalyse veikiančio banko „Luminor“ analitikai prognozuoja, kad Latvijai šiemet dar pavyks išlaikyti ekonomikos augimą, sieksiantį 2,7 proc., tuo tarpu Estija sukurs palyginamosiomis kainomis apytikriai tokio pat dydžio kaip pernai bendrąjį vidaus produktą (BVP). Nulinis ekonomikos augimas Estijai pranašaujamas ir ateinančiais metais, o Latvijai – nuosmukis 0,5 procento. „Luminor“ vertinimais, 2024-aisiais Latvijos BVP didės 4,6 proc., Estijos – 4 procentais.

Latvijoje kitą pirmadienį neterminuotą streiką pradės net 23 601 švietimo sektoriaus darbuotojas iš 815 švietimo įstaigų, naujienų agentūrai BNS pranešė Latvijos švietimo ir mokslo darbuotojų profesinės sąjungos (LIZDA) pirmininkė Inga Vanaga.  Streiko dalyvių registracija baigėsi pirmadienį prieš pietus.  Taikinimo komisijai nepavyko rasti kompromisinio sprendimo dėl mokytojų atlyginimų didinimo, todėl LIZDA surengs streiką, kuris prasidės rugsėjo 19 dieną.

Latvijos namų ūkiai elektros vartojimą pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau, sumažino 6,1 proc., pranešė elektros skirstymo tinklų operatorė „Sadales tikls“. Visas tiekimas palyginamuoju laikotarpiu sumenko 1 proc. iki 3181 gigavatvalandės. Elektros poreikio augimas 5,5 proc. užfiksuotas nepramoniniuose objektuose, pavyzdžiui, biuruose, kultūros ir sporto įstaigose, viešbučiuose, o 5,3 proc.

Gamtinės dujos iš Rusijos į Latviją vėl teka vamzdynais nuo rugsėjo 3-osios, skelbia Latvijos magistralinių dujotiekių ir Inčukalno požeminės saugyklos operatorė „Conexus Baltic Grid". Jos duomenys rodo, jog rugsėjo 3-ąją ir rugsėjo 4-ąją iš Rusijos į Latviją perpumpuota 3 gigavatvalandžių (GWh), rugsėjo 5-ąją – 4 GWh, o rugsėjo 6, 7 ir 8 dienomis – 11 GWh dujų.

Iš visų trijų Baltijos valstybių sostinių skraidinanti Latvijos nacionalinė aviakompanija „Air Baltic“ pranešė praėjusį mėnesį pritraukusi 386,5 tūkst. keleivių – 37,6 proc. daugiau nei pernai rugpjūtį. Skrydžių skaičius augo 20,2 proc. iki 3,69 tūkstančio. Per mėnesį (rugpjūtį, palyginti su liepa) keleivių sumažėjo 6,8 proc., o skrydžių padaugėjo 0,5 procento. Oro vežėjos vadovas Martinas Gaussas pabrėžė, kad šių metų vasara aviakompanijai buvo sėkminga.

Latvijos premjeras Krišjanis Karinis pareiškė, jog augant energijos kainoms valstybei, įvertinus jau įdiegtų paramos namų ūkiams priemonių efektyvumą, gali tekti nustatyti viršutinę kainų ribą. Pasak jo, Ekonomikos ministerija šiuo metu skaičiuoja, kiek ateinantį šildymo sezoną skirtingų savivaldybių gyventojai mokės už įvairaus dydžio būstus, o tokie skaičiavimai būtini, kad būtų galima suprasti, ar pakaks esamų paramos mechanizmų.

Vyriausybė trečiadienį spręs, ar patvirtinti pavasarį pasirašytą Lietuvos ir Latvijos susitarimą dėl abipusio dujų tiekimo vartotojams ekstremalios situacijos atveju, kai nutrūktų ar kitaip sutriktų dujų tiekimas. Lietuvos energetikos ministro Dainiaus Kreivio ir tuomečio Latvijos ekonomikos ministro Janio Vitenbergo kovo 10 dieną pasirašytu dokumentu sutarta dėl būtinų techninių, teisinių ir finansinių priemonių užtikrinant dujų tiekimą  vartotojams.

Latvijos karinis jūrų laivynas ieškodamas prie šalies krantų sudužusio privataus lėktuvo surado žmonių palaikų ir lėktuvo nuolaužų, antradienį paskelbė atstovė. Baltijos jūroje prie Latvijos krantų sekmadienį sudužo privatus lėktuvas su keturiais žmonėmis, kuris turėjo nusileisti Vokietijoje, bet toliau skrido virš Europos teritorijos, dispečeriams nesėkmingai mėginant užmegzti ryšį su orlaivio pilotu.   Vėlai pirmadienį „jūroje surasta 11 lėktuvo nuolaužų, įskaitant.

Dėl Rusijos karo Ukrainoje nemažų praradimų patyrusi lietuviško kapitalo maisto produktų prekybos ir logistikos bendrovė „Benko servisas“ prekybą su kaimynine Baltarusija planuoja atgaivinti atsiskaitant per Latvijos bankus. Bendrovės prekyba su Baltarusija ir Rusija stringa dėl griežtos Lietuvos bankų politikos iš šių šalių gaunamų mokėjimų atžvilgiu, tuo metu Latvijoje į tai žiūrima atlaidžiau, teigiama Registrų centrui pateiktoje veiklos ataskaitoje.

Latvijos prezidentas Egilis Letvitas pateikė šalies parlamentui įstatymų pataisos svarstymą dėl Latvijos stačiatikių bažnyčios (LSB) statuso pokyčių, kad ji veiktų savarankiškai ir nepriklausomai. Iki šiol latvių stačiatikiai priklausė Kremliaus parankiniams Maskvos patriarchate. Šiuo metu LSB veikia vadovaujama Maskvos patriarchato, kuris iš esmės yra tapęs vienu iš dabartinės Kremliaus valdžios ramsčių.

Latvijos viešojo antžeminio transporto poreikis pirmąjį pusmetį buvo 33,3 proc. didesnis nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį – pervežta 75,696 mln. keleivių, rodo nacionalinės statistikos tarnybos paskelbti duomenys. Palyginti su 2020-ųjų atitinkamu laikotarpiu, jų padaugėjo 3 proc., o palyginti su 2019 metų pirmuoju pusmečiu – sumažėjo 37 procentais. Reguliaraus susisiekimo autobusų keleivių per metus padaugėjo 32,5 proc. iki 43,188 mln., troleibusų ir tramvajų – 31,5 proc.

Prie Latvijos krantų nukritus privačiam keleiviniam lėktuvui paieškos darbuose Baltijos jūroje dalyvavo ir Lietuvos karinis sraigtasparnis. Anot kariuomenės pranešimo, sekmadienį gauta informacija, kad į Baltijos jūrą prie Latvijos nukrito keleivinis lėktuvas. Orlaiviui sudužus Rygos skrydžių informacijos regiono teritorijoje, iš Latvijos gautas prašymas pakelti sraigtasparnį paieškos ir gelbėjimo darbams. Iš Nemirsetos budėjimo posto apie 21 val.

Latvijos autotransportu per pirmąjį pusmetį pervežta 37,2 mln. tonų krovinių – 1,1 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai, penktadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Vietinių krovinių padaugėjo 1,3 proc. iki 28,9 mln. tonų, tuo tarpu tarptautinių – sumažėjo 8,8 proc. iki 8,3 mln. tonų, iš jų eksporto – padaugėjo 5,1 proc. iki 2,7 mln. tonų, importo – sumažėjo 1,6 proc. iki 1,8 mln. tonų, gabenimo užsienyje apimtys sumenko 19 proc. iki 3,8 mln. tonų.

Vykdydamos „antirusišką politiką“ Latvija, Lietuva ir Estija „verčia Rusiją pradėti jų demilitarizaciją“, pareiškė Rusijos Federacijos tarybos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Andrejus Klimovas. Jo įsitikinimu, Ryga, Vilnius ir Talinas „savanaudiškai“ trukdo Rusijos tranzitui ir viskam, kas rusiška, rašo news.ru. „Baltijos kaimynai akivaizdžiai daro viską, kad mes juos taip pat demilitarizuotume“, – socialiniuose tinkluose parašė jis.

Latvijos valstybinė elektros perdavimo tinklų operatorė „Augstsprieguma tikls“ pranešė pirmąjį pusmetį pasiekusi 118,928 mln. eurų finansinę apyvartą – 48 proc. didesnė per tą patį laikotarpį pernai. Per šešis šių metų mėnesius patirtas 1,607 mln. eurų nuostolis, palyginti su prieš metus fiksuotu pelnu.

Latvijos ekonomika pirmąjį pusmetį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, palyginamosiomis kainomis ūgtelėjo 4,7 procento. Antrojo metų ketvirčio bendrasis vidaus produktas (BVP) – palyginamosiomis kainomis, neįvertinus kalendorinio faktoriaus ir sezoniškumo, 3 proc. solidesnis nei prieš metus, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi patikslintais negalutiniais duomenimis.

Rusija pasmerkė sovietinių memorialų naikinimą Baltijos šalyse ir apkaltino Latviją, Estiją bei Lietuvą rusakalbių mažumų persekiojimu, rašo „The Guardian“. Rusijos užsienio reikalų ministerija apkaltino Latviją, Lietuvą ir Estiją ksenofobija ir pareiškė, kad šios šalys etnines rusų mažumas laiko „antrarūšiais žmonėmis“. Rusijos įsivaizdavimu, Baltijos šalys draudžia rusakalbę žiniasklaidą, vaikų darželius ir mokyklas.

Latvijos nacionalinė pervežimų geležinkeliais operatorė ir geležinkelių infrastruktūros valdytoja „Latvijas dzelzcelš“ („Latvijos geležinkeliai“) pranešė per pirmąjį pusmetį pasiekusi 119,354 mln. eurų finansinę apyvartą – 4,1 proc. didesnę nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Veiklos išlaidos augo 5,9 proc. iki 130,6 mln. eurų. Pagrindinė augimo priežastis – smarkiai pabrangę energijos ištekliai. Per pirmus šešis šių metų mėnesius patirtas 439 tūkst.

Latvijos vyriausybė antradienį pritarė siūlymui sugriežtinti patikrinimus į šalį įvažiuojantiems Rusijos, Baltarusijos ir Kamerūno piliečiams. Tęsiantis Maskvos pradėtam karui Ukrainoje, Vidaus reikalų ministerija pabrėžė, kad turi būti griežčiau vertinama, ar atvykstantieji nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui arba viešajai tvarkai. Pernai Rusijos piliečiams buvo išduota daugiau nei 11 tūkst.

Vidutinis paskaičiuotas (bruto) mėnesio atlyginimas Latvijoje už visą darbo dieną antrąjį šių metų ketvirtį buvo 8,3 proc. didesnis nei tuo pat metu pernai – 1362 eurai, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Vidutinis mėnesio darbo užmokestis iki mokesčių viešajame sektoriuje augo 7 proc. iki 1380 eurų, privačiame sektoriuje – 9 proc. iki 1358 eurų. Vidutinis paskaičiuotas valandos darbo atlygis padidėjo 5,6 proc. iki 9,2 euro.

Jungtinių Tautų Žmogaus teisių komitetas paprašė Latvijos įšaldyti planus nukelti didžiausią Baltijos šalyse sovietmetį šlovinantį paminklą Rygoje, tačiau toks kreipimasis buvo gautas, kai išmontavimo darbai jau buvo atlikti, BNS pirmadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija. Pasak ministerijos atstovės Dianos Eglytės, rugpjūčio 26-ąją URM iš Komiteto gavo penkių asmenų skundus dėl galimų Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto pažeidimų Latvijoje.

Latvija per pirmąjį pusmetį pagamino 28,77 mln. litrų alkoholinių gėrimų, neskaitant alaus – 16,4 proc. daugiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė Latvijos valstybės pajamų tarnybos Akcizinių prekių valdyba. Pagamintų ir importuotų alkoholinių gėrimų (neskaitant alaus) nukreipimo į mažmeninę prekybą apimtys padidėjo 7,8 proc. iki 30,874 mln. litrų. Į vartojimą nukreipta 6,551 mln. litrų vyno (2,8 proc. daugiau nei prieš metus), 5,659 mln. litrų degtinės (7,1 proc. daugiau), 2,325 mln.

Latvija ketina vienašališkai nutraukti sutartį dėl pasienio bendradarbiavimo su Baltarusija, atsižvelgdama į Minsko paramą Rusijos karui prieš Ukrainą, rodo sekmadienį paskelbti vyriausybės dokumentai. Šį klausimą latvių ministrų kabinetas planuoja aptarti per susitikimą ateinantį antradienį. Pasak Aplinkos apsaugos ir regionų plėtros ministerijos, bendradarbiavimo susitarimas galioja nuo 1998 metų.

Statybų kainos Latvijoje praėjusį mėnesį buvo vidutiniškai 21,3 proc. didesnės nei pernai liepą, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Labiausiai per metus pabrango statybinės medžiagos – 28 proc., o kukliausiai – darbo jėga – 10,4 procento. Išlaidos mašinoms ir mechanizmams padidėjo 18,6 procento. Per mėnesį (liepą, palyginti su birželiu) Latvijos statybų kainų indeksas pakilo 1,3 procento. Statybininkų atlyginimai didėjo 0,8 proc., statybinių medžiagų kainos – 1,6 proc.

Latvių aktyvistas Olegas Zadoreckis pilietinių iniciatyvų portale „Manabalss.lv“ pasiūlė „labiau Rusijai negu Latvijai lojaliems asmenims“ finansuoti jų kelionę į kaimyninę šalį be teisės sugrįžti. Panašios peticijos šiuo metu yra itin populiarios Latvijoje, tačiau jų praktinė nedidelė. Ši internetinė peticija per 21 dieną tesurinko 664 balsus iš 10 tūkst., kurių reiktų, kad šis siūlymas būtų svarstomas valdžios išrinktųjų.

Rygoje pradėti paminklo sovietų kariams demontavimo darbai. Išvakarėse prie jo buvo susirinkusi grupelė protestuotojų, 7 kurių buvo sulaikyti policijos. Juodojo kaspino dieną Latvijoje imtasi paminklo sovietų kariams Rygos Pergalės parke demontavimo darbų. Sprendimas nukeldinti sovietinį paminklą sukėlė nepasitenkinimą daliai rusakalbių latvių. Įvykio vietoje tvarką prižiūri vietos policijos pareigūnai.  Vietos žiniasklaidos teigimu, paminklo demontavimo darbai kainuos 3 mln. eurų.

Latvijos gynybos ministras Artis Pabriks pirmadienį pranešė, kad Ukrainos kariuomenei bus perduoti 4 kariniai sraigtasparniai. Be to, Latvijos ministras taip pat paragino Vakarų valstybes didinti karinę paramą Ukrainai. Ukraina teigia smogusi Rusijos „Wagner“ samdinių bazei Ukraina pirmadienį pareiškė, kad smogė Rusijos sukarintos grupuotės „Wagner“ naudojamai bazei, taip pat tiltui netoli okupuoto Melitopolio miesto.

Latvijos parlamentas (Saeima) ketvirtadienį pritarė vyriausybės patvirtintoms namų ūkių išaugusių išlaidų šildymui kompensuoti priemonėms. Pataisos priimtos siekiant sumažinti neigiamą precedento neturinčio energijos kainų šuolio poveikį gyventojų pajamoms, teigiama Saeimos spaudos tarnybos pranešime. Planuojama paramos paketo suma – apytikriai 442,25 mln. eurų.

Latvijos kapitalo Klaipėdos metalo laužo supirkimo bei didmeninės prekybos bendrovė „Tolmeta“ pernai gavo 113,3 mln. eurų pajamų, arba 71 proc. daugiau nei 2020-aisiais (77,8 mln. eurų). Bendrovė pernai uždirbo 1,48 mln. eurų – 83 proc. daugiau nei užpernai (804 tūkst. eurų), rodo Registrų centrui pateikta 2021-ųjų veiklos ataskaita. „Tolmetos“ pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) pernai didėjo 83 proc., iki 1,85 mln. eurų (2020 m. – 1,01 mln.

Latvijos Saeimos serveriai ketvirtadienį tapo didelės paskirstytos paslaugos trikdymo atakos (DDoS) taikiniu, surengtos kibernetinių įsilaužėlių, palaikančių Rusijos karą Ukrainoje, pranešė šalies kibernetinio saugumo agentūra. Agentūros CERT.LV atstovė Madara Krutova naujienų agentūrai BNS sakė, kad dėl serverių apsaugos sistemų ir bendradarbiavimo su technologijų bendrove „Tet“ Saeimos sistemų darbas nebuvo sutrikdytas.

Latvija ir Estija ketvirtadienį pranešė, jog traukiasi iš 16+1 bendradarbiavimo formato su Kinija, iš kurio pernai pasitraukė ir Lietuva. Kaip nurodė Latvijos užsienio reikalų ministerija, Ryga tokį sprendimą priėmė, „atsižvelgdama į dabartinius Latvijos užsienio ir prekybos politikos prioritetus“. Tuo metu Talinas pasitraukimo priežasčių neįvardino.

Latvijos vyriausybė nusprendė rezervuoti bendrovei „Latvijas gaze“ priklausančias gamtines dujas Inčukalno požeminėje saugykloje, kad esant didelei paklausai jos nebūtų perparduotos, o liktų Latvijoje namų ūkių poreikiams patenkinti, pranešė vyriausybės vadovas. Krišjanis Karinis patikino, jog Inčukalnyje sukauptų dujų visiškai pakaks Latvijos poreikiams per kitą šildymo sezoną.

Žiūrimiausia televizija Latvijoje visus šių metų mėnesius buvo visuomeninė LTV1, skelbia šios rinkos tyrimą reguliariai atliekanti bendrovė „Kantar TNS“. Pagal televizijos žiūrovų skirto laiko trukmę praėjusį mėnesį LTV1 teko 11,7 proc., komercinei TV3 – 10,3 proc., „TV3 Life“ – 3,9 proc. rinkos. 3,2 proc. rinkos atsiriekė LTV7, 2,7 proc. – TV3+, 2,5 proc. – 8TV, 2,0 proc.

Latvija oficialiai paprašė prisijungti prie Ukrainos bylos prieš Rusiją Europos Žmogaus Teisių Teisme (EŽTT) dėl Maskvos invazijos, antradienį pranešė Užsienio reikalų ministerija. Birželį EŽTT pranešė, kad užregistravo oficialią Ukrainos paraišką prieš Rusiją. Tai reta procedūra, kuria siekiama nustatyti žmogaus teisių pažeidimus, Maskvos įvykdytus po to, kai vasario 24 dieną pasiuntė karius į kaimyninę šalį.

Latvija vėl gauna gamtinių dujų iš Rusijos, skelbia Vokietijos visuomeninė transliuotoja „Deutsche Welle“, remdamasi Rusijos naujienų agentūra RBK. Savo ruožtu Latvijos gamtinių dujų perdavimo sistemos ir Inčukalno požeminės saugyklos operatoriaus „Conexus Baltic Grid“ duomenimis, rugpjūčio 8-ąją dujos iš Rusijos į šalį buvo importuojamos per Estijoje esančią Luhamos dujų matavimo stotį.

Latvijos susisiekimo ministras Talis Linkaitis pareiškė, kad valstybės parama nacionalinės geležinkelių infrastruktūros valdytojos ir pervežimų operatorės „Latvijas dzelzcelš“ tolesnei veiklai užtikrinti gali būti vertinama dešimtis milijonų eurų. Ministras teigė, kad antradienį numatytame uždarame vyriausybės posėdyje bus pristatyti keturi galimi raidos scenarijai ir skaičiavimai kiekvienam jų, kiek reiks investuoti į geležinkelių infrastruktūrą.

Latvija turi pakankamai gamtinių dujų visam artėjančiam šildymo sezonui, visuomeninio  radijo eteryje antradienį sakė vyriausybės vadovas Krišjanis Karinis, remdamasis Ekonomikos ministerijos ir dujų perdavimo ir saugojimo operatoriaus „Conexus Baltic Grid“ duomenimis. Jo žodžiais, prieš tris mėnesius manyta, jog dujų užteks iki metų pabaigos, o dabar Inčukalnio saugykla pildoma, ir atrodo, kad dujų užteks iki šildymo sezono pabaigos.