kuras

Degalai per praėjusį mėnesį Lietuvoje pabrango vienintelėje iš Baltijos valstybių, o jų kainos Latvijoje bei Estijoje smuktelėjo, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. Lietuvoje populiariausios 95 markės benzinas išliko pigiausias, tačiau dyzelino kainos tapo didžiausios regione. 95 markės benzino litro vidutinė kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje per mėnesį pakilo 3,2 proc. iki 1,492 euro, tuo tarpu Rygoje – sumenko 0,5 proc. iki 1,507 euro, Taline – 2,3 proc. iki 1,547 euro.

Neapsikentę augančių degalų kainų kai kurie gyventojai degalines išmainė į šešėlinius garažus, kuriuose, anot jų, dyzelinio kuro litras kainuoja 1 eurą, o kai kur ir dar pigiau. Degalinių atstovai ir ekonomistai prognozuoja, kad kainos degalinėse bent laikinai mažės dėl naujos viruso atmainos omikron. Tačiau kainų kritimas esą bus laikinas, netrukus jos vėl ims augti. Šiuo metu Lietuvoje litras benzino kai kuriose degalinėse kainuoja ir 1,5 euro už litrą ar daugiau.

Lietuvos vairuotojų akys raibsta nuo Lenkijos degalinių švieslentėse matomų kuro kainų. Tiesa, ne tik kuras, bet ir vartojimo prekės bei paslaugos lietuviams dabar Lenkijoje gali kainuoti pigiau nei Lietuvoje.   „Luminor“ banko ekonomistas Žygimintas Mauricas savo socialinėje paskyroje teigė, kad šaltąjį žiemos laikotarpį visi gyventojų keliai ves į Lenkiją dėl susiklosčiusio neįprasto kainų reiškinio.

Trečiadienį Vyriausybė pritarė įstatymo pataisoms, pagal kurias bus didinami mokesčiai dyzelinui, benzinui, dujoms, taip pat šildymui naudojamam kurui. Kaip posėdyje informavo aplinkos ministras Simonas Gentvilas, jeigu šis ir kiti žalieji įstatymai nebūtų priimti, Lietuva Europos Sąjungai turėtų sumokėti 444 mln. eurų už nesumažintą taršą.

Į Lenkiją lietuviai jau traukia ne tik dešros ar sūrio. Nors degalines skiria vos keli kilometrai, Lenkijoje benzino litras pigesnis daugiau kaip 20 centų. Akis badantį skirtumą jau pastebi pas kaimynus užsukantys tautiečiai. Kodėl to paties tinklo degalinėse lenkai už benziną prašo mažiau? Ir degalinės, ir ekspertai aiškina, kad kainų skirtumo liūto dalį lemia akcizai ir kaimynų zlotas. Visgi apetito esą nestokoja ir degalinių valdytojai Lietuvoje.

Pastaruoju metu degalų kainos auga kone kasdien. Gyventojai dalijasi nuotraukomis, kuriose užfiksuota kaina jau peržengė 1,5 euro ribą – jei perskaičiuotume į kadaise turėtus litus, tai būtų 5,18 lito už litrą. Ekonomistai prognozuoja, kad tai – dar ne riba. Anot jų, tikėtina, kad kainos dar augs iki 1,6 euro. Vilnietis Tomas su portalu tv3.lt pasidalijo degalinės švieslentės nuotrauka.

Beveik kasdien brangstant kurui, degalinių atstovai pastebi, kad gyventojai ėmė pirkti daugiau degalų. Anot jų, žmonės bijo, kad po dienos ar dvejų kuro kaina bus dar didesnė, tad jo prisipila kiek galima daugiau. Ekonomistai prognozuoja, kad naftos kaina iki kitų metų nemažės, o daugiausiai už degalų litrą gali tekti mokėti 1,6 euro.

Pasirodo stiprus alkoholis ir automobiliai – gali būti labiau susiję, nei iki šiol manėte. Škotų mokslininkai sugalvojo, kaip viso pasaulio pamėgto škotiško viskio gamybos atliekas paversti automobilių degalais ir kitais naudingais chemikalais. Biotechnologijų kompanija į savo benzininius automobilius jau pila tokį biokurą. O vieni populiarūs Škotiško viskio gamintojai savo sunkvežimius jau pildo iš viskio gamybos atliekų pagamintomis dujomis.

Brangstantys degalų akcizai skaudžiai palies ne tik transporto sektoriaus įmones ir degalinių tinklus, bet visų sričių verslus, kurie patirs didesnes išlaidas dėl augančių pervežimų kainų. Labiausiai tai pajus vartotojai – jiems teks mokėti brangiau už paslaugas ir daugelį prekių, rašoma pranešime spaudai. Dėl to verslas ir žmonės gali ieškoti pigesnių paslaugų ir prekių svetur, pavyzdžiui, Lenkijoje, Latvijoje, o įmonių kraustymasis svetur intensyvės, daugės bankrotų.

Finansų ministerija siūlo ilgainiui gerokai padidinti akcizus visiems degalams, o daugiausia brangtų dyzelinas. Degalinių atstovai baiminasi, kad dėl to praras klientus – įmonės ir gyventojai vyks degalų į kaimynines šalis. Tai patvirtina ir vežėjai, jie sako turėsiantys pigesnių degalų ieškoti kitur arba bankrutuoti. Todėl kai kurie ekonomistai pataria Lietuvai neišsišokti su akcizų degalams didinimu ir pirmiausia susitarti dėl to susitarti kaimynėmis.

Kai kurie vairuotojai Lietuvoje jaučiasi apgaudinėjami degalinėse, mat į jų bakus kolonėlės įpila daugiau, nei gamintojo nurodyta bako talpa. Žmonės savo pyktį ir įtarimus apie galimą sukčiavimą lieja internete, negaili ir aštresnių žodelių.  TV3 žurnalistai, kartu su metrologijos inspektoriais, nusprendė patikrinti, kaip tiksliai degalinės matuoja parduodamus degalus ir kodėl į degalų baką telpa daugiau litrų nei nurodyta automobilio dokumentuose.

Mažiausias degalų kainas spalį Lietuvoje išlaikė tinklas „Jozita“, o brangiausių degalinių viršūnėje pastaruoju metu įsitvirtino „Viada“ ir „Circle K“.  „Palyginti su atitinkamu laikotarpiu pernai, benzinas vidutiniškai pabrango 45 proc.“, –  BNS sakė kainų stebėjimo portalo pricer.lt įkūrėjas Arūnas Vizickas. Pricer.lt spalio 14 dieną atliktas tyrimas parodė, kad A95 benzino litro kaina „Jozitoje“ siekė 1,34 euro ir buvo mažiausia Lietuvoje.

Brangstant degalams, vyriausybė nesvarsto, kaip juos gyventojams atpiginti, o atvirkščiai, jau parengė planą, kaip užkrauti papildomų mokesčių. Dėl siūlomų didesnių akcizų ir taršos mokesčių, degalai dar labiau pabrangs, o dyzelino kaina šoktelės net 30–40 centų. Šiaulietis Stasys jau ketvirtį amžiaus važinėja tik dyzeliniais automobiliais ir neketina šios tradicijos keisti. Sako, vairuoti tokią mašiną labiausiai apsimoka – už kokius 5 tūkst.

Elektros kainos visoje Europoje siekia rekordines aukštumas. Žmones stebina didesnės sąskaitos už elektrą ir politikai dėl to turi aiškintis, rašo politico.eu.  Skaičiai šokiruoja. Ispanijoje ir Portugalijoje vidutinės didmeninės elektros energijos kainos dabar yra maždaug trigubai didesnės nei prieš pusmetį – 175 eurai už megavatvalandę. Jungtinėje Karalystėje kainos pasiekė 183,84 eurus už megavatvalandę – dabar tai yra brangiausia norma Europoje.

Degalai per praėjusį mėnesį pabrango visose trijose Baltijos valstybėse. Mažiausiai populiariausios markės benzinas ir dyzelinas kainuoja Lietuvoje, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. 95 markės benzino litro vidutinė kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje per mėnesį pakilo 2,5 proc. iki 1,359 euro, Rygoje – 4,2 proc. iki 1,384 euro, Taline – 2,7 proc. iki 1,499 euro. 98 markės benzino kaina – atitinkamai 1,458 euro, 1,434 euro ir 1,549 euro už litrą.

Degalų krizė tęsiasi – prie degalinių driekiasi kilometrinės eilės, o jose plūstasi įsiutę vairuotojai, kurie net ir pralaukę po kelias valandas lieka it musę kandę. Valdžia ragina žmones nepanikuoti ir sako, kad degalų yra, tik sutrikęs jų tiekimas. Dėl to kurą į degalines vežios net kariškiai. Jau ketvirtą dieną britų degalinėse – eilės, kuriose po kelias valandas prastovėję žmonės dažniausiai nieko nepeša. Šalies degalinėse – trūksta degalų. Trūkumas toks, kokio britai nėra regėję.

Pastaruoju metu degalų kainoms pradėjus sparčiau kilti, vis daugiau vairuotojų pradėjo domėtis, kas iššaukė šią tendenciją. Ekspertų teigimu, pagrindinė priežastis – augančios naftos kainos pasaulinėse rinkose. Vietinių biodegalų įtaka galutinei kainai yra nedidelė, tačiau didesne kaina išsiskiria iš palmių aliejaus ir jo produktų gaminami HVO biodegalai, rašoma Biodegalų asociacijos pranešime žiniasklaidai.

Mažiausias degalų kainas rugpjūtį Lietuvoje išlaikė tinklas „Jozita“, o brangiausių degalinių viršūnėje pastaruoju metu įsitvirtino „Circle K“ ir „Viada“. Kainų stebėjimo portalo pricer.lt rugpjūčio 16 dieną atliktas tyrimas parodė, kad A95 benzino litro kaina „Jozitoje“ siekė 1,23 euro ir buvo mažiausia Lietuvoje. Brangiausiai benzinas parduodamas „Circle K“ degalinėse – litro kaina siekė 1,349 euro.

Šią vasarą kuro kainos Lietuvoje ne tik pasiekė, bet jau ir viršijo priešpandeminį lygį. Vis dėlto specialistai skuba raminti, kad labai ženkliai kuras brangti toliau nebeturėtų, o iki vasaros pabaigos, jei pandeminė situacija pasaulyje per daug nesikeis, tikėtina, kad kainos nusistovės. Tiesa, dar praėjusių metų pavasarį kuro kainos visame pasaulyje buvo pasiekusios bene istorines žemumas.

Benzino ir dyzelino kainos Lietuvoje kopia į rekordines aukštumas. Vairuotojai piktinasi, kad degalai brangsta kas savaitę ir kol kas galo nematyti. Degalinių atstovai atšauna, kad dėl to kalta ne tik brangstanti nafta, bet ir po karantino pasaulyje išsijudinusi rinka. O pasak ekonomistų, nafta ne tik didina degalų kainą, bet ir kelia maisto produktų, įvairių kitų prekių transportavimo išlaidas.

Vokietijos automobilių gamybos milžinė „Audi“ antradienį paskelbė, kad iki 2033 metų liausis gaminti mašinas su dyzeliniais ir benzininiais varikliais, visam šiam sektoriui persiorientuojant prie aplinkai palankesnių elektromobilių. „Audi“ pasiruošusi atlikti ryžtingą ir stiprų žingsnį į elektros amžių“, – sakome bendrovės generalinio direktoriaus Markuso Duesmanno pareiškime.

Ekonomistai perspėja apie galimus ekonominius sunkumus, jei ir toliau bus pučiamas kainų burbulas. Visgi kai kurie atkreipia dėmesį, kad ūgtelėjo dar ne visų prekių kainos, o kai kurios reikėtų, kad didėtų labiau. Naujausiais Statistikos departamento (SD) duomenimis, šių metų gegužę, palyginti su balandžiu, vartojimo prekių kainos per mėnesį padidėjo 0,6 proc., paslaugų – 0,5 proc.

Degalų kainos per pastarąjį mėnesį šoktelėjo virš 9 proc., ir nėra tikimasi, kad augimas sulėtės. Pagal JAV darbo statistikos biuro vartotojų kainų indeksą degalų kainos, palyginti su praėjusiais metais, padidėjo 22,5 proc. Kovo mėnesį kuro kainos padidino bendrą kainų lygį, kuris yra didžiausias per beveik 9 metus. Naujausia vyriausybės ataskaita rodo, kad degalų kainos šią vasarą turėtų perkopti pastarųjų trijų metų vidurkį.

Dauguma Lietuvos degalinių šią žiemą pardavinėjo dyzeliną su HVO biopriedu, kurio gamybai naudojamas palmių aliejus, ir šį faktą žinojo kas dešimtas vairuotojas, rašo portalas valstietis.lt, remdamasis gyventojų nuomonės apklausa, kurią inicijavo Biodegalų asociacija.  „Šią žiemą rinkoje net 80 proc.

Gruodį prasidėjęs kuro degalinėse brangimas nesustojo ir vasarį, o ekspertų teigimu, gali būti, kad vairuotojams plačiau atverti pinigines už degalus teks ir kitais mėnesiais. Vairuotojai sako pastebintys, kad benzinas ir dyzelinas brangsta kone žaibo greičiu, tačiau degaliniu atstovai teisinasi – esą kainų kilimas priklauso ne nuo jų, o ir kaina tiesiog grįžta į normalų lygį, kurį per pandemiją daugelis buvome pamiršę.

Žiemą degalinės privalo užtikrinti, kad jose būtų prekiaujama šalčiams pritaikytu vadinamuoju arktiniu dyzelinu. Tokiu atveju joms leidžiama prekiauti ir įprastu dyzelinu, kurio savikaina yra gerokai mažesnė. Tačiau sinoptikams prognozuojant didelius šalčius, toli gražu ne visi klientai pastebi ant degalų pylimo pistoletų ar kitur užklijuotus snaigių simbolius, kuriomis žymimas būtent arktinis dyzelinas. Mat vienoje degalų pompoje gali būti tiekiamas arktinis dyzelinas, kitoje – jau nebe.

Rusijos kasybos milžinei „Norilsk Nickel“ penktadienį buvo skirta beveik 2 mlrd. JAV dolerių (1,66 mlrd. eurų) bauda dėl praeitais metais vienoje iš jos patronuojamų įmonių Arktyje įvykusio didžiulio kuro išsiliejimo. Rusijoje dažnos ekologinės katastrofos, kurios paprastai vyksta dėl pasenusios infrastruktūros, tačiau kuro išsiliejimas prie Norilsko miesto pernai gegužę buvo viena didžiausių pastaruoju metu.

Lietuvoje įvedus antrą karantiną, kuro kainos nepasiekė rekordinių žemumų, kaip buvo galima matyti praėjusį pavasarį, kuomet litras dyzelino ar benzino nekainavo nė 1 euro. Vien per kelis mėnesius nuo praėjusio lapkričio pradžios iki šio sausio pabaigos kuro kainos Lietuvos degalinėse ūgtelėjo apie 6–7 proc., arba 7–15 centų už litrą. Specialistai kuro kainų augimo priežastis įvardija skirtingas. Viena jų – pastaruoju metu kylančios pasaulinės naftos kainos.

Degalų kainos pirmąjį metų mėnesį augo visose Baltijos valstybėse. Pigiausi jie išliko Lietuvoje, o brangiausi – Estijoje, rodo agentūros BNS kaupiami duomenys. 95 markės benzino litro kaina „Circle K“ degalinėse Vilniuje per mėnesį pakilo 3,6 proc. iki 1,159 euro, Rygoje – 2,5 proc. iki 1,219 euro, Taline – 11,3 proc. iki 1,279 euro. 98 markės benzino vidutinės kainos – atitinkamai 1,238 euro, 1,279 euro ir 1,329 euro už litrą. Dyzelino litras Vilniuje pabrango 0,9 proc.

Savaitės pradžioje spaudęs šaltukas privertė gyventojus atidžiau rūpintis savo automobiliais. Žmonės ne tik plūdo į prekybos centrus pirkti sniego grandiklių, bet ir atkreipė dėmesį į degalus. Tačiau prisipylęs žieminio dyzelino raseiniškis skundėsi, kad jo automobilis vis tiek užšalo. Degalinė kaltę neigė ir siūlė vairuotojams dažniau keisti kuro filtrus.

Prezidentui, premjerei ir finansų ministrei prakalbus apie mokestinių lengvatų naikinimą, visų akys pakrypo į ūkininkams skirtą dyzelinį kurą. Mat užraukus šią privilegiją, kasmet biudžete susitaupytų po 115 milijonų eurų. Bet Lietuvos ūkininkai savo verslams jau rašo nekrologus. Apie tai plačiau domėjosi laida „Karštai su tv3.lt“. „Man širdis gali sustoti... Jeigu ūkininkams suvienodins dyzelį jau ir kolonėlėje, tai čia tragedija“, – baiminasi ūkininkas Juozas Beinorius.

Trečiadienį paryčiais Klaipėdoje sunkiai apgirtęs vairuotojas atsitrenkė į degalinės kuro užpylimo rezervuarą.  Kaip pranešė Klaipėdos apskrities policija, automobilį „VW Passat“ vairavęs 1983 metais gimęs vyras į degalinės įrangą atsitrenkė ir ją apgadino apie ketvirtą ryto.  Vairuotojui nustatytas 2,67 promilės girtumas, jis uždarytas į areštinę.

Švelnus šaltukas Lietuvoje dar neverčia „kosėti“ dyzelinu varomų automobilių, tačiau ruošiantis rimtesniems orų iššūkiams nuo gruodžio 1 dienos degalinės jau pradėjo prekiauti arktinės klasės dyzelinu. Šių metų gruodžio pradžia dyzelino prekybos rinkoje žymi savotišką lūžį, nes ir žieminiame dyzeline atsiranda transporto išmetamas anglies dvideginio emisijas sumažinti turintis bio priedas.

Pilną baką kuro prisipylusi vilnietė nuvažiavo vos 200 km, nepasiekus kelionės tikslo, automobilis sugedo, teko kviesti tralą ir vykti į servisą. Jame paaiškėjo, kad kuras buvo su drumzlėmis. Tačiau degalinės atstovas tikina, kad kuras negalėjo tapti gedimo priežastimi. Vilnietė Diana (tikrieji vardas ir pavardė redakcijai žinomi) socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo drumzlino dyzelino nuotraukomis. Moteris rašė, kad tokio kuro prisipylė Vilniuje, „Baltic Petroleum“ degalinėje.

Daugiabučių gyventojams šaltuoju metų laiku mažiausiai tenka rūpintis šildymu, jie dažniausiai naudojasi centralizuotu šildymu. Tačiau apsigyvenus nuosavuose namuose tenka ieškoti alternatyvų. Specialistai įvardijo, kurie šildymo būdai yra patogiausi, pigiausi ir ekologiškiausi.

Vyriausybė trečiadienį posėdyje spręs dėl dyzelino lengvatos žemdirbiams. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) siūlo koreguoti tokio dyzelino įsigijimo normas, pagal kurias valstybės biudžeto netektys sumažėtų kiek daugiau nei 6 proc., tačiau mažiau, nei buvo nurodžiusi Vyriausybė.  Vyriausybė dar pernai buvo nurodžiusi ministerijai iki šių metų birželio vidurio patikslinti lengvatinio žemdirbių dyzelino įsigijimo normas, kad būtų užtikrintas 15 proc.

Medus – saldus, tirštas, persotintas cukraus tirpalas, bičių (Apismellifera) pagamintas iš nektaro ir saldžiųjų išskyrų. Bitės, kaip mano šiandieniniai vartotojai, neneša medaus specialiai žmogui. Jis iš bičių atimamas. Medus bičių gyvenime naudojamas savo lervų maitinimui ir kaip maisto atsarga žiemai. Bitės darbininkės praryja gėlių (ar kitų žiedinių augalų) nektarą ir specialiuose maišeliuose stemplėje („medaus skrandžiuose") perdirba jį į medų.

Ar gali būti, kad į automobilio kuro baką tilptų bent 7 litrais daugiau degalų nei maksimalus kiekis, nurodytas gamintojo? Tuo negalinti patikėti vairuotoja įtaria, kad degalinė taip siekia pasipelnyti. Tačiau ši tikina, kad kuro kolonėlių gedimų neužfiksavo ir skundų daugiau negavo. Portalas tv3.lt nusprendėme tuo įsitikinti, tad kartu su Lietuvos metrologijos inspekcija nuvykome įsitikinti, ar tikrai kuras šioje degalinėje matuojamas teisingai.

Turbūt kiekvienas yra išgyvenęs dieną, kuri lyg būtų prakeikta, niekas nesisektų ar būtų sunku susikaupti. Matyti, kad tokia pasitaikė ir merginai, kuri tapo sensacija internete. Justin Flom savo socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo įrašu, kuris buvo nufilmuotas degalinėje. Jame matyti, kaip moteris bando įsipilti kuro, tačiau kiekvienas bandymas yra vis nesėkmingas. Priežastis – itin paprasta.

Naftos kainos nukrito į rekordines žemumas, tačiau Lietuvos degalinėse tai beveik  nesijaučia. Dėl to jau siunta ir eiliniai vairuotojai ir vežėjai, o Seime pasigirsta siūlymų ieškoti kartelinių susitarimų. Tačiau Konkurencijos taryba siūlo ne ieškoti kaltų, o didinti konkurenciją. TV3 aiškinasi, kodėl Lietuvos degalinėse kainos tebesilaiko aukštumose ir kas iš to pelnosi.

Baltarusija paskelbė, kad į Astravo atominę elektrinę atgabenta pirmoji branduolinio kuro siunta. Ekspertai tikina, kad Astravo atominė elektrinė bus atidaryta jau netrukus. Tai, pasak jų, ne tik kelia grėsmę Lietuvai, bet ir didins įtampą visoje Europos Sąjungoje. Bus išbandytas ir Lietuvos politikų atsparumas, kuriam grėsmę kelia ne tik baimės, bet ir galimi kyšiai.

„Bulvės kenkia figūrai“, „Jeigu nori sulieknėti – turi atsisakyti bulvių“, „Bulvės ne tik tukina, bet ir neturi nieko naudingo organizmui“. Šie ir panašūs teiginiai dažnai skamba, kai kalbama apie vieną populiariausių daržovių Lietuvoje – bulves. Lietuviška virtuvė neįsivaizduojama be bulvių. Tai cepelinai, plokštainiai, bulvių blynai, žemaičių blynai bei daugelis kitų patiekalų. Greito maisto restoranai iš bulvių gamina traškučius ir bulvytes fri.

Degalų kainos per karantiną šiek tiek nukrito. Tačiau matydami, kad daug labiau atpigo nafta pasauliniu mastu, ekonomistai ir vairuotojai reikalauja dar mažesnių kainų. Visgi degalų pardavėjai labiau nuleisti kainas nesutinka ir rėžia, kad jų pardavimai sumažėjo perpus, tad didesni antkainiai yra išsigelbėjimas.

Kuriozinių akimirkų iš degalinės internete apstu. Štai ir dar viena kuriozinė akimirka paplito internete ir sulaukė milžiniško dėmesio. Jame užfiksuota, kaip moteris pilasi kurą, nors bent jau taip galvoja. Deja, visa srovė keliauja pro šonus, o ne į automobilio baką. Tačiau įrašą filmavęs vairuotojas taip pat sulaukė kritikos, kad nepadėjo moteriai, o kiti nepraleido progos smarkiai pasijuokti iš kuriozinės situacijos. Kuriozinė akimirka – vaizdo siužete.

Tarp Rusijos ir Saudo Arabijos kilęs naftos karas greitu metu galimai sumažins ir Lietuvos degalų kainas. Ir esą, nors naftos kainų nuosmukis – galimai artėjančios pasaulinės finansų krizės požymis, Lietuvai bijoti nėra ko. Esą ekonominiams išbandymams šalis pasiruošusi daug geriau nei kad buvo 2009 m. Ar vairuotojams Lietuvoje jau atėjo laikas trinti rankomis dėl sumažėjusių degalų kainų? Naftos karas, kilęs tarp Rusijos ir Saudo Arabijos numušė naftos kainas į dar neregėtas žemumas.

Nerimas dėl koronaviruso nerimsta. Jis ir toliau plinta reikalaudamas vis daugiau gyvybių. Ekonomistai kalba, kad virusas turės rimtų padarinių pasaulio ekonomikai, tačiau rezultatai paaiškės tik kiek vėliau. Prognozuojama, kad turėtų pigti net kasdienio naudojimo prekės, kuras. Apie tai TV3 studijoje kalbėjosi žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir ekonomistas Marius Dubnikovas. Visas pasaulis nerimauja dėl to koronaviruso.

Seime naujas privilegijų skandalas. Agnė Širinskienė apskundė konservatorių Stasį Šedbarą, kad šis savo ir partijos interesais tarnybiniu Seimo automobiliu išvažinėjo visą Lietuvą ir beveik visą jos vadovaujamo komiteto kelionių limitą – 20 tūkst. eurų. Negana to, už mokesčių mokėtojų pinigus Šedbaras po Lietuvą dar vežiojosi dvi moteris. Seimo autoūkio prabangiu valdišku mersedesu bei kitais limuzinais su vairuotojais pamėgo važinėti seimūnas konservatorius Stasys Šedbaras.

Ant šešių Los Andželo mokyklų iš besileidžiančio lėktuvo išleistas kuras. Tai padarė nemenkos žalos lauke buvusiems vaikams. Daugiau nei pusšimčiui jų prireikė medikų pagalbos. Šis lėktuvas pateko į bėdą. Į Los Andželo oro uostą jis leidžiasi avariniu būdu ir iš savo kuro talpyklų išleidžia degalus, kad tragiško smūgio atveju išvengtų sprogimo. Tačiau bėda po vieną nevaikšto. Oro linijų „Delta Airlines“ pilotų sukeltas kuro „lietus“, pasirodo, krenta ant vaikų.

Lietuvoje orą teršia ne tik seni, bet ir naujausi dyzelinu varomi automobiliai. Nevyriausybinių organizacijų tyrimai rodo, kad naujutėlaičiai dyzeliniai automobiliai, nepaisant griežčiausių jiems keliamų reikalavimų, kartais į aplinką gyvenvietėse išmeta milžiniškus kiekius kietųjų dalelių, normos viršijamos iki 1000-o kartų. Esą ekologiški jie tik popieriuose, bet ne realybėje.