kremlius

JAV gyvenantis rusų politologas Andrejus Piontkovskis mano, kad Rusija visomis išgalėmis siekia „taikos derybų“ dėl sėkmingo Ukrainos kariuomenės kontrpuolimo ir negebėjimo jo sustabdyti. Paklaustas, ar V. Putinas, jo nuomone, supranta, kad yra pralaimėtojas ir pasiekė liepto galą, žymus rusų visuomenės veikėjas pareiškė, kad Rusijos prezidentas nėra savižudis ir puikiai supranta dabartinės situacijos keblumą. „Taip, jis supranta, sprendžiant iš to, kokių veiksmų imasi.

Skandalingai socialiniuose tinkluose pagarsėjusi rusė Julija Prochorova, pasižymėjusi savo provokacijomis prieš ukrainiečių pabėgėlius Vokietijoje, buvo deportuota iš šalies, skelbiama „Bild“. Vaizdo įraše, kuriame ji stovi apsupta vokiečių pareigūnų Berlyno oro uoste, publikavo leidinys „The Insider“. Skelbiama, kad 1992-aisiais Samaros srityje gimusi moteris prieš išvykdama į Vokietiją dirbo Maskvoje kasininke ir finansines paslaugas teikusioje įmonėje vadybininke.

Rusijos pajėgos pirmadienį vakare dar kartą smogė Ukrainos pietuose esančiam Chersonui. Anot Ukrainos prezidentūros, smogta butui, yra nukentėjusiųjų. Svarbiausi pirmadienio įvykiai: 23:48 | Zelenskis ragina gyventojus labiau taupyti elektrą Pirmadienį Ukrainoje neplanuotai nutrūko elektros energijos tiekimas, rašo UNIAN. Taip nutiko dėl to, kad suvartojama buvo daugiau, nei šalis galėjo aprūpinti. Šalies prezidentas Volodymyras Zelenskis pabrėžia, kad ir toliau svarbu taupyti elektrą.

Įkalintas Rusijos opozicijos politikas Aleksejus Navalnas teigia, kad buvo perkeltas į mažą izoliuotą kamerą ir negali matytis su šeima, socialiniuose tinkluose pranešė jo teisininkų komanda. A. Navalnas teigė, kad buvo patalpintas į „ankštą kamerą“, į kokias siunčiami kaliniai, kaltinami blogu elgesiu, ir pridūrė: „Pasveikinkite mane!“ Pasak jo, sugriežtintomis kalinimo sąlygomis jam viso labo leidžiama turėti dvi knygas, o ilgesni šeimos narių vizitai yra uždrausti.

Rusų pasitraukimas iš Chersono buvo labai skausmingas įvykis Rusijos elitui, nes tada jie suprato, kad karas Ukrainoje yra pralaimėtas, rašo „Meduza“. Vis dėlto, anot minėto leidinio šaltinių, Kremlius vis tiek išlieka nusiteikęs optimistiškai. „Suprantama, kad pralaimėjome tikrąjį karą. Žmonės pradeda galvoti apie tai, kaip jie nori gyventi, kokią vietą jie norėtų užimti ateityje, kokius statymus jie norėtų žaisti. (Viena vertus – red. past.), bus revanšistinių nuotaikų.

Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas dėl Rusijos smūgių Ukrainai ketvirtadienį apkaltino pačią Ukrainą. Elektros tiekimo sutrikimus, šviesos ir šilumos nebuvimą Ukrainos miestuose jis pavadino „Kyjivo valdžios, kuri atsako derėtis, veiksmų pasekme“, rašo UNIAN.

Kremlius trečiadienį gyrė „pamatuotą“ Vašingtono atsaką po to, kai Lenkijoje nukrito raketa, o Jungtinių Valstijų prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) pareiškė, kad „mažai tikėtina“, jog ji buvo paleista iš Rusijos. „Šiuo atveju reikėtų atkreipti dėmesį į pamatuotą ir profesionalesnį amerikiečių atsaką“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Kremlius trečiadienį pareiškė, kad Maskvos ryšiai su Vašingtonu tikriausiai išliks blogi nepriklausomai nuo JAV kadencijos vidurio rinkimų rezultatų. JAV ir Rusijos santykiai yra itin prasti dėl Kremliaus invazijos į Ukrainą. „Šie rinkimai nepadarys jokio reikšmingo poveikio. Dabartiniai mūsų ryšiai yra blogi ir jie išliks blogi“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas. Jį citavo Rusijos naujienų agentūros.

Kas toliau? Ar įmanomas gyvenimas be Vladimiro Putino? Kaip jis paliks savo postą ir kas jį pakeis? Šie klausimai pastaruoju metu neduoda ramybės Rusijos elitui, biurokratams ir verslininkams, stebintiems, kaip Ukrainos pajėgos veržiasi į priekį, kaip talentingi žmonės palieka Rusiją ir kaip Vakarai nesileidžia įbauginami V. Putino pasitelkto energetinio ir branduolinio šantažo, rašo „The Economist“. „Maskvos restoranuose ir virtuvėse girdėti daug keiksmažodžių ir piktų kalb...

Sankt Peterburgo įmonės „Concord Catering and Management“ paskelbtas pranešimas spaudai nesistengė nieko nuslėpti. Jame netiesiogiai teigiama, kad išrinktas antrojo pagal dydį Rusijos miesto meras yra apgavikas, rašo Radio Free Europe/Radio Liberty.

Sankt Peterburgo valstybinio universiteto docento Deniso Skopino atleidimas dėl jo pasipriešinimo Kremliaus invazijai į Ukrainą yra naujausias vis didėjančio susidorojimo su akademine laisve pavyzdys Rusijoje, rašo Radio Free Europe/Radio Liberty. D. Skopinas, dėstęs filosofiją Sankt Peterburgo valstybinio universiteto Humanitarinių mokslų fakultete, buvo atleistas spalio 26 dieną, nes jis dalyvavo proteste prieš Maskvos vykdomą tarnybai tinkamo amžiaus vyrų mobilizaciją.

Buvęs ilgametis Rusijos premjeras Dmitrijus Medvedevas savo karingais pareiškimais bando įsitvirtinti naujoje Rusijos realybėje, mano analitikai. Būdamas niekam nebereikalingu politiku jis stengiasi savo pareiškimais atkreipti į save dėmesį, nors pats yra „mažytis ir silpnas“. Nuo pat karo Ukrainoje pradžios D. Medvedevas tapo bene aršiausių pasisakymų Kremliuje autoriumi. Būtent jam patikėtas gąsdintojo „apokalipsės raitelių pasirodymu“ ar branduoliniu susinaikinimu vaidmuo.

Rusijos Saugumo tarybos vicepirmininkas Dmitrijus Medvedevas, karo Ukrainoje metu ne sykį citavęs Bibliją ir kalbėjęs apie „apokalipsės raitelių pasirodymą“, pasveikino rusus Tautos vienybės dienos proga informuodamas, kad Rusija iš tiesų turi „šventą tikslą – sustabdyti Šėtoną“. Savo žinutę jis pavadino „Kodėl mūsų veiksmai teisingi“. Joje D. Medvedevas aukštino rusų tautą, „iškilusią virš moralės neturinčių nacių-narkomanų“, o taip pat teigė, kad Rusija kariauja prieš „mirštantį pasaulį“ su j...

Daugelį mėnesių tvirtinusi, kad Ukraina apšaudo Zaporižios AE teritoriją, Rusija lapkričio 3-ąją pradėjo šios elektrinės pajungimą prie savo elektros tinklų. Lapkričio 2-ąją rusai apšaudė ir pažeidė dvi aukštos įtampos linijas laikinai okupuotoje Zaporižios AE teritorijoje, skelbiama ukrainiečių „Enerhoatom“ pranešime. Tai buvo paskutinės dvi likusios sveikos elektros energijos tiekimo linijos, jungusios atominę elektrinę su Ukrainos tinklais.

Ukrainos pajėgos turi galimybių atkovoti laikinai rusų okupuotą Chersoną, sako JAV gynybos sekretorius Lloydas Austinas. Anot jo, ukrainiečių veiksmai yra veiksmingi, o patys ukrainiečiai tiki galintys atkovoti šį regioną.

 Jungtinės Karalystės opozicijos politikai šeštadienį paragino atlikti tyrimą po to, kai vienas laikraštis pranešė, kad įtariami Kremliaus agentai įsilaužė į ekspremjerės Liz Truss mobilųjį telefoną, kai ji dirbo užsienio reikalų sekretore.

Kai Rusija vasario mėnesį užpuolė Ukrainą, kai kurie Rusijos diplomatai buvo šokiruoti, bet nedaug kas savo poziciją išreiškė viešai, nes šioje šalyje vyrauja kultūra neprieštarauti savo vadovui, o verčiau pateikti tokią informaciją, kurią norima girdėti. Kai kuriais atvejais nusiritama iki tokių kraštutinumų, kad dokumentuose bijoma pataisyti gramatikos klaidas.

Rusija, vykdydama naujausius susidorojimus su pilietine visuomene, penktadienį paskelbė, televizijos kanalo „Dožd“ („Lietus“) įkūrėją ir vadovę Nataliją Sindejevą bei du jos bendražygius žurnalistus „užsienio agentais“. Rusijos teisingumo ministerija į „užsienio agentų“ sąrašą įtraukė N. Sindejevą, Vladimirą Romenskį bei Jekateriną Kotrikadzę.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis sako, kad Rusjos sprendimas nutraukti susitarimą dėl grūdų eksporto buvo nuspėjamas. Jis taip pat pridūrė, kad dar nuo rugsėjo Rusija pradėjo laivų bokavimą ir per tą laiką koridoriuje įstrigo 176 laivai. V. Zelenskis kreipėsi į pasaulį su prašymu griežtai reaguoti į Rusijos veiksmus.

Kremlius penktadienį patvirtino, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pirmadienį Sočyje surengs Armėnijos ir Azerbaidžano vadovų derybas. „Rusijos iniciatyva rengiamos trišalės derybos tarp... Putino, Azerbaidžano prezidento Ilhamo Aliyevo ir Armėnijos ministro pirmininko Nikolo Pašiniano vyks spalio 31 dieną Sočyje“, – sakoma Kremliaus pranešime.

Už šnipinėjimą Rusijai nuteisto Algirdo Paleckio įsteigto „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ vadovė Erika Švenčionienė praėjusią savaitę sulaukė teisėsaugos įtarimų dėl padėjimo kitai valstybei veikti prieš Lietuvą. Visgi dabar Kremliaus režimą palaikanti ir įtarimų sulaukusi E. Švenčionienė pareiškė, kad tolimesnėse teisėsaugos apklausose nedalyvaus.

Kremliaus propagandinė žiniasklaida skelbia, kad buvusi kandidatė į prezidentus, viena žymiausių Rusijos televizijos veikėjų Ksenija Sobčak per Baltarusiją pabėgo į Lietuvą. Anksčiau buvo skelbiama, kad naktį sulaikytas jos reikalų patikėtinis K. Suchanovas, o pačios televizijos žvaigždės namuose atliekamos kratos. „Ji per Baltarusiją išvyko į Lietuvą“, – cituojama neįvardintas šaltinis „RIA Novosti“. Netrukus tą pačią informaciją patvirtino ir TASS šaltiniai teisėsaugoje.

 Kremlius pirmadienį pareiškė, kad Prancūzija ir Vokietija nerodo „jokio noro“ tarpininkauti taikos Ukrainoje deryboms, ir gyrė Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano pasiūlymą surengti derybas. „Ankara laikosi kitokios pozicijos nei Paryžius ir Berlynas... ir pareiškė esanti pasirengusi tęsti tarpininkavimo pastangas“, – žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

Vienas iš aršiausių Kremliaus propagandininkų Antonas Krasovskis „perlenkė lazdą“ vienoje iš savo laidų pasiūlęs „skandinti ir deginti ukrainiečių vaikus“ – nuo jo nusisuko televizijos RT vadovė M. Simonian, o Tyrimų komitetas pradėjo tyrimą.

Vienas Rusijos politikos ekspertas televizijos eteryje netyčia išdavė šalies valdžios melą dėl Irano bepiločių naudojimo. Likus įjungtiems mikrofonams jis laidų vedėjų paprašė „neliesti tos temos, nes visi viską ir taip supranta, bet kalbėti negalim“. Vėliau jis teisinosi neprisimenantis tokio savo pasisakymo ir skundėsi „persirgto kovido pasekmėmis“. Rusija ir Iranas neigia, kad pastaroji valstybė teikia civilinius taikinius atakuojančius bepiločius.

Kremliaus patikėtiniai trečiadienį pranešė, kad ukrainiečių pajėgoms vykdant kontrpuolimą šalies pietuose, Rusijos kontroliuojamame Chersono regione pietų Ukrainoje pradedamas civilių gyventojų perkėlimas iš regiono pagrindinio miesto. „Chersone prasidėjo organizuotas gyventojų perkėlimas į kitą Dnipro pusę“, – socialiniuose tinkluose teigė prorusiški Oleškų miesto pareigūnai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kol kas neketina nutraukti karinės mobilizacijos Rusijoje, nors kai kurie šalies regionai ją jau baigė, antradienį pranešė Kremlius. „Kol kas prezidento dekreto (dėl mobilizacijos nutraukimo) nėra“, – sakė V. Putino atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas. Jis kalbėjo kitą dieną po to, kai Maskvos meras Sergejus Sobianinas paskelbė apie mobilizacijos sostinėje pabaigą ir mieste uždaromus mobilizacijos biurus.

Lūžio Ukrainos fronte akivaizdoje Rusijos vadovas Vladimiras Putinas priverstas imtis kraštutinių priemonių: neteisėtų „referendumų“, „dalinės“ mobilizacijos, naujo karo vado paskyrimo ir smūgius Ukrainos kritinės svarbos infrastruktūros objektams („už Krymo tiltą“). Tačiau visos šios priemonės vargu ar padės jam pasiekti užsibrėžtų tikslų kare, įsitikinusi RAND ekspertė Rusijos gynybos ir saugumo klausimais Dara Massicot.

Praėjus keturioms dienoms po Vladimiro Putino įsakymo kovai Ukrainoje mobilizuoti šimtus tūkstančių vyrų, Aleksandras Koltunas, 35-erių šešių vaikų tėvas, atvyko į Sibire įsikūrusio Bratsko karinės tarnybos biurą ir prisistatė tarnybai. Kiek vėliau tą pačią dieną jis su grupele kitų šauktinių buvo išsiųstas į Novosibirską tolimesniam pasiruošimui ir dislokavimui. Po devynių dienų, kaip teigė jo giminaičiai, vyras buvo nebegyvas, rašo Radio Free Europe/Radio Liberty.

Nors Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir grasina pradėti branduolinį kartą, įvairūs ekspertai abejoja, kad šalies politinis elitas, oligarchai ir kariuomenės generolai liktų abejingi. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Vladimiro Putino rankose – ne tik masinio naikinimo ginklas. Karą pralaimintis Rusijos prezidentas gali duoti įsakymą sukelti pačią didžiausią kada nors pasaulyje įvykusią branduolinę katastrofą.

Kai šią savaitę Vladimiras Putinas pradėjo raketų atakas, nukreiptas į Ukrainos miestus ir svarbiausią infrastruktūrą, atrodė, kad toks žingsnis atgaivino ir pradžiugino kietosios linijos šalininkus, reikalavusius ryžtingesnių veiksmų. „Bėk, Zelenski, bėk“, – džiūgavo Ramzanas Kadyrovas.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas palaiko Kremliaus idėją sukurti naują tarptautinį dujų centrą Turkijoje ir pageidauja, kad jo vyriausybė netrukų pradėti rengti idėjos įgyvendinimo planus, penktadienį pranešė Turkijos žiniasklaida.

Rusijos Federacijos Saugumo Tarybos sekretoriaus pavaduotojas Aleksandras Venediktovas pareiškė, kad Ukrainos įstojimas į NATO galėtų atvesti pasaulį į Trečiąjį pasaulinį karą. „Kyjivas puikiai supranta, kad toks žingsnis reikštų garantuotą eskalaciją iki Trečiojo pasaulinio karo.

Rusijos prezidentas gal ir kerštingas, bet nėra visagalis, įsitikinę ekspertai, iš tolo stebintys situaciją Maskvoje ir aplink. Ten, pasak jų, vyksta nematomos kovos tarp skirtingų grupuočių, siekiančių valdžios, vietos prie stalo ir prezidento ausies. Dėl įtakos kovojančios specialiosios tarnybos ir kariuomenė, vieni kitiems kaišiojo pagalius į ratus ir padegtas Kerčės tiltas gali būti jų, o ne ukrainiečių rankų darbas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį antrajame pagal dydį šalies mieste Sankt Peterburge susitiks su Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) vadovu Rafaeliu Grossi, paskelbė Kremlius. Susitikimas rengiamas po rusų pajėgų kontroliuojamos Ukrainos Zaporižios atominės elektrinės – didžiausios Europoje – apšaudymų, privertusių nuogąstauti dėl galimos branduolinės katastrofos.

Jau kelias savaites necenzūruotuose nacionalistų ir Rusijos karo tinklaraštininkų „Telegram“ kanaluose liejama arši kritika Rusijos kariuomenės vadams, Ukrainos pajėgoms vykdant stulbinantį kontrpuolimą Charkivo srityje ir kitose teritorijose, dėl kurių Rusija patyrė didelių nuostolių, rašo Radio Free Europe/Radio Liberty.

Dieną po Vladimiro Putino 70-ojo gimtadienio pažymėjo galingas sprogimas ant Krymo tilto. Tiltui degant ir griūvant, sukruto Kremliaus propagandistai. Valstybinės televizijos RT vadovė, Putino propagandos guru Margarita Simonian reagavo vienu žodžiu. Kaip skelbia portalas „Ukrainska pravda“, dauguma Rusijos ir okupuoto Krymo pareigūnų bei propagandos kūrėjų pasisakė apie suniokotą tiltą – Krymo aneksijos simbolį.

Nuomos kainos auga, tiek prabangiuose viešbučiuose, tiek purvinuose hosteliuose nebėra laisvų lovų. O dulkėtose Kirgizijos sostinės Biškeko gatvėse pilna jaunų, be tikslo klaidžiojančių migrantų, daugiausia vyrų, apstulbusių nuo jų aukštyn kojomis apsivertusio pasaulio ir skubios bei savanoriškos tremties į skurdžią ir atokią šalį, kurią nedaugelis prieš tai galėjo parodyti žemėlapyje, rašo „The New York Times“. Palikę savo paprastai gerai apmokamus darbus ir šeimas Maskvoje, Vladivos...

Kremlius nusprendė, kad šiuo metu netinkama minėti Rusijos prezidento Vladimiro Putino 70-ąjį jubiliejų, nes „dabar ne laikas šventėms“, skelbia „Meduza“, cituodami Kremliui artimą šaltinį. „Atidarius apžvalgos ratą (rugsėjį atidarytas Maskvoje – red. past.), greitai tapo aišku, kad dabar geriau jokių švenčių nerengti, ne laikas. Gubernatoriai net galvoja apie išlaidų mažinimą Naujųjų metų šventėms – atliekamų pinigų dabar niekas neturi.

Spalio 7-ąją, praėjus jau daugiau nei septyniems mėnesiams nuo Rusijos įsiveržimo į Ukrainą, pasaulį vis dar šiurpina pranešimai apie kasdienius išpuolius ir masinių kapaviečių nuotraukos, o viso to kaltininkas Vladimiras Putinas tuo metu sutinka savo 70-ąjį jubiliejų. Portalas tv3.lt nupiešia Rusijos diktatoriaus V. Putino portretą – nuo pat jo gimimo iki dešimtis tūkstančių ar net daugiau ukrainiečių pražudžiusio karo Ukrainoje.

Už Kremliaus invazijos į Ukrainą pasmerkimą balandį už grotų pasiųstas rusų opozicionierius Vladimiras Kara-Murza apkaltintas išdavyste, ketvirtadienį Rusijos naujienų agentūroms pareiškė jo advokatas. „Mūsų klientui pareikšti kaltinimai dėl trijų atvejų, kai jis per viešuosius renginius Lisabonoje, Helsinkyje ir Vašingtone kritiškai kalbėjo apie Rusijos valdžią“, – valstybinei naujienų agentūrai TASS pareiškė Vadimas Prochorovas. „Tos kalbos nekėlė jokios grėsmės.

Kremlius ketvirtadienį pareiškė, kad Naftą eksportuojančių valstybių organizacijos (OPEC) ir jos sąjungininkų – vadinamosios OPEC+ grupės – sprendimas smarkiai sumažinti naftos gavybą yra skirtas stabilizuoti pasaulines naftos rinkas, Vašingtonui pareiškus, kad toks žingsnis yra nuolaida Maskvai. OPEC+ susitarė nuo lapkričio sumažinti gavybą 2 mln. barelių per dieną. „Priimtais sprendimais siekiama stabilizuoti naftos rinkas“, – pareiškė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Algirdas Paleckis – veikėjas, nuteistas už šnipinėjimą Rusijai. Jo bendražygiai Erika Švenčionienė ir Edikas Jagelavičius – žmonės, vykę į Donbasą stebėti neteisėtų Rusijos organizuojamų referendumų. Šie ir kiti veikėjai taip pat žinomi už viešą Lietuvos diskreditavimą, yra vykę į Lietuvai priešiškas šalis – Rusiją ir Baltarusiją, kur susitiko su režimų atstovais.

Rusija paskelbė laikinąją Lietuvos reikalų patikėtinę nepageidaujamu asmeniu ir nurodė palikti šalį per 5 dienas, skelbiama Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime. Rusija taip pat stabdo Lietuvos diplomatinės misijos kultūros centro veiklą Maskvoje. Lietuva spalio 3-ąją paskelbė išsiunčianti iš šalies Rusijos laikinąjį reikalų patikėtinį Sergejų Riabokonį dėl su diplomato statusu nesuderinamų veiksmų ir pareiškimų.

Lietuvos teisėsauga pranešė sulaikiusi šnipinėjimu Baltarusijos KGB įtariamą lietuvį. Tuo metu atsiranda Lietuvos piliečių, kurie važiuoja stebėti neteisėtai Rusijos organizuojamo referendumo, skundžia sprendimus griauti sovietinius monumentus tarptautinėms organizacijoms.

Putino paskelbta Ukrainos teritorijų aneksija virsta tikra komedija. Kremlius net negali įvardinti, kur yra tos naujos Rusijos sienos Ukrainoje. Mat rusų kontroliuojama teritorija – tirpsta akyse. Ukrainiečiai skelbia apie naujas pergales ne tik Donbase, bet ir pietuose – Chersono srityje. Putino autoritetas akivaizdžiai pradeda aižėti, o jo karo vadus jau atvirai užsipuolė galvažudžių kompanijos WAGNER savininkas Prigožinas ir Čečėnijos vadas Kadyrovas.

Ukrainos ginkluotosioms pajėgoms išlaisvinus Lymaną, Rusijos kariuomenės vadovybė sulaukė kritikos iš Čečėnijos lyderio Ramzano Kadyrovo ir privačios karinės grupuotės „Vagner“ įkūrėjo Jevgenijaus Prigožino. Politikos analitikams svarstant, kad Rusijos politiniame elite prasidėjo skilimas, „Deutsche Welle“ apžvalgininkas Konstantinas Egertas sako, kad tikruosius pragaro vartus Vladimirui Putinui atvėrė jo paskelbta mobilizacija.

Lietuva išsiunčia iš šalies Rusijos laikinąjį reikalų patikėtinį Sergejų Riabokonį dėl su diplomato statusu nesuderinamų veiksmų ir pareiškimų, pirmadienį pranešė Užsienio reikalų ministerija. Tuo metu Kremliaus naujienų agentūra teigia, kad Maskvą į šį sprendimą atsakys tuo pačiu. Kaip pranešė Rusijos naujienų agentūra RIA, Rusijos Užsienio reikalų ministerijos atstovai informavo, kad į Vilniaus sprendimą Maskva atsakys analogišku sprendimu.

Kremlius pirmadienį pareiškė, kad Rusija tarsis su dviejų Ukrainos regionų, kuriuos Maskva aneksavo praėjusią savaitę, vietos gyventojais, kad nustatytų tikslias regionų, kurie bus prijungti prie šalies, ribas. Kyjivas ir jo sąjungininkai pasmerkė šias aneksijas. „Ketiname toliau konsultuotis su šių regionų gyventojais“, – sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, turėdamas omenyje pietinius Chersono ir Zaporižios regionus, kuriuos iš dalies kontroliuoja Ukrainos kariuomenė.