konstitucinis teismas

Konstitucinis Teismas (KT) šiandien paskelbė sprendimą dėl pareiškėjo – Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymo išaiškinti Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimo kai kurias oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostatas dėl teisėjų teisės susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija.

Seimas antradienį ypatingos skubos tvarka priėmė nutarimą, kuriuo reabilitavo iš rinkimų sąrašo praėjusių metų rudenį pašalintus Darbo partijos (DP) kandidatus Živilę Pinskuvienę, Jolantą Gaudutienę, Joną Pinskų bei Vytautą Griciių, ir norodė, kad jie nepažeidė Seimo rinkimų įstatymo. Nutarimas priimtas be jokių ginčų: už balsavo 51, prieš – 17, susilaikė 18 Seimo narių. Jis įsigalioja nuo priėmimo.

Ingrida Šimonytė Šiandien Konstitucinis teismas paskelbė nutarimą dėl valstybės tarnautojų ir teisėjų darbo užmokesčio mažinimo, kuriuo pripažino dalį sąlygų, kuriomis buvo sumažintas darbo užmokestis, prieštaraujančiomis Konstitucijai. Neabejotinai tie, kuriems buvusioji Vyriausybė viską “darė blogai”, džiaugiasi. Džiaugiasi, matyt, ir aukščiausių pareiginių kategorijų valstybės tarnautojai ir teisėjai - spalio mėnesį netikėtai gali iš dangaus nukristi nemenkas algos padidinimas.

Konstitucinis Teismas, išnagrinėjęs šešis pareiškėjų – Vilniaus apygardos administracinio teismo, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymus, šiandien priėmė nutarimą, kuriame pripažino, kad teisinis reguliavimas, kuriuo dėl ekonomikos krizės sumažinti valstybės tarnautojų ir teisėjų pareiginės algos (atlyginimo) koeficientai, valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines klases, statutinių valstybės tarnautojų priedų už kvalifikacines kategorijas dy...

Grupė konservatorių inicijuoja Seimo kreipimąsi į Konstitucinį Teismą (KT) dėl vadinamosios lenko kortos. Iniciatyvą parėmė buvę užsienio reikalų ir krašto apsaugos ministrai Audronius Ažubalis ir Rasa Juknevičienė, taip pat parlamentarai Vilija Aleknaitė Abramikienė ir Valentinas Stundys.

Inga Popovaitė Lietuva vis dar gyvena be galiojančio Tautinių mažumų apsaugos įstatymo. Šio teisės akto nebuvimas Lietuvoje gerokai komplikuoja tautinių mažumų padėtį, nes skirtingi su tautinėmis mažumomis susiję reikalai reguliuojami atskirų įstatymų (pavyzdžiui, Švietimo, Pavardžių rašymo asmens dokumentuose, Valstybinės kalbos vartojimo viešojoje erdvėje ir t. t.). Šiame straipsnyje apžvelgiama dabartinė teisinė situacija Lietuvoje, susijusi su tautinių mažumų kalbinėmis teisėmis, t. y. teisė...

Algirdas Igorius, LRT televizijos naujienų agentūra, LRT.lt Konstitucinis Teismas (KT) išaiškino, kad autotransporto savininkai privalo policijai nurodyti automobilį vairavusį asmenį, kuris galėjo pažeisti kelių eismo taisykles ar sukelti autoįvykį, nepaisant, ar tai – šeimos narys, ar artimas giminaitis. Konstitucija numato, kada draudžiama versti duoti parodymus prieš save, šeimos narius ar artimus giminaičius.

 Dėl pensijų reformos viešojoje erdvėje vėl įsiplieskė karas. Komentatoriai pasidaliję į dvi stovyklas pateikia argumentus, kodėl reikėjo ar nereikėjo stabdyti, o gal visgi tęsti pensijų reformą. Dar 2000 m. Lietuvoje pradėta pensijų reforma siekta padidinti būsimas senatvės pensijas ir sumažinti valstybinei socialinės apsaugos sistemai tenkančią naštą, ypač didėsiančią dėl neigiamų demografinių pokyčių.

Norint išplėsti Lietuvos pilietybės teikimo galimybes užsienio šalių piliečiams ar nustatyti, kad po 1990 m. kovo 11 d. iš Lietuvos išvykę ir kitos šalies pilietybę gavę piliečiai galėtų įgyti dvigubą pilietybę, Pilietybės įstatymo pataisų neužtenka: tam reikia keisti Konstituciją.

  Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB) pirmininkės Danguolės Navickienės susitikime daugiausia buvo kalbama apie gerą valią. Taip ketvirtadienį prezidentūroje vykusį susitikimą su šalies vadove jam pasibaigus žurnalistams apibūdino pati D. Navickienė. „Mes norėjome susipažinti. Perduoti mūsų ilgalaikį įsipareigojimą dirbti su Lietuvos lietuviais, būti dalis tautos.

 Šiandien Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas priėmė nagrinėti Lietuvos Respublikos Prezidentės 2013 m. sausio 14 d. dekrete Nr. 1K-1333 išdėstytą prašymą išaiškinti kai kurias Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimo „Dėl teisės aktų, reguliuojančių Lietuvos Respublikos pilietybės santykius, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ ir 2003 m. gruodžio 30 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento 2003 m. balandžio 11 d. dekreto Nr.

 Konstitucinis Teismas šiandien priimtame nutarime pripažino, kad Konstitucijai prieštaravo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo nuostata, pagal kurią tėvystės pašalpa (mokama tėvystės atostogų metu, kol vaikui sueis vienas mėnuo) nebuvo priskirta apmokestinamosioms pajamoms, kitaip negu motinystės pašalpa (mokama nėštumo ir gimdymo atostogų metu) ir motinystės (tėvystės) pašalpa (mokama vaiko priežiūros atostogų metu). Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad įstatymų leidėjas, pagal Konstituciją...

Baigiantis 2012-iesiems paaiškėjo, kad kartelinius susitarimus neigiančių Klaipėdos uosto laivų agentavimo bendrovių bylos bus jungiamos į vieną. Kitaip sakant, teisminis procesas kitais metais vėl prasidės iš pradžių, rašo dienraštis „Vakarų ekspresas“ Apie 40 bendrovių dėl to patiria nemenkų nuostolių. Ne vienas jų atstovas tokią situaciją prilygina valstybės reketui. 2011-ųjų pabaigoje Konkurencijos taryba (KT) Klaipėdos uoste įžiūrėjo kartelinius susitarimus.

Egipto konstitucinis teismas dėl besitęsiančio „psichologinio ir materialinio spaudimo“ nutraukė darbą, praneša agentūra AFP. Apie tokį Konstitucinio teismo teisėjų sprendimą paskelbta Kaire po to, kai prezidento Mohammedo Mursio šalininkai trukdė jiems susirinkti į posėdį. Teisėjai turėjo spręsti dėl Konstitucinės asamblėjos, kuri penktadienio rytą skubos tvarka vienbalsiai priėmė naujos konstitucijos projektą, teisėtumo.

Ketvirtadienį priimtu sprendimu Konstitucinis Teismas atsisakė pagal buvusio Seimo nario Gintaro Songailos prašymus aiškinti savo šių metų lapkričio 10 d. išvadą dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų per 2012 m. Seimo rinkimus.

Anot sociologo Vlado Gaidžio, Prezidentės Dalios Grybauskatės reitingas dar niekada nebuvo taip ženkliai sumažėjęs: spalio pradžioje ja pasitikėjo 72,8 proc. žmonių, o lapkritį – jau tik 59,1 proc. Kaip rodo „Vilmorus“ apklausos rezultatai, spalio pradžioje net 72,8 proc. žmonių prezidentę vertino palankiai ir tik 11,7 proc. nepalankiai. Dabar teigiamą nuomonę apie šalies vadovę turinčių apklausos dalyvių sumažėjo iki 59,1 proc., o neigiamą pažymį jai parašė jau 22,9 proc. gyventojų.

Tokios nuomonės laikosi Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Lygiai prieš metus nacionalizuoto banko „Snoro“ bankroto procesas tęsis dar kelerius metus, mažiausiai iki 2014-ųjų, rašo delfi.lt „Bankrotas kaip bankrotas, daug džiaugsmo, matyt, niekam neteikė.

Penktadienį vidurdienį į pirmąjį posėdį rinksis naujai išrinktas 2012-2016 metų kadencijos Seimas. Jį sušaukė savo dekretu Lietuvos Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Kaip numatyta Seimo statute, pirmąjį po rinkimų Seimo posėdį pradeda vyriausias pagal amžių Seimo narys. Kaip ir prieš ketverius metus posėdžiui pirmininkaus konservatorė Vida Marija Čigriejienė. Ji vadovaus posėdžiams tol, kol bus išrinktas Seimo Pirmininkas.

Prieš ketverius metus, 2008 metų lapkričio 17–ąją, pradėjęs savo veiklą Seimas (jo valdančiąją koaliciją anuo metu sudarė konservatoriai, dvejopi liberalai bei „prisikėlusieji“) trečiadienį baigė kadenciją, paskutinio posėdžio metu balsuodamas dėl naujojo Seimo sudėties. Per minėtą balsavimą vos neprieita iki muštynių, tačiau išsiskirstė parlamentarai apsikeisdami bučiniais ir meiliais žodeliais.

Antradienį Seimui nepavykus pakoreguoti Darbo partijos kandidatų sąrašo daugiamandatėje rinkimų apygardoje, trečiadienį parlamentarai vėl svarsto, ar jame įrašyti Živilė Pinskuvienė (Nr. 10), Jolanta Gaudutienė (Nr. 17), Jonas Pinskus (Nr. 22) bus Seimo nariais. Trečiadienį Seimas po pateikimo pritarė nutarimo projektui dėl 2012 m. spalio 14 d. Seimo rinkimų galutinių rezultatų daugiamandatėje rinkimų apygardoje nustatymo, pagal kurį šie parlamentarai nėra išrinkti į Seimą.

Trečiadienį nenumatytame Seimo posėdyje iš naujo bus balsuojama dėl nutarimo projekto, kuriuo įgyvendinant Konstitucinio Teismo (KT) išvadą bus keičiama Darbo partijos kandidatų eilė, teigia Seimo Pirmininkė Irena Degutienė. Analogišką nutarimo projektą parlamentarai antradienį atmetė. Trečiadienio rytą kalbėdama „Žinių radijuje“ I. Degutienė sakė, kad Seime toks nutarimo projektas jau registruotas ir Seimo valdyba apsisprendė į darbotvarkę įtraukti šį klausimą.

Nepaisydami prezidentės Dalios Grybauskaitės perspėjimų naująjį Ministrų kabinetą formuoti be Darbo partijos, būsimos valdančiosios koalicijos lyderiai vykdo savo užsibrėžtą planą.

Seimas nuo šių metų gruodžio 13 d. nutraukė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) įgaliojimus. Antradienį už tokį nutarimą balsavo 55 Seimo nariai, prieš buvo 28, susilaikė 17 Seimo narių. Dokumente numatyta kreiptis į teisingumo ministrą ir Teisininkų draugiją su prašymu iki šių metų gruodžio 3 dienos pateikti Seimui kandidatūras į VRK narius.

Šiandien Seimas svarsto dėl Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) įgaliojimų nutraukimo. Pagal teikiamą nutarimą, vadovaudamasis Konstitucinio Teismo (KT) 2012 m. lapkričio 10 d. išvada „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Prezidentės paklausimų, ar per 2012 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus nebuvo pažeistas Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas“, kurioje KT nusprendė, kad VRK 2012 m. lapkričio 4 d. sprendimo Seimo rinkimų galutinių rinkimų rezultatų 2 ir 3 punktais...

Konstituciniame Teisme šiandien priimtas pareiškėjo – Kauno miesto apylinkės teismo prašymas ištirti, ar 2002 m. gruodžio 11 d. Vyriausybės nutarimu priimtas saugaus eismo automobilių keliais įstatymo punktas, draudžiantis eksploatuoti šalyje eismui kairiąja puse pritaikytas transporto priemones, neprieštarauja Konstitucijos 29 straipsniui, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Šiandien neeilinio plenarinio posėdžio metu Seimas nagrinėja Konstitucinio Teismo (KT) išvadas dėl rinkimų rezultatų. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras ir Česlovas Juršėnas parengė nutarimo projektą, kuriuo spalio 14 d. Seimo rinkimų rezultatų Biržų-Kupiškio vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr. 48 pripažinimo negaliojančiais. Jame siūloma pripažinti 2012 m. spalio 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų Biržų – Kupiškio vienmandatėje rinkimų apygardoje Nr.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė nori kuo silpnesnės bei margesnės valdančiosios koalicijos, o taip pat siekia palaikyti griežtos kovotojos įvaizdį, - mano Politikos analizės ir tyrimų instituto vadovas Marius Ulozas. „Be papildomos informacijos, negalima spręsti apie Prezidentės motyvus, tačiau pastarųjų metų jos elgesys rodo, kad ji ypatingai linkusi nenusileisti. Taip ji sąmoningai formuoja savo neklystamumo, ryžtingumo įvaizdį,“ – sako M. Ulozas.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė teigia, kad Seimo rinkimų rezultatus įvertinę Konstituciniame Teisme užsitikrinome, jog Lietuvoje perkama demokratija ir įstatymų pažeidimai nebus toleruojami. Šalies vadovės teigimu, Konstitucinio Teismo išvada dar labiau sustiprina ir įtarimus dėl valstybės valdyme siekiančios dalyvauti Darbo partijos skaidrumo. Konstitucinis Teismas įvardijo, kad šiuose Seimo rinkimuose susidūrėme su šiurkščiais Seimo rinkimų įstatymo pažeidimais bei rinkėjų papirkinėjimu.

Po Konstitucinio Teismo išvados politologai sako, kad formuojant koaliciją ir Vyriausybę yra galimybės krizę, kilusią tarp būsimos koalicijos ir Prezidentės, sureguliuoti. Tačiau tolimesni jų santykiai, atrodo, gali būti komplikuoti ir įtempti, pranešama LRT televizijos laidoje „Savaitė“. Po Seimo rinkimų Lietuvoje išlieka visi politinės krizės požymiai – būsimai valdančiajai koalicijai nepavyksta susitarti su Prezidente dėl Darbo partijos dalyvavimo valstybės valdyme.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėja Indrė Pukanasytė sako, kad šalies vadovė Konstitucinio Teismo (KT) išvados dėl Seimo rinkimų įstatymo pažeidimų nekomentuoja, o Tautininkų sąjungos pirmininkas, Seimo kreipimosi į KT iniciatorius Gintaras Songaila tvirtina, kad Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) įgaliojimai po tokios KT išvados automatiškai nutrūksta.

Mūsų valstybės demokratijos sergėtojas Konstitucinis Teismas padėjo tašką abejonėms Seimo rinkimų teisėtumu. Naują valdžią žmonės išsirinko teisėtai, o kadangi virš Konstitucinio Teismo nėra nieko aukščiau, tie pliurpalai ir isterija apie neskaidrią opozicijos pergalę, įskaitant ir Darbo partijai mestus kaltinimus, viso labo tebuvo noras bet kokiomis priemonėmis suteikti galimybę  konservatoriams ir liberalams likti prie valdžios vairo. Bet šioje istorijoje įdomu kitkas.

Politologas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas Mažvydas Jastramskis sako, kad Konstitucinio Teismas (KT), skelbdamas išvadą dėl Seimo rinkimų rezultatų teisėtumo, pasirinko kompromisinį variantą: rinkimų rezultatų pripažinimas negaliojančiais būtų visiškai sukrėtęs politinę sistemą, bet ir dabar pasirinkta pakankamai aiški ir neigiama būtent Darbo partijos atžvilgiu pozicija. „Teismo išvada manęs nenustebino.

Šeštadienį paskelbtas Konstitucinio Teismo sprendimas dėl Seimo rinkimų rezultatų yra pagrindas nutraukti Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) įgaliojimus, teigia Mykolo Romerio universiteto profesorius, buvęs KT teisėjas Vytautas Sinkevičius.

„Konstitucinio Teismo (KT) sprendimno esmė tokia, kad kandidatų sąrašai, kurie gavo mandatus daugiamandatėje rinkimų apygardoje, nekvestionuojami. Tai ir mes akcentavome.

Dėl Seimo rinkimų rezultatų į Konstitucinį Teismą kreipusis ir taip savo politinę įtaką padidinti norėjusi Prezidentė neatitrauks ir po Teismo nutarimo, kuris rinkimų rezultatų iš esmės nepakeitė, prognozuoja politologas Mindaugas Jurkynas. Anot jo, ateityje įtampų tarp formuojamos valdančiosios koalicijos ir šalies vadovės tik daugės.

„Konstitucinio teismo sprendimas yra objektyvus, galutinis ir neskundžiamas. Šiuo atveju galima sakyti, kad nustačius, jog daugiamandatėje rinkimų apygardoje  reitinguojant buvo  perkami balsai ir buvo pažeisti Seimo rinkimų įstatymai, aišku, kad du Darbo partijos nariai turėtų netekti mandatų. Tai priklausys nuo Seimo sprendimo.

Konstitucinis Teismas (KT) nusprendė, kad Seimo rinkimų įstatymas buvo pažeistas vienoje – Biržų-Kupiškio vienmandatėje rinkimų apygardoje. Daugiamandatėje rinkimų apygardoje buvo pažeisti kai kurie reitingavimo rezultatai. Nors nustatyti šie pažeidimai, tačiau visų rinkimų skelbti negaliojančiais nėra pagrindo, nusprendė KT. (Papildyta 16:51 val.) Prezidentės komentaro dėl KT išvadų laukiama kitą  savaitę. „Mes Konstitucinio Teismo (KT)  išvados nekomentuojame.

„Darbiečių“ valdžioje nenorinti matyti prezidentė toliau minko tešlą, iš kurios turėtų būti iškepta kitokia valdančioji koalicija. Tačiau nuogąstaujama, kad vietoj pyrago gali išeiti jovalas. Prezidentė Dalia Grybauskaitė vakar pareiškė, kad rinkimų rezultatai leidžia sudaryti tris valdančiosios koalicijos variantus. Šalies vadovė jų nedetalizavo, bet tikino, esą tai žino visi į Seimą išrinkti politikai. Po šių žodžių imta spėlioti, ką prezidentė vis dėlto turėjo galvoje.

Darbo partijos narys Jonas Pinskus atsisakė Seimo nario mandato. Penktadienį Vyriausiosios rinkimų komisijos jis paprašė nutraukti jo, kaip parlamentaro, įgaliojimus. Ketvirtadienį J. Pinskaus šuolį per rinkimus iš Darbo partijos sąrašo apačios į viršų Konstitucinis Teismas nagrinėjo itin išsamiai. J. Pinskus Darbo partijos sąraše buvo įrašytas 140-uoju, o po reitingavimo pakilo į 22 vietą. Jo pavardė minima ikiteisminiame tyrime dėl kalinių balsų pirkimo.

VRK pirmininkas Zenonas Vaigauskas žurnalistams patvirtino informaciją, kad „darbietis“ Jonas Pinskus atsisako Seimo nario mandato.  VRK pirmininkas Konstitucinį teismą (KT) informavo per posėdį, kuriame taip pat buvo nagrinėjamas J. Pinskaus atvejis. Būtent šio parlamentaro šuolis iš Darbo partijos sąrašo dugno KT teisėjai nagrinėjo itin išsamiai. Balsas.

Sprendimą, ar per šių metų spalį vykusius Seimo rinkimus buvo pažeistas Seimo rinkimų įstatymas Konstitucinis Teismas (KT) skelbs šeštadienį. Tai pasibaigus KT posėdžiui paskelbė jo pirmininkas Romualdas Kęstutis Urbaitis. Klausimą, ar per 2012 metų Seimo rinkimus nebuvo pažeistas Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas, KT nagrinėja skubos tvarka.

Konstitucinis Teismas (KT)  nagrinėja bylą, ar per 2012 metų Seimo rinkimus nebuvo pažeistas Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas. Į KT prašydama įvertinti, ar galutiniai Seimo rinkimų rezultatai daugiamandatėje bei septyniose vienmandatėse rinkimų apygardose patvirtinti teisėtai, trečiadienį kreipėsi prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Ketvirtadienį Konstitucinis Teismas (KT) pradėjo nagrinėti bylą, ar per 2012 metų Seimo rinkimus nebuvo pažeistas Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas. Į KT prašydama įvertinti, ar galutiniai Seimo rinkimų rezultatai daugiamandatėje bei septyniose vienmandatėse rinkimų apygardose patvirtinti teisėtai, trečiadienį kreipėsi Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas šiandien nagrinės Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Lietuvos Respublikos Seimo paklausimus dėl išvados, ar per 2012 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus nebuvo pažeistas Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas. Konstitucinis teismas paklausimus sujungė į vieną bylą ir skyrė Teismo posėdį šiandien (ketvirtadienį), lapkričio 8 d., 10 val.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė įvykdė savo grasinimą ir vakar kreipėsi į Konstitucinį Teismą, prašydama įvertinti, ar galutiniai Seimo rinkimų rezultatai daugiamandatėje bei septyniose vienmandatėse rinkimų apygardose patvirtinti teisėtai. "Šalies žmonėms neturi likti nė menkiausios abejonės, ar šie Seimo rinkimai buvo demokratiški ir laisvi.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas šiandien gautus Lietuvos Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir Lietuvos Respublikos Seimo paklausimus dėl išvados, ar per 2012 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus nebuvo pažeistas Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymas sujungė į vieną bylą ir skyrė Teismo posėdį rytoj, lapkričio 8 d., 10 val. ELTA primena, kad Prezidentė į Konstitucinį Teismą kreipėsi trečiadienį.

Rinkimai nugriaudė, tauta pasisakė, politikai interpretuoja priklausomai nuo savo laimėjimo ar nesėkmės mastų. Daug kam nepatinkantys referendumo ir rinkimų rezultatai dar kartą apibūdinami kaip grėsmė valstybei, kai kas net šaukiasi naujų rinkimų, nes „tauta suklydo“ ir turi balsuoti tol, kol pasirinks, kaip tas ar anas nori.

Panašu, kad valstybės valdymo situacija darosi nekontroliuojama. Socialdemokratai, darbiečiai ir tvarkiečiai prieš porą valandų pasirašė koalicijos sutartį, pagal kurią išsidalino ministrų portfelius.

Prezidentės Dalios Grybauskaitės noras, kad Konstitucinis Teismas (KT) išaiškintų įvykusių Seimo rinkimų teisėtumą, yra logiškas, tačiau siekis anuliuoti rezultatus – pavojingas, mano Vytauto Didžiojo universiteto profesorius, politologas Lauras Bielinis. „Tai, kad ji kreipėsi, sustabdė bet kokias politines nepatenkintųjų intencijas.