kremlius

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas Ukrainos teritorijų aneksijai skirtame mitinge dalyvavo pasidabino „nekenčiamų Vakarų“ gamintojų „Brioni“ striuke už 7 tūkst. eurų, atkreipė dėmesį žiniasklaidos priemonės. „Brioni“ yra italų drabužių gamintojai, o V. Putinas itin mėgsta šį prekės ženklą. Ukrainos žiniasklaidos priemonės pastebėjo, kad į susitikimą su savo gerbėjais Kremliaus vadovas atėjo su dailia, tūkstančius eurų kainuojančia itališka striuke.

Kišeninės Kremliaus Rusijos liberalų demokratų partijos (LDPR) pirmininkas, Rusijos Dūmos parlamentaras Leonidas Sluckis penktadienį sureagavo į Ukrainos narystės NATO paraiškos pateikimą.  Skambiais pasisakymais garsus ir Kremliui lojalus parlamentaras metė niekuo nepagrįstą kaltinimą, neva Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis savo veiksmu „tiesiogiai“ pakvietė aljansą leistis į karinį konfliktą su Rusija.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį vykusio susitikimo su Dūmos nariais metu kaltino JAV ir Vakarus Rusijos engimu ir apgavystėmis. Jis taip pat prisiminė, kad JAV yra pirmoji šalis, dukart panaudojusi branduolinį ginklą ir pridūrė, kad tokiu būdu buvo sukurtas precedentas.

Kremlius penktadienį pareiškė, kad jam dar reikia patikslinti dviejų okupuotų Ukrainos regionų, kuriuos Rusija ketina aneksuoti, bet kurių visiškos kontrolės jos pajėgos neturi, ribas. „Donecko ir Luhansko „liaudies respublikas“ Rusija pripažįsta 2014 metų ribose. Dėl Chersono ir Zaporižios sričių teritorijų turiu tai patikslinti, dabar negaliu atsakyti į šį klausimą“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Rusijos nesėkmės Ukrainoje privertė net ištikimiausius V. Putino gerbėjus abejoti priimamų sprendimų teisingumu. Kremliaus propagandininkas Vladimiras Solovjovas, kalbėdamas savo pastarųjų dienų laidose, kėlė retorinius klausimus „tai kur tos pergalės fronte?“ ir „kur dingo milijoninė armija?“ „<...> Kiekvieną sykį, kai skaitai, kad ukrainiečiai ir vėl kažką ten ar ten atėmė, užėmė, tai gal jau galima būtų ten įvesti kokius dalinius, užtikrinti artilerijos ar žvalgybos priemonių veikimą? ...

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad už incidentą, po kurio užfiksuoti keli nuotėkiai iš dujotiekių „Nord Stream 1“ ir „Nord Stream 2“, jungiančių Rusiją su Europa, tikriausiai atsakinga tam tikra užsienio valstybė. „Žinoma, įsivaizduoti, kad toks teroro aktas galėtų įvykti neprisidėjus kokiai nors valstybei, labai sunku“, – per kasdienę spaudos konferenciją sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Paskelbta karinė mobilizacija Rusijoje kelia chaosą – pasienyje su Sakartvelu, Kazachstanu ir Mongolija nusidriekė milžiniškos eilės, žmonės žaloja save nenorėdami patekti į kariuomenę, o jau mobilizuotieji skundžiasi betvarke kariuomenėje. Vieną mobilizuotųjų Rusijoje vyrų iš Permės krašto grupę karinė vadovybė kažkodėl paliko vidury lauko be jokio aprūpinimo. Paviešintame vaizdo įraše vyrai skundžiasi neturintys palapinių ir maisto, o vadovybė neturi atsakymų, kada juos iš ten išveš.

Rusijoje paskelbus „dalinę“ mobilizaciją dalis rusų paklusniai sužygiavo į barakus, kita ženkli dalis vis dar bando sprukti iš šalies. Ekspertai pažymi, kad mobilizuotųjų rusų šauktinių kokybė geriausiu atveju leistų pristabdyti Ukrainos kariuomenės kontrpuolimą, o jau buvę fronte rusų samdiniai ir kariai nusiteikę dar pesimistiškiau: jų laukia mirtis.

Rugsėjo 26-ąją Maskvoje buvo sulaikyti trys aktyvistai – pareigūnai įsilaužė į butą ir kratos metu vieną iš jų išprievartavo svarmeniu. Savo nusikaltimo įrašą jie tariamai rodė nukentėjusiojo merginai, kuri tuo metu buvo kitame kambaryje. Šiurpus susidorojimo su prieš karą pasisakančiais rusais pavyzdys Maskvoje – tikinama, kad teisėsaugininkai klijais bandė užklijuoti merginai burną, mušė ją, o jos draugą išprievartavo svarmeniu.

Kremlius antradienį perspėjo, kad Rusijos kontroliuojamuose Ukrainos regionuose vykstantys balsavimai „dėl prisijungimo prie Rusijos“ turės pasekmių saugumui, o Maskvos pareigūnai neseniai pagrasino panaudoti branduolinį ginklą. „Teisinė situacija iš esmės pasikeis tarptautinės teisės požiūriu, o tai turės pasekmių ir šių teritorijų saugumui“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Rusijos žiniasklaidoje pasirodė informacija, kad okupuotos Ukrainos teritorijos po aneksijos gali būti prijungtos prie 2014-aisiais iš Ukrainos atimto Krymo ir suformuota nauja „Krymo federalinė apygarda“, kuriai vadovautų buvęs „Roskosmos“ vadas Dmitrijus Rogozinas.

Rusijos naujai mobilizuoti vyrai sulaukė pirmųjų instruktažų, ko prireiks karo Ukrainoje metu. Viename iš paviešintų vaizdo įrašų Rusijos kariuomenės atstovė net neslėpė, kad valstybė jiems suteiks tik aprangą ir liemenes, o visa kita yra „jų pačių reikalas“. „Miegmaišiai. Čia jau vienareikšmiškai – miegosite kur papuola. O taip pat ir turistiniai kilimėliai ar kažkoks pakaitalas“, – pradėjo instruktavimą kariuomenės atstovė.

Rusijos stačiatikių bažnyčios vadas, daugelį metų Kremliaus užduotis vykdantis patriarchas Kirilas sekmadieninių mišių metu pareiškė, kad mirtis kare su Ukrainai „nuplauna visas nuodėmes“, o mobilizuotuosius prilygino Jėzui Kristui. Anot Rusijos stačiatikių bažnyčios, kuri nuolat akcentuoja, kad „svarbu nepainioti politikos su religija“, vado, Ukrainoje žūstantys rusai, kaip ir Jėzus Kristus, savo mirtimis aukojasi dėl kitų.

Kremlius pirmadienį pripažino, kad mobilizuojant rezervistus kariniams veiksmams Ukrainoje buvo padaryta klaidų, ir teigė, kad sprendimas uždaryti Rusijos sienas nebuvo priimtas. „Iš tiesų yra atvejų, kai (mobilizacijos) dekretas buvo pažeistas. Kai kuriuose regionuose gubernatoriai aktyviai dirba, kad ištaisytų padėtį“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Dekreto „nesilaikymo atvejų mažėja.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas prarado ryšį su realybe. Jis paskelbė dalinę mobilizaciją, kad sumažintų savo pralaimėjimus Ukrainoje, bet tuo tik dar atviriau parodė savo neviltį. Atrodo, kad karas vis ilgėja, o Rusija vis labiau izoliuojasi nuo likusio pasaulio, rašo „Foreign Affairs“. Visgi Rusijos nesugebėjimas užimti Kijevo ir pastarojo meto pokyčiai Charkivo regione privertė net proputiniškus apžvalgininkus suabejoti jo sprendimais.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas ketvirtadienį gynė savo sūnų, opozicijos aktyvistams apkaltinus šį vengimu atlikti karo tarnybą, šalyje prasidėjus dalinei karinei mobilizacijai. Anksčiau šaukimo skyriaus pareigūnais apsimetę aktyvistai paskambino Nikolajui Peskovui, o paskui pasidalijo garso įrašais, kurie žaibiškai išplito internete.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskelbta dalinė mobilizacija yra akivaizdus Kremliaus pralaimėjimas, sako Lietuvos vadovo patarėjas. „Politine, strategine prasme mes jau čia galime vertinti daug plačiau (...). V. Putino prasme, V. Putino kaip lyderio, vadovaujančio visam režimui prasme, tai yra akivaizdus pralaimėjimas“, – LRT radijui ketvirtadienį teigė Kęstutis Budrys. „Jis prieš save turi tiktai blogus sprendimus arba šaliai, arba jam kaip lyderiui.

Kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas pareiškė, kad trečiadienį Rusijos prezidento Vladimiro Putino paskelbta dalinė mobilizacija atves prie „didžiulės tragedijos“.  Balsingiausias V. Putino kritikas tai sakė vaizdo ryšiu per teismo posėdį, kuriame nagrinėjama viena iš jo bylų.     „Tai sukels didžiulę tragediją, daugybę mirčių.

Kremlius pirmadienį paneigė, kad jo pajėgos yra atsakingos už didelio masto žudynes Rytų Ukrainoje, ir apkaltino Kyjivą sufalsifikavus masinę kapavietę, aptiktą ukrainiečių atkovotoje teritorijoje. Tuo metu Ukraina pranešė, kad per naujausią incidentą, pakursčiusį nuogąstavimus dėl galimos branduolinės avarijos, rusų raketos nukrito pavojingai arti atominės jėgainės pietų Ukrainoje.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas ciniškai pareiškė, kad Iziume Ukrainoje rasta masinė kapavietė su šimtais nukankintų ukrainiečių yra „melas“. Pasaulį dar praėjusią savaitę sukrėtė naujienos iš Iziumo. Pranešta, kad mieste buvo rasta masinė kapavietė su šimtais ukrainiečių kūnų. Kūnai, anot Ukrainos – nukankintų žmonių, išniekinti.

JAV Karo studijų institutas (ISW) tvirtina, kad Rusijos vadovybė pirmą kartą pripažino savo ginkluotųjų pajėgų pralaimėjimą Charkivo srityje. Pareigūnai ir federalinė žiniasklaida aktyviai diskutuoja apie nesėkmės priežastis. Naujausioje savo ataskaitoje ISW analitikai pastebėjo, kad nei traukdamiesi iš Kyjivo srities, nei pabėgę iš Gyvačių salos rusai nepripažino pralaimėję, nuolat ieškodami pasiteisinimų savo kariškių veiksmams.

Tęsiantis pasaulinę geopolitiką keičiančiam Rusijos prezidento Vladimiro Putino karui Ukrainoje, Jungtinės Amerikos Valstijos privalo peržiūrėti ir patobulinti ilgalaikę savo strategiją Rusijos atžvilgiu. Pagrindinis jos tikslas, panašiai kaip ir Šaltojo karo laikais, vėl turi būti prieš 75-erius metus suformuluotas George‘o Kennano principas: „Kantrus, bet tvirtas ir budrus Rusijos ekspansinių tendencijų stabdymas.

Praėjus kelioms savaitėms po Ukrainos užpuolimo, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikino, kad Vakarai niekada nesugebės sužlugdyti Rusijos ekonomikos. Neva gausybė Europos ir Amerikos sankcijų nesugebėjo ir nesugebės parklupdyti jo valstybės. „Jau dabar galime užtikrintai pasakyti, kad tokia politika prieš Rusiją nepasiteisino, – kitiems Rusijos pareigūnams sakė jis. – Ekonominio blickrygo strategija nepasiteisino.

Kremlius penktadienį pranešė, kad prezidentas Vladimiras Putinas su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu aptars svarbų susitarimą dėl grūdų eksporto iš Ukrainos, kurį Rusija ne kartą kritikavo. Ukrainos, kuri yra viena didžiausių javų augintojų ir eksportuotojų pasaulyje, grūdų eksportas jūra buvo keliems mėnesiams užblokuotas dėl vasario gale prasidėjusios Rusijos karinės invazijos.

Buvusio JAV prezidento Billo Clintono žmona Hillary, kuri neseniai ir pati yra bandžiusi tapti šalies vadove, atskleidė, kad vienos iš kelionių į Maskvą metu „pamiršo“ savo vienturtę dukrą Chelsea Kremliuje. „The Tonight Show“ vedėjas Jimmy Fallonas paprašė H. Clinton papasakoti apie kokį nors labiausiai jai įstrigusį įvykį iš savo kelionių po pasaulį. Demokratų partijos atstovė papasakojo apie kelionę į Maskvą, kuomet jos vyras dar buvo JAV prezidentu.

Rusijos oligarchai prezidentui Vladimirui Putinui padovanojo jachtą „Šacherezada“ Naujųjų metų progą, skelbiama tyrimų centro „Dosje“ ataskaitoje. Jachtos gamyba kainavo 583 mln. eurų. Šių metų gegužę jachta buvo areštuota viename iš Italijos uostų. Šios šalies valdžia pareiškė, kad italų finansų policijos duomenimis, jachta yra siejama su aukštas pareigas Rusijoje užimančiu asmeniu, kuris pateko į sankcijų sąrašus.

Vienas iš aršiausių Kremliaus režimo ruporų Vladimiras Solovjovas vienoje iš savo laidų šiandien pasirodė pastebimai sumuštu veidu. Mėlynė po akimi, matyti kraujosruvos ant nosies ir kaktos. Internete jau spėliojama, kas „įgyvendino milijonų rusų ir ukrainiečių svajones“. Rusijos televizijoje karo metu faktiškai be pertraukos transliuojantis raginimus žudyti ukrainiečius ir naikinti Vakarus V. Solovjovas savo vardo laidoje pasirodė sumuštu veidu.

Valdančiąją koaliciją Lietuvoje sudaro trys politinės jėgos, tačiau tai nereiškia, kad jos nesiekia viena kitos pakandžioti. Kai kurie konservatoriai ir liberalai pastaruoju metu trauko pečiais ir stebisi, kodėl Liberalų sąjūdžiui priklausantis Seimo narys Raimundas Lopata tarsi žaidžia individualų žaidimą Kaliningrado tranzito klausimu.

JAV žvalgyba išsiaiškino, kad Maskva amuniciją artilerijos pabūklams perkasi iš Šiaurės Korėjos, skelbiama „New York Times“. JAV valdininkų teigimu, dėl ištuštėjusių savo pačių sandėlių ir Vakarų sankcijų, rusai bus priversti ir toliau pirkti šiaurės korėjiečių produkciją. Amerikiečių valdžios atstovų teigimu, tai reiškia, kad sankcijos Rusijai veikia ir verčia Kremlių imtis „paskutinės vilties“ priemonių.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį stebėjo didelio masto bendras karines pratybas, dalyvaujant Kinijai ir dar kelioms kitoms Maskvai draugiškoms šalims, vietos naujienų agentūroms pranešė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. V. Putinas buvo susitikęs su gynybos ministru Sergejumi Šoigu ir kariuomenės generalinio štabo viršininku Valerijumi Gerasimovu Sergejevskio poligone, o vėliau ruošėsi stebėti baigiamąjį mokymų etapą, pranešimuose cituojamas D. Peskovas.

Rusijos Federacijos prezidento atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad Čečėnijos vadovo Ramzano Kadyrovo žinutės apie galimą atsistatydinimą „kol kas nepasitvirtino“. „Iš tiesų, mes matėme šiuos pranešimus, bet, sakykime, iki šiol, jei gerai suprantu, šios žinutės niekaip nepasitvirtino... Kol kas mes remiamės tuo, kad jis ir toliau vadovauja Čečėnijos Respublikai“, – Rusijos  naujienų agentūra TASS cituoja R. Kadyrovą.

Nadežda Babkina pirmiausia tapo žinoma kaip sovietų aktorė, tačiau dabar ji yra išgarsėjusi kaip karą Ukrainoje pradėjusio Kremliaus režimo pakalikė ir bendrininkė. Rusijoje ir už jos ribų N. Babkina žinoma kaip sovietų laikų rusų liaudies ir pop dainininke. 1992 m. ji buvo tapo Rusijos liaudies artiste, be to, jos garbei buvo pavadinta mažoji planeta 10684 Babkina.

Po pusantrų metų kalėjime buvo paviešinta aršaus Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno nuotrauka. Ja socialiniuose tinkluose pasidalijo A. Navalno atstovė spaudai Kira Jarmyš. „Aleksejus kalėjime praleido 592 dienas“, – „Twitter“ prie nuotraukos rašo ji. Kalinamas Kremliaus kritikas A. Navalnas dar rugpjūtį pareiškė, kad buvo perkeltas į vienutę po to, kai pabandė kalėjime įkurti profesinę sąjungą.

Septintą plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą mėnesį Didžiojo septyneto (G7) šalių finansų ministrai ketina susitarti ir pristatyti planą, kaip nustatyti ribas rusiškos naftos kainoms, skelbia „The Wall Street Journal“. Leidinio teigimu, susitarimas dėl maksimalios kainos ribos turėtų įvykti rugsėjo 2 dieną virtualaus susitikimo metu. Spėjama, kad apribotos kainos bus taikomos ne tik naftai, bet ir naftos produktams, įskaitant mazutą – vieną pagrindinių Rusijos eksporto produktų.

Kremlius antradienį įspėjo, kad reaguos, jei Europos Sąjunga, reaguodama į Rusijos agresiją Ukrainoje, apsunkins rusų keliones į bloką. ES valstybės susiskaldžiusios dėl siūlymo uždrausti išduoti vizas rusams: vienos jį visiškai palaiko, kitos baiminasi, kad tai užvers duris į užsienį bėgantiems rusų disidentams. Bloko užsienio reikalų ministrai šį klausimą aptars Prahoje antradienį prasidėsiančiame dviejų dienų susitikime. „Žinome, kad europiečių nuomonės šiuo klausimu skiriasi.

Kovo 6-ąją Rusijos milicija 69 skirtinguose šalies miestuose sulaikė daugiau kaip 5 tūkst. žmonių už tai, kad šie surengė protesto akcijas prieš Maskvos pradėtą karinę invaziją kaimyninėje Ukrainos teritorijoje, rašo Radio Free Europe/Radio Liberty. Remiantis nepriklausomos Kremliaus stebėsenos grupės „OVD-Info“ surinkta informacija, iš viso per pirmąsias keletą karinės invazijos savaičių Rusijoje buvo sulaikyta apie 13 tūkst. 500 antikarinio judėjimo aktyvistų.

Vladimiro Putino ideologas Aleksandras Duginas atsisveikino su šeštadienį automobilyje susprogdinta savo dukterimi Darja. Liedamas ašaras jis sakė, kad propagandistė žuvo už Rusiją, o Putinas jau apdovanojo ją ordinu už drąsą. Tačiau vis daugiau ekspertų teigia, kad tai galėjo būti vidinių konfliktų pasekmė ir signalas kritiškam Duginui. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius ir politologė Dovilė Jakniūnaitė.

Ne pirmą kartą Kremliaus prokremlišką propagandinę liniją viešai kartojanti Algirdo Paleckio bendražygė Erika Švenčionienė dar kartą pasitarnavo Kremliaus režimui. Šįkart jį rusų valstybinėje televizijoje viešai kartojo, kad Lietuvoje esą veikia nupirkta proamerikietiška valdžia, o rinkimai ne tik Lietuvoje, bet visose Baltijos šalyse buvo suklastoti. Penkių minučių trukmės E. Švenčionienės interviu rusų televizijai pasidalino Lietuvos Seimo narys Matas Maldeikis.

Vladimiro Putino ideologas Aleksandras Duginas atsisveikino su šeštadienį automobilyje susprogdinta savo dukterimi Darja. Liedamas ašaras jis sakė, kad propagandistė žuvo už Rusiją, o Putinas jau apdovanojo ją ordinu už drąsą. Tačiau ką iš tiesų rodo A. Dugino dukters susprogdinimas? Ar tai ženklas, kad Rusija pradėjo irti iš vidaus? Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja politikos apžvalgininkas Marius Laurinavičius ir politologė Dovilė Jakniūnaitė.

Trečiadienio rytą laikinai užimtame Michailivkos kaime Zaporižioje buvo susprogdintas automobilis, kuriuo važiavo rusų okupacinės valdžios funkcionierius Ivanas Suško. „Zaporižios srityje dėl tyčinio automobilio susprogdinimo žuvo Michailivkos Aukščiausiosios valstybinės administracijos pirmininkas Ivanas Suško“, – „Ukrainska Pravda“ cituoja Rusijos valstybinę naujienų agentūrą TASS.

Rusijai per pusę metų invazijos į Ukrainą taip ir nesugebėjus įgyvendinti nė vieno iš savo strateginių tikslų, Kremlius sau būdingu propagandiniu stiliumi patikino, kad „specialioji karinė operacija“ vyksta pagal planą ir Rusija „specialiai“ sulėtino puolimo tempą. Tai pareiškė Rusijos gynybos ministras Sergejus Šoigu.

Klaidos antraštėje nėra, Rusijos valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ paskelbė žinutę, kurioje cituojami „vokiečiai“, tariamai aršiai kritikuojantys Ukrainos prezidentą Volodymyrą Zelenskį. Tų „vokiečių“ vardai yra nurodomi būtent taip: „zw9s“, „rrnsne2Nr“ ir „nzjdMFpV“. Rusų naujienų agentūra jau daugelį metų kuria fiktyvias Vakarų šalių lyderių kritikos žinutes, remiantis anoniminiais komentarais po straipsniais.

Ištikimiausias Rusijos prezidento Vladimiro Putino skalikas, Kremliaus propagandos ruporas Vladimiras Solovjovas eilinį kartą ėmėsi grasinti Baltijos šalims už tai, kad šios riboja Rusijos Federacijos piliečių patekimą į savo teritoriją. Kremliaus pajėgoms įsiveržus į Ukrainą, Lietuva buvo viena pirmųjų ES valstybių apribojusių naujų Šengeno ir nacionalinių vizų išdavimą Rusijos piliečiams. Tai padaryta Seimo nutarimu dėl nepaprastosios padėties paskelbimo.

Kalinamas Kremliaus kritikas Aleksejus Navalnas pirmadienį pareiškė, kad buvo perkeltas į vienutę po to, kai pabandė kalėjime įkurti profesinę sąjungą. A. Navalnas atlieka devynerių metų laisvės atėmimo bausmę griežtojo režimo pataisos kolonijoje netoli Rusijos Vladimiro miesto. Aktyvistas buvo pripažintas kaltu dėl lėšų grobstymo, tačiau pats jis šią bylą laiko politine.

Kremlius antradienį pareiškė, kad Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pasiūlymas uždrausti visiems rusams atvykti į Vakarų šalis „peržengia visas ribas“ ir Maskvoje yra vertinamas „labai neigiamai“. Ukrainos lyderis laikraščiui „The Washington Post“ sakė, kad dabartinės Vakarų sankcijos Maskvai yra pernelyg silpnos, ir pridūrė, kad Vakarai turėtų uždaryti savo sienas rusams.

Seimo narys Matas Maldeikis, panašu, užsitraukė Kremliaus propagandistų nemalonę. M. Maldeikio įrašą socialiniuose tinkluose komentavo Rusijos televizijos laidų vedėjas Vladimiras Solovjovas, garsėjantis propagandine retorika. Jis pratrūko pykčiu ir grasino, kad Lietuvos Seimo narį reikėtų išvežti į Rusiją, kur šis stotų prieš teismą. Tiesioginiame televizijos eteryje V. Solovjovas svaidėsi grasinimais M. Maldeikiui ir kitiems Lietuvos politikams, kurie, anot jo, įžūliai elgiasi su Rusija.

Vasarį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, Europos Sąjunga užblokavo RT ir „Sputnik“ – du pagrindinius Kremliaus kanalus, skleidžiančius propagandą ir dezinformaciją apie karą. Praėjus beveik pusmečiui smarkiai padaugėjo tą patį turinį platinančių svetainių, Maskvai Rusijai radus būdų apeiti draudimą. Siekdami užmaskuoti savo darbą, tokie leidiniai pakeitė savo įvaizdį. Kai kurie propagandos uždaviniai buvo deleguoti diplomatams.

Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad ne Kremlius, o patys okupuotų Ukrainos teritorijų gyventojai organizuoja „referendumus“ prisijungti prie Rusijos Federacijos. Taip jis pakomentavo Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimą, kad Ukraina nebegrįš prie derybų su Rusija stalo, jei ši okupuotose Ukrainos teritorijose imsis organizuoti pseudoreferendumus. „Faktas tas, kad regiono gyventojai turi tokius planus. Ne mes rengiame referendumą.

Rusijoje propaganda pasiekė nuo stalininės Sovietų Sąjungos laikų neregėtą lygį. Pirmąjį šių metų ketvirtį trigubai išaugusios biudžeto išlaidos žiniasklaidai rodo, kad Kremliaus pastangos palaikyti savo naratyvus invazijos į Ukrainą kontekste tik didėja, rašoma naujausiame DebunkEU.org tyrime. Demokratinėse valstybėse „ketvirtąja valdžia“ vadinama žiniasklaida autoritarinių režimų rankose tampa dar viena priemone išlaikyti savo galią.