laisvė

Naujai sudaryta Laisvės premijos komisija trečiadienį rinksis spręsti, kaip elgtis, kad kitų metų sausio 13-ąją Seime būtų įteikta Laisvės premija. „Kaip žinote, pernai komisija nebaigė savo darbo. Nauja komisija svarstysime pateikimo terminus, tas kandidatūras, kurios jau buvo kažkada pateiktos ir organizuosime darbą taip, kad spėtume iki Kalėdų patvirtinti plenariniame posėdyje paskirtą premiją“, – BNS sakė naujoji komisijos pirmininkė konservatorė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Šiaulių apygardos teismas ketvirtadienį į laisvę paleido dar du „Šiaulių plento“ ir Automobilių kelių direkcijos kyšininkavimo bylos įtariamuosius. Teismo atstovas Vytautas Jončas BNS patvirtino, kad teismas nusprendė patenkinti kyšininkavimu įtariamo „Šiaulių plento“ komercijos direktoriaus Dariaus Striogos skundą ir sutrumpino jo suėmimą. Ketvirtadienį patenkintas ir bendrovės „Transalda“ vadovo Viktoro Vachterio, apie kurio suėmimą ir dalyvavimą šioje byloje anksčiau nepranešta, skundas.

Kyšininkavimu įtariamas „Šiaulių plento“ generalinis direktorius Juozas Aleksa paleistas į laisvę. Šiaulių apygardos teismas antradienį patenkino J.Aleksos, kuris rugpjūčio viduryje buvo suimtas dviem mėnesiams, skundą dėl jo suėmimo. Teismo atstovas Vytautas Jončas BNS sakė, kad J.Aleksa paprašė pakeisti kardomąją priemonę į švelnesnę - jis pasižadėjo neišvykti iš Lietuvos, nepasišalinti iš gyvenamosios vietos be teismo leidimo, sumokėjo 15 tūkst. eurų užstatą.

Eidamas 94-uosius, mirė kovotojas už Lietuvos laisvę ir politinis kalinys Algirdas Statkevičius, ketvirtadienį pranešė Lietuvos televizijos laida „Panorama“. Antrojo pasaulinio karo metais A.Statkevičus dalyvavo antinaciniame ir antibolševikiniame judėjime. Už antisovietinę veiklą areštuotas ir kalintas lageriuose, psichiatrinėse ligoninėse. Spaudžiant tarptautinei bendruomenei, sovietai jį išsiuntė į Jungtines valstijas, kur jis 1988–1990 metais surinko 5 milijonus parašų už Lietuvos laisvę.

Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį išnagrinėjo prokuratūros skundus dėl keturių į laisvę paleistų kaltinamųjų „agurkinių“ gaujos byloje. Grupuotės įvykdyti nusikaltimai siejami su didelio kiekio narkotikų gabenimu. Prokuratūra prašo kaip nepagrįstas panaikinti liepos 22 dieną priimtas Klaipėdos apygardos teismo nutartis paleisti iš kardomojo suėmimo Saulių Velečką, Norbertą Tučkų, Audrių Petkauską ir Tadą Petrošių. Kaltinamuosius prašoma vėl suimti.

Spaudos laisvė Rusijoje. Tik toji laisvė – kabutėse. Prieš kelis mėnesius visame pasaulyje kilus skandalui dėl paskelbtų vadinamųjų „Panamos popierių“ – dauguma Rusijos žiniasklaidos, kaip ir galima buvo manyti – neminėjo ofšorinių sąskaitų istorijų susijusių su aukščiausiomis Kremliaus galvomis. O štai apie tai prakalbusi viena žiniasklaidos grupė dabar gavo Kremliaus smūgį žemiau juosmens ir pamažu tampa visiškai Vladimiro Putino kontroliuojama.

Lietuvos apeliacinis teismas šiandien nusprendė, kad Vaidas Velička, Donatas Astrauskas, Gytas Rauduvė seksualiai prievartavo ir pasikėsino išžaginti, vienas iš jų – išžagino mažametę, o Romas Redikas ją seksualiai prievartavo, todėl visi keturi turės atlikti laisvės atėmimo bausmes ir atlyginti nukentėjusiai mergaitei didesnę neturtinę žalą.

Vyriausybės visame pasaulyje varžo pagrindines laisves, trečiadienį perspėjo Jungtinės Valstijos ataskaitoje, kurioje nevengiama kritikuoti ir tokių svarbių Amerikos sąjungininkių kaip Turkija ir Egiptas.

Kovo 11-oji daugeliui asocijuojasi su patriotizmu ir laisve. Pastarąjį bruožą lietuvaitės supranta ir aktyviai jį demonstruoja. Sostinės klube „Mojo Lounge“ linksmybėms nusiteikę klubinėtojai kaip reikiant paminėjo Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo dieną. Šokiai, garsi muzika, puiki nuotaika ir būrys laisvę švęsti nusiteikusių žmonių. Visas karščiausias akimirkas klube užfiksavo profesionalus fotografas Vilmantas Žilinskas.

Prieš 26-erius metus nepriklausomybę atkūrusi Lietuva turi kuo didžiuotis, o jos laisvės istorija įkvepia demokratijos kelio ieškančius dabar, trijų Baltijos valstybių vėliavų pakėlimo ceremonijoje Nepriklausomybės aikštėje sakė Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. „Šiandien mūsų valstybė tikrai turi, kuo didžiuotis.

Eurokomisaras socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis per iškilmingą Kovo 11-osios minėjimą Seime ragino gerbti žmogaus teises ir laisves, nebeskaičiuoti, kas daugiau, o kas mažiau nusipelnė laisvei.

Vyriausybių paslaptis viešinančio tinklalapio „WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange'as, jau ne vienerius metus gyvenantis Ekvadoro ambasadoje Londone, pareiškė, kad jau penktadienį pasiduotų Didžiosios Britanijos policijai, jeigu Jungtinių Tautų komitetas nutartų, kad jo laisvė nebuvo nepagrįstai suvaržyta.

Baltijos šalims kovojant su Rusijos propaganda daroma ir teigiamų, ir neigiamų žingsnių, sako Vilniuje viešinti Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovė žiniasklaidos laisvei Dunja Mijatovič. Ji pabrėžia, kad žiniasklaidos turinys turi būti vertinamas ne vien žodžio laisvės požiūriu, kai kada tai yra ir baudžiamosios atsakomybės klausimai.

Dvidešimtojo amžiaus septintojo dešimtmečio pabaigoje tarp jaunimo, ypač Kaune, stiprėjo nesusitaikymo su totalitarine sistema nuotaikos. Jos brendo kartu su roko muzikos garsais. Tampantys mados dalyku hipiai, ryškūs drabužiai, ilgi vaikinų plaukai, plačiai nuskambėję Kauno sporto halės roko muzikos festivaliai ir svaiginantis, taip ir nesugebėtas sovietinės sistemos pakeisti kitu vardu, pagrindinės Kauno alėjos – Laisvės – pavadinimas, - tapo tam tikros dalies jaunimo energijos simboliu.

 Šįvakar Tbilisio (Gruzija) televizijos bokštas nušviestas Lietuvos vėliavos spalvomis – taip gruzinai pagerbia Sausio 13-ąją – Lietuvo kovotojų už laisvę dieną, rašo interpressnews.ge. Pranešdama šią žinią Gruzijos žiniasklaida taip pat trumpai atpasakoja ir Sausio 13-osios įvykius. Primenama, kad kovodami už laisvę prieš sovietų armiją 1991 metais šią dieną žuvo 14, o buvo sužeista daugiau nei 1000 civilių. Šalie spolitikai Lietuvos kovą už laisvę paminėjo ir parlamente.

Mitinge prie Seimo, kurio šiandieninius Sausio 13 -osios renginius Vytautas Landsbergis ignoravo, jam buvo įteiktas alternatyvus Laisvės premijai apdovanojimas. Dėl šios skyrimo prieš 25 erius metus sausio 13 ąją Aukščiausiojoje Taryboje Lietuvos pasipriešinimui prieš Sovietų agresiją vadovavusiam Landsbergiui Seime kilo aršios diskusijos. Dar nespėjus išsiskirstyti Landsbergį pagerbti atėjusiam gerbėjų būriui profesorius sutiko pakalbėti ant suolelio priešais Seimą.

Minint 25-ąsias 1991-ųjų sausio įvykių metines, Lietuvos diplomatinės atstovybės užsienyje kvietė lietuvius ir Lietuvos draugus kartu pagerbti Sausio 13-osios aukų atminimą. Renginiuose buvo dalijamasi prisiminimais su tragiškos nakties kovų dalyviais, organizuotos filmų peržiūros, nuotraukų parodos, socialinės ir pilietinės akcijos.

Dvidešimt penkerių metų sukaktį švenčianti atkurta Lietuva abejingų nepaliko ir „Trakų“ futbolininkų. Žinoma, ne tų, kurie dar tuo metu nebuvo gimę, o tų, kurie nors ir miglotai, tačiau atsimena tą baisią naktį. „Iš tos nakties atsimenu, kad visur mieste girdėjosi sirenos, kažkas važinėjo ir su garsiakalbiu kvietė visus rinktis centre bei važiuoti į Vilnių padėti gintis nuo rusų“, - prisiminimais dalijosi tuomet septynerių Marius Rapalis.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius Vilniuje sausio 13 dieną padėkojo Ukrainos piliečiams, 1991 m. sausį gynusiems Lietuvos Respublikos Seimą. Ministras pažymėjo, kad ukrainiečių būrys buvo vienintelis užsieniečių savanorių dalinys, 1991 m. atvykęs į Vilnių ir prisidėjęs prie svarbiausių šalies objektų gynybos. „Niekada nepamiršime Jūsų pasiaukojimo ir ryžto prieš 25 metus suburti grupę bendraminčių ir vykti ginti Lietuvos laisvės, nepaisant grėsmės savo gyvybėms.

Reperis Ironvytas pristatė naują vaizdo klipą dainai iš debiutinio albumo „Pirmas“. Simboliška, jog daina, pavadinimu „Laisvė“ pristatyta visuomenei šiuo metu svarbiomis Lietuvai aplinkybėmis, minint sausio 13-osios 25-metį. Ar šis kūrinys ir skirtas šiai progai paminėti? „Pirmiausia, šis kūrinys buvo pradėtas rašyti laikotarpiu, kuomet 2015 m. vyko vieni didžiausių neramumų susijusių su Rusijos ir Ukrainos konfliktu.Tai man kėlė nerimą bei labiausiai stebino jaunimo abejingumas.

Gal klystu, bet dabar jie daug stipresni nei prieš 25 metus. Elgiasi taip pat, bet žymiai  ciniškiau ir drąsiau. Tą mažą properšą, kuri tęsėsi nuo 1989 iki 90 –ųjų vidurio jie bijojo ir buvo vėl tapę kažkuo panašiu į žmones. Jie turėjo Vilniuje jedinstvininkus, šimtus tankų, Alfa būrius, vėliau ir televiziją, kontroliavo oro uostus,  geležinkelius, sienas.

  Interneto laisvė pasaulyje mažėjo penktus metus iš eilės, vis daugiau vyriausybių stiprinant elektroninį šnipinėjimą ir slopinant disidentų pastangas naudotis tinklaraščių kūrimo priemonėmis arba socialiniais tinklais, rodo trečiadienį paskelbti apklausos rezultatai.   Nevyriausybinės priežiūros organizacijos „Freedom House“ kasmetiniame pranešime sakoma, kad padėtis ypač pablogėjo Artimuosiuose Rytuose, kur yra eliminuojama per Arabų pavasarį pasiekta pažanga.

 Separatistai Katalonijoje užsitikrino regioninio parlamento kontrolę per sekmadienį vykusius rinkimus, kuri, jų teigimu, leidžia pradėti įgyvendinti pažadą siekti nepriklausomybės nuo Ispanijos, rodo duomenys, gauti suskaičiavus beveik visus balsus. Regioninės vyriausybės paskelbti duomenys, gauti suskaičiavus beveik 98 proc. balsų, rodo, kad pagrindinis atsiskyrimo nuo Ispanijos siekiantis aljansas „Drauge už „Taip“ laimėjo 62 vietas, o mažesnė radikali kairioji partija CUP – 10 vietų.

 Pietų Afrikos Respublikos (PAR) paraolimpinis čempionas Oscaras Pistorius, atliekantis penkerių metų laisvės bausmę už savo draugės nužudymą, gali dar neišeiti į laisvę šią savaitę, kaip tikėtasi, nes sprendimas jį paleisti buvo „skubotas“, trečiadienį pranešė PAR teisingumo ministerija.

Per pusmetį iš įkalinimo įstaigų Lietuvoje pirma laiko paleisti 449 nuteistieji. Lygtinio paleidimo komisijos ir teismai patenkino beveik trečdalį nuteistųjų prašymų, skelbia Kalėjimų departamentas. Sausį-birželį prašymus paleisti anksčiau laiko pateikė 1632 nuteistieji. Įvertinusios riziką, komisijos 959-iems iš jų sutiko taikyti lygtinį paleidimą ir pateikė nutarimus teismams. 456 nutarimus teismai atmetė, todėl į laisvę anksčiau laiko išėjo 449 nuteistieji, likę prašymai dar neišnagrinėti.

Išėję į gatvę ir pamatę Lietuvos karį – padėkokite jam. Tiesiog prieikite ir pasakykite: “Ačiū”. Ačiū už tai, kad galime ramiai ir laisvai gyventi. Po sovietinės okupacijos fizinio išsilaisvinimo mūsų mintyse ilgam buvo likusi psichologinė okupacija, kuri perspindavo su Stokholmo sindromu bei saves nuvertinimu. Beveik 50 metų tautos savimonė buvo naikinama.

 Liepos 31-oji – pasiaukojimo už laisvę ir pergalės viltimi paženklintas Lietuvos istorijos puslapis. Prieš 24-erius metus Medininkų pasienio poste sovietiniai omonininkai iš pasalų užpuolė ir nužudė septynis mūsų jaunos Nepriklausomybę paskelbusios valstybės pareigūnus. Tomas Šernas, vienintelis išlikęs gyvas Medininkų žudynėse, liudija pasauliui apie šią iki šiol nebaigtą kruviną Lietuvos bylą.

Penktadienį minima simbolinė Laisvės nuo mokesčių diena. Ši diena žymi, kad nuo dabar vidutinis mokesčių mokėtojas nustoja dirbti Valstybei ir pradeda dirbti sau ir savo šeimai. Beje, šiemet ši diena atėjo penkiomis dienomis vėliau, nei pernai.

Jurgita Kasperavičiūtė, Žinios.lt Už kalėjimo sienų dienas leidžiančios nuteistosios turi galimybę ne tik mokytis, lankyti būrelius, užsiimti daržininkyste, bet ir dirbti. Tačiau nemaža dalis nuteistųjų vengia darbo. Mat iš jų atlyginimų antstoliai nuskaičiuoja alimentus, skolas, ir net teismų priteistas aukų ar nukentėjusių artimiesiems žalas. Prie siuvimo mašinų palinkusios siuvėjos, čiužinių kimšėjos ir gintaro šlifuotojos – tai moterų pataisos namų patalpose įsikūrusios įmonės darbuotojos.

 Prieš perkeliant šiuo metu laisvėje vidurio Lietuvoje gyvenančius stumbrus į Dzūkijos nacionalinį parką, jiems bus atliekami genetiniai tyrimai. Aplinkos ministerija rengiasi skelbti konkursą, kas galėtų ištirti 70-100 laisvėje gyvenančių stumbrų genotipą ir palyginti jų giminingumą su Belovežo ir Kaukazo stumbrų populiacijomis.

Lietuvos apeliacinis teismas išteisino Algirdą Norkų (55 m.) ir Tomą Lidikauską (34 m.) dėl viešosios tvarkos pažeidimo, tačiau bausmės šiems vyrams liko tokios, kokias jiems buvo skyręs Šiaulių apygardos teismas.

 Panaikinus mirties bausmę, dabar griežčiausia bausmė Lietuvoje yra įkalinimas iki gyvos galvos. Šiuo metu Lukiškių kalėjime tokią bausmę atlieka 87 kalėti iki gyvos galvos nuteisti vyrai ir viena moteris. Dar 24 nuteistieji tokią bausmę atlieka Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (PN-AK) sektoriuje, kuriame gerokai laisvesnis režimas.

Vilija Andrulevičiūtė, Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Šiandienė laisvė su visomis blogybėmis ir trūkumais yra šimtus kartų geriau nei tuometė nelaisvė su visomis jos gėrybėmis. Tai teigia mintimis apie Sausio 13-osios įvykius besidalijantys LRT vadovai bei žurnalistai. LRT.lt kalbinti pašnekovai pasakoja savo prisiminimus bei tuometes laisvės vizijas.

Iki 1,5 mln. žmonių sekmadienį Paryžiuje dalyvavo precedento neturinčioje demonstracijoje prieš terorizmą, kuriai vadovavo dešimtys pasaulio lyderių, ėjusių petys į petį aidint skanduotėms „Laisvė“ ir „Charlie“. Per istorinį vienybės pademonstravimą prezidentas Francois Hollande'as (Fransua Holandas) susikibo rankomis su kitais pasaulio valstybių lyderiais, tarp kurių buvo Izraelio premjeras ir palestiniečių prezidentas.

2014-ieji tapo Ukrainai didelių išbandymų ir, tikėtina, rimtų pokyčių metais. Neseniai įvykę priešlaikiniai rinkimai į šalies parlamentą – Aukščiausiąją Radą – apibūdinami kaip dar vienas svarbus tebevykstančių procesų etapas. Šiuos rinkimus galima pavadinti žingsniu politinės krizės įveikimo link ir viltimi, kad Ukrainos gyvenime įvyks svarbių kokybinių pokyčių, kurie laikui bėgant leis įveikti ir visas kitas problemas – jų sąrašas šiandien kartais atrodo begalinis.

Ukrainos vidaus reikalų ministras Arsenas Avakovas išreiškė viltį, kad naujai išrinktame parlamente susiformuos stipri proukrainietiška daugumos koalicija.

Jis nesibaimina gauti smūgį į galvą, jeigu tai padeda pelnyti didesnį populiarumą, žmogaus teisių aktyvistai jį kaltina naudojant ginkluotus būrius įtariamiems separatistams grobti, o jo partijos programa ragina atkurti Ukrainos branduolinį arsenalą. Tačiau kad ir kaip piktinamai atrodytų jo veiksmai ir politinė programa, karingo būdo politikas Olehas Liaško randa daug šalininkų visuomenėje, dėl karo pasiryžusioje imtis kraštutinių priemonių.

Tarptautinėje konferencijoje „The University in a Single Place: Uniqueness Lies in Diversity“ mokslininkai iš visos Europos diskutavo apie universitetų „pabaigos pradžią“, studijų mobilumo politiką Europoje, jungtinių tarptautinių programų patirtis ir ateitį, aukštojo mokslo tarptautiškumo iššūkius bei perspektyvas.

Beveik visi nuteistieji iki gyvos galvos, kai tik atsiranda įstatymu numatyta galimybė, prašosi perkeliami į Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (PN-AK) sektorių, kuriame gerokai laisvesnis režimas. Štai vien per rugsėjį net 3 tokie nuteistieji beldėsi į teisėjų širdis, tvirtindami esą supratę, ką padarė, tad labai gailisi, dabar elgiasi nepriekaištingai ir todėl yra nusipelnę geresnių gyvenimo sąlygų.

 Rugsėjo 1-osios šventėje prezidentė Dalia Grybauskaitė sakė, kad žinios yra vienas iš svarbiausių ginklų šiuolaikiniame pasaulyje, ir paragino susitelkti visus kovojančius už tiesą ir laisvę Rusijos agresijos akivaizdoje. Kreipdamasi į Vilniaus universiteto bendruomenę, prezidentė priminė, kad rugsėjo 1-ąją minimas ir Rusijos kariuomenės išvedimas iš Lietuvos 1993 metais. „Šiandien švenčiame dvigubą šventę - laisvės, mokslo, žinių ir mūsų vilties šventę.

Lietuvos Respublikos Seimo 2002 metų liepos 5 dieną priimtu Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymu rugpjūčio 31-ajai – Laisvės dienai – suteiktas atmintinos dienos statusas (įstatymas įsigaliojo 2002 m. liepos 19 d.). Pagal LR Atmintinų dienų įstatyme pateiktą apibrėžimą, Atmintina diena – tai „reikšminga diena, susijusi su esminiais Lietuvos valstybingumo kūrimo ir įtvirtinimo faktais ir (ar) įvykiais, visuotinių vertybių propagavimu, atminimo kultūros ir gyvosios istorijos iš...

Meilę „pasiimti“ jėga, o po to – nors ir kasdienybė už grotų iki pat gyvenimo pabaigos. Matyt, tokia kvaila logika vadovaujasi kai kurie nusikaltėliai, užsimanę sekso per prievartą. Mat už lytinį nusikaltimą nelaisve iki gyvos galvos nebaudžiama, tačiau kai kurie žagintojai savo padėtį akimirksniu pablogina – pasiekę savo tikslą, auką nužudo. Dažniausiai – slėpdami ką tik padarytą nusikaltimą.

Dvi Ukrainos partijos ketvirtadienį pareiškė pasitraukusios iš parlamento daugumos koalicijos, kad prezidentas Petro Porošenka galėtų pradėti Aukščiausiosios Rados rinkimų procedūrą. Politikos lyderiai skundėsi, kad nauji parlamento rinkimai nebuvo surengti po to, kai vasarį buvo nuverstas prorusiškas prezidentas Viktoras Janukovyčius ir kad daugelis jo šalininkų liko Aukščiausioje Radoje bei trikdo jos darbą.

Liepos 22 d. 16 val. 14 min. į Panevėžio ligoninę kreipėsi ir dėl galvos, juosmens, dešinės plaštakos, kepenų, kasos bei blužnies sumušimų paguldyta moteris (gimusi 1984 m.), kuri paaiškino, kad apie dvi savaites Panevėžyje, Vilniaus g., pažįstamo asmens nuomojamame butą, ją nuomininkas laikė prieš jos valią ir mušė. Įtariamasis neblaivus (1,73 prom. alkoholio) vyras (gimęs 1971 m.) uždarytas į areštinę. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 146 str.

Įgyvendinant lūšių ir didžiųjų apuokų veisimo nelaisvėje programos tęstinumą 2014 m. liepos mėnesį Žemaitijos miškuose buvo išleistos trys lūšys. Minėti žvėreliai į laisvę išleisti siekiant atkurti nykstančią jų populiaciją. Lūšis – vienintelis katininių šeimos atstovas gyvenantis Lietuvos miškuose. Dabartinė populiaciją sudaro apie 30-40 žvėrelių. Lūšys yra jautrios trikdymui, kai kertamas miškas, medžiojama, lankomasi ar poilsiaujama jų gyvenamosiose vietose.

Atsigaunant ekonomikai mažesnė kaina nebėra svarbiausias prioritetas. Tokiu atveju verslas imasi išradingumo, tačiau ir šis tampa savaime suprantamu dalyku. Atrodo, kad šiandien į Lietuvą lėtai vilnija socialiai atsakingo verslo banga. Vienas iš pagrindinių verslo klestėjimo veiksnių yra tvari konkurencija. Vis dėlto ekspertai pastebi, kad visuomenė šiandien tampa išrankesnė ir iš verslininkų reikalauja daugiau nei tvirtų pozicijų rinkoje.

Generalinė prokuratūra gavo policijos prašymą kreiptis į Seimą dėl išankstinio sutikimo suvaržyti Darbo partijos frakcijos atstovo Kęstučio Daukšio laisvę. Panaikinti parlamentaro neliečiamybę prašo Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdyba. Tai ketvirtadienį pranešė Generalinė prokuratūra. Policijos duomenimis, gegužės 16 d. Seimo nariui K. Daukšiui buvo surašytas administracinių teisės pažeidimų protokolas dėl greičio viršijimo.

Metiniame pranešime Prezidentė Dalia Grybauskaitė pateikė didžiausias šalies piktžaizdes, bet recepto, kaip jas ravėti, nebuvo. Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė skaitydama metinį pranešimą pabrėžė, kad karas ir okupacija tapo nebe istoriniais terminais vadovėliuose, o realia grėsme Europos žemyne. „Pastarosiomis dienomis žodžiai „laisvė“, „nepriklausomybė“, „suverenitetas“, „teritorinis vientisumas“ ir „taika“ įgavo naują vertę.

Yra įvairių raginimų, kaip kovoti su Lietuvą tvindančia Kremliaus propaganda – nuo socialinių tinklų valymo iki televizijos kanalų uždraudimo ir pan. Tokia taktika suprantama, bet naudos ji neduos. Tie, kas šventai tiki Motinos Rusijos „gerumu“, gyvi emocijomis, tokie žmonės nemąsto logiškai arba yra blogai informuoti. Vienintelis būdas, kuriuo galima pabandyti „nušviesti“ padėtį – pasitelkti faktus ir logines išvadas, bet jokiu būdu ne aklai pulti Rusiją.