konstitucinis teismas

Konstitucinis Teismas penktadienį turėtų paskelbti, ar įstatymu galima įtvirtinti teisę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalių pilietybę įgijusiems Lietuvos piliečiams. Konstitucijoje rašoma, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis.

Jei Konstitucinis Teismas neatvers kelio dvigubai pilietybei į kitas Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalis išvykusiems lietuviams, politikai turės pareigą skelbti referendumą dėl Konstitucijos pataisų, sako premjeras Saulius Skvernelis. Tai ministras pirmininkas sakė antradienio rytą, likus kelioms valandoms iki Konstitucinio Teismo posėdžio pradžios. „Po šito Konstitucinio Teismo sprendimo bus galbūt aiškiau politikams, ką reikia toliau daryti“, - interviu LRT radijui sakė premjeras.

 Dėl ilgalaikės parlamentaro Kęstučio Pūko ligos Konstitucinis Teismas (KT) negali pradėti nagrinėti jo apkaltos bylos dėl seksualiniu priekabiavimo. KT praneša gavęs parlamentaro advokatės Aušros Ručienės raštą, kad K. Pūko nedarbingumas dėl ligos tęsis iki gruodžio 7 dienos, jei nekils komplikacijų. KT teigia dedantis pastangas kuo greičiau pradėti bylą, todėl aiškinsis, ar K. Pūko sveikata tikrai neleidžia jam dalyvauti posėdyje. Preliminariai posėdis planuojamas lapkričio 15 dieną.

 Konstitucinis Teismas (KT) antradienį atsivers bylą dėl dvigubos pilietybės galimybių. Seimo prašymu teismas aiškinsis, ar įstatymu galima įtvirtinti teisę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo į Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalis išvykusiems Lietuvos piliečiams. Seimas šių metų birželio pabaigoje kreipėsi į KT prašydamas išaiškinti 2006 metų nutarimo ir 2013 metų sprendimo pilietybės klausimais nuostatas.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas neišrinko kandidato į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) vadovus. Vadovauti komisijai trečiadienio posėdyje buvo pasiūlyti du išrinkti komisijos nariai – ligšiolinė VLKK vadovė Daiva Vaišnienė ir portalo alkas.lt vienas leidėjų ir redaktorius, žurnalistas Audrys Antanaitis. Slaptame balsavime už A.Antanaičio kandidatūrą buvo penki komiteto nariai, daugiau balsavimo biuletenių neišduota.

Tūkstančiai katalonų užtvindė Barselonos ir kitų regiono miestų aikštes, reikšdami savo pritarimą ginčytinam referendumui dėl regiono nepriklausomybės nuo Ispanijos. Daugelis žmonių neša vėliavas ir užrašus už nepriklausomybę ir reikalauja spalio 1 d. surengti referendumą, kurį centrinė Ispanijos valdžia vadina neteisėtu ir siekia sustabdyti. Už atsiskyrimą pasisakantys politikai ir grupės ragina gyventojus atsispausdinti ir dalinti plakatus, raginančius paremti referendumą.

Ispanijai gresia didžiausia per kelis dešimtmečius politinė krizė, Katalonijos parlamentui trečiadienį priėmus įstatymą, kuriuo sudaromos sąlygos spalio 1 dieną surengti referendumą dėl regiono nepriklausomybės. Madridas savo ruožtu pasiryžęs imtis visų įmanomų priemonių šiam referendumui blokuoti. Įstatymas dėl referendumo, kuriam kategoriškai nepritaria Madridas, buvo priimtas praėjus trims savaitėms po džihadistų atakų Katalonijos sostinėje Barselonoje ir dar viename pajūrio mieste.

Teisėsaugos atliekamiems ikiteisminiams tyrimams dėl neteisėto praturtėjimo turi būti taikomi griežtesni reikalavimai, sako prezidentės patarėja teisės klausimais Rasa Svetikaitė, šalies vadovei Daliai Grybauskaitei trečiadienį susitikus su teisėsaugos institucijų vadovais. „Ikiteisminiams tyrimams turi būti keliami griežtesni reikalavimai“, – žurnalistams Prezidentūroje sakė R.Svetikaitė, pridūrusi, jog teisėsauga turėtų orientuotis į neteisėto praturtėjimo bylų kokybę, o ne skaičių.

Maltos Konstitucinis Teismas nesutiko išduoti Lietuvai sukčiavimu įtariamo šios šalies piliečio Angelo Franko Spiteri (Andželo Franko Spiterio), argumentuodama blogomis kalinimo sąlygomis, pranešė vietos žiniasklaida. 2015 metų gruodį A.F.Spiteri buvo areštuotas ir apkaltintas pagal Lietuvos pareigūnų išduotą Europos arešto orderį. Jo advokatai įrodinėjo, kad jeigu A.F.Spiteri būtų išduotas Lietuvai, jis ten galėtų patirti kankinimus ir nežmonišką arba žeminamą elgesį.

Lietuvos socialdemokratų partija nepritaria Seimo pirmininko Viktoro Pranckiečio, Seimo pirmininko pirmosios pavaduotojos Rimos Baškienės ir Sveikatos reikalų komiteto pirmininkės Agnės Širinskienės pasiūlymui Seimo nariams kasmet suteikti po 40 darbo dienų kasmetinių apmokamų atostogų. „Naujasis Darbo kodeksas nustatė, kad pagal darbo sutartį dirbantys darbuotojai turi vos 20 darbo dienų kasmetinių atostogų.

„Valstiečiai“ užsimojo Seimo narius palikti be galimybės gauti nepriklausomų ekspertų išvadas, kuriomis jie galėtų remtis svarstydami ir balsuodami dėl įstatymų pakeitimų. Du „valstiečiai“ siūlo visam Seimui nuspręsti, ar ekspertų nuomonė, kurios paprašytų mažiau kaip penktadalis parlamentarų, tikrai yra būtina.

Konstitucinis Teismas (KT) priėmė nagrinėti Seimo prašymą išaiškinti, ar įstatymu galima įtvirtinti teisę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo į Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalis išvykusiems Lietuvos piliečiams. Kaip pranešime pažymi Teismas, Seimas prašo atsakymo, ar nepakeitus Konstitucijos galima nustatyti tokį reguliavimą, kad po nepriklausomybės atkūrimo iš Lietuvos išvykusieji galėtų būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės piliečiai.

 Ketvirtadienį parlamentui nepavyko įveikti pirmojo barjero keičiant Konstituciją ir įteisinant individualų skundą kreiptis į Konstitucinį Teismą (KT). Už Konstitucijos pataisą per pirmąjį priėmimą balsavo 90 Seimo narių, prieš nebuvo, susilaikė septyni. Kad pataisą būtų galima svarstyti toliau, turėjo balsuoti ne mažiau kaip du trečdaliai Seimo narių, tai yra ne mažiau kaip 94 parlamentarai.

Buvusio Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) vadovo Dainoro Bradausko atleidimo teisėtumą nagrinėjantis Vilniaus apygardos administracinis teismas trečiadienį nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą. Konstitucinio Teismo bus klausiama, ar kai kurios Valstybės tarnybos įstatymo ir Kriminalinės žvalgybos įstatymo nuostatos neprieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui.

Seimas antradienį pradėjo Socialdemokratų frakcijos nario Mindaugo Basčio apkaltos procesą dėl jo ryšių su Rusijos naudai veikiančiais asmenimis. BNS primena Seime rengtus politikų apkaltos procesus, vykusius per Lietuvos nepriklausomybės metus. 2016 - 2017 metai: K. Pūko apkaltos byla. Konstitucinis Teismas yra priėmęs nagrinėti seksualiniu priekabiavimu apkaltinto parlamentaro Kęstučio Pūko apkaltos bylą. Posėdis joje planuojamas rudenį.

Konstitucinis Teismas priėmė Vyriausybės prašymą išaiškinti, ar Konstitucijai neprieštarauja įstatymas, suteikiantis teisę prezidento našlei verslininkei Kristinai Brazauskienei gauti nemokamą būstą. Teismo pirmininkas Dainius Žalimas pasirašė potvarkį, kuriuo byla dėl Prezidento įstatymo nuostatų pradedama rengti Konstitucinio Teismo posėdžiui. Vyriausybė teigia, kad įstatyme numatyta teisė į nemokamą būstą prezidento sutuoktiniui po jo mirties gali būti laikoma nepagrįsta privilegija.

Seimui svarstant miškų urėdijų pertvarkos planą, dėl kurio kyla nesutarimų valdančiojoje koalicijoje, Vyriausybė ketina prašyti Konstitucinio Teismo įvertinti, ar Konstitucijai neprieštarauja dabar galiojančio įstatymo nuostata, įteisinanti 42 miškų urėdijas.

Parlamentarui Mindaugui Basčiui dėl savo ryšių su Rusijos naudai veikiančiais asmenimis būtų naudinga pasitikrinti Konstituciniame Teisme (KT), sako trečiadienį paaiškinimus specialiajai komisijai pateikęs vienas apkaltos iniciatorių „valstietis“ Povilas Urbšys. „Yra pagarsinta, kad jis turėjo kontaktų su asmenimis, kurie siejami su Rusijos slaptosiomis tarnybomis, kai kurių kontaktų jis nenurodė pildydamas anketą.

Seimo narių teises ir darbo sąlygas turintį nustatyti įstatymo projektą rengusi darbo grupė siūlo didinti Seimo nariams parlamentinei veiklai skiriamas lėšas ir leisti jas naudoti trumpalaikei automobilio nuomai. Įstatymo projekte numatyta, kad už šiuos pinigus Seimo narys nuomotis automobilį galės ne daugiau kaip septynias dienas per mėnesį.

Vilniaus apygardos administracinis teismas ketvirtadienį nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad jis išaiškintų, ar Vyriausybė teisėtai atleido Valstybinės maisto ir veterinarijos vadovą Joną Milių. Buvęs premjeras Algirdas Butkevičius tokius sprendimus vertina neigiamai. „Aš manau, kad J. Milius turėjo anksčiau pats atsistatydinti. Ir truputį aš, jeigu tai yra tiesa, girdėjau neteisingą informaciją, kad jis tokio raginimo iš manęs nebuvo susilaukęs“, - sakė A. Butkevičius.

  Vilniaus apygardos administracinis teismas ketvirtadienį nusprendė kreiptis į Konstitucinį Teismą, kad jis išaiškintų, ar Vyriausybė teisėtai atleido Valstybinės maisto ir veterinarijos vadovą Joną Milių.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Seime registruotas siūlymas išplėsti dvigubos pilietybės institutą „nėra buldozeris prieš Konstituciją“ ir tai paskutinė galimybė pabandyti leisti kitos valstybės pilietybę įgijusiems lietuviams išsaugoti gimtąją.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis trečiadienį pareiškė tikintis, kad pasikeitus teisėjams ir aplinkybėms Konstitucinis Teismas pakeis doktriną ir leis turėti dvigubą pilietybę į Europos Sąjungos ir NATO šalis išvykusiems lietuviams. BNS pateikia svarbiausius klausimus ir atsakymus. Kokia dabartinė doktrina? Konstitucijoje rašoma, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis.

Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis tikisi, kad Konstitucinis Teismas (KT) gali pakeisti doktriną ir leisti plačiau dvigubą pilietybę įteisinti įstatymu, o ne keičiant Konstituciją.

Pilietybės įstatymo pataisos yra vienintelė galimybė išplėsti dvigubą pilietybę, sako Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, jis kartu tikisi palankaus Konstitucinio Teismo (KT) vertinimo. „Manau, kad tai (Pilietybės įstatymo pataisos) yra galimybė pasiekti, kad būtų išplėstas ratas žmonių, kurie gali gauti dvigubą pilietybę.

Baltarusijos sostinėje Minske, ir kai kuriuose kituose šalies miestuose šiandien „karšta“. Šalies Konstitucijos dieną į gatves išėjo jau tradicinio mitingo prieš Aleksandro Lukašenkos pasirašytą įstatymą dėl „veltėdžių mokesčio“ dalyviai. Internete pasirodė pranešimai apie gausias teisėsaugos pajėgas miesto centre. Skelbiama, kad į gatves išėjo keli tūkstančiai žmonių.

Pietų Korėjos atstatydinta prezidentė Park Geun-hye (Pak Gjunhė) šeštadienį buvo užsidariusi savo buvusioje rezidencijoje – Mėlynuosiuose rūmuose, o minios jos arešto reikalaujančių protestuotojų išėjo į Seulo gatves. Eksprezidentė nepareiškė jokio komentaro nuo penktadienio, kai šalies Konstitucinis Teismas paskelbė nutartį, kuria vienbalsiai buvo pritarta jos pašalinimui iš pareigų dėl korupcijos skandalo. Maždaug 50 tūkst.

  Konstitucinis Teismas (KT) penktadienį paskelbė, kad apkaltos procedūrą galima pradėti ir už nusikaltimus, kurie padaryti dar iki pradedant eiti atitinkamas pareigas. „Konstitucinis Teismas nutaria pripažinti, kad Seimo statuto 227 straipsnis, kiek pagal jį apkaltą galima taikyti paaiškėjus tik tokiam nusikaltimui, kuris padarytas einant Konstitucijos 74 straipsnyje nurodytas pareigas, prieštarauja Konstitucijai“, – paskelbė KT pirmininkas Dainius Žalimas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) penktadienį sustabdė bylą, kurioje buvusiam vidaus reikalų ministrui Raimundui Palaičiui priteista atlyginti beveik 16 tūkst. eurų žalą Vidaus reikalų ministerijai. LVAT atstovė Neringa Lukoševičienė BNS sakė, kad kreiptasi į Konstitucinį Teismą, jo prašoma išaiškinti, ar Valstybės tarnybos įstatymas ir kiti teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai.

Rusijos Konstitucinis Teismas ketvirtadienį nutarė, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimas „Jukos“ byloje, kuriuo Rusija įpareigota buvusiems žlugusios naftos milžinės akcininkams sumokėti beveik 1,9 mlrd. eurų kompensaciją, Rusijoje neturi teisinės galios, nes jis prieštarauja šalies pagrindiniam įstatymui.

 Latvijos Konstitucinis Teismas partijos „Vienybė“ deputatų prašymų įvertins, ar Švietimo įstatymo pataisos, numatančių galimybę atleisti iš darbo valstybei nelojalius pedagogus, atitinka Konstituciją. Konstitucinis Teismas pavedė Seimui iki kovo 10 dienos pateikti atsakomąjį laišką su išdėstytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis ir teisiniu pagrindimu. Byla turi būti parengta iki birželio 10 dienos. Dėl bylos nagrinėjimo formos Teismas nuspręs, kai ji bus parengta.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis, palaikantis nuomonę, kad būtų teisinga grąžinti per krizę sumažintas pensijas iki 2014 metų vasaros mirusių pensininkų paveldėtojams, vis dėlto siūlo to nedaryti ir rūpintis, kad pensijos didėtų dabartiniams pensininkams. L.Kukuraitis antradienį tvirtino, jog iki pensijų kompensavimo įstatymo įsigaliojimo 2014 metais mirusių pensininkų turto paveldėtojai neturėtų gauti kompensacijų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Seimui pateikė Vilniaus universiteto teisės profesorės Daivos Petrylaitės kandidatūrą eiti Konstitucinio Teismo teisėjos (KT) pareigas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) pirmininkas Rimvydas Norkus savo ruožtu į KT teisėjus siūlo LAT teisėjos Janinos Stripeikienės kandidatūrą. Teisininkės išsilavinimą įgijusi Vilniaus universitete D.Petrylaitė akademinį darbą Vilniaus universitete dirba jau daugiau kaip 15 metų.

Ispanijos Konstitucinis Teismas trečiadienį sustabdė Katalonijos parlamento priimtos rezoliucijos, raginančios įkurti nepriklausomą Katalonijos respubliką, vykdymą. Šio turtingo šiaurės rytinio Ispanijos regiono separatistai jau daug metų beviltiškai siekia Ispanijos centrinės valdžios leidimo surengti balsavimą dėl regiono nepriklausomybės, kaip 2014 metais tai padarė Škotija, surengusi referendumą, kuriame rinkėjai pasakė „ne“ atsiskyrimui nuo Didžiosios Britanijos.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos svarstymai panaikinti antrosios pakopos pensijų fondus būtų neteisingi, o gyventojai galėtų kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl teisėtų lūkesčių pažeidimo, mano premjeras socoialdemokratas Algirdas Butkevičius. Jo nuomone, tokiu atveju gyventojams tektų kompensuoti prarastas lėšas. „Aš manau, kad šitas kelias, kuris yra pasirinktas, tikrai yra teisingas, ir jo nereikėtų griauti.

Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkui Dainiui Žalimui įteiktas Moldovos valstybinis apdovanojimas. Kaip pranešė KT, Moldovos prezidentas Nicolae Timofti (Nikolaje Timoftis) Moldovos Garbės ordiną D.Žalimui skyrė už svarbų indėlį plėtojant ir stiprinant tarpinstitucinį bendradarbiavimą konstitucinio teisingumo srityje. Valstybinį apdovanojimą D. Žalimui įteikė Moldovos Respublikos ambasadorius Lietuvoje Valeriu Frija.

Maždaug po dviejų mėnesių – gruodžio 8 dieną – Vilniaus apygardos teismas nagrinės Generalinės prokuratūros skundą dėl vadinamojo Vijūnėlės dvaro Druskininkuose statybų. „Gruodžio 8 dieną apeliacinės instancijos teismas nagrinės prokuratūros apeliacinį skundą. Visi mūsų reikalavimai, kurie buvo pateikti pirmai instancijai palikti tie patys – prašoma ieškinį tenkinti, taip pat nugriauti pastatus“, – BNS sakė Generalinės prokuratūros Viešojo intereso gynimo skyriaus prokurorė Deimantė Nikitinienė.

Konstitucinio Teismo (KT) nutarimas dėl Seimo nario algos leis priimti Seimo statuto pataisas ir naujame Seime bus daugiau tvarkos, sako Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė. „Aš laukiau to sprendimo, tai bus pagrindas Seimo nariams balsuojant dėl statuto nenaudoti (priešingos) argumentacijos, nes taip pasisakė KT. Bus daugiau tvarkos naujam Seime, daugiau atsakomybės, ko iš tiesų dabar trūko.

Pirmadienį Konstitucinis Teismas (KT) pradės nagrinėti bylą dėl Seimo narių atlyginimų mokėjimo tvarkos. Į KT kreipėsi Vilniaus apygardos administracinis teismas, prašydamas ištirti, ar Konstitucijai neprieštarauja Seimo statuto nuostata, pagal kurią Seimo nariui, be svarbios pateisinamos priežasties nedalyvavusiam daugiau kaip pusėje Seimo posėdžių, kuriuose buvo priimami teisės aktai, to mėnesio atlyginimas mažinamas vienu trečdaliu.

Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT) patvirtino, kad Konkurencijos taryba teisėtai ir pagrįstai nustatė, jog Klaipėdos miesto savivaldybė (toliau – Savivaldybė) pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus, ir atmetė UAB „Aštuoniukė”, UAB „Audresta” ir UAB „Vežesta” skundus.

Konstituciniam Teismui (KT) paskelbus, kad galimybė į Vyriausybės posėdžio darbotvarkę traukti nesuderintus klausimus prieštarauja pagrindiniam šalies įstatymui, prezidentė Dalia Grybauskaitė ragina keisti Vyriausybės nutarimų priėmimo tvarką. „Konstitucinio Teismo išvada patvirtino, kad nutarimų priėmimo tvarka Vyriausybėje yra ydinga. Vyriausybė privalo keisti nutarimų priėmimo tvarką ir užtikrinti, kad teisėkūros procesas būtų viešas, skaidrus ir aiškus“, - sako D.Grybauskaitė.

Konstitucinis Teismas (KT) penktadienį skelbs sprendimą dėl Vyriausybės nutarimo, kuriuo pernai panaikintos kurortų apsaugos zonos. Byla nagrinėta pagal prezidentės Dalios Grybauskaitės pareiškimą. Jos teigimu, priimant Vyriausybės nutarimą, padaryta esminių ir šiurkščių procedūrinių pažeidimų, todėl jis prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Konstitucinis Teismas (KT), išnagrinėjęs bylą dėl Vyriausybės nutarimo, kuriuo pernai panaikintos kurortų apsaugos zonos, sprendimą skelbs šią savaitę. Teismo atstovai žadėjo nutarimą paskelbti iki penktadienio. Byla nagrinėta pagal prezidentės Dalios Grybauskaitės pareiškimą. Jos teigimu, priimant Vyriausybės nutarimą, padaryta esminių ir šiurkščių procedūrinių pažeidimų, todėl jis prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas (SRDK) penktadienį pritarė Konstitucijos pataisos projektui, kuris šeimą apibrėžia per santuoką. Už tokią Konstitucijos 38 straipsnio pataisą penktadienį balsavo septyni komiteto nariai, du buvo prieš ir du susilaikė. SRDK svarstyti šią pataisą paskirtas po to, kai Teisės ir teisėtvarkos komitetas projektą pasiūlė atmesti, tačiau parlamentas tokiai išvadai nepritarė.

Koncerno „Icor“ grupės įmonės Vilniuje negali ir tiekti šilumos, ir kartu prižiūrėti šilumos ir karšto vandens sistemų. Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė, kad tokios veiklos neleidžiantis Šilumos ūkio įstatymas neprieštarauja Konstitucijai.

Valstybės tarnautojams atlyginimai sumažinti per krizę – 2009-aisiais. Konstitucinis Teismas nusprendė, kad to daryti nevalia – jau metų pabaigoje tarnautojams teks pirmoji dalis iš 120 mln. eurų kompensacijos. Maža to, tarnautojai norėtų, kad jų atlyginimai dar ir didėtų. Tam mažiausiai reikia dar bent 30 mln. eurų. Vyriausybė jau yra pritarusi tarnautojų darbo užmokesčio skaičiavimo tvarkos pakeitimui – tam iš viso reiktų 110 milijonų eurų. Algos didėtų ir Seimo nariams.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (TTK) trečiadienį nepritarė daugiau kaip 100 Seimo narių teiktai Konstitucijos pataisai, kuria norėta sustiprinti šeimos statusą. Konstitucijos pataisą palaikė ir prieš ją buvo po keturis parlamentarus, lėmė komiteto vadovo socialdemokrato Juliaus Sabatausko balsas.

Latvijos prezidentas Raimondas Vėjuonis trečiadienį po susitikimo su premjeru Mariu Kučinskiu pareiškė, jog neabejoja, kad „Seimo nariai priims teisingą sprendimą“ ir ratifikuos Stambulo konvenciją. Valstybės vadovas neslėpė pasitenkinimo, kad vyriausybė po karštų diskusijų su abipusėmis pretenzijomis antradienį pritarė Europos Tarybos konvencijos dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir šalinimo, dar vadinamos Stambulo konvencija, ratifikavimui ir pasirašymui.

Seimo Darbo partijos frakcijos narys Vytautas Gapšys teigia, kad jo nenustebimo Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas atsisakyti nagrinėti Seimo prašymą pradėti jam apkaltą. „Sprendimas buvo toks, kokio buvo galima tikėtis iš teisinės pusės. Ir tada sakiau, kad iš teisinės pusės neįmanoma kalbėti apie priesaikos sulaužymą, jeigu nebuvai net prisiekęs šiuo atveju.