konstitucinis teismas

Mūsų valstybės demokratijos sergėtojas Konstitucinis Teismas padėjo tašką abejonėms Seimo rinkimų teisėtumu. Naują valdžią žmonės išsirinko teisėtai, o kadangi virš Konstitucinio Teismo nėra nieko aukščiau, tie pliurpalai ir isterija apie neskaidrią opozicijos pergalę, įskaitant ir Darbo partijai mestus kaltinimus, viso labo tebuvo noras bet kokiomis priemonėmis suteikti galimybę  konservatoriams ir liberalams likti prie valdžios vairo. Bet šioje istorijoje įdomu kitkas.

Politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mažvydas Jastramskis sako, kad Konstitucinio Teismas (KT), skelbdamas išvadą dėl Seimo rinkimų rezultatų teisėtumo, pasirinko kompromisinį variantą: rinkimų rezultatų pripažinimas negaliojančiais būtų visiškai sukrėtęs politinę sistemą, bet ir dabar pasirinkta pakankamai aiški ir neigiama būtent Darbo partijos atžvilgiu pozicija. „Teismo išvada manęs nenustebino.

Šeštadienį paskelbtas Konstitucinio Teismo sprendimas dėl Seimo rinkimų rezultatų yra pagrindas nutraukti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) įgaliojimus, teigia Mykolo Romerio universiteto profesorius, buvęs KT teisėjas Vytautas Sinkevičius.

„Konstitucinio Teismo (KT) sprendimno esmė tokia, kad kandidatų sąrašai, kurie gavo mandatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje, nekvestionuojami. Tai ir mes akcentavome.

Dėl Seimo rinkimų rezultatų į Konstitucinį Teismą kreipusis ir taip savo politinę įtaką padidinti norėjusi Prezidentė neatitrauks ir po Teismo nutarimo, kuris rinkimų rezultatų iš esmės nepakeitė, prognozuoja politologas Mindaugas Jurkynas. Anot jo, ateityje įtampų tarp formuojamos valdančiosios koalicijos ir šalies vadovės tik daugės.

„Konstitucinio teismo sprendimas yra objektyvus, galutinis ir neskundžiamas. Šiuo atveju galima sakyti, kad nustačius, jog daugiamandatėje rinkimų apygardoje  reitinguojant buvo  perkami balsai ir buvo pažeisti Seimo rinkimų įstatymai, aišku, kad du Darbo partijos nariai turėtų netekti mandatų. Tai priklausys nuo Seimo sprendimo.

Konstitucinis Teismas (KT) nusprendė, kad Seimo rinkimų įstatymas buvo pažeistas vienoje – Biržų-Kupiškio vienmandatėje rinkimų apygardoje. Daugiamandatėje rinkimų apygardoje buvo pažeisti kai kurie reitingavimo rezultatai. Nors nustatyti šie pažeidimai, tačiau visų rinkimų skelbti negaliojančiais nėra pagrindo, nusprendė KT. (Papildyta 16:51 val.) Prezidentės komentaro dėl KT išvadų laukiama kitą  savaitę. „Mes Konstitucinio Teismo (KT)  išvados nekomentuojame.

„Darbiečių“ valdžioje nenorinti matyti prezidentė toliau minko tešlą, iš kurios turėtų būti iškepta kitokia valdančioji koalicija. Tačiau nuogąstaujama, kad vietoj pyrago gali išeiti jovalas. Prezidentė Dalia Grybauskaitė vakar pareiškė, kad rinkimų rezultatai leidžia sudaryti tris valdančiosios koalicijos variantus. Šalies vadovė jų nedetalizavo, bet tikino, esą tai žino visi į Seimą išrinkti politikai. Po šių žodžių imta spėlioti, ką prezidentė vis dėlto turėjo galvoje.

Darbo partijos narys Jonas Pinskus atsisakė Seimo nario mandato. Penktadienį Vyriausiosios rinkimų komisijos jis paprašė nutraukti jo, kaip parlamentaro, įgaliojimus. Ketvirtadienį J. Pinskaus šuolį per rinkimus iš Darbo partijos sąrašo apačios į viršų Konstitucinis Teismas nagrinėjo itin išsamiai. J. Pinskus Darbo partijos sąraše buvo įrašytas 140-uoju, o po reitingavimo pakilo į 22 vietą. Jo pavardė minima ikiteisminiame tyrime dėl kalinių balsų pirkimo.

VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas žurnalistams patvirtino informaciją, kad „darbietis“ Jonas Pinskus atsisako Seimo nario mandato.  VRK pirmininkas Konstitucinį teismą (KT) informavo per posėdį, kuriame taip pat buvo nagrinėjamas J. Pinskaus atvejis. Būtent šio parlamentaro šuolis iš Darbo partijos sąrašo dugno KT teisėjai nagrinėjo itin išsamiai. Balsas.

Sprendimą, ar per šių metų spalį vykusius Seimo rinkimus buvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas Konstitucinis Teismas (KT) skelbs šeštadienį. Tai pasibaigus KT posėdžiui paskelbė jo pirmininkas Romualdas Kęstutis Urbaitis. Klausimą, ar per 2012 metų Seimo rinkimus nebuvo pažeistas Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas, KT nagrinėja skubos tvarka.

Konstitucinis Teismas (KT)  nagrinėja bylą, ar per 2012 metų Seimo rinkimus nebuvo pažeistas Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas. Į KT prašydama įvertinti, ar galutiniai Seimo rinkimų rezultatai daugiamandatėje bei septyniose vienmandatėse rinkimų apygardose patvirtinti teisėtai, trečiadienį kreipėsi prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Ketvirtadienį Konstitucinis Teismas (KT) pradėjo nagrinėti bylą, ar per 2012 metų Seimo rinkimus nebuvo pažeistas Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas. Į KT prašydama įvertinti, ar galutiniai Seimo rinkimų rezultatai daugiamandatėje bei septyniose vienmandatėse rinkimų apygardose patvirtinti teisėtai, trečiadienį kreipėsi Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas šiandien nagrinės Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Lietuvos Respublikos Seimo paklausimus dėl išvados, ar per 2012 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus nebuvo pažeistas Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas. Konstitucinis teismas paklausimus sujungė į vieną bylą ir skyrė Teismo posėdį šiandien (ketvirtadienį), lapkričio 8 d., 10 val.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė įvykdė savo grasinimą ir vakar kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydama įvertinti, ar galutiniai Seimo rinkimų rezultatai daugiamandatėje bei septyniose vienmandatėse rinkimų apygardose patvirtinti teisėtai. "Šalies žmonėms neturi likti nė menkiausios abejonės, ar šie Seimo rinkimai buvo demokratiški ir laisvi.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas šiandien gautus Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Lietuvos Respublikos Seimo paklausimus dėl išvados, ar per 2012 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus nebuvo pažeistas Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas sujungė į vieną bylą ir skyrė Teismo posėdį rytoj, lapkričio 8 d., 10 val. ELTA primena, kad Prezidentė į Konstitucinį Teismą kreipėsi trečiadienį.

Rinkimai nugriaudė, tauta pasisakė, politikai interpretuoja priklausomai nuo savo laimėjimo ar nesėkmės mastų. Daug kam nepatinkantys referendumo ir rinkimų rezultatai dar kartą apibūdinami kaip grėsmė valstybei, kai kas net šaukiasi naujų rinkimų, nes „tauta suklydo“ ir turi balsuoti tol, kol pasirinks, kaip tas ar anas nori.

Panašu, kad valstybės valdymo situacija darosi nekontroliuojama. Socialdemokratai, darbiečiai ir tvarkiečiai prieš porą valandų pasirašė koalicijos sutartį, pagal kurią išsidalino ministrų portfelius.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės noras, kad Konstitucinis Teismas (KT) išaiškintų įvykusių Seimo rinkimų teisėtumą, yra logiškas, tačiau siekis anuliuoti rezultatus – pavojingas, mano Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Lauras Bielinis. „Tai, kad ji kreipėsi, sustabdė bet kokias politines nepatenkintųjų intencijas.

Rytoj, lapkričio 7 d., Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) ketina įteikti pažymėjimus naujai išrinktiems Seimo nariams. Tačiau antradienį po prezidentės Dalios Grybauskaitės susitikimo su Lietuvos socialdemokratų partijos lyderiu Algirdu Butkevičiumi prezidentės patarėja Daiva Ulbinaitė pranešė, kad D. Grybauskaitė nevertins jokių koalicijos sudarymo galimybių, kol negaus Konstitucinio teismo (KT) išvadų dėl rinkimų rezultatų teisėtumo.

Svarbu ne siekti anuliuoti rinkimų rezultatus ir abejoti rinkėjų valia, o pasistengti, kad iš klaidų bei problemų būtų pasimokyta,  teigia analitikai. Viena atskira nuomonė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) narys  Jonas Udris teigia, kad, nepaisant fiksuotų pažeidimų, rinkimų rezultatų atšaukti negalima. „Antrasis rinkimų ratas nebuvo toks gausus pažeidimais ir jo nelydėjo toks šleifas negatyvios informacijos, kaip pirmojo turo.

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį priimtame nutarime pripažino, kad ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų (toliau – Nuostatai) 68 punkte nustatytas teisinis reguliavimas prieštarauja Konstitucijai. Premjero Andriaus Kubiliaus vadovaujama vyriausybė esą neteisėtai apsunkino žmonių galimybes gauti priklausančią socialinę paramą.

Buvęs Konstitucinio Teismo pirmininkas Egidijus Kūris LRT Radijui teigė, kad Prezidentė Dalia Grybauskaitė „tikrai negali“ uždrausti Lietuvoje legaliai veikiančiai partijai dalyvauti vykdomojoje valdžioje. „Aš manau, kad tai yra greičiau politinis, o ne teisinis pareiškimas ta prasme, kad Prezidentė tikrai neturi svertų uždrausti kokiai nors partijai, kuri Lietuvoje legaliai veikia, dalyvauti įvairiose struktūrose, tame tarpe ir vykdomojoje valdžioje.

Šeštadienį pirmą valandą nakties įsigalios rinkimų agitacijos draudimas. Jau nebus galima agituoti už kandidatus, kurie per sekmadienį vyksiantį pakartotinį balsavimą sieks patekti į parlamentą. Agitacijos draudimo laikotarpis prasidės šeštadienį 1 val. nakties ir baigsis sekmadienį 20 val. kartu su rinkimų apylinkių uždarymu.

(Papildyta 18:31 val.) Šiandien Konstitucinis Teismas priėmė prezidentės Dalios Grybauskaitės paklausimą dėl išvados, ar nebuvo pažeistas Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas per 2012 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus, ir skyrė teismo posėdį rytoj, spalio 24 d. 10 val. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo įstatymo 77 straipsnį paklausimas turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 72 valandas nuo jo įteikimo Konstituciniam Teismui.

Vokietijos Konstitucinis teismas nusprendė, kad kiekvienas šalies gyventojas, kurio kompiuteris yra prijungtas prie interneto, privalo mokėti TV ir radijo naudojimo licenzinį mokestį.

Konstitucinis teismas nusprendė, kad teisės aktai negali drausti teismui skirti švelnesnę bausmę, jei žmogus pakartotinai vairavo išgėręs ir jam numatytas transporto priemonės konfiskavimas. Anot Konstitucinio teismo, teismai turi teisę įvertinę visas aplinkybes nuspręsti ir nekonfiskuoti automobilio, arba net nebausti asmens, arba taikyti švelnesnę bausmę. Tarkime, vairuotojui, dirbančiam kuriame nors Lietuvos autobusų parke, nustatomas neblaivumas, ir jau ne pirmą kartą.

Antradienį Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) atsisakė registruoti Rolandą Paksą kandidatu į Seimo narius. Toks sprendimas priimtas atsižvelgiant į rugsėjo 5 dienos Konstitutcinio Teismo nutarimą dėl Seimo rinkimų įstatymo atitikties Konstitucijai, kuriuo pripažinta, kad šio įstatymo nuostata prieštarauja Konstitucijai.

Banalu, bet mokėjimas laiku „nusiplauti“ išlieka viena pagrindinių mūsų politinių gyvenimo vertybių. To gyvi įrodymai vaikšto tarp mūsų ir kalba per televizorių. Užsispyrimo kaina Šiomis dienoms Konstitucinis Teismas (KT) ir vėl nuliūdino per apkaltą nušalintą prezidentą Rolandą Paksą. Atkaklus kartojimas, kad nepakeitus Konstitucijos, jam nebus galima balotiruotis ir prisiekti, dalies teisės korifėjų yra ginamas, kaip pagrindinio šalies įstatymo raidės ir dvasios visumos šventa sargyba.

Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė penktadienį žurnalistams pareiškė nekomentuosianti šią savaitę Konstitucinio Teismo (KT) paskelbto išaiškinimo, kuris užtvėrė kelią dalyvauti Seimo rinkimuose po apkaltos iš prezidento posto pašalintam „Tvarkos ir teisingumo“ lyderiui Rolandui Paksui.

Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį paskelbė, kad Seimo rinkimų įstatymas, sudaręs sąlygas europarlamentarui Rolandui Paksui kandidatuoti Seimo rinkimuose, prieštarauja Konstitucijai. Pasak KT, tais atvejais, kada tarptautinė sutartis prieštarauja Konstitucijai, remtis reikia būtent Konstitucija, o ne sutartimi. „Lietuvos teisinė sistema grindžiama tuo, kad Konstitucijai negali prieštarauti joks įstatymas, taip pat ir tarptautinės sutartys.

„Konstitucinio Teismo (KT) sprendimas tik įrodo, kad dvidešimt metų gyvename valstybėje, kurioje paminamos pagrindinės žmogaus teisės ir laisvės“, – sakė partijos „Tvarka ir teisingumas“ (TT) vicepirmininkas Valentinas Mazuronis, komentuodamas sprendimą, užkertantį kelią per apkaltą nušalintam prezidentui, TT lyderiui Rolandui Paksui dalyvauti Seimo rinkimuose. „Sprendimas pažeidžia visų piliečių teisę rinkti ir paties R. Pakso teisę būti išrinktam.

Konstitucinis Teismas (KT) paskelbė nutarimą, kad Seimo rinkimų įstatymas, atvėręs kelią partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkui, europarlamentarui Rolandui Paksui kandidatuoti Seimo rinkimuose, prieštarauja Konstitucijai. Dalyvauti rinkimuose į Seimą jis negalės. Šis KT nutarimas yra galutinis ir neskundžiamas.

Konstitucinis Teismas (KT) rytoj skelbs nutarimą, ar Seimo rinkimų įstatymas, atvėręs kelią partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkui, europarlamentarui Rolandui Paksui kandidatuoti Seimo rinkimuose, neprieštarauja Konstitucijai. Apkaltos būdu iš prezidento pareigų pašalintas R. Paksas teigė, kad esant geram scenarijui ir TT partijai laimėjus rinkimus į Seimą, jis tikėtųsi sulaukti prezidentės palaikymo.

2010 m. rinkimus Vengrijoje laimėjo „Fideš“ – tvirtos dešinės šalininkė, dažnai vadinama centro dešinės partija (oficialus pavadinimas – Jaunųjų demokratų aljansas, vengriško pavadinimo Fiatal Demokraták Szövetsége santrumpa – „Fidesz“), surinkusi 52 proc. rinkėjų balsų. Suformavus koaliciją su dar radikalesniais dešiniaisiais – krikščionimis demokratais, valdantieji parlamente gavo 263 vietas iš 386, tad galėjo praktiškai nevaržomai vykdyti reformas šalies viduje.

Vyriausybė pakoregavo valstybinių kolegijų statutus. Naujosios statutų redakcijos suderintos su Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimais, padarytais atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo išaiškinimus dėl valstybinių aukštųjų mokyklų valdymo. Naujos redakcijos statutuose nustatoma nauja valstybinių kolegijų tarybų sudarymo tvarka, tikslinamos kolegijų tarybų ir akademinių tarybų bei direktorių funkcijos, papildomos studentų teisės.

Bukareštas, liepos 10 d. (ELTA. Rumunijos konstitucinis teismas patvirtino parlamento sprendimą dėl prezidento Traiano Basescu nušalinimo nuo pareigų. Tai reiškia, kad dabar liepos 29-ją galės būti surengtas referendumas šiuo klausimu, praneša agentūra AFP. Jei daugiau kaip pusė rinkėjų balsuos už T. Basescu atstatydinimą, jis privalės palikti postą. Konstitucinis teismas tarėsi septynias valandas.

Naujasis Egipto prezidentas Mohammedas Mursis anuliavo Konstitucinio teismo ir Aukščiausiosios karinės tarybos sprendimą paleisti parlamentą, praneša agentūra AFP. M. Mursis dekretu panaikino atitinkamą birželio 15-osios teismo sprendimą ir paragino parlamentą vėl susirinkti ir dirbti. Dekretas, be to, numato, kad, praėjus 60 dienų po referendumo dėl konstitucijos, turi būti surengti nauji rinkimai.

Privačių pensijų fondų karuselėje, dotuojamoje valstybės, jau prasisuko daugiau kaip 4 milijardų litų. Sakykime tiesiai – iš „Sodros“ biudžeto paimti dabartinių pensininkų pinigai lyg ant lėkštutės įduoti į privataus verslo rankas, kurių darbo rezultatai toli gražu neblizga. Laikas stabdyti milijardines injekcijas į privačius fondus, juolab, kad tam neprieštarauja ir Konstitucinis teismas. Prieš kelias dienas iš Konstitucinio Teismo išgirdome gerą žinią.

Konstitucinis Teismas penktadienį paskelbė, kad valstybė, ekonominės krizės metu kaupiamųjų pensijų įmokas sumažinusi nuo 5,5 proc. iki 3 proc, Konstitucijos nepažeidė, tačiau patirtus nuostolius privalo kompensuoti. Įmokos sumažintos 2009-ųjų sausį.

Vilniaus miesto Pirmasis apylinkės teismas paskelbė nutartį, kuria kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydamas ištirti, ar Baudžiamojo kodekso 189-1 str. „Neteisėtas praturtėjimas“ neprieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam nekaltumo prezumpcijos principui.

Konstitucinis Teismas (KT) gali be eilės, skubos tvarka išnagrinėti bylą dėl to ar atitinka Konstituciją įstatymas, per apkaltą iš prezidento pareigų pašalintam Rolandui Paksui atveriantis kelią į Seimą. „Turi įtakos įvairūs veiksniai“ Sparčiai artėjantys Seimo rinkimai yra viena aplinkybių, galinčių nulemti, kad įstatymas dėl leidimo R.Paksui siekti parlamentaro mandato būtų svarstomas KT skubiai, nelaukiant eilės. Tai patvirtino pats KT.

Spręsdamas, ar 2008 m. lapkričio 17 d. Seimo nutarimas, kuriuo Seimo narys Arūnas Valinskas buvo patvirtintas Seimo Pirmininku, Konstitucinis Teismas (KT) nutarė nutraukti konstitucinės justicijos bylos dalį,  kadangi Seimo nutarimo, kuriuo A. Valinskas paskirtas Seimo pirmininku, galiojimas yra pasibaigęs.

Parlamentaras Arūnas Valinskas 2008 metais buvo teisėtai išrinktas Seimo Pirmininku, nusprendė Konstitucinis Teismas (KT), išaiškinęs, kad Seimo statuto nuostata, pagal kurią balsuojantis Seimo narys biuletenyje išbraukia pavardes tų kandidatų, prieš kuriuos balsuoja, arba tuos teiginius, kurie jam nepriimtini, neprieštarauja Konstitucijai.

Aukštųjų mokyklų rektorius rinks tarybos aukštųjų mokyklų tarybų nustatyta tvarka. Tai įteisino Seimas, priėmęs Mokslo ir studijų įstatymo pataisas, kuriomis įgyvendino Konstitucinio Teismo nutarimą.

Balandžio pradžioje Vilniaus miesto savivaldybė kreipėsi į teismą reikalaudama atlyginti miestui nuostolius. Beveik milijardo litų skola per kelerius pastaruosius metus esą susidarė ir dėl to, kad Lietuvos sostinės biudžetui tenkanti gyventojų pajamų mokesčio dalis yra gerokai mažesnė negu kitoms savivaldybėms. Nelinkusi dalytis centrinė valdžia tai vadina mėginimu atimti pinigus iš kitų savivaldybių, nes norint kam nors pridėti, paprastai reikia iš ko nors kito atimti.

Vakar, balandžio 23 dieną, į valdybos susitikimą Bukarešte (Rumunija) susibūrusi Europos studentų sąjunga (anlg. European Student's Union - ESU) skubos tvarka priėmė rezoliuciją, kurioje raginama skaidresnio aukštojo mokslo valdymo Lietuvoje siekti stiprinant studentų atstovavimą. Dokumente teigiama, kad Tarybose turėtų veikti du studentų atstovai, taip pat akcentuojamas šio organo vaidmuo renkant rektorių ar direktorių, kontroliuojant aukštosios mokyklos finansus ir strateguojant jos plėtrą.

Seimas nepritarė siūlymui apriboti galimybę patekti į Seimą vadinamosios lenkų kortos turėtojams. Ketvirtadienį po pateikimo už Seimo rinkimų įstatymo pataisų projektą dėl tokių apribojimų balsavo 27 Seimo nariai, 8 buvo prieš, susilaikė 20 parlamentarų.

Rytoj, ketvirtadienį, balandžio 19 d., 9 val. 30 min. Konstitucinis Teismas rengia viešą teisminį posėdį, kuriame nagrinės Seimo 2008 m. lapkričio 17 d. nutarimo Nr. XI-1 „Dėl A. Valinsko išrinkimo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininku“ atitiktį Konstitucijai ir Seimo statuto nuostatoms. Taip pat bus tiriamas Seimo statuto 117 straipsnio 6 dalies „Balsuojantysis biuletenyje išbraukia pavardes tų kandidatų, prieš kuriuos balsuoja, arba tuos teiginius, kurie jam nepriimtini“ konstitucingumas.