latvija

Latvija pateikė Europos Komisijai (EK) prašymą skirti 201 mln. eurų finansinę paramą, atėmus išankstinį finansavimą. EK gavo pirmąjį Latvijos prašymą išmokai pagal Ekonomikos atkūrimo ir atsparumo mechanizmą, pranešė EK atstovybės Latvijoje spaudos tarnyba. Bendras Latvijos ekonomikos atgaivinimo ir tvarumo planas bus finansuojamas 1,8 mlrd. eurų dotacijomis.

 Latvijos prezidentas Egilas Levitas sekmadienį Rygoje susitiko su JAV Senato Žvalgybos komiteto nariais, kurie susitikime išreiškė paramą NATO buvimo stiprinimui Baltijos regione, naujienų agentūrai BNS pranešė prezidentūra.

Latvija atnaujino gamtinių dujų importą iš Rusijos, tačiau nedidelėmis apimtimis, rodo Latvijos magistralinių dujotiekių ir Inčukalnio požeminės saugyklos operatorės „Conexus Baltic Grid“ interneto svetainėje pateikti duomenys. Ketvirtadienį į Latviją iš Izborsko dujų apskaitos stoties Rusijoje įtekėjo 42 546 megavatvalandės (MWh) dujų, o penktadienį pranešta apie 41 800 MWh įtekančių gamtinių dujų kiekį.

Latvijos parlamentas (Saeima) galutiniu svarstymu priėmė Nacionalinio saugumo įstatymo pataisas, draudžiančias Rusijos ir Baltarusijos juridiniams ar fiziniams asmenims turėti reikšmingus arba kontrolinius Latvijos nacionaliniam saugumui svarbių šalies įmonių akcijų paketus ar dalyvauti jų valdyme.

Latvijos parlamento (Saeimos) Gynybos, vidaus reikalų ir korupcijos prevencijos komitetas  per galutinį svarstymą pritarė Nacionalinio saugumo įstatymo pataisoms, kurias priėmus būtų uždraustas Rusijos ir Baltarusijos rezidentų dalyvavimas Latvijos saugumui svarbių įmonių valdyme.

Latvijos nacionalinė oro vežėja „Air Baltic“ pranešė, kad spalio pabaigoje pradės skrydžius iš Rygos į Maroko turistinį miestą Marakešą. Anot pranešimo, skrydžiai šiuo naujuoju maršrutu bus vykdomi du kartus per savaitę „Airbus A220-300“ orlaiviais. Planuojama skrydžio trukmė – 5 valandos ir 30 minučių. „Džiaugiamės galėdami pranešti apie pirmąjį reguliarųjį maršrutą į Afriką.

Latvijoje Jelgavos smėlio skulptūrų festivalyje menininkai kūrė šedevrus, tiksliau, jų interpretacijas. Kaip sekėsi vieninteliam lietuviui, kokios temos nepavyko ir čia išvengti ir kada skulptūros sulaukia daugiausiai žiūrovų dėmesio? Skulptūrą sukūrė Latvijos skulptorius, kurioje vaizduojama Mikelandželo Pieta, skulptūra, kurioje Marija laiko mirusį Jėzų. Menininkas sako ilgai stovėjęs Vatikane prie originalo ir sumanė jį perteikti savaip.

Gegužės mėnesį Lietuvoje vidutinė elektros kaina buvo 41 proc. didesnė nei balandį ir siekė 164,7 euro už megavatvalandę (MWh). Kainos kitose Baltijos šalyse augo 50 proc.: Latvijoje iki 164,2 euro, Estijoje – iki 151,4 euro. Baltijos šalyse valandinis elektros energijos įkainis svyravo nuo 6,6 500,1 euro, pranešė elektros energijos tiekimo bendrovė „Elektrum Lietuva“. Pasak įmonės vadovo Martyno Gigos, kainų augimą Baltijos šalyse gegužę lėmė nepalankūs orai, 30 proc.

Dėl vėlyvo šaltesnio pavasario neįprastai vėliau sužydėjo alyvos. Latvijoje įsikūrusiame sode galima pamatyti net 270 alyvų rūšių, nuo tradicinių iki išskirtinių, kurios pasaulyje labai retos. Taip pat galima rasti penkių lapelių alyvų žiedų, tikima, kad suvalgyti jie atneša laimę. Panevėžietė Reda ieško laimingo penkių lapelių alyvos žiedo, o radusi jį suvalgo. Su artimaisiais atvykusi į Duobelėje įsikūrusį Pėterio Upičio sodininkystės institutą stebisi alyvų grožiu ir jų rūšių gausa.

Latvijos suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importo terminalą gali statyti bendrovė „Skulte LNG Terminal“ arba „Kundzinsalas Dienvidu Projekts“, antradienį po vyriausybės posėdžio pareiškė ekonomikos ministrė Ilzė Indriksonė. „Skulte LNG Terminal“ nori statyti terminalą Saulkrastuose, o „Kundzinsalas Dienvidu Projekts“ siūlo projektą vystyti Rygoje.

Latvijoje patvirtintas pirmasis beždžionių raupų atvejis, penktadienį skelbiama vyriausybės Ligų prevencijos ir kontrolės centro pranešime. Jaunesnis nei 50 metų pacientas užsikrėtė užsienyje, skelbia reuters.com.

Aleksandras Vešniakovas yra buvęs Rusijos Federacijos ambasadorius Latvijos Respublikoje (2008-2016), buvęs Rusijos VRK sekretorius ir pirmininkas (1995-2006). Jis yra žinomas, kaip Putino režimui lojalus diplomatas. Apie Putino parankinius rašo Laisvosios Rusijos forumas su tikslu paviešinti Putino režimą remiančius, bendrininkaujančius ir leidžiančius veikti asmenis. Aleksandras Vešniakovas gimė 1952 m. lapkričio 24 d. Baikalovo kaime netoli Archangelsko, Šiaurės Dvinos deltoje.

Jungtinę tyrimo grupę dėl Rusijos karo nusikaltimų Ukrainoje papildė Estija, Latvija, Slovakija, antradienį pranešė Lietuvos prokuratūra. Speciali tyrimo grupė buvo sudaryta kovo 25-ąją tarp Lietuvos, Ukrainos, Lenkijos, Eurojusto ir Tarptautinio Baudžiamojo Teismo. Ji inicijuota reaguojant į Rusijos invaziją Ukrainoje. Dokumentą pasirašė šalių generaliniai prokurorai. „Dėkoju kolegoms už šį sprendimą.

Tarptautinė ledo ritulio federacija (IIHF) penktadienį pranešė, kad Rusija ir Baltarusija negalės dalyvauti ir 2023 m. pasaulio čempionate.  Šis turnyras apskritai turėjo vykti Sankt Peterburge, tačiau dar balandį dėl Rusijos invazijos ir pradėto karo Ukrainoje IIHF atšaukė šią teisę. 2023 m. pasaulio čempionato elitinis divizionas vyks Latvijoje ir Suomijoje.

Reaguojant į dabartinę saugumo situaciją, Lietuva, Latvija ir Estija rengia Baltijos valstybių gynybos susitarimą, penktadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). Dokumentą po tarpinstitucinių derybų dar turės ratifikuoti šalių parlamentai. Anot krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, jis kartu su Baltijos šalių kolegomis sutarė toliau koordinuoti veiksmus, kad šį susitarimą būtų galima pasirašyti artimiausiu metu.

Seime antrą kartą bandoma įteisinti tos pačios lyties asmenų santykius. Šį kartą partnerystę pakeitė civilinė sąjunga, kuri sudaroma pas notarą. Labai panašus įstatymo projektas kelią skinasi ir kaimyninėje Latvijoje. Šios šalies parlamentarai jau du kartus pritarė šiam projektui ir liko paskutinis balsavimas, po kurio tos pačios lyties poros galės įteisinti savo santykius Latvijoje.

Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius atmetė Rusijos reikalavimą sumokėti kompensaciją Rusijai už nugriautą sovietinį paminklą. „Klasiko žodžiais tariant: „Jie gaus ne kompensaciją, o negyvo asilo ausis“. Rusija teigė, kad reikalaus kompensacijos iš Latvijos už okupantų paminklo nugriovimą“, – „Twitter“ rašė ministras. Išsireiškimas apie „negyvas asilo ausis“, pasak „The Baltic Times“, jau yra girdėtas.

Rusijos užsienio reikalų ministerija pateikė Latvijos ambasadoriui Maskvoje protesto notą dėl Seimo sprendimo nukelti paminklą „išvaduotojams“ iš Rygos ir kitų „sovietinio kultūrinio paveldo“ atsisakymo. Maskva tvirtina „pasiliekanti teisę imtis atsakomųjų priemonių dėl neteisėto Latvijos Seimo sprendimo“, susijusio su sovietiniu memorialiniu paveldu, rašoma TASS.

Socialiniame tinkle „Telegram“ išplito vaizdo įrašas iš Rygos, kuriame matyti, kaip praeivis atima Rusijos vėliavą iš pagyvenusio vyro, gatvėje šaukusio „Už Rusiją!“ ir „Už Donbasą!“. Latvijoje pastaruoju metu yra išaugusi socialinė įtampa dėl agresyvaus vietos prorusiškų veikėjų atsako į sprendimą demontuoti paminklą Sovietų Sąjungos kariams šalies sostinėje. Vaizdo įraše matyti vyras, kuris žygiuoja šaligatviu iškėlęs į viršų Rusijos vėliavą.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) kinologai trečiadienį pristatys įgytą patirtį saugant Estijos, Latvijos, ir Lenkijos sienas. Septyni pasieniečių kinologai VSAT Pasieniečių mokykloje Medininkuose kartu su savo augintiniais pademonstruos savo įgūdžius. Be jų renginyje dalyvaus ir kitų Lietuvos žinybų, vystančių kinologinę veiklą, atstovai. Specialiame projekte nuo 2019 metų rugpjūčio jau dalyvavo 28 pasieniečių kinologai.

Latvija nuo gegužės 10 dienos nutraukė susitarimą, pagal kurį buvo leidžiama iš Baltarusijos tiesiogiai geležinkeliu gabenti karinius krovinius išsiuntimui į trečiąsias šalis per Latvijos uostus, sekmadienį pranešė portalas Delfi.lv, remdamasis Susisiekimo ministerijos informacija.

Latvija penktadienį uždraudė įvažiuoti dar 102 Rusijos piliečiams, naujienų agentūrai BNS pranešė Užsienio reikalų ministerija. Užsienio reikalų ministro Edgaro Rinkevičiaus sprendimu šalis ir toliau draus atvykti Kremliaus režimą remiantiems asmenims. Draudimas, taikomas neribotą laiką, šįkart įvestas daugiausia Rusijos kultūros veikėjams, aktyviai palaikantiems prezidento Vladimiro Putino sprendimui įsiveržti į Ukrainą.

Latvių policija penktadienį per mitingą prieš sovietmečio paminklo nukėlimą Rygos centre sulaikė keturis asmenis, įskaitant europarlamentarę Tatjaną Ždanoką, vieną iš Latvijos rusų sąjungos (LKS) vadovų. Pasak policijos, vienas žmogus buvo sulaikytas, nes buvo įsisegęs už šalyje uždraustą Georgijaus juostelę, o likę trys – už dalyvavimą nesankcionuotame mitinge.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas Vakarų šalių vykdomą, jo teigimu, rusofobišką politiką pavadino „tarptautiniu įžūlumu“. Tuo metu Lietuvai Rusijos ministras įgėlė pavadindamas ją rusofobiško erzelio skleidėja NATO ir Europos Sąjungoje.

Latvijos prezidentui Egiliui Levitui ketvirtadienį Vilniuje iškilmingai įteiktos Mykolo Romerio universiteto (MRU) garbės daktaro regalijos. Ceremonijos universitete metu Latvijos vadovui įteiktas Doctor Honoris Causa diplomas lotynų kalba ir specialus vardinis medalis, prezidentas papuoštas akademine juodo veliūro mantija, kepure ir baltu šaliku. „Išskirtinių asmenybių pasiekimai, jų ištikimybė teisinės valstybės ir demokratijos vertybėms yra puikus sektinas pavyzdys mūsų studentams.

 Ketvirtadienį netoli Vilniaus oficialiai atidarytas vienas svarbiausių Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių jungtis. Prezidento Gitano Nausėdos teigimu, ši jungtis padidins bendrą šalių nepriklausomybę nuo Rusijos energijos išteklių. „Šiandien labai svarbi, istorinė diena, žyminti labai glaudų Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimą.

Latvijos oro linijų bendrovė „airBaltic“ praneša, kad nuo vakar (gegužės 3 d.) pradėjo naujus reguliarius skrydžius tarp Vilniaus ir Hamburgo (Vokietija). „airBaltic“ sujungia šiuos miestus trimis savaitiniais skrydžiais, rašoma pranešime žiniasklaidai. „Vokietija yra viena svarbiausių Lietuvos prekybos partnerių, todėl džiaugiamės galėdami pristatyti jau trečiąjį tiesioginį skrydį iš Vilniaus į Vokietiją.

Latvijos Užsienio reikalų ministerija iškvietė Rusijos ambasadorių Michailą Vaniną, kad pareikštų protestą dėl rusų užsienio reikalų ministro Sergejaus Lavrovo antisemitinių pareiškimų, socialiniame tinkle „Twitter“ pranešė latvių diplomatijos vadovas Edgaras Rinkevičius.

Latvijos dujų bendrovė „Latvijas gaze“, kurios didžiausią akcijų dalį – trečdalį – valdo „Gazprom“, pastarosiomis dienos importavo gamtinių dujų iš Rusijos, tačiau tikina, kad dabar šis tiekimas nevyksta. Šalies magistralinių dujotiekių ir Inčukalnio požeminės saugyklos operatorės „Conexus Baltic Grid“ interneto svetainėje pateikta informacija rodo, kad pirmą kartą nuo kovo pabaigos rusiškos dujos į Latviją per Luhamos jungtį pradėjo tekėti balandžio 30-ąją.

Latvija neprieštarauja, kad Lietuva netoli jos sienos Baltijos jūroje statytų didelį vėjo jėgainių parką, sako šalių aplinkos ministrai. Šiuo metu vyksta būsimo parko poveikio aplinkai vertinimas (PAV), su kuriuo Latvija yra supažindinta, po Baltijos aplinkos ministrų tarybos posėdžio Klaipėdoje antradienį sakė Lietuvos aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

 Latvijoje antradienį sutriko kai kurių valstybinių įstaigų tinklalapių darbas. Paveiktose svetainėse popietę buvo rodomas pranešimas, kad turinys nepasiekiamas dėl techninių priežasčių. Tokių tinklapių veikimą prižiūrintis Latvijos valstybinis radijo ir televizijos centras (LVRTC) sakė BNS, kad sutrikimai yra techninio pobūdžio, o ne kibernetinės atakos padariniai.

Latvijos užsienio reikalų ministerija pirmadienį „primygtinai paragino“ šalies piliečius nevykti į Rusijos remiamą separatistinį Uždniestrės regioną Moldovoje arba nedelsiant išvykti, jei jie šiuo metu ten yra. Uždniestrė yra niekieno nepripažįstamas separatistinis Moldovos regionas, rytuose besiribojantis su Ukraina. Prorusiški separatistai šį regioną, kuriame gyvena maždaug 470 tūkst. žmonių, kontroliuoja nuo 1992 metų karo su Moldova. Maskva Uždniestrėje laiko maždaug 1,5 tūkst.

Ketvirtadienį, gegužės 5 d., Latvijos prezidentas Egilas Levitas su darbo vizitu lankysis Lietuvoje, kur dalyvaus Lenkijos ir Lietuvos dujų jungties atidarymo ceremonijoje. Kaip BNS informavo Latvijos prezidento kanceliarijos Komunikacijos centro komunikacijos specialistė Elina Kresa, vizito metu taip pat įvyks bendra Lietuvos, Lenkijos ir Latvijos prezidentų bei už energetiką atsakingo Europos Komisijos nario spaudos konferencija.

Latvijos parlamentas (Saeima) ketvirtadienį pritarė Energetikos įstatymo pataisoms, kurios uždraustų gamtinių dujų tiekimą iš Rusijos. Kol kas neaišku, kada šis apribojimas įsigaliotų, tačiau vyriausybė mano, kad tai galėtų įvykti nuo kitų metų. Tikimasi, kad įsigaliojimo data bus aptarta svarstant pataisas per galutinį svarstymą.

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas Rygos uoste, Kundzinsaloje gali pradėti veikti anksčiausiai 2023 metų vasarą, pareiškė bendrovės „Millennium Energy Partners“ valdybos pirmininkas Laša Šanidzė. Šiai JAV registruotai bendrovei priklauso Kundzinsalos projekto plėtotoja – įmonė „Kundzinsalas dienvidu projekts“. Anot L. Šanidzės, pastatyti SGD laikymo talpyklas, kaip numatyta pirminiame projekte, užtrunka dvejus ar dvejus su puse metų.

Latvijos parlamentarai nustatė bausmes Rusijos karo Ukrainoje rėmėjams – žada iš jų už bet kokią finansinę, materialinę, technologinę ar propagandinę paramą ten vykdomam genocidui atimti Latvijos pilietybę. Taip latviai esą saugo demokratines šalies ir Europos Sąjungos vertybes. Be to, Latvijoje nebebus galima laisvai mosuoti ir Putino agresijos simboliais jau tapusiomis „Z“ ir „V“ raidėmis. Už tai gyventojai gali užsitraukti kelių šimtų eurų baudą.

Lietuvai nėra aktualu sekti Latvijos pėdomis ir atimti pilietybę iš karą ar nusikaltimus remiančių asmenų. Taip teigia premjerė Ingrida Šimonytė, įvertinusi Latvijos parlamento sprendimą. Taip yra todėl, kad atimti pilietybę galima tik iš asmenų, kurie turi kitą pilietybę, o Lietuvoje pilietybės suteikimas visuomet buvo išimtinis procesas.  „Negalima atimti pilietybės iš žmogaus, kuris neturi jokios kitos pilietybės.

Latvijos parlamentas ketvirtadienį priėmė įstatymo pataisas, leidžiančias atimti pilietybę iš karo nusikaltimus remiančių žmonių, bet tik tuo atveju, jeigu jie neliktų be jokio kito paso.

Trys Baltijos valstybės ir Lenkija pasirengusios padėti Ukrainai rasti naujas logistikos kryptis, kad ji galėtų eksportuoti pirmiausia žemės ūkio produkciją, pareiškė Latvijos susisiekimo ministerija. Jos vadovas Talis Linkaitis tokią galimybę aptarė trečiadienį per bendrą Baltijos šalių ir Lenkijos susisiekimo ministrų susitikimą su Ukrainos infrastruktūros ministru Oleksandru Kubrakovu ir Ukrainos agrarinės politikos ir maisto ministru Mykola Solskiu.

Siekiant didinti NATO partnerių buvimą Lietuvoje, reikia galvoti apie naują poligoną, galbūt steigiant jį su Latvija, sako Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas Laurynas Kasčiūnas. „Tu gali daug ko prašyti, bet tavęs paklaus, kur treniruosis kariai, kur jie gyvens? Mes sprendžiame šituos dalykus – Rūdninkų poligonas. Mano požiūriu, reikia pradėti kalbėti apie dar vieną poligoną Lietuvoje“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė parlamentaras.

Latvijos viešbučiai per praėjusį mėnesį sulaukė labai daug prašymų atšaukti užsakymus artėjančiam vasaros sezonui, pranešė Latvijos viešbučių ir restoranų asociacijos vadovas. „Deja, kovo mėnesį užfiksuota itin daug Vakarų šalių turistų atsisakytų užsakymų vasaros sezonui“, – Janis Naglis. Pasak jo, atšaukta beveik 80 proc. užsakymų. J. Naglis pabrėžė, kad Latvija, siekdama pritraukti turistų, turi bendradarbiauti su artimiausiomis kaimynėmis – Lietuva, Estija ir Skandinavijos šalimis.

Latvija „politiškai pasirengusi“ jau dabar atsijungti nuo bendro elektros tinklo su Rusija ir Baltarusija, tačiau tam trukdo fiziniai apribojimai, interviu portalui „Tvnet“ pareiškė premjeras Krišjanis Karinis. Pasak jo, daroma viskas, kad atsijungimo nuo BRELL energetikos žiedo procesas vyktų kuo sparčiau, tačiau tokiam sprendimui reikia antrosios elektros jungties tarp Lenkijos ir Lietuvos, kuri šiuo metu yra tiesiama.

Rusijai tęsiant karinę invaziją į Ukrainą, prezidentas Gitanas Nausėda antradienį vyks darbo vizito į Lenkiją, kur su keturių valstybių prezidentais aptars priemones stabdyti karą. Lietuvos, Latvijos, Estijos, Lenkijos ir Vokietijos prezidentai G. Nausėda, Egilas Levitas, Alaras Karis, Andrzejus Duda bei Frankas Walteris Steinmeieris kalbės apie papildomas sankcijas Rusijai, tolesnį gynybinės, humanitarinės ir finansinės paramos Ukrainai teikimą.

Latvijos valstybės saugumo tarnyba (VDD) bendradarbiaudama su Karinės žvalgybos ir saugumo tarnyba vasarį sulaikė Baltarusijos pilietį, įtariamą šnipinėjimu Minsko specialiosioms tarnyboms. Kaip naujienų agentūrai BNS pranešė VDD, šis asmuo rinko informaciją apie kariuomenės ir svarbios infrastruktūros objektus, slapta juos filmavo ir fotografavo. Per kratas VDD pareigūnai konfiskavo techninės įrangos ir duomenų laikmenų. Dabar gauta medžiaga analizuojama.

Latvijos dujų bendrovė „Latvijas gaze“, kurios didžiausią akcijų paketą valdo „Gazprom“, skelbia analizuojanti Rusijos reikalavimą už iš jos gaunamas gamtines dujas mokėti ne eurais, o rubliais. „Latvijas gaze“ per Rygos „Nasdaq“ vertybinių popierių biržą išplatintame pranešime teigiama, jog toks reikalavimas analizuojamas tiek teisiniu, tiek ir verslo interesų požiūriu. Pranešime pažymima, kad Rusijos reikalaujama naujoji atsiskaitymo tvarka gali formaliai nepažeisti sankcijų režimo.

Latvijos gamtinių dujų saugyklos operatorės vadovas šeštadienį pranešė, kad Baltijos šalys nebeimportuoja rusiškų gamtinių dujų. „Jeigu dar buvo kokių nors abejonių, ar galima nors kiek pasitikėti tiekimu iš Rusijos, dabartiniai įvykiai mums aiškiai rodo, kad pasitikėjimo nebėra“, – pareiškė „Conexus Baltic Grid“ generalinis direktorius Uldis Barisas. „Nuo balandžio 1 dienos rusiškos gamtinės dujos nebeteka į Latviją, Estiją ir Lietuvą“, – pareiškė jis Latvijos radijui.

Danija gegužę pasiųs 800 karių į Latviją, atsakydama į NATO prašymą padėti sustiprinti Aljanso rytinį sparną, ketvirtadienį pranešė danų premjerė. Kopenhaga šio bataliono padidintą parengtį paskelbė Rusijai praeitą mėnesį įsiveržus į Ukrainą ir toliau didėjant įtampai tarp Vakarų šalių ir Maskvos. Danija jau yra dislokavusi Baltijos šalyse ir Lenkijoje sausumos pajėgų ir aviacijos pastiprinimų.

Latvijos Seimas ketvirtadienį uždraudė Rusijos karinės agresijos simbolius, įskaitant per karą Ukrainoje naudojamą taktinį ženklą „Z“. Priimtos pataisos numato bausmę už karinę agresiją ir karo nusikaltimus šlovinančių simbolių naudojimą viešose vietose. Tokią iniciatyvą pateikė Žaliųjų ir valstiečių sąjunga.

Estija derasi su Latvija ir Suomija dėl galimybės statyti bendrą suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalą, tačiau sprendimas dėl to kol kas nepriimtas, pareiškė Estijos ekonomikos ir komunikacijų ministras. „Siekiai nustoti finansiškai maitinti Rusijos karo mašiną reiškia, kad turime rasti alternatyvą rusiškoms dujoms. Dujų rinka Baltijos šalyse ir Suomijoje siekia 60-65 teravatvalandes per metus, o SGD terminalas Klaipėdoje galės patenkinti tik pusę šio poreikio“, – sakė Taavi Aasas.