laisvė

Psichologė Danutė Gailienė – atvira: okupacijos sukelta trauma lietuvius dar vis veikia, o ypač tuos, kurie jos patys nėra patyrę, palikuonis. Pasak ekspertės, ją gydyti padėtų autoironija, vertėtų ir atsisakyti jausmingumo.  Pasak knygos „Ką jie mums padarė“ autorės, Vilniaus universiteto profesorės D. Gailienės gilinantis į lietuvių elgesį, būtina prisiminti, kad esame traumuota visuomenė. O traumos, pasak jos, keliauja iš kartos į kartą.

Prezidentas Gitanas Nausėda skaitydamas savo metinį pranešimą antradienį daug dėmesio skyrė nacionalinio saugumo situacijai, kadangi Rusijai užpuolus Ukrainą geopolitinė saugumo padėtis reikšmingai suprastėjo, o NATO aljansui prireikė pergalvoti, kaip iš tiesų užtikrinti rytinio aljanso flango narių saugumą.  „Mūsų šalies nepriklausomybė, suverenitetas ir demokratija – tai mūsų turtas ir gerovės pagrindas.

 Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas trečiadienį, pirmininkaudamas antrajam demokratijos aukščiausiojo lygio susitikimui, skirtam aptarti Kinijos ir Rusijos klausimus, pareiškė, kad pasaulyje vyksta laisvės pokyčiai.

Apeliacinis teismas atsisakė skirti terminuotą laisvės atėmimo bausmę už trijų žmonių nužudymą iki gyvos galvos įkalintam kauniečiui Mindaugui Račkauskui – teisėjai mano, kad egzistuoja tikimybė, jog vyras laisvėje vėl gali nusikalsti.

Baltarusijos opozicija šeštadienį Vilniuje mini Laisvės dieną. Minėjimą pradės vėliavos pakėlimo ceremonija prie Seimo. Vėliau Rasų kapinėse planuojama aplankyti Antono ir Ivano Luckevičių, 1863–1864 metų sukilimo dalyvių, kapus. Vidurdienį nuo Rasų kapinių link Lukiškių aikštės pajudės automobilių kolona, vėliau vyksianti link Vievio. Petrašiūnų kapinėse Kaune bus atidengtas paminklas Lietuvos ir Baltarusijos architektui, visuomenės veikėjui Klaudijui Dušauskui-Duž.

Nepriklausomybės atkūrimo diena – Kovo 11-oji – yra ypatinga kiekvienam šalies piliečiui. Dar svarbesnė ji tapo šiemet, kai kiekvieną dieną regime, kiek valios, pasiaukojimo bei didvyriškumo reikia nepriklausomybei apginti. TV3 televizija jau aštuonioliktus metus iš eilės šią dieną kviečia padėkoti valingiems, pasiaukojantiems ir didvyriškiems mūsų šalies herojams, arba kitaip – paprastiems žmonėms, kurie daro nepaprastus darbus.

Mūsų kova už laisvę dar nesibaigė, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Anot jo, „nuožmus mūsų laisvės priešas ir toliau bando atgauti prarastą galybę“. Apie tai G. Nausėda kalbėjo skaitydamas kalbą Valstybės vėliavos pakėlimo ceremonijoje Lietuvos laisvės gynimo metinėms paminėti. „Geriausias asmens, bendruomenės ar tautos savybes atskleidžia jiems tenkantys išbandymai.

Kova, kuri vyko nuo Antrojo pasaulinio karo nebuvo bevaisė – partizanų ryžtas ir tikslas atkurti demokratinę Lietuvą buvo įkvėpimo šaltinis piliečiams tolimesnėje antisovietinėje rezistencijoje, Seime penktadienį pareiškė kariūnas Jurgis Bekampis. „Juozas Streikas-Stumbras savo baigiamojoje kalboje Troikos teisme aiškiai pasakė, kad „Lietuva bus laisva. Mūsų aukos, mūsų kova nebus veltui ir Lenino paveikslai nekabės per amžius ant Lietuvos namų sienų.

Skausmą dėl žuvusiųjų per Sausio 13-ąją palengvina suvokimas, jog jų auka nebuvo veltui, sako prezidentas Gitanas Nausėda, penktadienį Antakalnio gimnazijoje prisijungęs prie akcijos „Atmintis gyva, nes liudija“. Jis uždegė žvakes šalia koplytstulpio. „Gedulo gaidelė visada bus, nes visada bus žmonės, kurie neteko savo artimųjų ir jiems tai yra vis tiek skausmo diena taip pat, – mokyklos bendruomenei sakė prezidentas.

Lietuvos bankas trečiadienį į apyvartą išleidžia 10 eurų kolekcinę sidabro monetą, skirtą Ukrainos kovai už laisvę. Didžioji už monetas gautų lėšų dalis bus skirta Ukrainai padėti. Kiekvieno asmens, perkančio monetą, parama nuo Rusijos agresijos besiginančiai šalia sieks 70 eurų, bendra monetos kaina – 96,8 euro. Lėšos bus pervestos į Ukrainos nacionalinio banko atidarytą sąskaitą humanitarinei pagalbai rinkti.

Klaipėdos apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 10 d. pripažino kaltais dujaunuolius, kurie neteisėtai atėmė žmogui laisvę ir jį kankino. 2022 m. vasario 14 d., apie 20 val., Klaipėdoje, E. M., siekdamas iš O. R. išreikalauti nenustatytos vertės skolą, įviliojo jį į savo automobilį, o apie 21 val. 30 min., Klaipėdos rajone E. M. pasikvietęs bendrininką, banė savavališkai išreikalauti š O. R. skolą. Jaunuoliai smurtaudami laikė O. R. automobilyje ir prie jo visą parą.

Šiaulių miesto savivaldybė paskelbė trečią konkursą sukurti paminklo Tautos laisvei idėją. Antrojo konkurso laimėtojai neįvykdė savo įsipareigojimų, todėl kviečiama iš naujo teikti paraiškas, pranešė savivaldybė. Praėjusiais metais per konkursą buvo atrinktas „Arch Box“ architektų iš Klaipėdos projektas „Aušra“. Pagal jį, pagrindinėje Šiaulių aikštėje turėjo būti pastatytas 25 metrų aukščio keturkampis betoninis obeliskas su iškaltais stilizuotais Gedimino stulpais.

Neprarasti nei vilties, nei kantrybės, remiant Ukrainos ir Baltarusijos žmones jų kovoje už laisvę, – kreipdamasi į 4-ojo Kalinausko forumo dalyvius linkėjo Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, pabrėždama būtinybę demokratiniams Vakarams ne tik skelbti, bet ir ginti savo vertybes. Vyriausybės vadovė kalbėjo, jog pažadėta parama engiamiesiems ir okupuotiesiems neturi būti pamiršta, net ir kilus naujiems iššūkiams.

Lietuva šiųmetiniame pasauliniame žiniasklaidos laisvės indekse pakilo į devintąją vietą iš pernai buvusios 28-osios, antradienį skelbia „Reporteriai be sienų“ (RSF). RSF pabrėžia, kad nepaisant teisinės sistemos trūkumų, finansinių iššūkių bei įtampų su Vyriausybe, „žurnalistai dirba sąlyginai palankioje aplinkoje“. Vis dėlto atkreipiamas dėmesys į visus nustebinusius „aršius žodinius išpuolius“ prieš žiniasklaidą COVID-19 pandemijos kontekste.

Klaipėdos apygardos teismas trečiadienį buvusį prokurorą Saulių Galminą pripažino kaltu dėl smurto prieš sutuoktinę ir skyrė pusės metų laisvės apribojimo bausmę. Vyras įpareigotas pradėti dirbti arba tęsti registraciją Užimtumo tarnyboje.  S. Galminas byloje buvo kaltinamas dėl fizinio skausmo sukėlimo šeimos nariui, taip pat dėl skausmo sukėlimo mažamečiui arba kankinant nukentėjusį asmenį. Dėl pastarojo kaltinimo teismas S. Galminą išteisino.

Naujajame „Viaplay“ dokumentiniame filme austrė Natascha Kampusch atvirai pasakoja apie 8,5 metų, kuriuos ji praleido įkalinta pagrobėjo nelaisvėje. Jai tebuvo vos dešimt metų tą dieną, kai ji einanti į mokyklą buvo pagrobta ir uždaryta tamsiame rūsyje. Tačiau net ir po to, kai jau būdama 18-metė mergina ištrūko į laisvę, jos laukė nemaloni staigmena.  Natascha atvirai pasakoja, kad pabėgusi nuo pagrobėjo į laisvę, nebuvo visuomenės sutikta taip, kaip tikėjosi.

„Pamenu, žmonės skanduodami „Lietuva“, „Laisvė“ ėjo link šalia Radijo ir televizijos komiteto pastato stovėjusio tanko. Tankui iššovus, nors ir ne į žmones, garsas buvo toks, kad po to supranti, ką reiškia tyla“, – prisiminimais apie 1991 m. Sausio 13-osios nakties įvykius dalinasi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU), Gamtos mokslų fakulteto profesorius dr. Rimantas Daugelavičius, už pastangas ginant Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę apdovanotas Sausio 13-osios atminimo medaliu. Prof.

Laisvės gynėjų 31-ųjų metinių minėjimo renginiuose, skirtuose prisiminti 1991-ųjų akimirkas, pagerbti žuvusiųjų už atkurtą valstybės Nepriklausomybę atminimą, dalyvauja krašto apsaugos ministerijos ir kariuomenės vadovybė, kiti ministerijos ir kariuomenės atstovai, kariai.

Sekmadienio vakarą Panemunės šile kauniečiai sako pastebėję neva vaikštinėjantį Henriką Daktarą, kuris nuteistas iki gyvos galvos. Pareigūnai reaguoja ir tokią informaciją ir ją neigia. „Vakar, rugsėjo 26 d., apie 17.30 val. vaikštant su šeima Panemunėje, pastebėjome vyrą identišką Henrikui Daktarui (Henytei). Pats gaude žmonių žvilgsnius. Iš mūsų kompanijos, kuri ėjo skirtingu atstumu, 4-iems asmenimis pasirodė, kad matėme Henytę. Įdomu kas šis vyras.

Kalėjimų departamento Kriminalinės žvalgybos valdybos pareigūnai pagal kriminalinės žvalgybos informaciją prie Vilniaus pataisos namų sulaikė šios įstaigos nuteistąjį, bandžiusį per įstaigos apsaugos tvorą permesti, kaip įtariama, narkotines medžiagas. Sulaikius asmenį, nustatyta, kad jis yra Vilniaus pataisos namų nuteistasis, bausmę atliekantis atvirojoje kolonijoje. Jis buvo išleistas į trumpalaikę išvyką į namus, pranešė Kalėjimų departamentas.

Hiphopo duetas „8 Kambarys“ pristato dar vieną naują šios vasaros kūrinį „Laisvė“, kuris įkvėps drąsiems poelgiams ir padės pasijusti laisvais, tačiau apie poilsį grupės nariai kol kas nesvajoja – tęsia koncertinį turą po Lietuvą. Naujas kūrinys „Laisvė“ kalba apie laisvę negalvoti apie nieką ir elgtis taip, kaip nori, gyventi šia akimirka. „Kalbame apie vidinę laisvę nuo kitų primetamų taisyklių, nusistovėjusių normų. Apie galimybę daryti ką nori, kada nori ir kaip nori. Gyvename tik kartą.

Baltarusijos prokurorai antradienį paprašė skirti 15 metų laisvės atėmimo bausmę buvusiam pretendentui į prezidentus Viktorui Babarykai, kuris buvo suimtas pernai prieš valstybės vadovo rinkimus, išprovokavusius šalyje istorinę protestų prieš autoritarinį Minsko režimą bangą . Protestai Baltarusijoje prasidėjo, kai ilgametis šalies lyderis Aliaksandras Lukašenka užsitikrino šeštą kadenciją rugpjūtį vykusiuose rinkimuose. Opozicija ir Vakarų demokratijos tuos rinkimus laiko suklastotais.

Vos atkurtą Lietuvos nepriklausomybę gynę asmenys galės gauti laisvės gynėjo statusą. Ketvirtadienį Seimas priėmė Laisvės gynėjo teisinio statuso įstatymą. Už jį balsavo 105  parlamentarai, prieš nebuvo, susilaikė du.

Seimo narė Evelina Dobrovolska kartu su įvairioms frakcijoms atstovaujančių parlamentarų grupe įregistravo Administracinių nusižengimų ir Baudžiamojo kodeksų pataisas, kuriomis dalis atsakomybės už neapykantos nusikaltimus yra perkeliama į administracinių nusižengimų kodeksą. Taip pat teikiamas siūlymas praplėsti neapykantos kurstymo ar diskriminacijos požymius, įtraukiant odos spalvą, etninę kilmę, pilietybę bei lytinę tapatybę. „Saviraiškos laisvė nedera su neapykantos kurstymu.

Ir antrasis už ne vieną nužudymą kalinčio Kauno garsenybės Henriko Daktaro bandymas sulaukti švelnesnės bausmės liko neišgirstas. Liudiję dvasininkai, darbas ir net pagyrimai teismo neįtikino, kad Henytė vertas laisvės. Tokį sprendimą Daktarai žada skųsti. „Teisėjų kolegija nutarė netenkinti Pravieniškių pataisos namų teikimo dėl nuteistajam paskirto laivės atėmimo iki gyvos galvos pakeitimo į terminuotą bausmę“, – sako Teisėjų kolegijos pirmininkas Algirdas Giedraitis.

Artėja Vasario 16-oji, bet šiemet šią šventę pritemdo karantinas. Lietuviai mažiau perka patriotinės atributikos, trispalvių, o viešų renginių dėl ribojimų nebus. Visgi išmanių idėjų, kaip paminėti svarbią progą net per karantiną, yra. Lazdijuose jau kyla didžiulė šventinė instaliacija iš šiaudų ritinių. Tačiau gyventojai ją išvydę vertina labai nevienareikšmiai. Lazdijų savivaldybės klerkai jau ruošiasi švęsti artėjančią Vasario 16-ąją.

Lygiai prieš 30 metų įvyko Lietuvos istoriją pakeitęs įvykis. 1991-ųjų vasario 9-ąją lietuviai ėjo balsuoti referendume dėl mūsų nepriklausomybės. Referendumo rezultatai nustebino visą pasaulį ir netrukus jis oficialiai pripažino Lietuvos nepriklausomybę. Apie istorinį ir iki šiol rekordinį Lietuvos referendumą – TV3 Žinių tekste ir reportaže. Lygiai prieš 30 metų, 1991 m. vasario 9 d. Lietuvoje, kaip ir šiandien šiek tiek snyguriavo. Tiesa buvo kiek šilčiau: – 4-5°C šalčio.

Sausio 13-osios byla – viena didžiausių Lietuvos istorijoje. Joje už karo nusikaltimus tragišką Sausio 13-osios naktį teisiami daugiau nei pusšimtis kaltininkų. Tačiau istoriją perrašyti vis mėginanti Rusija už akių persekioja Lietuvos teisėjus ir prokurorus. Visgi Sausio 13-osios bylą į teismą perdavęs buvęs prokuroras sako, kad nepaisant jam paskelbtos tarptautinės paieškos ir bauginimų – ši byla svarbiausia jo gyvenime.

Lietuva mini trisdešimtąsias išsaugotos Laisvės metines. Lygiai tiek metų prabėgo nuo krūvinųjų įvykių nakties, kai kremliaus tankai traiškė beginklius, nepriklausomybę saugančius lietuvius. Dėl karantino šią datą minime gerokai kukliau nei ankstesniais metais – be laužų ir masinių susibūrimų, bet su liepesnelėmis languose ir apšviestais pastatais ar įvairiausiais pavienių žmonių patriotiškumo proveržiais.

Apgintai Lietuvos Laisvei – trisdešimt. Tėvynės gynėjai šiandien ne tik dalijasi prisiminimais iš tragiškų mūsų šaliai dienų, bet ir siekia susirasti tuos, kas prieš trisdešimt metų kartu būrėsi prie Seimo, Televizijos bokšto, kitose vietose, dalyvavo Sąjūdžio veikloje. Vieni nori kartu pasidžiaugti išsaugota laisve, o štai kiti ir padėkoti už pagalbą, mat būta tikrai įsimintinų istorijų. Tiesa, kol kas tik virtualioje erdvėje.

Jaunieji operos solistai, susibūrę į grupę „Il Senso“, kviečia nepamirši mūsų tautos kovos už laisvę ir jubiliejinės Sausio 13-osios proga pristato Justino Marcinkevičiaus ir Erikos Masytės dainą „Laisvė“ bei šio kūrinio vaizdo klipą, rašoma pranešime spaudai. Muzikinio kolektyvo „Il Senso” (liet.

Indonezioje į laisvę ruošiamasi paleisti tris metus nelaisvėje laikytą orangutangų porelę. Šiuos sparčiai nykstančios rūšies gyvūnus nelegalūs prekeiviai grobia ir parduoda kaip augintinius tradicinei medicinai ar net maistui. Porelė retų ir sparčiai nykstančių orangutangų vardu Ung Aing ir Natalee narvo grotas bando Indonezijoje esančiame Pratab Chango laukinių gyvūnų veisimo centre Ratchaburio provincijoje. Didžiulio dėmesio sulaukusių gyvūnų istorija išties dramatiška.

Į Vytauto Didžiojo karo muziejų atkeliavo unikalus kūrinys. Masyvus kryžius sukurtas iš sprogmenų likučių surinktų Rytų Ukrainoje po mūšių. Pasak karių, jis įprasmina dviejų tautų kovą už laisvę – lietuvių ir ukrainiečių. 200 kilogramų sveriantis 2 metrų aukščio meno kūrinys – išskirtinis.

Klaipėdos apygardos teismas trečiadienį kaltu dėl neatsargaus gyvybės atėmimo pripažino ir skyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę tėvui, kuris būdamas sunkiai apgirtęs uždusino savo pusantro mėnesio amžiaus sūnų. Pasak teismo, kūdikio motinai taip pat priteista 10 tūkst. eurų neturtinės žalos atlyginimas. Vyras bausmę atliks atvirojoje kolonijoje.

Jums gali nerūpėti Kiniją, bet Kinijai jūs rūpit – tokią žinią siunčia šio mėnesio neįprastas nutikimas Prancūzijos mieste Nante. Tai – pavyzdys, kaip Kinijos komunistų partija atmeta, jos nuomone, nereikšmingą vakarietišką akademinės ir kultūros laisvės sampratą. Bet koks Kinijos pavaizdavimas arba diskusija apie šią šalį bet kur pasaulyje yra potenciali grėsmė režimo legitimumui, todėl tai privalo būti kontroliuojama.

Savo pavyzdžiu įrodėme, kad nedidelės tautos moka branginti laisvę ir dėl jos kovoti, sekmadienį Kryžkalnyje atidengiant memorialą Lietuvos partizanams sakė prezidentas Gitanas Nausėda. „Šiandien stebėdami, kaip vis iš naujo bandoma perrašyti istoriją, puikiai suprantame, kad mūsų kova dar nėra baigta. Nedraugiškos jėgos vis dar bando pasaulį dalinti įtakos sferomis, lyg nebūtume patyrę skaudžių Molotovo-Ribentropo pakto ir jų slaptųjų protokolų pasekmių“, – savo kalboje sakė prezidentas.

Ultradešiniųjų ekstremistas Andersas Behringas Breivikas, nužudęs 77 žmones per kruviniausias žudynes Norvegijoje 2011 metų liepą, pateikė prašymą dėl lygtinio paleidimo, trečiadienį pranešė jo advokatas. A. B. Breivikas taip pat planuoja teismui apskųsti Norvegijos valstybę dėl jo kalinimo sąlygų kalėjime, kur jis laikomas atskirai nuo kitų kalinių, sakė jo advokatas Oysteinas Storrvikas.

Teismas vėl atverčia istorinę ir vieną didžiausių Lietuvoje – Sausio 13-osios bylą. Tik šįkart byla – jau apeliaciniame teisme, o nepatenkintų daug, net 60 skundų tiek iš nuteistųjų, tiek ir prokurorų. Beje, pirmą kartą apeliacinis teismas posėdžiauja ne savo patalpose, o didžiulėje universiteto auditorijoje. Dėl koronaviruso grėsmės ir reikalavimo laikytis atstumo teismuose visos salės tiesiog per mažos. Septyneriems metams kalėti nuteistas Rusijos pilietis Jurijus Melis – vėl teisme.

Po pusmetį trukusio slaugymo į Baltijos bangas Lietuvos jūrų muziejus išleidžia rekordinį skaičių ruoniukų. Jie čia pateko į krantą išmesti bangų. Tik gimęs toks žinduolis sveria apie 14 kilogramų, o vienas išgelbėtųjų svėrė vos dešimt. Nors į laisvę išleidžiami ruoniai atrodo žaviai, mokslininkai per daug nesidžiaugia – nusilpusių žinduolių kasmet vis daugiau. Lietuvos jūrų muziejuje išleistuvės. Vienas su kitu atsisveikina čia gerą pusmetį praleidę mažieji ruoniukai.

Zoologijos sodo darbuotojai ruošiasi išleistuvėms. Į laisvę paleidžiami itin reti paukščiai – du didžiųjų apuokų jaunikliai. Jau kelias savaites jie gyveno miške įrengtame voljere, ten mokėsi sumedžioti grobį ir pajusti tikrą gamtos gyvenimą.  Atsisveikinimo bučiniai prieš pasukant savarankiško gyvenimo keliais – tokią meilią akimirką fiksuoja vaizdo stebėjimo kameros jau sutemus Pakaunės miške įrengtame apuokų adaptaciniame voljere.

Dainininkė Ieva Narkutė Baltarusijos palaikymo akcijos „Laisvės kelias“ metu pristatė naujausią savo kūrinį – dainą „Laisvė“, kurią įkvėpė pastarųjų savaičių įvykiai Baltarusijoje, rašoma pranešime spaudai. Kaip sako kūrinio autorė, dabar yra metas, kai turime solidarizuotis ir taikiomis akcijomis bei dainomis išreikšti palaikymą protestuojantiems kaimynams.

Lietuviai buvo vežami į kitą pasaulio galą, kimšti į storasienius rūsius, tikintis, kad atšiauriose sąlygose kova už būvį ištrins tikrąsias žmogiškas vertybes, tarp jų ir tikėjimą laisve, tačiau šis planas nepavyko, sako prezidentas Gitanas Nausėda.  „Priešas vežė Lietuvą į kitą pasaulio galą ar kimšo į storasienius rūsius, tikėdamasis, kad atšiauriose sąlygose kova už būvį ištrins tikrąsias žmogiškas vertybes, tarp jų ir tikėjimą Tėvynės laisve.

Dažnai filmuose matome, kaip žmonės susikrauna lagaminus ir pabėga į visišką nežinomybę nuo nemėgstamo darbo, rutinos, džiaugsmo nebeteikiančio gyvenimo. Vieni juos vadina bepročiais, kiti žavisi, treti – paslapčia pavydi drąsos. Būtent jos daug kas gali pavydėti ir iš Šiaulių kilusiai Gabrielei Pioraitei (27), kuri prieš beveik ketverius metus įprastos kasdienybės atsisakė dėl užgimusios meilės jėgos aitvarams.

Pirmadienį Lietuvą pasiekė liūdna žinia. Mirė Lietuvos laisvės kovotojas, politinis kalinys ir tremtinys Vytautas Bukauskas. Jam buvo 92-eji. „Šiandien atsisveikiname su Vytautu Bukausku - pogrindžio aktyvistu, politiniu kaliniu, Vorkutos sukilimo dalyviu“, – savo „Facebook“ paskyroje paskelbė Vilniaus miesto savivaldybės narė Goda Krukauskienė.

Žinia, kad skiriasi Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro vadovas Jonas Sakalauskas ir jo žmona solistė Agnė Sabulytė, akimirksniu apskriejo vis Lietuvą. Šį sekmadienį TV3 laidos „Pasaulis pagal moteris“ žiūrovus vedėja Kristina Rimienė pakvies jaukiam ir be galo atviram pokalbiui su Agne, žengiančia nauju keliu ir simboliškai lydima antram gyvenimui prikeltos visiems gerai žinomos dainos „Laisvė“. Šią dainą laidos viešnia vadina tikruoju Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės himnu.

Šiemet Lietuva mini labai svarbų jubiliejų – nuo tada, kai Aukščiausioji Taryba 1990 m. kovo 11 d. pasirašė Nepriklausomybės Atstatymo Aktą, praėjo 30 metų. Trys dešimtmečiai laisvės, demokratijos ir pažangos.

Sukanka lygiai trisdešimt metų nuo dienos, kai šalyje įvyko pirmi laisvi rinkimai nulėmę tai, kad šiandien gyvename laisvoje šalyje. Mat tauta, kaip niekada tvirtai pasisakė – balsuojanti už Lietuvos laisvę, štai todėl užtikrinai, didelę persvara prieš komunistus rinkimus laimėjo ir į valdžią atėjo Sąjūdis. Nepadėjo Lietuvos komunistams patekti į valdžią, net ir tai, kad gerokai iki rinkimų mūsų šalyje apsilankė ir pats Sovietų sąjungos vadovas Michailas Gorbačiovas.

Žinomas lietuvių dainininkas bei kompozitorius Stanislavas Stavickis-Stano neretai savo išgyvenimais dalijasi viešojoje erdvėje. Šį kartą jis papasakojo jaudinančią istoriją, kurią patyrė surengdamas koncertą emigrantams. Vyras Vasario 16-osios proga surengė koncertą Jungtinėje Karalystėje ir liko nustebęs sulaukęs netikėtos reakcijos.

„Laisvė“ - daina, kurią 1990 m. dainavo dvidešimtmetė Kauno radijo gamyklos konstruktorė-braižytoja, grupės “Antikvaras” vokalistė Eurika Masytė išliko ilgam ne vieno iš mūsų širdyse.  Nepriklausomybės kovos akistatoje – 1990 sausio 13 dieną, eterio bangomis sklido ne tik naujausi pranešimai, bet ir nuolat kartojama daina “Laisvė”, kurios klausantis kūnu bėgiojo šiurpuliukai.