konstitucinis teismas

Arvydas Praninskas Konstitucinis Teismas paskelbė teisėjų apsaugos nuo korupcijos receptą. Gaila, kad jo negalima taikyti visiems kitiems. Mažinti negalima – kiltų grėsmė Konstitucinis Teismas vėl trumpam atsidūrė visuomenės dėmesio centre, neseniai išaiškinęs, kad teisėjų atlygio materialinės garantijos negali būti mažinamos, nes esą dėl to jie galėtų patirti kitų valdžios šakų įtaką vykdant teisingumą, be to, išaugtų teisėjų korupcijos rizika.

  Konstitucinis Teismas aiškinsis, ar tėvynėje gyvenantys lietuviai nėra diskriminuojami dėl draudimo vairuoti automobilį su vairu dešinėje pusėje. Kelių eismo taisyklės numato, kad automobilį su vairu dešinėje pusėje Lietuvoje laikinai gali vairuoti užsieniečiai ir užsienyje gyvenantys lietuviai.

Prokurorų profsąjunga tikisi, kad valdžia per pusmetį sukurs sumažintų atlyginimų kompensavimo mechanizmą. Tokią poziciją Prokurorų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Julius Rėksnys išsakė po to, kai Konstitucinis Teismas išaiškino, kad aukštesnių prokurorų algos per krizę buvo apkarpytos per smarkiai. „Pirmiausia turėtų būti numatytas mechanizmas – tikimės, kad per pusę metų bent jau tai bus numatyta. Viskas priklauso nuo valstybės finansinių galimybių.

Kaupiamosios pensijos įmokos dydžio sumažinimas 2012 metais neprieštaravo Konstitucijai, penktadienį nusprendė Konstitucinis Teismas. Konstitucinis Teismas paskelbė, kad įmokos sumažinimas nuo 2 iki 1,5 proc. buvo teisėtas, nes valstybės ekonominė ir finansinė padėtis pakito taip, kad nebebuvo užtikrinamas senatvės pensijoms mokėti būtinų lėšų surinkimas iš tuo metu dirbančių asmenų pajamų.

 Lietuvos universitetų rektoriai mano, kad minimalus balas, be kurio nebūtų priimama į universitetus, galėtų atsirasti per 2016 metų stojamuosius. Tokį siūlymą suformulavo praėjusią savaitę posėdžiavusi Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK), pirmadienį jis pristatytas premjerui. „Siūlome tik 2016 metus ne dėl to, kad mes labai konservatyvūs, bet dėl to, kad yra tam tikri teisiniai reikalavimai. Jeigu mes įvedame staiga neperspėję prieš dvejus metus, yra problema.

Aštrėjant diskusijoms dėl dvigubos pilietybės, noriu pareikšti savo nuomonę – Lietuvos Respublikos Konstitucijos keisti nereikia. Reikėtų įsigilinti į jos 12 straipsnio turinį, jog suvoktum, kad jis gerai apibrėžia pilietybės įgijimo ir netekimo rėmus, gaires. Pacituosiu visą straipsnį: „Lietuvos Respublikos pilietybė įgyjama gimstant ir kitais įstatymo nustatytais pagrindais.

 Katalonijos vyriausybė pirmadienį nutarė atšaukti lapkričio 9-ąją planuotą surengti referendumą dėl šio Ispanijos regiono nepriklausomybės, kuriam įnirtingai priešinosi Madridas. Ispanijos Konstitucinis Teismas praeitą mėnesį vienbalsiai nusprendė išklausyti centrinės vyriausybės argumentų prieš tą plebiscitą, todėl referendumas turėjo būti automatiškai įšaldytas, kol teismas priims sprendimą toje byloje, galinčioje užtrukti ne vienerius metus.

Konstitucinis Teismas (KT) pirmadienį paskelbs nutarimą dėl visuomenininkų rinkimų komitetų pavadinimo. KT turi atsakyti, ar Konstitucijai neprieštarauja dabartinė tvarka, kai rinkimų komitetas negali pats pasirinkti norimo pavadinimo, o jam eiliškumo tvarka priskiriama abėcėlės raidė, kuri ir įrašoma į rinkimų biuletenį. Į KT dėl rinkimų komitetų pavadinimų kreipėsi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėjęs visuomenininkų skundą.

 Seims ketvirtadienį balsavo prieš buvusio Konstitucinio Teismo (KT) pirmininko Romualdo Kęstučio Urbaičio skyrimą Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (VTEK) nariu. Už tai, kad R.K.Urbaitis būtų skiriamas į šias pareigas, slaptame balsavime pasisakė 21 parlamentaras, 67 buvo prieš, 13 susilaikė, du biuleteniai rasti sugadinti. Buvusį KT vadovą į šias pareigas pasiūlė prezidentė Dalia Grybauskaitė vietoje kadenciją lapkritį baigiančios Elenos Vaitiekienės.

Seimas dėl Romualdo Kęstučio Urbaičio paskyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu balsuos slaptai. Balsavimas numatytas ketvirtadienį po pietų. (papildyta 15:09) Po slapto balsavimo Seimas ketvirtadienį nepaskyrė Romualdo Kęstučio Urbaičio VTEK nariu.

Konstitucinis Teismas savo liepos 11-osios nutarime galų gale išdrįso atskirti Konstituciją nuo jos šaltinio – pilietinės Tautos – ir galutinai įtvirtino partokratinę diktatūrą – nuo šiol ji tampa valstybės suverenu. Vyriausiajai rinkimų komisijai – politinių partijų atstovaujamam organui – šia savo nutartimi Konstitucinis Teismas suteikė privalomą galią užgniaužti bet kokias galimybes Tautai susigrąžinti jai priklausančias suverenias galias.

  Referendumo įstatymo nuostata, įpareigojanti Seimą skelbti referendumą, net jei siūlymai galimai kertasi su Konstitucija, prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, penktadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). „Seimui kyla pareiga neskelbti referendumo tais atvejais, jei referendumu siūlomas sprendimas neatitiktų iš Konstitucijos kylančių reikalavimų, taip pat jei referendumui būtų pateiktas toks klausimas, dėl kurio negalėtų būti nustatyta tikroji tautos valia, tai yra jis būtų ne...

 Dainius Žalimas paskirtas Konstitucinio Teismo (KT) pirmininku. Už jo skyrimą KT vadovu ketvirtadienį slaptame balsavime pasisakė 85 Seimo nariai, 10 buvo prieš, 12 susilaikė. Trys biuleteniai buvo sugadinti. D.Žalimo skyrimui KT pirmininku pritarė jo kandidatūrą svarstęs Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir dauguma parlamentinių frakcijų.

  Seimo „Drąsos kelio“ partijos frakcijos seniūnė Neringa Venckienė sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją, antradienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). „Seimo narės Neringos Venckienės veiksmai - nedalyvavimas be pateisinamos priežasties 2013 metų balandžio-lapkričio mėnesiais vykusiuose 64 Seimo plenariniuose posėdžiuose ir 2013 metų balandžio-lapkričio mėnesiais vykusiuose 25 Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžiuose prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucija...

Seimo sprendimas į rinkimų sąrašą grąžinti iš jo ankstesnės kadencijos parlamento išbrauktus keturis balsų pirkimo skandale minėtus Darbo partijos atstovus prieštarauja Konstitucijai ir konstitucinės teisinės valstybės bei atsakingo valdymo principams.

Konstitucinis Teismas (KT) nusprendė nestabdyti apkaltos bylos teisėsaugos ieškomai Seimo narei Neringai Venckienei nagrinėjimo ir nesutiko nušalinti jos advokato. Stabdyti bylos nagrinėjimą KT paprašė valstybės Seimo narei paskirtas advokatas Eimantas Šiurpša. Jo teigimu, apkaltos procese turėtų būti taikomos labiau baudžiamojo, o ne civilinio proceso taisyklės. Tai reiškia, kad be teisiamojo procesas negali vykti, todėl šios bylos negalima nagrinėti nedalyvaujant N.Venckienei.

 Trečiadienį viešą posėdį dėl apkaltos daugiau nei metus Seime nesirodančiai ir teisėsaugos ieškomai Neringai Venckienei rengiantis Konstitucinis Teismas (KT) sulaukė parlamentarės gynėjo, Vilniaus antrinės teisinės pagalbos advokatų kontoros advokato Eimanto Šriupšos prašymo bylą stabdyti, rašo “Lietuvos žinios“. „Taip, prašysiu bylą stabdyti arba mane nušalinti", - sakė E.Šriupša. Jo teigimu, jei asmuo procese nedalyvauja, galimybių nagrinėti bylą nėra.

Grupė parlamentarų siekia, kad Konstitucinio Teismo teisėjai viešai skelbtų, kaip balsavo visuomenei aktualiais klausimais. „Piliečiai turi teisę žinoti, kaip kuris Konstitucinio Teismo (KT) teisėjas balsavo“, – portalui balsas.lt sakė Mišrios Seimo narių grupės narys Linas Balsys, komentuodamas grupė parlamentarų siūlymą viešai skelbti, kaip dėl jų priimtų nutarimų bei išvadų balsavo KT teisėjai. „Dabar viskas vyksta anonimiškai.

Seimas pradėjo svarstyti per krizę sumažintų senatvės ir invalidumo pensijų kompensavimo tvarką. Numatoma, kad išmokos bus pradėtos mokėti šių metų ketvirtąjį ketvirtį. Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti atitinkamą įstatymo projektą. Jį parlamentarai svarstys skubos tvarka ir toliau diskutuos gegužės 15 dieną. Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Algimantos Pabedinskienės, per keturis šių metų mėnesius „Sodra“ turi apie 60 mln. litų viršplaninių pajamų.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį dekretu nurodė skirti papildomas išmokas buvusiems kariškiams, kurie sovietų okupacijos metais naikino Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo siekusius partizanus.

Nors Seimas praėjusią savaitę, ketvirtadienį nusprendė, kad referendumas dėl žemės pardavimo užsieniečiams įvyks birželio 29 dieną, antradienį po pateikimo parlamentarai pritarė Juliaus Sabatausko siūlymui kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), kad šis išsklaidytų abejones, ar referendumui dėl žemės pardavimo teikiamos pataisos neprieštarauja Pagrindiniam įstatymui. Už tai balsavo 51 Seimo narys, 32 prieš, o 11 susilaikė. Ar kreiptis į KT Seimas toliau svarstys balandžio 22 dieną.

LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Seimas svarstys, ar kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl referendumo uždrausti parduoti žemę užsieniečiams. Prieš keletą dienų Seimas paskelbė, kad šis referendumas vyks birželio 29-ąją. Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad būtų įvertinta, ar nutarimas dėl referendumo paskelbimo neprieštarauja Lietuvos konstituciniams įsipareigojimams Europos Sąjungai.

„Absoliuti dauguma politologų kartoja vieną frazę: prezidento įgaliojimai plačiausi yra užsienio reikalų srityje, tačiau perskaitę Konstituciją matome visai priešingą vaizdą. Pirmiausia, prezidentas pasirašo arba vetuoja įstatymus, turi tiesioginę įtaką vidaus reikalams“, – savo spaudos konferenciją pirmadienį pradėjo kandidatas į prezidento postą Naglis Puteikis. „Labai daug sakinių Konstitucijoje yra skirtos prezidento funkcijoms skiriant ir atleidžiant teisėsaugos ir teisėtvarkos pareigūnus.

„Kažkas už Seimą jau nusprendė įsivesti eurą. Ir mes jau apie tai nekalbame. Diskutuojame tik apie detales, kaip įvesti eurą. O kas nusprendė, kad euras bus įvedamas? Galbūt, mūsų banko valdybos pirmininkas, gal finansų ministras, gal kažkas Daukanto aikštėje pasakė“, - Seimo posėdžio metu kalbėjo tvarkietis Petras Gražulis. Jis teigė besistebintis, kad valstybė net nekelia klausimo apie beveik milijardą litų, kurie bus reikalingi euro įvedimui. „Finansų analitikai patvirtina – pinigų yra.

Ispanijos teisėjai antradienį nusprendė, kad Katalonijoje planuojamas referendumas dėl nepriklausomybės yra neteisėtas, taip suduodami smūgį įsiskolinusio regiono savivaldos siekiui. Tačiau šis Ispanijos šiaurės rytuose esantis regionas žadėjo vis tiek rengti balsavimą, nepaisydamas kategoriško nepritarimo iš nacionalinės vyriausybės, kuri ragino saugoti šalies vienybę jai pamažu kylant iš ekonominės krizės.

„Reikia kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT). Gal jis atrastų jėgų ištaisyti savo klaidą. Gal šiek tiek ir apeliuojame į tai“, – iš Seimo tribūnos kalbėjo frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Petras Gražulis, kai buvo svarstoma galimybė kreiptis į KT su prašymu ištirti, ar prezidento rinkimų įstatymo 2 straipsnio 2 dalis neprieštarauja eilei Konstitucijos straipsnių.

Sovietų vykdytus trėmimus ir represijas vykstant partizaniniam karui Lietuvos teismai gali prilyginti genocidui, įrodžius, kad šiais nusikaltimais buvo siekiama sunaikinti reikšmingą lietuvių tautos dalį, antradienį paskelbė Konstitucinis Teismas.

Konstitucinis Teismas šiandien paskelbė sprendimą dėl Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos prašymo išaiškinti Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo nuostatas, susijusias su sumažintų senatvės pensijų kompensavimu. Konstitucinio Teismo sprendime pažymėta, kad Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo nuostatos, pagal kurias senatvės pensijos visiems jas gaunantiems asmenims buvo sumažintos, neprieštarauja Konstitucijai.

Šalies Konstitucijoje yra numatyta garantija suteikti žmogaus gyvybės išsaugojimui reikalingą nemokamą medicinos pagalbą, tai nustatė Konstitucinis Teismas (KT). Jei žmogui reikalinga pagalba negali būti sutekti valstybinėse gydymo įstaigose, teikiama kitus – ji taip pat turi būti finansuojama iš valstybės biudžeto lėšų.

Seimo pirmininkė "darbietė" Loreta Graužinienė kritikuoja Konstitucinio Teismo (KT) sprendimą dėl vardų ir pavardžių rašymo dokumentuose. KT ketvirtadienį paskelbė, kad pasiūlius kalbininkams Seimas galėtų pakeisti taisykles, kurios numato, jog Lietuvos piliečio pase vardai ir pavardės gali būti rašomi tik lietuviškais rašmenimis. Pasak Seimo pirmininkės, tokiu sprendimu KT visą atsakomybę delegavo kalbininkams, nors iš jo paties buvo laukta išsamesnio atsakymo.

Konstitucinis Teismas (KT) priėmė nagrinėti Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininko Gintaro Kryževičiaus prašymą išaiškinti nutarimą dėl per krizę sumažintų valstybės tarnautojų ir teisėjų atlyginimų. LAT pirmininkas prašo išaiškinti, ar neproporcingą algų mažinimą pripažinus prieštaraujančiu Konstitucijai, reikia nustatyti kompensavimo mechanizmą - tvarką, kuria valstybė per protingą laikotarpį atsižvelgdama į finansinę padėtį kompensuos praradimus, pranešėa KT.

Povilas Gylys Konstitucinis Teismas (KT) ir toliau išdarinėja teisinius, o iš tiesų - ir ideologinius bei politinius triukus. Sveikatos apsaugos ministro Vytenio Andriukaičio prašymu jis išaiškina, kaip reikėtų suprasti mūsų Konstitucijos 53 straipsnio 1 dalį. Pradžiai, kad būtų aiškiau, pacituosiu šią mūsų svarbiausio teisinio dokumento pastraipą.

Sveikatos apsaugos ministras socialdemokratas Vytenis Povilas Andriukaitis sako, jog po Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo bus galima kelti klausimą dėl sveikatos draudimo mokesčio pasikeitimų. "Teismas pasakė - Konstitucijoje nėra nustatyta, koks turėtų būti privalomojo sveikatos draudimo įmokų dydis, ir nuo kokių būtent pajamų jis turėtų būti apskaičiuojamas.

Šiandienos Konstitucinio Teismo sprendimas įrodo, kad sveikatos apsaugos ministro V. P. Andriukaičio planai apriboti pacientų teisę gydytis skirtingose įstaigose ir gauti valstybės finansuojamas paslaugas prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, – sako Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eligijus Masiulis. „Ligšiolinės sveikatos apsaugos ministro iniciatyvos patyrė fiasko.

Seimo pirmininkė „darbietė“ Loreta Graužinienė sako nematanti pagrindo dėl referendumo žemės pardavimo užsieniečiams draudimo kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT), kaip siūlo premjeras socialdemokratas Algirdas Butkevičius. Pasak parlamento vadovės, gavęs Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) išvadą dėl parašų referendumui, Seimas sprendžia vienintelį dalyką – dėl referendumo datos. „Aš nežinau, dėl ko reikės kreiptis. Pagal visą tvarką Seimas tik privalo nustatyti referendumo datą.

Vieni teigia, jog Lietuvai gresia dideli nemalonumai, jei referendume rinkėjai pasisakys, kad draudimas užsieniečiams įsigyti žemę liktų galioti, kiti – kad joks ES teisės aktas neuždraudė valstybės piliečiams pareikšti savo valią.

  Ukrainos opozicijos lyderiai ir Europos Sąjungos (ES) pareigūnai, susitikę Miuncheno saugumo konferencijos kuluaruose, aptarė bendras pastangas įveikti aštrią politinę krizę Ukrainoje.

Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) trečiadienį sprendžia, ar referendumui dėl žemės pardavimo draudimo užsieniečiams siūloma formuluotė neprieštarautų Konstitucijai.

Praėję pensijų kaupimo metai buvo išskirtiniai – pokyčiai pensijų sistemoje ne tik paskatino II pakopos pensijų fondų dalyvius prie kaupimo papildomai prisidėti savo lėšomis, tačiau ir prisijungti naujus, iki tol kaupime iš viso nedalyvavusius, asmenis. 2013 m. sudaryta per 55 tūkst. naujų pensijų kaupimo sutarčių – 2,4 karto daugiau nei 2012 m. Nuo šių metų 400 tūkst. žmonių savo II pakopos pensiją kaupia papildomai prisidėdami savo lėšomis.

Konstitucinis Teismas (KT) penktadienį skelbs nutarimą byloje, susijusioje su galimybėmis per apkaltą iš prezidento posto pašalintam partijos "Tvarka ir teisingumas" lyderiui europarlamentarui Rolandui Paksui vėl dalyvauti šalies vadovo ar Seimo rinkimuose. Kreipimosi iniciatoriai teigia, kad šis nutarimas padės išsiaiškinti, ar svarstymo metu gali būti keičiamas pirminis grupės narių pasiūlymas dėl Konstitucijos pataisos.

Po Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo dėl generalinio prokuroro atskaitomybės ir atleidimo tvarkos Seimo pirmininkė "darbietė" Loreta Graužinienė sako, kad reikėtų pasvarstyti galimybę keisti KT teisėjų skyrimo tvarką. "Ne vieną kartą esu pažymėjusi, kad KT yra skiriamas, nerenkamas žmonių, bet tampa aukščiausiu valstybės valdymo instrumentu. Vis dėlto galbūt reikėtų pagalvoti ir peržiūrėti pačią skyrimo tvarką. Gal reikėtų, kad žmonės juos išrinktų.

Edmundas Jakilaitis, LRT televizijos laida „Dėmesio centre“, LRT.lt Konstitucinis Teismas sumalė į miltus valdančiųjų pastangas kaitaliojant įstatymus atleisti generalinį prokurorą. Po Teismo nutarimo generalinis prokuroras neprivalės Seimui teikti ataskaitų.

Seimas negali iš generalinio prokuroro reikalauti ataskaitos, kuriai reikėtų parlamento ar Vyriausybės pritarimo, nes tai prieštarauja prokuroro nepriklausomumui, ketvirtadienį paskelbė Konstitucinis Teismas. Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjos teigimu, šis išaiškinimas reiškia, kad Seimas neteisėtai nustatė, jog parlamentarų nepritarimas generalinio prokuroro ataskaitai gali tapti pagrindu prezidentui jį atleisti.

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį rengia viešą posėdį, kuriame pradės bylą, susijusią su galimybėmis per apkaltą iš prezidento posto pašalintam Rolandui Paksui vėl dalyvauti šalies vadovo rinkimuose. Ši byla turėtų išnagrinėti abejones dėl partijos „Tvarka ir teisingumas“ lyderiui kelią į rinkimus atveriančios Konstitucijos pataisos priėmimo procedūrų.

Konstitucinis Teismas (KT) pernai sulaukė mažiausiai politikų pageidavimų per visą savo istoriją. 2013 metais KT iš viso gavo 26 prašymus išaiškinti, ar teisės aktai atitinka Konstituciją, juose buvo abejojama dėl 67 teisės aktų, rašo dienraštis "Kauno diena". Vieną prašymą KT gavo viso Seimo vardu, aktyviau į KT kreipėsi Seimo narių grupės -jos pateikė šešis prašymus. Šiuo metu nagrinėjimo Teisme dar laukia 53 prašymai. Pernai KT iš viso priėmė 23 nutarimus.

Premjeras Algirdas Butkevičius žada, kad dėl krizės sumažintos pensijos bus kompensuotos iki 2016 metų, o žmonėms priklausančią neišmokėtą pensijos dalį bus galima paveldėti. "Ta skola, kuri yra pripažinta Konstitucinio Teismo, ji yra pripažinta kaip nuosavybė tų žmonių, kuriems buvo sumažinta ta pensija.

 Konstitucinio Teismo sprendimas dėl nekompensuotų tėvystės pašalpų yra socialiai neteisingas, teigia premjeras. Pasak Algirdo Butkevičiaus, sprendimas kompensuoti teisėjų atlyginimus, tačiau nekompensuoti tėvystės išmokų neturi ekonominės logikos. „Aš tikrai galiu pasakyti, kad socialinio teisingumo požiūriu kai kurie sprendimai buvo priimti neteisingi.

Seimas svarstys siūlymą, kuriuo būtų didinamas sprendimams priimti reikalingas Konstitucinio Teismo (KT) teisėjų skaičius. Pagal pataisą, kuriai šią savaitę pritarta po pateikimo, KT sprendimus turėtų priimti dalyvaujant ne mažiau kaip aštuoniems iš devynių teismo teisėjų. Toliau pataisą svarstys Seimo komitetai. Šiuo metu Konstitucinio Teismo įstatymas numato, kad sprendimus KT priima kolegialiai dalyvaujant ne mažiau kaip dviem trečdaliams, t.y. šešiems teisėjams.

Kristina Jackūnaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Valdantieji nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Konstitucijos pataisos, kuri atvertų kelią per apkaltą iš prezidento posto pašalintam Rolandui Paksui vėl siekti prezidento posto. Šiai pataisai Seimas jau yra pritaręs per pirmą balsavimą, tačiau, kai kurių teisininkų teigimu, ją teikiant buvo pažeistos procedūros – besvarstant keitėsi keičiamas Konstitucijos straipsnis ir jo turinys.