kremlius

Pagrindinė Boriso Nemcovo nužudymo bylos liudytoja, Ukrainos modelis Ana Durickaja, papasakojo apie gautus grasinimus. Tai praneša „Lenta.ru“, remdamiesi Ukrainos generalinės prokuratūros duomenimis. A. Durickaja pareiškimą Ukrainos teisėsaugai perdavė kovo 5-ąją. Mergina pranešė apie „pavojų jos gyvybei nuo nežinomų asmenų, jai lankantis savo tėvų namuose“. Dėl šio fakto buvo iškelta baudžiamoji byla. Ukrainos generalinė prokuratūra nurodė užtikrinti A. Durickajos saugumą.

 Apie planuojamą Boriso Nemcovo nužudymą turėjo žinoti Kremlius, o gal ir valdžios struktūros, mano apžvalgininkas Viktoras Deniseno. Tą patį tvirtina ir Vilniaus universiteto (VU) Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Vytis Jurkonis. „Versijų daug, bet viena akivaizdu – Rusijos valdžia, Kremlius, apie tai privalėjo žinoti, o, jeigu žinojo, matyt, leido tam įvykti. Viena – tos pačios [neveikusios – LRT.lt] kameros. Kita – B. Nemcovas buvo nuolat sekamas.

 Po opozicijos aktyvisto Boriso Nemcovo nužudymo Rusijos visuomenę, tikėtina, dar labiau sukaustys baimė dėl asmeninio saugumo, kuri didins lojalumą režimui. Taip LRT Televizijos laidoje „Teisė žinoti“ kalba laidos dalyviai. Politologo Raimundo Lopatos teigimu, Vakarai pavėlavo „laiku duoti atgal į snukį Rusijai“ ir klysta jos strategijas bandydami numanyti, remdamiesi vakarietiška logika.

Rusijos rezervų fondas iki 2016-ųjų pabaigos susitrauks nuo 5,3 trln. rublių (daugiau nei 77 mlrd. eurų) iki 519 mlrd. rublių (7,5 mlrd. eurų). Tokius duomenis spaudos konferencijoje pateikė šalies finansų ministras Antonas Siluanovas, praneša „gazeta.ru“. Jis pažymėjo, kad patvirtintame šių metų biudžete numatytas aktyvus Rezervų fondo lėšų naudojimas. 2015-ųjų pradžioje fondą sudarė 5,35 trln. rublių. Tačiau jau šiais metais iš jo bus paimta 3,67 trln. rublių.

  Estijos valdančioji Reformų partija parlamento rinkimuose, kurie vyko tvyrant didelei įtampai dėl Rusijos karinės grėsmės, įveikė Kremliui prijaučiančią savo politinę varžovę, tačiau analitikai perspėja, kad suformuoti koaliciją gali būti keblu.

Artūras Matusas, Alvyda Bajarūnaitė, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Sekmadienį Vokietijos spaudoje pasirodęs straipsnis naudingas arba Kremliui, arba vienam iš konkurencingos ginkluotės pramonės žaidėjų. Taip mano gynybos ekspertas Aleksandras Matonis. „Niekam Rytuose, t. y. Maskvoje, Kremliuje, tikrai nepatinka, kad Baltijos šalys ir apskritai Rytų Europos valstybės, NATO narės, dabar susitelkia ir skiria labai daug dėmesio tiek kariuomenės plėtrai, tiek ginkluotei pirkti.

Rusija niekaip nesusijusi su pastaruoju kariniu suaktyvėjimu pietryčių Ukrainoje ir palaiko rugsėjį Minske sudaryto paliaubų susitarimo įgyvendinimą, šeštadienį pareiškė Kremliaus atstovas. „Mes su tuo nesusiję“, – Kremliaus užsienio politikos padėjėjas Jurijus Ušakovas sakė žurnalistams per Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą Australijoje.

Rusijos sostinėje vykstančio ATP serijos „Kremlin Cup by Bank of Moscow“ vyrų teniso turnyro, kurio prizų fondą sudaro 776 620 JAV dolerių, vienetų varžybų ketvirtfinalyje pasirodymą baigė 116-ą vietą pajėgiausių planetos tenisininkų klasifikacijoje užimantis 24-erių metų Ričardas Berankis.

Algirdas Acus, LRT televizijos laida „Pasaulio panorama“, LRT.lt Vieną iš sovietmečiu įvaldytų propagandos įrankių – televiziją – Kremliaus strategai dabar naudoja posovietinėse šalyse, kurių gyventojai, dar nepamiršę rusų kalbos, nostalgiškai mena jaunas dienas pionierių stovyklose, komjaunuoliškuose žygiuose ar darbo kolektyvuose. Apklausa rodo, kad Kremliaus valdoma žiniasklaida ne veltui bando niekinti Lietuvos valdžią ir jos sprendimus.

Michailo Bakunino frazė, kad vieno žmogaus laisvė baigiasi ten, kur prasideda kito žmogaus laisvė, šiandienos Lietuvos politiniame kontekste įgauna naują prasmę. Tai reiškia, kad, norėdami išsaugoti savo, lietuvių ir Lietuvą gerbiančių žmonių, laisvę, turime pažeisti kitų žmonių laisvę. Nes kitaip mes prarasime laisvę. Ir tai nėra tik moralinis pasigraudenimas, norint pritraukti rinkėjų balsuoti rinkimuose. Tai faktas, kurio ignoravimas baigsis dar viena priešų pergale.

Lietuvos lenkų rinkimų akcijos (LLRA) lyderis Valdemaras Tomaševskis, Europos Palamente (EP) atvirai šmeižęs Lietuvos valstybę bei užgauliojęs aukščiausius šalies politikus, pastaruoju metu tvirtina, kad jo vedama partija nebeišsitenka Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose, o siekia išsiplėsti visoje Rytų Lietuvos teritorijoje, kur gyvena nemažai kitakalbių: daugiausia lenkų, baltarusių ir rusų tautybės žmonių.

Prieš porą dienų Eurazijos (politiniu požiūriu) erdvę sudrebino grėsmingas Kazachijos prezidento Nursultano Nazarbajevo pareiškimas, http://nr2.com.ua/News/politics_and_society/Nazarbaev-Kazahstan-mozhet-otkazatsya-ot-Evraziyskogo-soyuza-78917.html kuris daugeliui stebėtojų pasirodė kiek netikėtas. Pažvelkime į šio akibrokšto kontekstą plačiau.

Ukrainos nepriklausomybės šventė buvo švenčiama ir agresorės Rusijos sostinėje. Neabejingi kaimyninės šalies likimui maskviečiai ant Didžiojo akmeninio tilto prie pat Kremliaus pabandė išskleisti didelę Ukrainos vėliavą. Visus penkis šios akcijos dalyvius sulaikė policija, pažymi gazeta.ru.

 LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Žiniasklaidoje blogai nušviečiama Lietuva nėra pagrindinis Kremliaus propagandos šaltinis – Rusijai labai pravarti korupcija Lietuvoje, sako politologas Vytis Jurkonis. „Tiek valstybės institucijos, tiek ekspertai, tiek pati visuomenė turi stengtis įveikti korupciją, nes tai pagrindinė Lietuvos valstybės pažeidžiamumo priežastis [...]. Rusija, Kremlius gali veikti per korumpuotus pareigūnus, verslininkus“, – pabrėžia jis.

Joana Lapėnienė, LRT televizijos laida „Savaitė“, LRT.lt Rusija deda daug pastangų, kad nebūtų priklausoma nuo dujų tranzito per Lietuvą į Kaliningradą. O kaip Lietuva, jei Kremlius, keršydamas už paramą Ukrainai, užsuktų dujas? Pernai Seimas šilumos tiekėjams leido sumažinti kuro atsargų kiekį, kad jų užtektų vos dešimčiai dienų, vietoje buvusio mėnesio. Inčiukalnio saugykla aprūpintu tik trečdaliu reikalingo kiekio. Suskystintųjų dujų terminalas pradės veikti tik kitais metais.

 Autoritarinis Vladimiro Putino režimas Rusijoje iš šalies atrodo monolitinis: Kremlius pabrėžtinai ignozuoja Vakarų sankcijų dėl aktyviai kurstomo ginkluoto konflikto Ukrainos rytuose grėsmę. Regis, Maskvai visiškai nerūpi ir tai, kad tarptautinę saugumo sistemą griaunanti ir tarpvalstybinių sutarčių nesilaikanti Rusija vis labiau izoliuojama pasaulyje.

Rusijos televizija „REN TV“ uždarė 11 metų gyvavusią analitinę laidą „Savaitė su Mariana Maksimovskaja“, laikomą paskutine nepriklausoma laida pagrindiniuose nacionaliniuose kanaluose, ir šį žingsnį, žengtą šalyje suintensyvėjus prieš Vakarų valstybes nukreiptai retorikai, pasmerkė Kremliaus kritikai.

Ketvirtadienį Ukrainoje netoli sienos su Rusija buvo numuštas Malaizijos lėktuvas „Boeing-777“, po šio įvykio konfliktas Ukrainoje tapo globalus. Kalbiname buvusią Lietuvos krašto apsaugos ministrę Rasą Juknevičienę. „Nesu pranašė, bet tai, kad daug žmonių pagalvoja apie karą ir daug ekspertų, labai rimtų ekspertų sako, kad Kremlius ir dabartiniai vadovai Rusijos, deja, su žmonių palaikymu, – kelią labai didelį pavojų.

Nors Rusijos prezidento Vladimiro Putino fanatiški pasekėjai Europą dažnai pravardžiuoja „Geyropa” (Gėjų Europa), Vakarai kritikuojami, kaip paleistuvystės irštva, dalis tų pačių Vakarų seksualinių mažumų yra panašių pažiūrų, kaip ir Kremliaus vadovas. New Yorke (JAV) vyksta piketai, kurių vaizdus platina socialiniai tinklai (Facebook, Twitter ir kt.). Juose seksualinių mažumų atstovai, kaip ir V. Putinas bei jo draugai aiškina, kad dabartinė Ukrainos valdžia – fašistai.

Aukščiausiasis teismas (AT) gegužės pabaigoje baudžiamojoje byloje priėmė nutartį, kuria pripažino, kad žala valstybei padaryta ne kasatorių veiksmais, proteguojant AB ,,Achema“, o tuo, kad šis projektas nebuvo įgyvendintas ir Lietuva iki šiol neturi suskystintų dujų terminalo (SGD), primena Seimo narys socialdemokratas Artūras Skardžius, vadovavęs laikinajai komisijai dėl padėties energetikos sektoriuje.

Žinių radijas Apie karių patraukimą nuo sienos pranešusi Rusija pasienyje su Ukraina rengia tarptautiniu karinės aviacijos konkursu pavadintą renginį. Kijevas tai vadina kariniais mokymais.

Tai, kas dabar vyksta Ukrainoje, kuomet Kremliaus samdiniai bando destabilizuoti padėtį – toli gražu nėra naujas reiškinys karų istorijoje. Kremlius seniai ir sistemingai bando destabilizuoti padėtį visame pasaulyje, nuo neatmenamų laikų. Tiems, kas nori daugiau informacijos, reikėtų skaityti V. Suvorovo knygą „Specnazas“ – tai išsami buvusio GRU karininko papasakota istorija apie neįtikėtino masto Rusijos norą užvaldyti pasaulį.

Seimo Opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius pirmadienį spaudos konferencijos metu sugebėjo įkasti kandidatams į prezidento postą. „Ką galima pasakyti apie prezidento rinkimų kampaniją? Šeši kandidatai pasirungė, kas gali skausmingiau įkąsti dabartinei prezidentei, bet taip ir liko piktai ir nuobodžiai lojančiais, taip ir nesugebėjusiais per visą rinkiminę kampaniją pasakyti ko nors naujo, rimto ar solidaus“, - kalbėjo A. Kubilius.

Vykintas Pugačiauskas, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Maskvoje pirmadienį atnaujinamas pagrindinio Vladimiro Putino kritiko tinklaraštininko ir kovotojo su korupcija Aleksejaus Navalno teismas. A. Navalnas kartu su broliu kaltinamas pavogęs iš Prancūzijos kosmetikos bendrovės beveik 2 mln. litų ir pinigus išplovęs. Pati bendrovė skundą atsiėmė, o kaltinamasis teigia, kad jį buvo pateikusi spaudžiant Rusijos saugumui.

Pastaruoju metu liejamos ašaros dėl ne pirmus metus pralaimimo, bet „tik dabar pastebėto“ informacinio karo su Kremliaus informaciniais skalikais iš dalies atrodo juokingai. „Prisiminė numiręs persti“, – pasakytų sveikos nuovokos ūkininkas.

Pastarųjų kelių mėnesių įvykiai Ukrainoje geriau nei bet kada atskleidė, kokia beatodairiška gali būti Kremliaus kontroliuojamų televizijų kanalų propaganda. Lietuvoje yra retransliuojami visi svarbiausi Rusijos televizijų kanalai – akivaizdžiai iškreipiantys realybę ir brukantys putinišką agitaciją. Lietuvos vartotojai už juos dar ir susimoka, mokėdami už kabelinių televizijų paslaugas.

Yra įvairių raginimų, kaip kovoti su Lietuvą tvindančia Kremliaus propaganda – nuo socialinių tinklų valymo iki televizijos kanalų uždraudimo ir pan. Tokia taktika suprantama, bet naudos ji neduos. Tie, kas šventai tiki Motinos Rusijos „gerumu“, gyvi emocijomis, tokie žmonės nemąsto logiškai arba yra blogai informuoti. Vienintelis būdas, kuriuo galima pabandyti „nušviesti“ padėtį – pasitelkti faktus ir logines išvadas, bet jokiu būdu ne aklai pulti Rusiją.

Audrius Bareišis Kol tvirti Vladimiro Putino vėzdo mostai triuškina Ukrainos tvirtovę, pseudoarmiją turinčios Lietuvos politinis elitas ruošiasi ne tiek karui, kiek skaudiems ekonominiams kirčiams. JAV viceprezidentas Josephas Bidenas oficialiai pažadėjo apginti tris Baltijos valstybes nykštukes nuo staiga praalkusios ir pusryčiams Krymą net nekramčius sudorojusios imperijos agresijos. Ar toks pažadas jus nuramino? Mažytė, bet iškalbinga istorinė detalė.

Vokietijos užsienio reikalų ministras šeštadienį smerkė Maskvą, kad ši „mėgina suskaldyti Europą“, palaikydama prieštaringai vertinamą referendumą Kryme, kuris nulėmė šio Ukrainai priklausančio pusiasalio inkorporavimą į Rusijos sudėtį.

Krymo vadovas Sergejus Aksionovas ir Rusijos Federacijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė Krymo stojimo į Rusijos Federaciją sutartį. Garsiojoje Kremliaus aikštėje Maskvoje šiuo metu džiūgauja daugiau nei 110 tūkst. žmonių. Taip pat sutelktos didelės policijos pajėgos.

Kai Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pernai atskrido į Ukrainos uostamiestį Sevastopolį Krymo pusiasalyje, jis aplankė kelias vietas, susijusias su audringa to regiono istorija. Vilkėdamas tamsų kostiumą, jis padėjo vainiką prie didžiulio sovietinio paminklo Antrojo pasaulinio karo aukoms, aplankė katedrą, laikomą Rusijos krikščionybės lopšiu, taip pat apžiūrėjo Rusijos Juodosios jūros laivyną, pelniusį šlovę carinės imperijos ir Sovietų Sąjungos laikais.

Joana Lapėnienė, LRT laida „Savaitė“, LRT.lt Vladimiro Putino melagingi išvedžiojimai palietė ir Lietuvą. „Savaitėje“ – akivaizdūs įrodymai, kad V. Putinas meluoja.

„Reikalausime žodžių paneigimo. Jeigu to nesulauksime, inicijuosiu komisiją ir raginsiu tai daryti Seimo Darbo partijos frakciją dėl prezidentės įgaliojimų viršijimo“, - taip sureagavo Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė į šalies vadovės Dalios Grybauskaitės išsakytus žodžius. Trečiadienį prezidentė pareiškė neketinanti aptarinėti valstybės saugumo reikalų su Darbo partijos atstovais.

Dar keletas šokiruojančių įdomybių iš Rusijos.  5. Nina Kulagina Ši moteris pasauliui žinoma kaip turėjusi nepaprastų antgamtinių galių. Pasakojama, kad ji galėjusi gydyti žmones, pamatyti spalvą savo pirštų galiukais, pasakyti, ką žmogus turi kišenėse. Tačiau labiausiai ji išgarsėjo savo gebėjimu mintimis judinti daiktus. Ne kartą buvo mėginama išsiaiškinti šių galių paslaptis, tačiau moklininkams taip ir nepavyko įrodyti, kad moteris sukčiauja.

„Šiam pasauly visko būna, šiam pasauly bus dar visko, daug labai keistų dalykų atsimerkęs pamatai“, - kažkada romantiškai traukė G. Paškevičius. Nors jis dainavo ne apie dabartinę Lietuvos politiką, bet žodžiai puikiai atspindi tą chaosą, į kurį patekome: šalis pirmininkauja ES, čia vyks Europos viršūnių susitikimas, kuriame spręsis Gruzijos, Moldovos ir Ukrainos ateitis, artėja prezidento rinkimai, STT atvirai terorizuoja žurnalistus, Konstitucijos pataisas inicijuoja net tokie veikėjai kaip P....

  Lietuva – stebuklų kraštas. Jei valstybės tarnautojai pažeidžia įstatymą ir nutekina slaptą informaciją, užpuolami žurnalistai. Iššniukštinėjami net jų sandėliukai. Kaip tikrame kafkiškame pasaulyje, kur visagalė biurokratija sutraiško kiekvieną jai nepaklūstantį subjektą. Tačiau po painiavos, kuri niekam neatnešė naudos. Arba bent jau kol kas jos neatnešė, turime tai, ko nusipelnėme – eilinį chaosą.

Antradienį į Seimą buvo iškviesti generalinis prokuroras Darius Valys ir Valstybės saugumo departamento (VSD) direktorius Gediminas Grina. Jie turėjo atsakyti į praeitą savaitę parlamentarų jiems raštu pateiktus klausimus. D. Valys turėjo pasiteisinti, kodėl neišvyko į planuotą komandiruotę. Jo atsakymas buvo paprastas – atšaukus lėktuvo skrydį, kitų galimybių laiku nuvykti į renginį užsienyje neliko.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Kremliaus žiniasklaidos priemonės skleidžia melą apie jos biografiją. "Aš nežinau, kas tas spekuliacijas laido. Aš manau, kad tai melas - sąmoningas ar nesąmoningas, perduodamas iš Kremliaus žiniasklaidos priemonių ir atkartojamas kai kurių mūsų žurnalistų ar žiniasklaidos priemonių", - sakė prezidentė žurnalistams, viešėdama Rokiškio rajone. Taip ji įvertino Rusijos propagandiniame naujienų portale rubaltic.

Rusijos blokada lietuviškiems produktams jau ne tik gandų lygyje, o apie šios sprendimo padarinius kalbėjęs banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas teigia, kad nereikia nei veiksmų, užtenka neigiamų atsiliepimų, kurie lygiai taip pat atsiliepia Lietuvos, kaip patikimo partnerio, įvaizdžiui prieš kitas valstybes – tiek transporto, tiek maisto produktų sektoriuose.

Kremlius trečiadienį paneigė gandus, kad prezidentas Vladimiras Putinas viename vienuolyne vedė buvusią olimpinę ritminės gimnastikos čempionę, ir nurodė, kad tokios kalbos „neturi nieko bendra su tikrove“. Apie privatų Rusijos lyderio gyvenimą daug spėliojama nuo birželio, kai jis ir jo žmona Liudmila paskelbė, kad po trijų santuokos dešimtmečių skiriasi.

Sirijos prezidentas Basharas al Assadas (Bašaras Asadas) sakė, kad Vakarų šalių pareiškimai, jog Damasko režimas naudojo cheminius ginklus, yra „įžeidimas sveikam protui“ ir perspėjo, kad Jungtinių Valstijų laukia nesėkmė, jeigu jos atakuos Siriją.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas sukūrė CNN analogą – „Russia Today“ ( „Šiandienos Rusija“), rašo spiegel.de. Televizijos kanale daug propogandos, seksualumo apraiškų ir, atrodo neriboto pinigų kiekio, kurie plaukia iš Kremliaus. „Russia Today“ pranoksta kokurentus iš viso pasaulio. Politinė vakaro programa dažnai prasideda chaotiškai pateikiamomis bulvarinėmis naujienomis.

Vilmantė Lokcikaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Prieš Kremliaus politiką nusistačiusio Rusijos verslo magnato Michailo Chodorkovskio ir jo verslo partnerio Platono Lebedevo teismas buvo „nesąžiningas“, paskelbė Europos Žmogaus Teisių Teismas. Tačiau tvirtų įrodymų, kad ši byla buvo politiškai motyvuota, teismas nerado. Rusijos vyriausybė įpareigota sumokėti M. Chodorkovskiui 10 tūkst.

Ignas Krasauskas, LRT.lt Praėjo lygiai metai, kai Rusijoje priimtos pataisos, reikalaujančios iš užsienio finansuojamas nevyriausybines organizacijas registruotis „užsienio agentais“. Įsiregistravusiųjų yra, tačiau tai tie, kurių atviros pilietinės visuomenės šalininkai nelaiko savo klubo nariais. Kai kurie nepaklusnieji jau uždaryti, kiti daug nesitikėdami dar kovoja teismuose.

Jei Europos Sąjunga (ES), pirmininkaujant Lietuvai, nepasirašys sutarčių su Ukraina, Kremlius džiūgaus, – sakė Seimo opozicijos ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis Andrius Kubilius pirmadienį spaudos konferencijoje Seime.

Kruopščiai surežisuotas Rusijos prezidento Vladimiro Putino pranešimas, kad jie su žmona po 30 santuokos metų skiriasi, šalyje sukėlė šoką. Tai, kad jo santuoka su Liudmila, tylia buvusia stiuardese, kuri labai nemėgsta viešumos, gali būti seniai žlugusi, jau daug metų duodavo peno gandams ir tarp elito atstovų, ir tarp paprastų rusų. Tačiau Kremliaus sprendimas oficialiai paskelbti apie V.Putino skyrybas sulaužė seną tabu dėl privataus šalies lyderių gyvenimo.

Jolanta Kryževičienė, LRT radijo laida „Kultūros savaitė“, LRT.lt „Sąjūdis nebuvo vien euforija, dainos, mitingai. Tai buvo kruopštus [nematomų žmonių] darbas. Be to, jis buvo dirbamas ne kokioje beorėje erdvėje – visą laiką procesus stebėjo KGB, galėjusi imtis represijų“, – sako Virginijus Savukynas, filmo „Liaudis tampa tauta. Sąjūdžio kelias“ autorius. Anot jo, jaunas Sąjūdis represijų išvengė tik dėl susikildymo ir neapsisprendimo Kremliuje.

Legendinis JAV televizijos laidų vedėjas Larry Kingas (Laris Kingas) trečiadienį pranešė, kad perkelia savo programą į Kremliaus finansuojamą televiziją "Russia Today" (RT), kuri lig šiol skelbė Maskvos požiūrį į įvykius pasaulyje. Anglų kalba transliuojančios Rusijos valstybinės televizijos RT direktorė Margarita Simonian viename socialiniame tinkle paskelbė nuorodą į televizijos reklamą, kurioje petnešas dėvintis televizijos veteranas pats paskelbė didžiąją naujieną.

Populiariausias Rusijoje socialinis tinklas „VKontakte“ ilgą laiką kėlė rūpesčių Kremliui, tačiau pastaruoju metu Maskva didina spaudimą informacinių technologijų bendrovei, o jos vadovas Pavelas Durovas neseniai nutarė bėgti iš šalies, rašo „Der Spiegel“. Rytų „Facebook“ vadinamos bendrovės būstinė yra įsikūrusi Sankt Peterburge. 28 metų bendrovės įkūrėjas Pavelas Durovas gali didžiuotis sukūręs socialinį tinklą, kuris išpopuliarėjo daugelyje buvusių sovietinių respublikų.