kremlius

Dėl žurnalistės tyrėjos Anos Politkovskajos nužudymo 2006 metais antradienį buvo suimtas buvęs aukštas Rusijos policijos pareigūnas, skelbia „RIA Novosti“ pagal laikraščio, kuriam dirbo žurnalistė, redaktoriaus pranešimus. „Buvęs leitenantas Dmitrijus Pavliučenkovas buvo sulaikytas“ tyrėjams jį apklausiant, sakė „Novaja Gazeta“ redaktorius Dmitrijus Muratovas.

Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslavo Sikorskio vadovaujamos ministerijos finansuotu leidiniu, kuriame 1941–1944 m. situacija Vilniuje ir Vilniaus krašte pavadinta vokiečių ir lietuvių okupacija, nevertėtų stebėtis. Dabar reikėtų laukti R. Sikorskio teiginio, kad ir čekai „okupavo“ Tešino sritį, kurią Lenkija kartu su hitlerine Vokietija plėšė į gabalus 1938-aisiais.

Rusija mini rugpjūčio pučo prieš reformų lyderį Michailą Gorbačiovą metines. Perversmas, kuriuo komunistai radikalai prieš 20 metų Rusijoje ketino sustabdyti pokyčius, tik paspartino Sovietų Sąjungos žlugimą.

Buvęs Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka per buvusios šalies ministrės pirmininkės Julijos Tymošenko teismą Kijeve davė melagingus parodymus, tvirtindamas, kad jis nebuvo susijęs su dujų tiekimo sutarties pasirašymu su Rusija, pranešė aukšto rango Kremliaus pareigūnas.

Istorija dėl įtariamojo Sausio 13-osios byloje Michailo Golovatovo greito paleidimo posovietiniame regione sustiprins Kremliui draugiškos Austrijos įvaizdį, mano „The Economist“ žurnalistas Edvardas Lucasas. „The Economist“ tinklaraščių skiltyje E. Lucasas vardina ir daugiau aplinkybių, dėl ko Austrija laikyta prorusiška – diskretiški ir lankstūs bankai, nesugebėjimas apsaugoti pabėgėlio čečėno Umaro Israilovo, kuris samdomų žudikų buvo nušautas vidury dienos Vienos gatvėje.

Rusijos prezidento rinkimai dar už devynių mėnesių, o pasaulio žiniasklaida jau dabar „gimdo“ ketvirtąjį šios posovietinės valstybės vadovą. Dingstį naujoms kalboms davė pats prezidentas Dmitrijus Medvedevas, dukart netiesiogiai patvirtinęs, kad galbūt jis geriau negu Vladimiras Putinas tiktų Rusijos ekonomiką pervesti nuo valstybinių ant privataus kapitalo bėgių. Tiesa, Kremliaus šaltinių teigimu, abu politikai apie savo ketinimus praneš tik rugsėjį ar spalį.

Kai girdžiu klausimą, kodėl reikia domėtis žmogaus teisėmis Rusijoje ir ar tai naudinga Lietuvai, apima siaubas. Tai ne šiaip įdomus klausimas. Toks požiūris kelia įdomių minčių. Jei Lietuvoje ketinama šitaip skaičiuoti – tai tiesus ir įprastas kelias į bedugnę. Kiek kainuoja žmogaus gyvybė? Ar egzistuoja samdomam žudikui mokama suma, apie kurią išgirdę žmonės galėtų pasakyti: „Jis negalėjo atsisakyti šio pasiūlymo.

Lietuviai ir lenkai normaliai gyvena ir sugyvena, o jų nesantaika suinteresuota trečioji šalis - mano Seimo vicepirmininkė, Darbo partijos atstovė Virginija Baltraitienė. Vaizdo konferencijoje, atsakydama į „Balsas.lt“ klausimus, vicepirmininkė aiškino, kad Lietuvos lenkų rinkimų akcijos lyderio Voldemaro Tomaševskio eksaluojama įtampa dėl Švietimo įstatymo pataisų, kuriomis įteisinamas atskirų dalykų dėstymas lietuvių kalba mokyklose, kur pagrindinė kalba ne lietuvių, yra nenatūralus.

Griežtas juodas kostiumas, nuolat skambantis mobilusis telefonas, minutė minutėn sudarytas dalykinių susitikimų grafikas — toks šiandieninis buvusio vyriausiojo Kremliaus virėjo gyvenimas. Dabar Anatolijus Nikolajevičius Galkinas „viso labo“ tik Baltųjų rūmų virtuvės vadovas, Prezidento reikalų valdybos konsultantas, daugelio didžiųjų restoranų patarėjas, nuosavos kulinarinės mokyklos vadovas.

Sovietinė ideologija niekaip nedingsta iš Lietuvos padangės. Žurnaluose, laikraščiuose, internete vis pasirodo straipsnių, kuriuose jų autoriai kaltina Lietuvą ir kitas Baltijos šalis  iškreiptu istorijos pateikimu, jos klastojimu, neteisingais vadovėliais, knygomis ir etc. Buvęs Rusijos prezidentas, dabartinis ministras pirmininkas yra ne kartą nurodęs rašyti „teisingą“ istoriją.

Istorijos vadovėlis 10 klasei, kurį išleido leidykla „Briedis“ siutina niekur neregistruotos Rusijos tėvynainių organizacijos aktyvistus. Jų spauda, taip pat Rusijos žiniasklaida vadovėlių leidėjus ir pačią Lietuvos valstybę užsipuolė mėgindama pasitelkti ir „žydų kortą“, ir Lietuvos kairiuosius radikalus. Seniai laukė puolimo Prieš Lietuvą kažkada siųstus tikrus tankus, dabar keičia propagandiniai.

Rusijos teismas nusprendė, kad verslininkas, teigiantis esąs Ivano Rūsčiojo palikuonis, neturi teisės perimti Kremliaus rūmų, praneša AFP.Rusijos arbitražo teismas atmetė Valerijaus Kubarevo ieškinį, kad jis turėtų perimti keletą rūmų ir visus raudonų plytų bokštus centrinėje Maskvoje, kuriais naudojasi prezidentas Dmitrijus Medvedevas.

Kremliaus virtuvėje bus atliktas tyrimas, kurio metu bus aiškinamasi visa salotų pagaminimo grandinė. „Nors situacija ir skamba absurdiškai, patikrinimas bus atliktas po informacijos apie nekokybiškas salotas, kurios buvo patiektos Vokietijos prezidento Christiano Wulffo ir jo žmonos vizito metu, išplatinimo. Newsru.

Estijos europarlamentarė Kristina Ojuland (Kristiina Ojuland) pirmadienį interviu pareiškė, kad Latvijos parlamento rinkimų rezultatai yra teigiami, ir sakė, jog Estija turėtų didžiuotis, kad jos kaimynė pasakė "taip" stabilumui. Interviu vienai Estijos radijo stočiai Europos Parlamento narė sakė, kad pergalę švenčiančio dabartinio Latvijos ministro pirmininko Valdžio Dombrovskio blokas „Vienybė“ visam pasauliui užtikrins, kad Latvija ir toliau eis Europos keliu.

2010 m. gruodžio 19 d. Baltarusijoje vyks eiliniai prezidento rinkimai. Anksčiau, 2004 m., šalyje buvo surengtas referendumas, kuris panaikino draudimą balotiruotis į prezidentus keletą kartų iš eilės. Todėl labai tikėtina, kad A. Lukašenka nepaliks savo posto ir šį kartą. Tuo pat metu yra svarstoma versija, kad jis gali vietoj savęs pasodinti į sostą kontroliuojamą įpėdinį. Tačiau šiai versijai trūksta logikos dėl kelių priežasčių.

Kasdien girdime daug istorijų, vykstančių Maskvoje: miesto centre nušaunamas nusikaltėlių bosas; Lenkija, būdama gera kaimynė, sulaiko ištremtą Čečėnijos separatistą; dingsta kovotojas už gėjų teises... Bet niekur negirdėti istorijos apie Maskvos merą Jurijų Lužkovą. O tyla kelia nerimą. Tuo labiau, kad praeitą savaitę Rusijos žiniasklaida, įskaitant ir valstybinę televiziją, mirgėte mirgėjo nuo mero nuodėmių.

Įvažiuojant į Minską neapleidžia jausmas, kad būtent taip atrodytų Sovietų Sąjunga dabar, jei nebūtų laimingai žlugusi prieš nepilnus dvidešimt metų. Šio jausmo ištakos, ko gero, slypi bendroje sovietinio monumentalizmo stilistikoje, gausiai aptinkamoje Baltarusijos sostinės gatvėse. Žinoma, ir pačių gatvių (ne visų, bet daugelio) pavadinimai atavistiškai primena sovietmetį. Numanau, jog dauguma Minsko gyventojų jau tiesiog nepastebi, jog vaikšto Lenino gatve ar Dzeržinskio prospektu.

Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijai priklausančių šalių susitikime, vykusiame rugpjūčio viduryje Jerevane, Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka liko vienas. Nors pasaulio žiniasklaida prognozavo, kad Armėnijos sostinėje Lukašenka bandys užglaistyti nesutarimus, to neįvyko. Dviejų dienų renginyje Baltarusijos vadovas neturėjo dvišalių susitikimų nei su vienos ten dalyvavusios valstybės atstovais.

Šeštadienį Kremliaus vadovas paragino padaryti Kremlių turistams prieinamesnį. „Svarbu turėti aiškias taisykles, reguliuojančias Kremliaus lankymą. Privalome jame išplėsti turistines zonas“, - radijo stočiai kalbėjo Sergėjus Khlebnikovas. „2012 m. planuojame Napaleono kariuomenės patranką perkelti į geriau matomą vietą. Sureguliuosime nuotraukų darymo taisykles, įrengsime daugiau viešojo maitinimo įstaigų. Kremlius turistams taps patogus lankyti“, - ambicingų planų neslėpė jis.

Prieš kiek laiko Rusijos nesisteminės opozicijos politikai B. Nemcovas ir V. Milovas paskelbė dabartinio Rusijos ministro pirmininko V. Putino veiklos įvertinimą – „Putinas. Rezultatai. 10 metų“ (dokumentą galima rasti adresu <http://www.putin-itogi.ru/doklad/>). Nors abu yra aršūs Kremliaus oponentai, ruošdami šią medžiagą jie pretendavo į objektyvumą.

Po informacinio karo su Minsku Kremlius griebėsi kito žingsnio kovoje prieš Aleksandro Lukašenkos režimą. Skelbiama, kad į Maskvą buvo atvykę Baltarusijos opozicijos lyderiai, kurie susitiko su Rusijos vyriausybės atstovais ir parlamento nariais. Sutarta, kad rugpjūčio mėnesio pabaigoje Maskvoje bus surengta didžiulė konferencija, kurioje dalyvaus Rusijos ir Baltarusijos ekonomistai ir politikai.

Štai jau dvidešimt metų Rusija blaškosi griežtos ir tikslios formulės „nacionalinė savimonė“ spąstuose. O tiksliau, tarp dviejų jos interpretacijų: oksimorono „Rusijos nacionalinė savimonė“ ir sprogios „rusiškos nacionalinės savimonės“. Teisybės dėlei reikia patikslinti, kad į šiuos spąstus Rusija įvarė save jau labai seniai – nuo to laiko, kai, pradedant Sofijos Frederikos Augustos von Anhalt-Zerbst (Jekaterinos Didžiosios) viešpatavimu, Rusijos imperatoriai grynakraujai vokiečiai-danai ėmė t...

Rusijos vyriausybė paskelbė apie pradėtą sudarinėti nacionalinį talentingo jaunimo registrą. Rusijos federalinės jaunimo reikalų agentūros pirmininkas Vasilijus Jakimenko teigia, kad į registrą jau yra įtraukta 25 tūkst. pavarždių. Tiesa, kas konkrečiai atsidūrė registre neatskleidžiama, tačiau V. Jakimenko teigia, kad į sąrašą įtraukti tarptautinių sporto varžybų nugalėtojai bei jauni verslininkai, praėjusiais metais valstybei sumokėję didelę sumą mokesčių.

Kirgizijoje kilusių etninių neramumų metu, Rusija išsakė savo sąlygas, kurias įvykdžius Kremlius būtų pasirengęs siųsti savo karius į Kirgiziją malšinti neramumų. „The New Times“ remdamasis aukšto rango šaltiniais Kirgizijos vyriausybėje teigia, kad Kremlius iš laikinosios Kirgizijos vyriausybės reikalavo atšaukti numatytą referendumą dėl naujos konstitucijos ir atsisakyti planų dėl perėjimo prie parlamentinės valdymo formos.

Maskvoje milicija išvaikė opozicinės partijos „Jabloko“ atstovų protesto akciją, kuri buvo surengta prie Dūmos pastato. Skelbiama, kad 4 demonstrantai buvo sulaikyti. Aktyvistai teigė protestavę prieš įstatymo projektą, kuriuo planuojama išplėsti Federalinės Saugumo Tarnybos (FST) teises bei galias. Pagal minėtą projektą FST turėtų teisę be teismo sprendimo iki 15 dienų įkalinti bet kurį įtariamąjį.

Čečėnijos prezidentas Ramzanas Kadyrovas eilinį kartą paneigė savo sąsajas su Čečėnijos gyventojų grobimu ir žudymu ir pareiškė, kad vieninteliai priešai, kuriuos jis pripažįsta ir kuriuos sieks išnaikinti yra islamo religijos priešai. „Mane viskuo kaltina. Nudvesia karvė – kaltas vėl aš. Koks man tikslas yra žudyti ir grobti žmones, jei iš esmės aš jiems turiu tarnauti“ - prancūzų dienraščiui „Le Figaro“ teigė R. Kadyrovas.

Rusija yra pasirengusi skirti 22 mlrd. rublių (apie 733 mln. dolerių) projektui, kuris skatintų jaunosios kartos tapatybės formavimą ir verstų jaunimą griebtis inovacijų. Rusijos Sporto, turizmo ir jaunimo politikos ministerija jau sukūrė Rusijos Jaunimo programą 2011-2015 metams. Jei programa bus patvirtinta, tai minėtieji 22 mlrd. rublių bus skirti tyrimams, karjeros konsultacijoms ir socialinėms reklamoms remti.

Penki buvę Sovietų Sąjungos disidentai ir dabartinio režimo Kremliuje oponentai vienam iš Lenkijso laikraščių nusiuntė atvirą laišką, kuriame reiškiami nuogąstavimai dėl vykdomo Smolensko tragedijos tyrimo. Dienraštis „Rzeczpospolita“ paskelbė disidentų laišką, kuriame jie reiškia savo nuostabą ir nerimą dėl to, kaip dabar vyksta balandžio 10 dieną įvykusios Lenkijos prezidento lėktuvo avarijos tyrimas.

Prabėgus pusei dešimtmečio nuo to laiko, kai per taip vadinamas „spalvotąsias revoliucijas“ buvo nuversti prorusiški buvusių Sovietų Sąjungos respublikų lyderiai ir į jų vietas stojo provakarietiški politikai, panašu, kad Kremlius pagaliau duoda kirtį atgalios. Maskvos rankose jau yra du skalpai – Ukrainos lyderio Viktoro Juščenkos ir Kirgizijos prezidento Kurmanbeko Bakijevo. Abiejų valstybių lyderius jų postuose pakeitė Maskvai draugiškesni veikėjai.

Kremlius paskelbė, kad Maskva džiaugsis užsienio svečiais, kurie atvyks dalyvauti švenčiant Antrojo pasaulinio karo pabaigos 65-ąsias metines, išskyrus Gruzijos prezidentą M. Saakašvilį. „Jo dalyvavimas nepageidautinas“, – pareiškė RF prezidento padėjėjas Sergejus Prichodka.

Su skaičiumi 2012 siejamos apokaliptinės vizijos plinta kaip ugnis. Turbūt todėl, kad jas gerai perka. Štai kaip kai kurie Rusijos dailininkai įsivaizduoja Kremlių po 2012 metų. Yra ir daugiau.

Pirmadienį Rusijoje prasidėjo gedulas dėl lėktuvo katastrofos, per kurią žuvo Lenkijos prezidentas Lechas Kaczynskis, jo žmona, kariuomenės vadovybė ir kelios dešimtys kitų šalies politinio elito atstovų. Prezidento Dmitrijaus Medvedevo įsakymu virš Kremliaus plevėsuojanti Rusijos vėliava nuleista iki pusės stiebo. Prie Lenkijos ambasados Maskvoje rusai neša baltas ir raudonas gėles, degina žvakutes.

Užsienio žiniasklaidos priemonės mano, kad įvykius Kirgizijoje, kai opozicija užėmė valdžią šalyje, smarkiai įtakojo Maskva. Nors Kremlius aktyviai neigia bet kokį savo vaidmenį Kirgizijos įvykiuose, „The Guardian“ mano, kad būtent Kremlius inspiravo valstybinį perversmą šalyje. „The Guardian“ rašo, kad „makiaveliškos“ Kremliaus machinacijos kaimyninėse Vidurio Azijos valstybėse, įeinančiose į NVS, Vladimiro Putino valdymo laikotarpiu tapo norma.

Praėjusį savaitgalį per visą Rusiją – nuo Vladivostoko iki Kaliningrado – nuvilnijo protesto mitingų banga „Pykčio diena“. Tūkstančiai žmonių reiškė savo nepasitenkinimą šalies valdžia, vykdančia žmonių ekonominio ir socialinio skurdinimo politiką. Tarp reikalavimų vienur kitur pasirodydavo plakatų, raginančių premjerą Vladimirą Putiną atsistatydinti.

Rusijos vyriausybė Dūmai pateikė įstatymo „Dėl valstybinės Rusijos Federacijos politikos santykiuose su užsienyje gyvenančiais tautiečiais“ pataisos projektą. Pagal jį numatoma, kad tautiečiais jau bus laikomi ne visi išeiviai iš Rusijos, o tik tie, kurie sugebės įrodyti savo dvasinius, kultūrinius ir teisinius ryšius su Rusija.

Rusijos premjero Vladimiro Putino vadovaujama „Vieningosios Rusijos“ partija žada, kad, šaliai minint 65-ąsias pergalės Antrajame pasauliniame kare metines, bus amnestuoti daugiau nei 300 tūkst. kalinių. Kaip skelbia dienraštis „Vedomosti“, paskutinį kartą tokio plataus masto amnestija buvo paskelbta 2000 metais. Tuomet amnestijos sulaukė daugiau nei 200 tūkst. kalinių.

Buvęs pasaulio šachmatų čempionas ir Kremliaus įkyruolis Garis Kasparovas susėdo pasikalbėti su „Radio Free Europe / Radio Liberty“ korespondentu apie Rusijos politinį klimatą. Išsamiame interviu G. Kasparovas interpretuoja Vladimiro Putino viziją, apibūdina Rusijos autoritarizmo tendenciją ir jos poveikį regione bei prorusiško Ukrainos prezidento idėją. Pašnekovo nuomone, vartoti įvairius epitetus ir būdvardžius kalbant apie demokratiją yra veidmainiavimo ženklas.

Rusijos valdžia neatsižvelgė į tai, kokį poveikį aplinkai gali padaryti Sočyje vykdomos olimpinių objektų statybos, teigia Jungtinės Tautos. JT savo ataskaitą paskelbė po to, kai bendradarbiavimą su Kremliumi nutraukė pagrindinės Rusijos aplinkosaugos organizacijos, teigiančios, kad olimpinių objektų statytojai vis viena neatsižvelgia į jų nuogąstavimus. Savo ruožtu Rusijos valdžia teigia, kad žaidynės bus „žalios“ ir apkaltino aplinkosaugininkus bandant sužlugdyti renginį.

Per sekmadienį Maskvos Olimpinėje halėje vykusį koncertą Rusijos roko grupės DDT lyderis Jurijus Ševčiukas nepagailėjo itin aštrių žodžių šalį valdantiems politikams. Per 4 minutes trukusį monologą tarp dainų J. Ševčiukas piktai, tačiau poetiškai kalbėjo apie šalyje Vladimiro Putino valdymo metu įsisiautėjusius korupciją, nebaudžiamumą, brutalumą. „Sistema, kuri buvo sukurta mūsų šalyje, yra brutali, žiauri ir nežmoniška.

Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas penktadienį pareikalavo surengti tyrimą dėl to, kur nukeliavo šalies olimpiečių finansavimui skirti pinigai. Premjeras pareiškė, kad nesėkmingo rusų pasirodymo Vankuverio žaidynėse negalima paaiškinti vien tik prastu teisėjavimu. „Kyla klausimas: galbūt lėšos nukeliavo ne ten, kur turėjo, tačiau ten, kur norėjo kai kurie žmonės. Savaime suprantama, kad mums tą reikia ištirti“ - teigė V. Putinas.

Europos žmogaus teisių teismas Strasbūre pradėjo nagrinėti bankrutavusios naftos kompanijos „Yukos“ ieškinį prieš Rusijos vyriausybę. „Yukos“, kuri pirmų kaltinimų mokesčių vengimu susilaukė 2002 metais, galutinai buvo likviduota 2007-aisiais. Tačiau dabar kompanijos atstovai teigia, kad Rusijos valdžia pasirinko ją savo taikiniu ir neteisėtomis priemonėmis sužlugdė verslą. Pirmąjį ieškinį Europos žmogaus teisių teismui „Yukos“ teisininkai įteikė dar 2004 metais.

Ekonomistas, buvęs ūkio ministras premjero Rolando Pakso Vyriausybėje Eugenijus Maldeikis mano, kad toliau kovoti su „Ivanu prie vamzdžio“ nėra jokios prasmės.

Karlas Marksas, interpretuodamas vieną iš vokiečių filosofo Hėgelio minčių, yra pasakęs: „Pirmąkart istorija įvyksta kaip tragedija, vėliau ji pasikartoja kaip farsas“. Tai, jog šiose žodžiuose yra tiesos, įrodo šiandieninė Rusija, kurios XX amžiaus istorija didžiąja dalimi praėjo po komunizmo, nominaliai besiremiančio to paties marksizmo principais, ženklu.

Kremlius savo tarptautinei komunikacijai 2010 metais skirs net 956 mln. dolerių, skelbia Didžiosios Britanijos dienraštis „The Times“. Vien televizija „Russia Today“, kuri yra atsakas amerikietiškajai CNN, rengiasi padvigubinti savo darbuotojų Vašingtone ir Londone skaičių. Jau pradėta ir šios televizijos reklaminė kampanija minėtuose miestuose.

Kuomet visuomenė staiga masiškai pradeda domėtis magais, būrėjais ir kitais stebukladariais, galima kalbėti apie jos nuosmukį, tradicinių vertybių ir orientyrų žlugimą bei pasitikėjimo rytojumi praradimą. Kuomet ta pati mada paliečia elitą, analitikai daro išvadą dėl gilios moralinės vieno ar kito režimo krizės ir prognozuoja jam greitą pabaigą.

Rusijos ministras pirmininkas Vladimiras Putinas penktadienį pareiškė, kad Rusijai kaip valdymo sistema netinka nei totalitarizmas, nei ukrainietiško polbūdžio politinis chaosas.

Prieš kurį laiką Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pristatė Europos saugumo sutarties projektą (jį galima rasti adresu <http://www.kremlin.ru/news/6152>). Apie šią sutartį Rusija kalbėjo gana ilgai, tačiau jos tekstas viešam svarstymui buvo pateiktas tik neseniai. Svariausias Maskvos argumentas šiuo atveju yra tas, kad veikiantys euroatlantinės erdvės saugumo mechanizmai (NATO, ESBO ir kiti) yra neveiksmingi, tą tariamai parodė karas Gruzijoje.

Iš pirmo žvilgsnio karas Šiaurės Kaukaze atrodo lyg nepabaigiama federalinės valdžios ir islamistų kovotojų kova. Tačiau tai tik ledo viršūnė. Ne mažiau intensyvus karas vyksta Kremliuje tarp dviejų premjerą ir prezidentą palaikančių grupuočių. Karas Kaukaze - tai karas dėl galios ir įtakos. Jis užslėptas, praktiškai nematomas, tačiau nuolat vykstantis. Pačius skurdžiausius Rusijos regionus - Ingušiją, Čečėniją ir Dagestaną - finansuoja Rusijos federalinė valdžia, skirdama 90 proc.

Istorijos vadovėlis 10 klasei, kurį išleido leidykla „Briedis“ siutina niekur neregistruotos Rusijos tėvynainių organizacijos aktyvistus. Jų spauda, taip pat Rusijos žiniasklaida vadovėlių leidėjus ir pačią Lietuvos valstybę užsipuolė mėgindama pasitelkti ir „žydų kortą“, ir Lietuvos kairiuosius radikalus. Seniai laukė puolimo Prieš Lietuvą kažkada siųstus tikrus tankus, dabar keičia propagandiniai.