konstitucinis teismas

Žemės ūkio ministras ir parlamentaras Bronius Markauskas iki šiol priklauso ir Kredito unijos „Gargždų taupa“ paskolų komitetui bei Pieno gamintojų asociacijos tarybai, skelbia LRT laida „Savaitė“. Šios pareigos, pagal Konstitucinio Teismo išaiškinimą, yra nesuderinamos su Seimo nario pareigomis. Laidoje teigiama, kad informacija apie nenutrauktus ministro ryšius su minėtais juridiniais asmenimis pateikiama Registrų centro išrašuose.

Ketvirtadienį prie Seimo rinksis Lietuvos medikai ir visi kiti, juos palaikantys. Susikaupė daugybę metų nespręstos problemos, todėl medikai reikalauja daug. Jie nori, kad sveikatos priežiūra taptų realiu prioritetu – su visomis iš to plaukiančiomis pasekmėmis. Jie nori normalaus darbo krūvio, didesnių algų, skaidrios, efektyvios ir deramai finansuojamos sveikatos priežiūros sistemos.

Konstitucinis Teismas (KT) aiškinsis, ar Konstitucijai neprieštarauja prievolė į medžiotojų klubą privalomai priimti žemių, kuriose medžiojama, savininką. Medžioklės įstatymo nuostatas KT vertins Vilniaus miesto apylinkės teismo prašymu. Teismas nagrinėjo bylą, kurioje privačios žemės savininkas skundėsi nepriimamas į toje teritorijoje medžiojantį klubą.

Konstitucinis Teismas (KT) vertins, ar Lietuvos sporto universiteto (LSU) prijungimas prieš jo valią prie Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) neprieštarauja Konstitucijai. KT pranešė priėmęs nagrinėti tokį Seimo narių grupės prašymą. Įvertinti situaciją prašo opoziciniai konservatoriai argumentuodami, kad buvo pažeistas universiteto autonomijos principas, taip pat nesilaikyta procedūrų.

Prokuratūra teismui perdavė baudžiamąją bylą, kurioje buvęs Seimo narys Kęstutis Pūkas kaltinamas dėl seksualinio priekabiavimo ir dėl šaunamojo ginklo laikymo taisyklių pažeidimo. Ikiteisminis tyrimas pradėtas 2017 metų kovo mėnesį. Jį atliekant nustatyta, kad pernai būdamas Seimo nariu K. Pūkas kelis mėnesius galėjo priekabiauti prie pagal tarnybą ar kitaip priklausomų asmenų.

Seimas antradienį jau pirmojoje stadijoje atmetė opozicijos iniciatyvą dėl pirmalaikių Seimo rinkimų. Už nutarimo projektą, kuriuo pirmalaikius rinkimus siūlyta skelbti birželio 3 dieną, po pateikimo balsavo 52 Seimo nariai, 57 buvo „prieš“ ir 11 susilaikė. Už projektą balsavo opoziciniai konservatoriai ir socialdemokratai, trys „tvarkiečiai“, o didesnė šios frakcijos dalis išvis nedalyvavo balsavime.

 Mindaugo Basčio mandato nepanaikinę Seimo nariai parodė savo požiūrį į Konstitucinį Teismą, mano BNS kalbinti politologai. „Tai visų pirma parodo dalies Seimo narių požiūrį į teisę apskritai ir Konstitucinio Teismo sprendimus konkrečiai“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktorius Ramūnas Vilpišauskas.

Reguliavime dėl ministrų materialinės atsakomybės už padarytą žalą nėra teisinės spragos, ketvirtadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). Vyriausybės įstatymo nuostatas KT vertino Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo prašymu. Šis teismas nagrinėja buvusio vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio skundą. R. Palaitis ginčija įpareigojimą sumokėti per puspenkto tūkstančio eurų už Valstybės tarnybos departamento direktoriaus Osvaldo Šarmavičiaus atleidimą.

Konstitucinis Teismas (KT) nutarė, kad buvusio Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) vadovo Jono Miliaus atleidimas neprieštarauja Konstitucijai ir Vyriausybės įstatymui. KT nutarimas galutinis ir neskundžiamas. Į Konstitucinį Teismą pernai balandį kreipėsi Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT), prašydamas ištirti Vyriausybės 2016 metų rugsėjo sprendimą nepritarti J. Miliaus veiklos ataskaitai ir jį atleisti.

Buvusio Seimo nario Kęstučio Pūko skundą dėl jam nesuteiktų tėvystės atostogų Vilniaus apygardos administracinis teismas atmetė kaip nebeaktualų. „Pagal pareiškėjo skunde suformuluotą reikalavimą, jo tenkinimo atveju, teismo procesinio sprendimo įvykdymas pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes yra neįmanomas. Dėl šių priežasčių teismas (...) daro išvadą, jog tenkinti pareiškėjo skundo nėra pagrindo“, – rašoma teismo pranešime spaudai.

Konstitucinis Teismas ketvirtadienį pradeda nagrinėti bylą dėl ministrų asmeninės materialinės atsakomybės už jiems pavaldžių darbuotojų neteisėtą atleidimą ir kitus neteisėtus veiksmus. Išaiškinimo šiuo klausimu paprašė Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėjantis buvusio vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio skundą. Pastarasis ginčija įpareigojimą sumokėti per 4,5 tūkst. eurų už Valstybės tarnybos departamento direktoriaus Osvaldo Šarmavičiaus atleidimą.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį pradeda nagrinėti, ar Jono Miliaus atleidimas iš Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovo pareigų neprieštarauja Konstitucijai ir Vyriausybės įstatymui. Į KT pernai balandį kreipėsi Vilniaus apygardos administracinis teismas (VAAT), jis prašo ištirti Vyriausybės 2016 metų rugsėjo sprendimą nepritarti tarnybos direktoriaus veiklos ataskaitai ir atleisti J. Milių.

Konstitucinis Teismas (KT) antradienį pranešė priėmęs nagrinėti Seimo narių grupės prašymą dėl parlamente sudarytos LRT veiklai tirti komisijos atitikimo Konstitucijai. Grupė opozicinių parlamentarų kelia abejonių, ar tyrimo komisija, kaip pasirinktas nacionalinio transliuotojo veiklos kontrolės būdas, nepažeidžia jo nepriklausomumo, o Seimo nariai esą negali vykdyti šios kontrolės.

Valstybės valdomos energetikos grupės „Lietuvos energija“ antrinė įmonė „NT Valdos“ ir Konstitucinis Teismas (KT) bylinėjasi dėl nutrauktos lengvojo automobilio nuomos sutarties. Pasak KT atstovės Giedrės Maksimaitytės, teismas vienašališkai nutraukė nuomos sutartį, nes „NT Valdos“ automobilį pasiūlė, pasibaigus sutartyje numatytam terminui, be to, jis buvo ne tokios komplektacijos, kaip nurodė bendrovė.

Daug uždirbusiems ir vaikų priežiūros atostogų išėjusiems tėvams – Konstitucinio Teismo antausis. Daugiau mokesčių mokėjusiems tėvams galima mokėti ir ženkliai mažesnes nei jų buvusios algos išmokas už vaiko priežiūrą. Konstitucinis Teismas išaiškino, kad taikomos motinystės išmokų lubos Konstitucijai neprieštarauja. Tėvai dabar jau grasina, kad kreipsis į Strasbūro teismą. Pauliaus Markevičiaus sūnui Lukui jau pusantrų.

 Konstitucinis Teismas (KT) trečiadienį skelbs, ar nustatyta maksimali motinystės (tėvystės) išmokų riba neprieštarauja Konstitucijai. Motinystės (tėvystės) išmokų skyrimo tvarką Konstitucinis Teismas nagrinėjo gavęs Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) prašymą įvertinti Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatą, kad darbuotojo atlyginimo, naudojamo motinystės (tėvystės) pašalpai apskaičiuoti, maksimalus dydis negali viršyti 3,2 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų ...

Penktadienį apie sprendimą trauktis iš Seimo pranešęs Kęstutis Pūkas tai padarė per vėlai, sako komisijai dėl jo apkaltos vadovavusi Seimo Socialdemokratų frakcijos narė Dovilė Šakalienė. „Viena vertus, tikrai džiugu, kad žmogus pagaliau priėmė sprendimą, kurį jis seniai turėjo priimti, nes nėra tinkamas eiti Seimo nario pareigas. (...) Kita vertus, paskutiniu momentu, matydamas, kad nepavyks užvilkinti proceso, nepavyks pažeminti dar kartą Seimo, jis išvengė pašalinimo apkaltos būdu.

Partijos „Tvarka ir teisingumas“ atstovė Ona Valiukevičiūtė sako eisianti į Seimą vietoje apie atsistatydinimą pranešusio Kęstučio Pūko. „Taip, kodėl ne? Esu partijos narė, manęs niekas nenureitingavo žemyn. Dar yra nebaigtų darbų“, – BNS sakė O. Valiukevičiūtė. Ji taip pat teigiamai vertino K. Pūko pasirinkimą nebetęsti apkaltos proceso ir atsistatydinti. „Gerbdamas save, savo šeimą, savo sveikatą, jis seniai tą turėjo padaryti.

 Baigiamai įgyvendinti miškų urėdijų reformai besipriešinantis sąjūdis „Už Lietuvos miškus“ toliau reikalauja, kad dėl reformos teisėtumo pasisakytų Konstitucinis Teismas, tačiau aplinkos viceministras teigia, kad tai nėra būtina. Maždaug 50 Sąjūdžio sukviestų žmonių ketvirtadienį, prieš penktadienį Seime numatytą posėdį, V. Kudirkos aikštėje Vilniuje protestavo prieš urėdijų reformą.

 Konstitucinis Teismas (KT) nagrinės, ar maksimalų motinystės (tėvystės) išmokos dydį numatanti tvarka neprieštarauja Konstitucijai. KT ketvirtadienį pradės nagrinėti Vilniaus apygardos administracinio teismo (VAAT) prašymą dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme įtvirtintos tvarkos, kad darbuotojo atlyginimo, naudojamo motinystės (tėvystės) pašalpai apskaičiuoti, maksimalus dydis negali viršyti 3,2 einamųjų metų draudžiamųjų pajamų dydžio sumos (šiuo metu – 1523,2 euro). VAAT ...

Seimas turi užtikrinti visuomeninio transliuotojo skaidrumą, tačiau kai to imasi išimtinai valdantieji, kyla klausimai,ar nėra pažeidžiamas Lietuvos radijo ir televizijos (LRT) nepriklausomumas, sako prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas Mindaugas Lingė.

Valdantieji bandys grįžti prie individualaus konstitucinio skundo, nors pirmasis bandymas leisti piliečiams dėl savo pažeistų teisių kreiptis į Konstitucinį Teismą buvo nesėkmingas. Trečdalis Seimo narių, daugiausiai Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Socialdemokratų darbo frakcijų atstovai, šį mėnesį įregistravo Konstitucijos pataisą, įtvirtinančią individualų konstitucinį skundą.

Seimo valdyba nusprendė sudaryti darbo grupę, kuriai pavesta pasirengti referendumui dėl dvigubos pilietybės išplėtimo. Ši grupė tarsis dėl galimos referendumo datos, referendumui teikiamų Konstitucijos pataisų formuluočių, referendumo organizavimo ypatumų, reikalingų įstatymų projektų parengimo ir kitų susijusių klausimų, kad būtų rastas bendras sprendimas dėl dvigubos pilietybės referendumo organizavimo, pranešė Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Konstitucinis Teismas penktadienį skelbs išvadą, ar Seimo narys Mindaugas Bastys dėl savo ryšių su Rusijos naudai dirbančiais asmenimis sulaužė priesaiką. KT vertina, ar M. Bastys pažeidė Konstituciją, kai nuslėpė savo ryšius su buvusiu KGB darbuotoju Piotru Vojeika bei tarpininkavo organizuojant neskelbiamus „Rosatom“ atstovų susitikimus su Lietuvos politikais. Pats parlamentaras teigia savo veiksmais priesaikos nesulaužęs.

  Seimo narys Kęstutis Pūkas pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką, kai, įtariama, seksualiai priekabiavo prie jo padėjėjomis norėjusių įsidarbinti ar šias pareigas ėjusių merginų, antradienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT).   „Šiais veiksmais Lietuvos Respublikos Seimo narys K. Pūkas šiurkščiai pažeidė Lietuvos Respublikos Konstituciją ir sulaužė priesaiką“, – sakė teismo pirmininkas Dainius Žalimas.

Konstitucinis Teismas (KT) penktadienį paskelbė, kad prezidento Algirdo Brazausko našlei verslininkei Kristinai Brazauskienei teisę gauti nemokamą būstą suteikiantis įstatymas prieštarauja Konstitucijai. „Toks reguliavimas vertintinas kaip suteikiantis uždraustą privilegiją dėl asmens socialinės padėties“, – nutarimą pristatė Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.

 Konstitucinis Teismas Vyriausybės prašymu pradės nagrinėti bylą, ar Konstitucijai neprieštarauja įstatymas, suteikiantis teisę prezidento našlei verslininkei Kristinai Brazauskienei gauti nemokamą būstą. Teismas bylą ketvirtadienį nagrinės rašytinio proceso tvarka, trečiadienį pranešė teismo atstovė spaudai. Tai reiškia, kad viešas posėdis nebus rengiamas.

Dvasininkus siūloma ne atleisti nuo karo prievolės, o tik atidėti jų karinį mokymą iki mobilizacijos. Pagal Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtas pataisas, kurioms trečiadienį pritarė Vyriausybė, mobilizacijos atveju dvasininkai būtų šaukiami į karo tarnybą ir skiriami į karo kapelionų pareigas.

Dvasininkus siūloma ne atleisti nuo karo prievolės, o tik atidėti jų karinį mokymą iki mobilizacijos. Pagal Krašto apsaugos ministerijos (KAM) parengtas pataisas, mobilizacijos atveju dvasininkai būtų šaukiami į karo tarnybą ir skiriami į karo kapelionų pareigas.

 Parlamentaras Kęstutis Pūkas pirmadienį atvyko į Konstitucinį Teismą (KT), kurs tęsiamas jo apkaltos bylos nagrinėjimas. K. Pūkas kartojo, kad kaltinimai seksualiniu priekabiavimu esą sufabrikuoti, bet plačiau savo gynybos argumentų neišsakė. „(Kaltinimus) vertinu kaip visišką nesąmonę, (apkaltino) visiškai nekaltą žmogų, kuris nieko nepadarė, sukurta schema, apie tai nėra ką kalbėti iš anksto, matysime, ką Konstitucinis Teismas pasakys“, – pirmadienį žurnalistams sakė K. Pūkas.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį uždarame posėdyje pradėjęs nagrinėti seksualiniu priekabiavimu kaltinamo Kęstučio Pūko bylą ją gali baigti pirmadienį, o išvadą dėl parlamentaro veiksmų turėtų pabaigti per mėnesį, sako teismo pirmininkas Dainius Žalimas. Po visą ketvirtadienį trukusio uždaro KT posėdžio D. Žalimas žurnalistams sakė, kad sustota ties paskutine stadija – teisminiais ginčais, kurie bus pratęsti pirmadienį.

Seimo narys Kęstutis Pūkas teigia blogai besijaučiantis ir todėl į darbą grįžti negalintis. „Aš turiu konstitucinę teisę sirgti, kaip ir visi“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė į šeimos kliniką atvykęs K. Pūkas. Klinikoje „Signata“, išdavusioje K. Pūkui nedarbingumo pažymą, ketvirtadienį medikų ir „Sodros“ konsultacinė komisija aiškinasi, kaip K. Pūkas stengiasi pasveikti ar laikosi režimo, kokia jo sveikatos būklė.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį uždarame posėdyje nusprendė pradėti nagrinėti seksualiniu priekabiavimu kaltinamo Kęstučio Pūko bylą nedalyvaujant pačiam parlamentarui. K. Pūkas yra pateikęs nedarbingumo pažymą, teisme jam atstovauja gynėjai, žurnalistus informavo Konstitucinio Teismo atstovė spaudai Giedrė Maksimaitytė. Posėdyje taip pat dalyvauja K. Pūko apkaltos komisijai Seime vadovavusi parlamentarė Dovilė Šakalienė bei komisijos biuro darbuotojai.

Seimo nariui Kęstučiui Pūkui šeimos gydytojos išduotas nedarbingumo pažymėjimas neatitinka reikalavimų, tačiau yra išduotas pagrįstai, ketvirtadienį pranešė šios klinikos direktorė. Pažymą neterminuotam laikui išrašiusi gydytoja nušalinta nuo pareigų. „Bendrovė pripažįsta, kad medicininė pažyma buvo parengta netinkamai, tačiau jos išdavimo pagrindas – nedarbingumo pažymėjimas – buvo išduotas laikantis visų reikalavimų“, – rašoma klinikos direktorės Daivos Bulkienės išplatintame pranešime.

Konstitucinis Teismas (KT) ketvirtadienį uždarame posėdyje pradeda nagrinėti seksualiniu priekabiavimu kaltinamo parlamentaro Kęstučio Pūko apkaltos bylą. Seimui pradėjus apkaltos procesą K. Pūkui, Konstitucinis Teismas turi pateikti išvadą, ar parlamento specialiosios tyrimo komisijos išvadoje nurodyti Seimo nario veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Į ketvirtadienio posėdį kviečiami Seimo atstovai, liudytojai, pats K. Pūkas.

Seksualiniu priekabiavimu kaltinamas parlamentaras Kęstutis Pūkas, oficialiai deklaruojantis, kad negali lankytis teismo posėdžiuose ar dalyvauti Seimo apkaltos procese dėl ligos, rūpinasi sodybos savo tėviškėje atnaujinimo darbais. Kaip skelbia naujienų portalas etaplius.lt, su „tvarkiečių“ sąrašu į Seimą patekęs politikas pastaruoju metu nuolat atvyksta į sodybą Marijampolės savivaldybėje, Daukšių miestelyje.

Konstitucinis Teismas penktadienį pranešė kitą savaitę pradėsiantis nagrinėti parlamentaro Kęstučio Pūko apkaltos bylą dėl seksualinio priekabiavimo. Byla bus nagrinėjama uždarame posėdyje. Anksčiau Konstitucinis Teismas teigė negalintis pradėti bylos dėl ilgalaikės Seimo nario ligos. Pastarasis jo nedarbingumas turėjo tęstis iki gruodžio 7 dienos.

Lietuvoje įsivyrauja seniai nematytas chaosas. Nors demokratija skelbia, kad suverenitetas priklauso tautai, o ši valdo per savo rinktus atstovus, valdžią šiandien perima teismai. Šį rudenį viena po kitos pasipylė naujienos apie tai, kad Vilniaus apygardos teismas priėmė sprendimus, kuriais Lietuvos piliečiams leista pasuose asmenvardžius rašyti norima kalba vietoje valstybinės.

Valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) lyderis Ramūnas Karbauskis sako, kad norint sėkmės per referendumą dėl dvigubos pilietybės reikia plėsti galimybes emigrantams balsuoti užsienyje. Jis taip pat mano, kad referendumas galėtų vykti ne vieną dieną.

 Kibernetinė ataka šeštadienį sutrikdė Ispanijos Konstitucinio Teismo, paskelbusio neteisėtu Katalonijos nepriklausomybės referendumą, tinklalapio darbą. Pasak teismo atstovės spaudai, prieiga prie teismo interneto svetainės nuo šeštadienio ryto yra užblokuota. „Tinklapis yra nepasiekiamas dėl per didelio (prisijungimų) srauto,“ – naujienų agentūrai AFP sakė ji.

Dvigubos pilietybės išplėtimas galimas tik referendumu pakeitus Konstituciją, penktadienį paskelbė Konstitucinis Teismas (KT). „Pagal Lietuvos Konstituciją, referendumu nepakeitus Konstitucijos, Seimas negali įstatymu nustatyti, kad Lietuvos piliečiai, išvykę po nepriklausomybės atkūrimo, gali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės piliečiais“, – paskelbė KT vadovas Dainius Žalimas.

Konstitucinis Teismas penktadienį turėtų paskelbti, ar įstatymu galima įtvirtinti teisę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalių pilietybę įgijusiems Lietuvos piliečiams. Konstitucijoje rašoma, kad išskyrus įstatymo numatytus atskirus atvejus, niekas negali būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės pilietis.

Jei Konstitucinis Teismas neatvers kelio dvigubai pilietybei į kitas Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalis išvykusiems lietuviams, politikai turės pareigą skelbti referendumą dėl Konstitucijos pataisų, sako premjeras Saulius Skvernelis. Tai ministras pirmininkas sakė antradienio rytą, likus kelioms valandoms iki Konstitucinio Teismo posėdžio pradžios. „Po šito Konstitucinio Teismo sprendimo bus galbūt aiškiau politikams, ką reikia toliau daryti“, - interviu LRT radijui sakė premjeras.

 Dėl ilgalaikės parlamentaro Kęstučio Pūko ligos Konstitucinis Teismas (KT) negali pradėti nagrinėti jo apkaltos bylos dėl seksualiniu priekabiavimo. KT praneša gavęs parlamentaro advokatės Aušros Ručienės raštą, kad K. Pūko nedarbingumas dėl ligos tęsis iki gruodžio 7 dienos, jei nekils komplikacijų. KT teigia dedantis pastangas kuo greičiau pradėti bylą, todėl aiškinsis, ar K. Pūko sveikata tikrai neleidžia jam dalyvauti posėdyje. Preliminariai posėdis planuojamas lapkričio 15 dieną.

 Konstitucinis Teismas (KT) antradienį atsivers bylą dėl dvigubos pilietybės galimybių. Seimo prašymu teismas aiškinsis, ar įstatymu galima įtvirtinti teisę turėti dvigubą pilietybę po nepriklausomybės atkūrimo į Europos Sąjungos (ES) ir NATO šalis išvykusiems Lietuvos piliečiams. Seimas šių metų birželio pabaigoje kreipėsi į KT prašydamas išaiškinti 2006 metų nutarimo ir 2013 metų sprendimo pilietybės klausimais nuostatas.

Seimo Švietimo ir mokslo komitetas neišrinko kandidato į Valstybinės lietuvių kalbos komisijos (VLKK) vadovus. Vadovauti komisijai trečiadienio posėdyje buvo pasiūlyti du išrinkti komisijos nariai – ligšiolinė VLKK vadovė Daiva Vaišnienė ir portalo alkas.lt vienas leidėjų ir redaktorius, žurnalistas Audrys Antanaitis. Slaptame balsavime už A.Antanaičio kandidatūrą buvo penki komiteto nariai, daugiau balsavimo biuletenių neišduota.

Tūkstančiai katalonų užtvindė Barselonos ir kitų regiono miestų aikštes, reikšdami savo pritarimą ginčytinam referendumui dėl regiono nepriklausomybės nuo Ispanijos. Daugelis žmonių neša vėliavas ir užrašus už nepriklausomybę ir reikalauja spalio 1 d. surengti referendumą, kurį centrinė Ispanijos valdžia vadina neteisėtu ir siekia sustabdyti. Už atsiskyrimą pasisakantys politikai ir grupės ragina gyventojus atsispausdinti ir dalinti plakatus, raginančius paremti referendumą.

Ispanijai gresia didžiausia per kelis dešimtmečius politinė krizė, Katalonijos parlamentui trečiadienį priėmus įstatymą, kuriuo sudaromos sąlygos spalio 1 dieną surengti referendumą dėl regiono nepriklausomybės. Madridas savo ruožtu pasiryžęs imtis visų įmanomų priemonių šiam referendumui blokuoti. Įstatymas dėl referendumo, kuriam kategoriškai nepritaria Madridas, buvo priimtas praėjus trims savaitėms po džihadistų atakų Katalonijos sostinėje Barselonoje ir dar viename pajūrio mieste.

Teisėsaugos atliekamiems ikiteisminiams tyrimams dėl neteisėto praturtėjimo turi būti taikomi griežtesni reikalavimai, sako prezidentės patarėja teisės klausimais Rasa Svetikaitė, šalies vadovei Daliai Grybauskaitei trečiadienį susitikus su teisėsaugos institucijų vadovais. „Ikiteisminiams tyrimams turi būti keliami griežtesni reikalavimai“, – žurnalistams Prezidentūroje sakė R.Svetikaitė, pridūrusi, jog teisėsauga turėtų orientuotis į neteisėto praturtėjimo bylų kokybę, o ne skaičių.