latvija

Per trečiąjį šių metų ketvirtį sukurtas Latvijos bendrasis vidaus produktas (BVP)  palyginamosiomis kainomis, nepašalinus sezono ir darbo dienų skaičiaus skirtumų įtakos – 0,6 proc. kuklesnis nei prieš metus, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi išankstiniais duomenimis. Gamybos sektorių nuosmukis preliminariai įvertintas 3,9 proc., o paslaugų sektoriaus augimas – 1,7 procento. Įvertinus sezoniškumo ir kalendorinį veiksnius, ekonomika susitraukė 0,4 procento.

Latvijos teismas penktadienį už šnipinėjimą baltarusių karinei žvalgybai skyrė Baltarusijos piliečiui aštuonerių metų kalėjimo ir dar trejų metų lygtinę bausmę. Paskelbus visą nuosprendį, jį bus galima apskųsti per dešimt dienų. Kaip pranešama, Valstybės saugumo tarnyba (VDD), bendradarbiaudama su Karinės žvalgybos ir saugumo tarnyba, vasario 15 dieną sulaikė Baltarusijos pilietį, įtariamą šnipinėjimu savo šalies specialiosioms tarnyboms.

Mažmeninės prekybos apyvarta Latvijoje praėjusį mėnesį palyginamosiomis kainomis buvo 1,8 proc. solidesnė nei pernai rugsėjį, įvertinus kalendorinį faktorių, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Prekyba maisto produktais pagyvėjo 1,8 proc., ne maisto prekėmis, neskaitant degalų – taip pat 1,8 proc., degalais –  1,5 procento. Per mėnesį (rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu) mažmeninės prekyba Latvijoje, įvertinus sezoniškumą, palyginamosiomis kainomis paaugo 1,2 proc.

Per pastarąją savaitę Lietuvoje atpigo tiek benzinas, tiek ir dyzelinas, Latvijoje – tik benzinas, o Estijoje degalų kainos buvo stabilios, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys pagal vidutines kainas viename didžiausių regione „Circle K“ degalinių tinkle. Pigiausi degalai – Lietuvoje, aukščiausios benzino kainos išliko Estijoje, o brangiausias dyzelinas – Latvijoje.

Seimo Pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen, kartu su Latvijos ir Estijos parlamentų vadovais tradiciškai dalyvavusi 41-osios Baltijos Asamblėjos sesijos atidaryme Rygoje (Latvija), kalbėjo apie šio bendradarbiavimo formato reikšmę regionui ir tarptautinei arenai, rašoma pranešime spaudai. „Karo Ukrainoje akivaizdoje parlamentai gali būti ir yra labai svarbūs. Matau jų vaidmenį ne tik koordinuojant teisėkūros veiksmus, bet ir išlaikant mūsų žmonių, rinkėjų ryžtą nepasiduoti.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ketvirtadienį pradeda vizitą Latvijoje. Kaip ketvirtadienį pranešė pirmininkės atstovė spaudai, Rygoje V. Čmilytė-Nielsen dalyvaus 41-ojoje Baltijos Asamblėjos sesijoje ir 28-ojoje Baltijos Taryboje. „Šiais metais Baltijos Asamblėja dirbo didelių iššūkių akivaizdoje, kai reikėjo sutelkti bendras jėgas, greitai reaguoti į brutalią Rusijos agresiją Ukrainoje ir koreguoti darbotvarkes.

Latvijos Ortodoksų Bažnyčia (LOB) per neseniai įvykusį sinodą pasirašė kreipimąsi į Rusijos Ortodoksų Bažnyčios vadovą Kirilą su prašymu suteikti jai nepriklausomos Bažnyčios statusą, antradienį pranešė Latvijos televizija (LTV). Kreipimasis priimtas dėl LOB įstatymo pakeitimų, nustatančių jos nepriklausomybę. Praėjusią savaitę įvykusio LOB sinodo dalyviai paprašė patriarcho Kirilo kanoniškai išspręsti Latvijos Bažnyčios statuso klausimą.

Talsuose (Latvija) surengtos tarptautinės galiūnų sporto varžybos – „Priedes AG World Strongman Championships 2022“. Geriausiai čia sekėsi šeimininkams. Nugalėtojo titulą iškovojo latvis Aivaras Šmaukstelis, aplenkęs tautietį Didzį Zarinį. Tuo tarpu bronza atiteko lietuviui Mantui Lalui. „Sunkiausios sezono varžybos! Esu labai patenkintas savo pasirodymu. Dėkoju šeimai ir broliams už didžiulį palaikymą. Taip pat dėkoju Dainiui Zageriui už pakvietimą į varžybas.

Latvijos telekomunikacijų rinkos lyderė „Tet“ (anksčiau vadinosi „Lattelecom“) pranešė per tris šių metų ketvirčius pasiekusi 231 mln. eurų apyvartą – 32 proc. solidesnę nei prieš metus. Bendrovės investicijos į infrastruktūros ir paslaugų plėtrą per devynis šių metų mėnesius siekė 25,2 mln. eurų. „Dabartinis laikotarpis – sudėtingas ir kartu kupinas galimybių.

Latvijos mobiliojo ryšio operatorė „Latvijas mobilais telefons“ (LMT) pranešė per tris šių metų ketvirčius pasiekusi 205,7 mln. eurų finansinę apyvartą – 13,3 proc. didesnę nei per tą patį laikotarpį pernai. Pelnas iki mokesčių, palūkanų ir amortizacijos atskaičiavimų augo 2,5 proc. iki 60,885 mln. eurų. Laikotarpio pabaigoje LMT turėjo 1,43 mln. klientų. Bendrovė pažymi per devynis šių metų mėnesius padidinusi investicijas į 5G tinklą ir technologijas – investavo 20,6 mln. eurų.

Rygos policija pranešė apie vagystę maisto prekių parduotuvėje. Pasak policijos pareigūnų, tokios situacijos, kai žmonės bando vogti maistą, tapo kasdienybe. Rygos policijos stebėjimo kameros užfiksavo kaip prie vienos iš miesto parduotuvių vartojamas alkoholis. Į akis krito vienas įtartinai besielgiantis vyras. Vyriškis įėjo į parduotuvę ir netrukus išėjęs iš vidinės striukės kišenės ėmė traukti įvairius maisto produktus – dešras, sūrius, konservus šunims, taip pat ir alkoholinius gėrimus.

Latvija per tris šių metų ketvirčius pagamino 3,443 mln. megavatvalandžių (MWh) elektros energijos – 17,8 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai, pranešė valstybinė elektros perdavimo tinklų operatorė „Augstsprieguma tikls“. Didžiosios hidroelektrinės elektros gamybą padidino 3,9 proc. iki 2,227 mln. MWh, mažosios hidroelektrinės – 34,4 proc. iki 64,4 tūkst. MWh. Didžiosios šiluminės elektrinės elektros per devynis šių metų mėnesius pagamino 59,4 proc.

Faktinis nedarbas Latvijoje rugsėjo pabaigoje sudarė 6,3 proc. ir buvo 0,1 procentinio punkto mažesnis nei prieš mėnesį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Moterų realus nedarbas per mėnesį sumenko 0,1 procentinio punkto iki 4,4 proc., vyrų – taip pat 0,1 punkto iki 8,1 procento. Praėjusį mėnesį Latvija turėjo 59,9 tūkst. bedarbių, iš jų 20,7 tūkst. buvo moterys, 39,2 tūkst. – vyrai. Per mėnesį bedarbių sumažėjo 0,8 tūkst., o per metus – 4,6 tūkstančio.

Lietuvos kapitalo valdoma Latvijoje registruota aviakompanija „SmartLynx Airlines“ pranešė planuojanti savo krovininių orlaivių parką 2023 metais padidinti iki 20 lėktuvų. Šiemet „SmartLynx“ krovininių lėktuvų parką papildė keturiais orlaiviais A321F krovinių gabenimo paslaugų teikimui Europoje, Azijoje, Afrikoje ir Pietų Amerikoje.

Latvijos teismas pirmadienį pradėjo nagrinėti bylą, kurioje galimu pinigų plovimu Rygos liftų priežiūros konkursuose, be kitų, kaltinamas ir Lietuvos pastatų priežiūros bei inžinerinių sprendimų grupės „Civinity“ akcininkas ir vadovas Deividas Jacka. Verslininkas jam pateiktus kaltinimus atmeta. Pasak Latvijos Ekonominio teismo atstovės, teismo posėdyje buvo atlikti privalomi formalumai – paskelbta apie proceso pradžią, perskaityti kaltinimai.

Latvijos energetikos rinkos reguliavimo tarnyba – Viešųjų paslaugų reguliavimo komisija – planuoja Inčukalno požeminės gamtinių dujų saugyklos naudojimo taisyklų pataisas, kurias patvirtinus dujas į saugyklą bus leidžiama pumpuoti ir per jų išėmimo sezoną – nuo spalio 15-osios iki balandžio 30 dienos.

Latvijos grūdų didmeninės prekybos bendrovė „Graudu sabiedriba“ turi teisę išieškoti beveik 300 tūkst. eurų netesybų iš Marijampolės grūdų supirkimo bendrovės „Agrobosas“. Lietuvos apeliacinis teismas spalio 4 dieną pripažino ir leido Lietuvoje vykdyti Latvijos prekybos ir pramonės rūmų arbitražo teismo šiemet liepą priimtą sprendimą.

Latvijos vyriausybės vadovas Krišjanis Karinis pareiškė neatmetantis galimybės, kad suskystintų gamtinių dujų (SGD) importo terminalo Skultės uoste projektą gali perimti valstybė. „Esu atviras ir tokią galimybę esu aptaręs su potencialiais partneriais“, – sakė premjeras. „Vyriausybė ir parlamentas patvirtino specialias sąlygas šio projekto vystymui, tačiau kitas klausimas – kas terminalą pastatys.

Latvių vidaus reikalų ministerija (VRM) ir Valstybinės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) teigia atmetančios „absurdiškus“ tarptautinės nevyriausybinės žmogaus teisių gynimo organizacijos „Amnesty International“ teiginius, esą Latvija vykdė „savavališką pabėgėlių ir migrantų sulaikymą ir kankinimą“. Pasak VRM, šie teiginiai yra pagrįsti pavienių asmenų pasakojimais apie situaciją Latvijos-Baltarusijos pasienyje.

Gynybos resursų agentūros sprendimas atmesti Lenkijos bendrovės paraišką viešajame konkurse dėl kulkosvaidžių pirkimo buvo pagrįstas, kasacinėje byloje nusprendė Lietuvos aukščiausiasis teismas (LAT).  LAT bylos ėmėsi Gynybos resursų agentūros (GRA), kuri pavaldi Krašto apsaugos ministerijai, prašymu. Ši byla buvo nagrinėta pirmosios instancijos ir apeliacine tvarka. Pirmasis sprendimas buvo palankus minėtai agentūrai, antrasis – Lenkijos bendrovei, kurios prašymas tenkintas iš dalies.

Latvijos prekių eksportas sausio-rugpjūčio mėnesiais, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, galiojusiomis kainomis išaugo 31,2 proc. iki 13,22 mlrd. eurų, importas – 35,9 proc. iki 16,93 mlrd. eurų, penktadienį pranešė nacionalinė statistikos tarnyba, remdamasi negalutiniais duomenimis. Pagrindinės reikšmingo užsienio prekybos pagyvėjimo priežastys – kainų šuolis ir kukli palyginimo bazė. Vien tik rugpjūtį Latvijos prekių eksportas įvertintas 1,92 mlrd. eurų, importas – 2,48 mlrd.

Latvija planuoja prisijungti prie Tarptautinės Energetikos Agentūros (TEA), teigiama Ekonomikos ministerijos parengtoje ataskaitoje, kuriai antradienį pritarė ministrų kabinetas. Dokumente numatyta ne tik nemažai priemonių, padėsiančių išspręsti privalomosios viešųjų pirkimų dalies problemą, bet ir priemonių, padėsiančių pasiekti klimato neutralumo tikslus bei užtikrinti energetinį saugumą, skiriant finansavimą vidutinės trukmės laikotarpiu.

Latvijos vyriausybė antradienį pritarė taisyklių projektui, kuriuo daug energijos naudojančios šalies perdirbimo pramonės įmonės, nukentėjusios nuo Rusijos karinės agresijos prieš Ukrainą padarinių – smarkiai išaugusių energijos kainų, galės pretenduoti į valstybės negrąžintiną paramą.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Latvijoje rugsėjį padidėjo iki 22,2 proc. nuo 21,5 proc. rugpjūtį, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba. Vien tik rugsėjį vartojimo prekės ir paslaugos brango vidutiniškai 1,6 proc., o per tris šių metų ketvirčius – 19,1 procento. Vidutinė metų infliacija pakilo nuo 12,3 proc. rugpjūtį iki 13,7 proc. rugsėjį. Labiausiai vartotojų kainų indeksą praėjusį mėnesį kėlė brangęs būsto išlaikymas (2,7 proc.

Nuo rugsėjo 19 dienos, kai įsigaliojo įvažiavimo į šalį apribojimai, kirsti Latvijos sieną neleista 222 Rusijos piliečiams, Latvijos naujienų agentūrai LETA pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba. Rusijos piliečių srautas į šalį sumažėjo 28 proc., pranešė tarnyba. Praėjusią parą išorinę sieną kirto 262 Rusijos piliečiai, tai yra vidutiniškai keturis kartus mažiau nei kaimyninėse šalyse: Estijos sieną kirto 1 304 Rusijos piliečiai, o Lietuvos – 861. Tik 15 proc.

Latvijos oro erdvėje per tris metų ketvirčius aptarnauta 150,85 tūkst. skrydžių – 36 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai, pranešė valstybinė oro erdvės kontrolės ir avianavigacijos paslaugų įmonė „Latvijas gaisa satiksme“ (LGS). Skrydžių į Rygos oro uostą ar iš jo padaugėjo 62,7 proc. iki 40,63 tūkst., tranzitinių skrydžių – 28,3 proc. iki 110,22 tūkstančio. Tuo tarpu praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų rugsėju, skrydžių iš viso sumažėjo 3,2 proc. iki 18,19 tūkst.

Lietuvos, Latvijos ir Estijos olimpiniai ir paralimpiniai komitetai bei sporto federacijų sąjungos jungiasi prie Šiaurės šalių pareiškimo, skatinančio toliau neleisti Rusijos ir Baltarusijos sportininkams dalyvauti tarptautinėse varžybose. „Mes palaikome kolegų iš Šiaurės šalių pareiškimą, raginantį toliau nepriimti Rusijos ir Baltarusijos sportininkų bei oficialių asmenų dalyvauti tarptautinėse sporto varžybose.

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ antrinė įmonė „LTG Infra“ paskelbė 1,3 mlrd. eurų (su PVM) vertės konkursą europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ infrastruktūros įrengimui tarp Kauno ir Lietuvos-Latvijos pasienio.

Baltijos šalių, Lenkijos ir Suomijos vidaus reikalų ministrai Helsinkyje ketvirtadienį sutarė organizuoti jungtines civilinės saugos pratybas. Kaip pranešė Vidaus reikalų ministerija, ministrė Agnė Bilotaitė su kolegomis taip pat sutarė surengti ekspertų konsultacijas dėl kritinės infrastruktūros apsaugos, aptarė aktualius civilinės saugos ir pasirengimo grėsmėms, strateginės infrastruktūros apsaugos klausimus.

Latvijos parlamentas ketvirtadienį perdavė komitetams svarstyti įstatymo projektą dėl Latvijos ir Baltarusijos tarpvyriausybinio susitarimo dėl investicijų skatinimo ir apsaugos nutraukimo. Šis susitarimas buvo sudarytas pagal Konvenciją dėl valstybių ir kitų valstybių fizinių bei juridinių asmenų investicinių ginčų sprendimo.

Latvijos ministras pirmininkas Krišjanis Karinis, ėmęsis iniciatyvos formuoti naują valdančiąją koaliciją, sakė manantis, kad galima visai kadencijai suformuoti stabilią vyriausybę, bet nesąs įsitikinęs, kad visi to nori.

 Latvijos parlamento rinkimus laimėjusi partija „Naujoji vienybė“ dėl vyriausybės koalicijos formavimo antradienį susitiks su „Jungtinio sąrašo“ ir „Nacionalinio susivienijimo“, o trečiadienį – su „Pažangiųjų“ atstovais, naujienų agentūrai BNS nurodė „Naujosios vienybės“ pareigūnai. Susitikimai vyks „Naujosios vienybės“ būstinėje.

Suskaičiavus visus balsus paaiškėjo, kad savaitgalį vykusius Latvijos parlamento rinkimus laimėjo ministro pirmininko Krišjanio Karinio provakarietiška centristinė partija. Surinkti duomenys iš visų 1 055 rinkimų apylinkių, įskaitant informaciją apie rinkėjų balsavimo biuleteniuose padarytas žymas dėl tam tikrų kandidatų.

Latvijos centristinės partijos „Už plėtrą/Už!“ kandidatas į ministrus pirmininkus, dabartinis gynybos ministras Artis Pabrikas sekmadienį paskelbė, kad po nesėkmės šeštadienį įvykusiuose rinkimuose jis baigia aktyvią politinę karjerą.

Latvijoje rinkimus laimės ministro pirmininko Krišjanio Karinio provakarietiška centristinė partija, o rusakalbių mažumos remiamos partijos patyrė didelę nesėkmę, rodo oficialūs rinkimų rezultatai. Sekmadienį suskaičiavus daugiau kaip 97 proc. balsų, pirmauja K. Karinio partija „Naujoji vienybė“, kurią palaikė 18,9 proc. rinkėjų. Toliau rikiuojasi opozicinė Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ŽVS) su 12,5 proc.

Latvijos prezidentas Egilas Levitas pirmadienį pakvies į Rygos pilį per šeštadienį įvykusius parlamento rinkimus į Saeimą išrinktų partijų atstovus. Apie tai valstybės vadovas sekmadienį pranešė socialiniuose tinkluose. Per tą susitikimą bus aptariami uždaviniai naujai vyriausybei. E. Levitas padėkojo balsus atidavusiems latviams, jo žodžiais, pademonstravusiems, kad visuomenė neabejinga šalies ateičiai. Suskaičiavus daugiau kaip 97 proc.

Latvijoje šeštadienį įvykusiuose parlamento rinkimuose daugiausia balsų gali gauti partijos „Naujoji vienybė“ ir „Jungtinis sąrašas“ bei Žaliųjų ir valstiečių sąjunga (ŽVS), rodo rinkėjų apklausa, kurią prie rinkimų apylinkių atliko naujienų agentūra BNS, Rygos Stradinio universitetas ir visuomeniniai transliuotojai Latvijos televizija bei Latvijos radijas. Apklausos duomenimis, patekimo į parlamentą 5 proc.

Latvijoje šeštadienį prasidėjo parlamento rinkimai, pranešė Centrinė rinkimų komisija (CRK), šalyje tvyrant nerimui dėl kaimyninės Rusijos karo prieš Ukrainą. Visos rinkimų apylinkės atsidarė be jokių incidentų, BNS pranešė Centrinės rinkimų komisijos (CVK) atstovė Laura Krastinia. 8 val. vietos (ir Lietuvos) laiku prasidėjęs balsavimas baigsis 20 valandą.

Saulės baterijos sparčiai populiarėja ir Latvijoje. Tiesa, gyventojai jas dažnai kaip papuola patys montuoja tiesiog ant daugiabučių namų fasadų ar balkonų ir taip bjauroja pastatus. Aiškėja, kad tokios saulės baterijos ant daugiabučių „dygsta“ neteisėtai. Specialistai įspėja, kad mėgėjiškai sumontuoti nežinia kokie įrenginiai gali būti pavojingi. Devynių aukštų daugiabutis Lubānas gatvėje Rygoje. Saulės kolektoriai yra rankų darbo, o kabelis kabo tiesiog ant lango ir balkono.

Didieji Lietuvos, Latvijos ir Lenkijos dujų tiekėjai rezervavo apie 60 proc. visų Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalo pajėgumų 10-čiai metų. Jiems suteikti keturi terminalo pajėgumų paketai po 6 teravatvalandes (TWh) per metus.

Kauno apygardos teismas dėl neteisėto žmonių gabenimo per valstybės sieną nuteisė Latvijos pilietį ir skyrė jam 7 tūkst. eurų baudą, penktadienį pranešė prokuratūra. Ikiteisminio tyrimo duomenimis, birželio 27-ios naktį Varėnos rajone Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai sustabdė Latvijos piliečio vairuojamą automobilį, kuriuo vyko dar keturi asmenys.

Latvijos parlamentas (Saeima) priėmė vyriausybės pateiktą įstatymą dėl nacionalinės svarbos objekto statuso suteikimo būsimam suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importo terminalui Skultės uoste, jo jungčiai su šalies dujų perdavimo sistema ir susijusiems statiniams. Šio įstatymo tikslas – išvengti administracinių ir biurokratinių kliūčių bei neaiškumų, galinčių trukdyti įgyvendinti projektą.

Dėl Rusijoje prasidėjusios mobilizacijos Latvijos vyriausybė antradienį nusprendė keliose su Rusija besiribojančiose savivaldybėse paskelbti nepaprastąją padėtį ir uždaryti vieną iš sienos perėjimo punktų. Nepaprastoji padėtis paskelbta Alūksnės, Balvų ir Ludzos savivaldybėse, taip pat sienos kirtimo punktuose; ji galios nuo rugsėjo 28 dienos iki gruodžio 26 dienos.

Latvijos valdančioji koalicija pirmadienį pritarė 425 mln. eurų papildomai paramai gyventojams ir įmonėms energetikos krizės poveikiui sušvelninti. Po valdančiosios koalicijos tarybos posėdžio ekonomikos ministrė Ilzė Indriksonė paaiškino, jog sutarta papildomą paramą skirti tiek namų ūkiams, tiek ir juridiniams asmenims, įskaitant įmones ir bendrijas. Pasak ministrės, 165 mln. eurų bus nukreipta papildomai namų ūkiams, o 260 mln. eurų – įmonėms ir kitiems juridiniams asmenims paremti.

Latvijos ekonomikos ministerija pranešė parengusi įstatymo projektą dėl nacionalinės svarbos objekto statuso suteikimo būsimam suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) importo terminalui Skultės uoste.

Latvijos finansų ir kapitalo rinkos komisijos duomenimis, įplaukos į šalyje veikiančius trečios pakopos pensijų fondus pirmąjį pusmetį buvo 9,7 proc. solidesnės nei per tą patį laikotarpį pernai – 50,64 mln. eurų. Fondų dalyvių įmokos padidėjo 10,5 proc. iki 41,532 mln. eurų, jų darbdavių – 5,9 proc. iki 9,03 mln. eurų. Išmokos iš šių fondų išaugo 2,1 karto iki 33,893 mln. eurų. 96,4 proc. šios sumos sudarė išmokos pensinį amžių pasiekusiems asmenims.

Latvijos parlamentas (Saeima) ketvirtadienį per galutinį svarstymą priėmė Gyvūnų gerovės įstatymo pataisas, kuriomis nuo 2028 metų šalyje bus draudžiama veisti ir auginti gyvūnus, jei to vienintelis arba pagrindinis tikslas yra jų kailių išgavimas. Pataisomis nedraudžiama medžioti kailinius žvėrelius ar prekiauti kailiais. Iš pradžių Latvija planavo tokį draudimą įvesti nuo 2026-ųjų, tačiau šis terminas buvo atidėtas dvejiems metams.

Per pirmąsias dienas, kai Baltijos šalys ir Lenkija taiko griežtesnę Rusijos piliečių įleidimo tvarką, į Latviją iš viso kol kas neįleista 15 tos šalies piliečių, ketvirtadienį šalies visuomeniniam transliuotojui LTV sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovo pavaduotojas Ivaras Ruskulis. Nuo pirmadienio Baltijos šalyse ir Lenkijoje įsigaliojo apribojimai Rusijos piliečiams, turintiems trumpalaikes Šengeno vizas, atvykti į šalį ne būtiniausiais tikslais, pavyzdžiui, turizmo ir poilsio.

Latvijos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas praėjusį mėnesį, palyginti su ankstesniu, pakilo 4,1 proc., pranešė nacionalinė statistikos žinyba. Vidaus rinkoje realizuojamos produkcijos kainos didėjo vidutiniškai 8,6 proc., tuo tarpu eksportuojamos – mažėjo 0,5 proc., iš jų į euro zonos valstybes – kilo 0,7 proc., į kitas šalis – menko 1,6 procento.