konservatoriai

Valdančiojo Liberalų sąjūdžio valdyba šeštadienį svarstys situaciją koalicijos partnerei Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams (TS-LKD) pasiūlius inicijuoti pirmalaikius Seimo rinkimus. „Pirmiausia tą partnerių sprendimą mes aptarsime Liberalų sąjūdžio valdyboje, vėliau, tikiuosi, ir koalicijoje“, – BNS penktadienį sakė Liberalų sąjūdžio vadovė, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Liberalų sąjūdžio valdyba posėdžiaus 12 val. nuotoliniu būdu, BNS informavo jos nariai.

Valdančiosios Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) prezidiumas siūlo inicijuoti Seimo pirmalaikių rinkimų paskelbimą. Jei ši iniciatyva nesulauktų palaikymo, siūloma svarstyti klausimą dėl Ingridos Šimonytės Vyriausybės atsistatydinimo. Toks siūlymas penktadienį priimtas siekiant spręsti dėl savivaldos politikų neskaidriai naudojamų lėšų besiformuojančią politinę krizę, BNS informavo partijos atstovai.

Lietuvos savivaldybėse klesti mokesčių mokėtojų pinigų grobstymo schemos, rodo visuomenininko Andriaus Tapino atliekamas tyrimas. Anot jo, savivaldybių tarybų nariai naudoja daugybę skirtingų schemų pinigams pasisavinti ir tai daro praktiškai visi politikai, nepriklausomai nuo politinės jėgos, kuriai atstovauja.

Premjerė Ingrida Šimonytė kadencijos pradžioje žadėjo visapusišką skaidrumą, prisiekinėjo, kad reputacinės dėmės yra pernelyg didelė našta Vyriausybei. Tačiau praktika rodo, kad realybėje susidūrus su įtarimais dėl neskaidrumo priimti sprendimus tampa sunkiau. Šiuo metu švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė bando įrodyti, kad pirmojo karantino metu per tris mėnesius išvažinėjo net 1100 eurų vertės degalų dirbdama Kauno miesto tarybos narės darbą opozicijoje.

Konservatorių pastangomis atmetus pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisas, Laisvės frakcijos seniūnas Vytautas Mitalas sako, kad „laisviečiai“ atidžiau vertins ir partnerių Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) projektus.

Viešai pasipiktinę, kad mokesčių reformą rengiantys konservatoriai nesilaiko koalicijos sutarties, Liberalų sąjūdžio atstovai pirmadienį apie reformą kalbėjosi su premjere Ingrida Šimonyte. Apie tai TV3 žinių „Dienos komentare“ kalbėjo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas. Ar tai ir liks tik pareiškimu, ar visgi kažko imsitės? Šimonytė sakė, kad tada laukia kažkokio raštiško kreipimosi iš jūsų. Čia ir liks tik pareiškimas.

Vilniaus meras ir konservatorių Priežiūros komiteto pirmininkas Valdas Benkunskas sako, kad partija turės atlikti vidinius tyrimus dėl kai kurių tarybų narių išlaidų pagrįstumo, jis sako ir pats sulaukęs klausimų dėl išlaidų kurui per COVID-19 pandemiją galiojusius judėjimo suvaržymus. „Matyt, tikrai per Lietuvą turės būti tų atvejų ne vienas ir mūsų partija tame tarpe turės padaryti savo vidinius tyrimus, auditus, kas ką veikia, kaip ten tos išvados buvo daromos.

Garsiai pristatyta ir daug šurmulio sukėlusi mokesčių reforma gali ir neišvysti dienos šviesos. O sutrukdyti jai gali net ne opozicija, o konservatorių partneriai liberalai. Po Liberalų sąjūdžio viešų pareiškimų, kad konservatoriai, neįsiklausydami į pasiūlymus, galimai pažeidžia koalicijos sutartį, premjerė Šimonytė sukvietė keletą liberalų į neviešą pasitarimą. Tačiau nusileisti premjerė neketina – esą liberalai pageidauja milijardinių pakeitimų, nors lėšų jiems nėra.

Konservatorių partijos prezidiumas palaikymą švietimo ministrei Jurgitai Šiugždinienei išreiškė remdamasis vieša informacija bei pasikliaudamas jos pačios pateiktais paaiškinimais, sako frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė. „Mes pasitikime ministrės žodžiu, aš tikiuosi, kad tos ataskaitos parodys, kokiems dalykams buvo leidžiami tie pinigai“, – BNS penktadienį R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Valdančiųjų konservatorių lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad partiečiai susilauks atsakomybės, jeigu piktnaudžiavo išmokomis savivaldybių tarybų nariams. „Nėra priimtina, niekaip negalėčiau pateisinti tų pasirodžiusių faktų“, – šeštadienį žurnalistams Vilniuje sakė G. Landsbergis. „Diskusijose, kuriose dalyvavau, aiškiai pasakiau, kad atsakomybė turi būtų tų asmenų.

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų (TS–LKD) taryba šeštadienį patvirtino parlamentarą Mindaugą Lingę kitais metais vyksiančių prezidento ir Europos Parlamento rinkimų štabo vadovu. „Mūsų, TS-LKD, bendruomenė savo pavyzdžiu rodo, kad turime daug potencialo ir mūsų balsas girdimas. Todėl pradedame rimtai ruoštis rinkimams, kurie ypatingai svarbūs Lietuvos likimui, kad Lietuvos saugumo interesai būtų ginami stipriau ir atsakingiau“, – partijos pranešime cituojamas M. Lingė.

Valdančioji Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) šeštadienį Vilniuje renkasi į tarybos posėdį aptarti politinę padėtį, pasirengimą 2024-aisiais vyksiantiems rinkimams. „Tradiciškai aptarsime politinę padėtį. Taip pat partija jau ir organizacine prasme pereina prie kitų metų rinkimų. Turėsime trejus rinkimus: Europos Parlamento, prezidento bei Seimo.

Grupė valdančiųjų Seimo narių išsiuntė klausimus Valstybės saugumo departamento (VSD) vadovui Dariui Jauniškiui dėl tuometinio kandidato į prezidentus Gitano Nausėdos aplinkos patikrinimo per kampaniją, taip pat buvusiam Vyriausybės kancleriui, dabartiniam Seimo Antikorupcijos komisijos vadovui Algirdui Stončaičiui išduoto leidimo dirbti su slapta informacija.

Jungtinės Karalystės valdančioji konservatorių partija patyrė reikšmingų pralaimėjimų vietos rinkimuose, paaiškėjo penktadienį pradėjus skelbti jų rezultatus. Tai buvo šalies ministro pirmininko Rishi Sunako torių pirmas svarbus išbandymas rinkimais nuo jo atėjimo į valdžią praėjusiais metais. Ketvirtadienį 230 Anglijos apygardų rinkta daugiau kaip 8 000 tarybų narių.

Konservatoriai Paulė Kuzmickienė ir Andrius Vyšniauskas registravo pataisas, kurios įpareigotų kandidatus nurodyti, jei praeityje priklausė Komunistų partijai, o paaiškėjus, kad toks faktas buvo nuslėptas – braukti iš rinkimų. Rinkimų kodekso pataisos nustatytų, kad kandidatai rinkimuose turėtų nurodyti ne tik tai, ar yra sąmoningai bendradarbiavę su KGB, kaip šiuo metu, bet ir buvusią narystę Komunistų partijoje, eitas vadovaujančias pareigas.

Kauno miesto tarybos Tėvynės sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos frakcijos narė Andrijana Filinaitė, TS-LKD frakcijos vardu  kreipėsi į Kauno miesto merą ir vicemerus dėl Kauno miesto garbės piliečio vardo suteikimo kauniečiui Aurimui Valujavičiui, kuris vakar perplaukė Atlanto vandenyną.  „Aurimo ryžtas, drąsa, kantrybė ir fizinis pasirengimas - tai tik dar vienas įrodymas, kad gyvenime įmanoma viskas.

Europarlamentarė Aušra Maldeikienė penktadienį tapo Tėvynės Sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos nare. Tai BNS patvirtino partijos atstovė Paulina Levickytė. „Penktadienį vyko Vilniaus Šeškinės posėdis ir Aušra Maldeikienė tapo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos nare“, – BNS sakė ji. Kaip skelbta anksčiau, A. Maldeikienė nusprendė nebedalyvauti kitąmet vyksiančiuose rinkimuose į Europos Parlamentą.

Partijų reitingo pirmojoje vietoje toliau išlieka opoziciniai socialdemokratai, po jų – valdantieji konservatoriai, rodo „Delfi“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa. Antradienį skelbiamos apklausos duomenimis, kovą Lietuvos socialdemokratų partiją palaikė 12,9 proc., Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus – 11,8 proc. apklaustųjų. Vasarį šias partijas atitinkamai palaikė 11,8 proc. ir 11,5 proc. respondentų.

Konservatoriai ir Laisvės partija pirmadienį pasirašė koalicijos sutartį Vilniuje – politinės jėgos sutarė, kad į sostinės vicemerus kiekviena deleguos po du atstovus. Savivaldybės administracijai vadovaus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) atstovas Adomas Bužinskas. Daugumą naujos sudėties Vilniaus taryboje sudarys 28 nariai – 19 TS-LKD frakcijos atstovų ir devyni Laisvės partijos frakcijos nariai. Iš viso taryboje yra 51 narys.

Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) ir Laisvės partijos frakcijos pirmadienį pasirašė koalicijos sutartį. Pasak Vilniaus miesto mero Valdo Benkunsko, derybos baigėsi sėkmingai. Meras priduria, kad jau yra viešai paskelbtas ateinančių ketverių metų projekto planas. „Tai leidžia mums turėti tokią stabilią dirbančią daugumą, pirmiausia grįsta ideologiniais panašumais ir supratimu, kaip miestas turi vystytis.

Politikai toliau nerimsta dėl komunistų – ir ne tik dėl informacijos apie prezidento Gitano Nausėdos pavardę komunistų partijos sąrašuose. Keli Seimo konservatoriai vėl grįžta prie idėjos Lietuvos komunistų partiją paskelbti nusikalstama organizacija, atsakinga už trėmimus ir represijas. Jie vadina tai istoriniu teisingumu. Tačiau istorikai ir teisininkai atkerta, kad siūlymas populistinis.

Savivaldos rinkimus laimėję socdemai toliau auginasi populiarumą. Reitingai rodo, kad nuo konservatorių jie atsiplėšė jau kone dvigubai. Pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė rado tam paaiškinimą – esą valdantieji elgiasi lyg žirafos. Visgi politologai tikina, kad aukštus reitingus lemia ne kairiųjų nuopelnai, o tai, kad žmonės vis labiau nepasitiki konservatoriais. Socdemai esą naudojasi proga, kad patys valstybės vairo nesukioja, ir plaukia pasroviui link Seimo rinkimų, kurie gali kvepėti pergale.

Po prezidento Gitano Nausėdos atgailos, kad jis priklausė komunistų partijai ir kaltinimų konservatoriams, kad šie artėjant rinkimams jį medžioja – patys konservatoriai į tai reaguoja ironija ir juokiasi. Premjerė apskritai pareiškė, kad tokius kaltinimus turėtų komentuoti peliukų personažai Sūrskis ir Mauzeris.

Valstybės biudžeto dotaciją šiemet pasidalina 11 partijų, daugiausiai lėšų tenka Tėvynės sąjungai-Lietuvos krikščionims demokratams bei Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai. Šių metų pirmojo pusmečio dotaciją Vyriausioji rinkimų komisija (VRK) paskirstė ketvirtadienį, valdantieji konservatoriai gauna per 812 tūkst. eurų. Opoziciniams valstiečiams tenka per 518 tūkst. eurų, opoziciniams socialdemokratams – per 399 tūkst. eurų.

Opozicinės Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad gyventojams aktualių sprendimų priėmimą gožia valdančiųjų rietenos ir santykių aiškinimasis Seime, rašoma pranešima žiniasklaidai. Ji taip pat pastebi, kad politinės kultūros lygis „važiuoja žemyn“. „Valstybę krečia skandalas po skandalo. Skandalai tikri ir tariami. Pusseserių, draugų ir draugių įdarbinimo skandalas. Pranešėjai ir abejonės Valstybės saugumo departamento skaidrumu.

Po savivaldos rinkimų, konservatorių partijos viduje prasidėjo nesutarimai. Nors partijos vadovybė viešai džiaugiasi iškovotu Vilniaus mero postu, tačiau skaudūs pralaimėjimai regionuose sukėlė vidines diskusijas – kokiu keliu eina partija. Partijai vadovaujantis liberalusis konservatorių flangas sulaukė priekaištų iš krikdemiškojo sparno ir regioninių skyrių, kai kurie puse lūpų net kalba, kad Landsbergiui po tokių rinkimų metas trauktis iš pirmininko posto.

Populiariausiomis partijomis išlieka opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“, socialdemokratai bei valdantieji konservatoriai. Jei rinkimai vyktų ateinantį sekmadienį, „Vardan Lietuvos“ vasarį vykdytos apklausos duomenimis būtų rinkęsi 13,1 proc. apklaustųjų (14,7 proc. sausį), už Lietuvos socialdemokratų partiją (LSDP) būtų balsavę tiek pat – 13,1 proc. rinkėjų, (14,4 proc. sausį), , rodo penktadienį lrt paskelbta „Baltijos tyrimų“ apklausa.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partija savivaldos rinkimuose balsais gavo beveik tiek, kiek ir prieš ketverius metus, o kai kuriose regionuose į tarybas išrinkti partijos atstovai, kur jie ilgai net nebuvo išrinkti. „Partijos rezultatas balsų skaičiumi buvo panašus į 2019 metų, tai aš vertinu kaip stabilią situaciją nepaisant, kad Vyriausybė yra valdžioje dvejus metus, metai nėra patys lengviausi.

Konservatorė premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad dabar negalvoja apie galimybę siekti partijos pirmininkės posto, o savivaldos rinkimus pažymi partijai buvus geresnius, nei atrodytų iš viešosios erdvės.

Būdama Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininko vietoje Irena Degutienė artėjant Seimo rinkimams ir įvertinusi savivaldybių tarybų bei merų rinkimų rezultatus trauktųsi iš posto. Anot jos, Gabrieliaus Landsbergio įdarbis kur kas svarbesnis užsienio politikoje.

Kaip konservatorius vertina rinkėjai, parodė prasti merų rinkimų rezultatai. O kaip partijos kryptis atrodo buvusiems jos lyderiams? Kur šiandien nuėjo partija ir kokių pokyčių reikia, kad kitąmet vyksiantys rinkimai būtų sėkmingesni? Apie klaidas, pamokas ir partijos politinę ateitį – pokalbis su buvusia Seimo pirmininke Irena Degutiene.

Per šiuos savivaldos rinkimus rinkėjai nubaudė konservatorius. Įtakingas konservatorius Audronius Ažubalis neslepia nepasitenkinimo. Jis išdėstė savo poziciją, kas lėmė tokius blogus konservatorių rezultatus. „Susitapatinimas ar net dalinis politinių nuostatų bei vertybių perėmimas iš koalicijos partnerio – Laisvės partijos, didžia dalimi lėmė TS–LKD pralaimėjimą savivaldos rinkimuose.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų sąjungos (TS-LKD) pirmininkas Gabrielius Landsbergis sako, kad jam daugiausia nerimo kelia kitų politinių jėgų susivienijimas prieš konservatorius antrajame savivaldos rinkimų ture.  „Reikia kiekvieną situaciją analizuoti detaliai. (...) Aišku, labiausiai nerimą ir susirūpinimą keliantis reiškinys yra tas susivienijimas prieš konservatorius antrajame ture“, – LRT pirmadienį Briuselyje sakė užsienio reikalų ministras.

Rinkėjai įvykusiuose savivaldos rinkimuose baudė konservatorius, itin liūdnos Darbo partijos perspektyvos, sako BNS kalbinti politologai. Nors rinkimai buvo gana nesėkmingi ir Laisvės partijai, ji, politikos ekspertų vertinimu, turi daugiau perspektyvų nacionaliniuose rinkimuose, o sėkmingiausi rinkimai akivaizdžiai buvo socialdemokratams.

Mero rinkimus Vilniuje laimėjęs konservatorius Valdas Benkunskas sako matantis trijų partijų koaliciją bei viliasi, jog po socialdemokratų pergalės mero rinkimuose Vilniaus rajone ryšiai tarp dviejų savivaldybių stiprės.

Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD) savivaldos rinkimuose geriausiai pasirodė didmiesčiuose, kur ir toliau turi stiprinti pozicijas, o prastesnio nei tikėtasi rezultato regionuose priežastis reikės analizuoti, sako partijos rinkimų štabo vadovas Andrius Vyšniauskas. „Iš tikrųjų Tėvynės sąjungos rezultatai didžiuosiuose miestuose yra ta erdvė, kurioje mes esame stipriausi, – pirmadienį sakė politikas.

Sekmadienį pasibaigus savivaldos rinkimams, daugiausia –17 – merų postų laimėjo Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), antri lieka įvairūs politiniai komitetai, treti – Liberalų sąjūdis, o Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai pasirodė perpus prasčiau nei prieš ketverius metus.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Gabrielius Landsbergis džiaugėsi konservatorių pergale Vilniuje, bet pripažino, kad regionuose tikėjosi geresnių rezultatų. „Tėvynės sąjungos pergalė Vilniuje, gaunant miestiečių pasitikėjimą tiek mero, tiek Tarybos narių rinkimuose yra rinkėjų signalas, kokią kryptį turi rinktis partija. Nuoseklus Valdo Benkunsko darbas politinėje bendruomenėje ir patirtis dirbant bei atstovaujant vilniečius miesto Taryboje buvo įvertintas.

Prastus Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rezultatus savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose lėmė bendrai slogi gyventojų nuotaika dėl iškilusių krizių, sako partijos atstovas Paulius Saudargas. Geriausiu atveju konservatoriai turės penkis merus. Anot P. Saudargo, rezultatai nėra labai stebinantys. „Jeigu susikoncentruoji į Vilnių, rodo tendencijos, kad tada šiek tiek apleidi regionus.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininkė Vilija Blinkevičiūtė sako, kad prastus konservatorių rezultatus savivaldybių tarybų ir merų rinkimuose lėmė partijos atstovų elgesys Seime ir bendraujant su visuomene. „Man atrodo, kad akivaizdu, jog tai lėmė sprendimai, kuriuos priima valdančioji dauguma, konservatoriai, kaip pagrindinė valdančiosios daugumos sudedamoji dalis, Seime“, – specialioje laidoje „TV3 Žinios. Savivaldybių rinkimai“ tikina ji.

Antrame savivaldos rinkimų ture pasisekė ne visoms partijoms. Jau suskaičiuota, kiek kuri politinė jėga gavo mero postų. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga gavo 8 mero postus, socialdemokratai – 7 mero postus. Liberalų sąjūdis – 5, politiniai komitetai – 5.  Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ pelnė 4 postus. Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai iškovojo 3 merų postus.

Premjerė Ingrida Šimonytė Vyriausybės valandos metu sulaukė Darbo partijos frakcijai priklausančios Seimo narės Ievos Kačinskaitės-Urbonienės klausimo, gal ji žinanti, kas į Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų rinkimų sąrašą atvedė mažamečių ir nepilnamečių vaikų seksualiniu prievartavimu kaltinamą buvusį Seimo narį Kristijoną Bartoševičių. Tačiau ministrės pirmininkės atsakymas buvo, kaip reta, trumpas.

Partijų reitingo pirmojoje vietoje toliau išlieka opoziciniai socialdemokratai, po jų – valdantieji konservatoriai, rodo „Delfi“ užsakymu atlikta „Spinter tyrimų“ apklausa. Antradienį skelbiamos apklausos duomenimis, vasarį Lietuvos socialdemokratų partiją palaikė 11,8 proc., Tėvynės sąjungą–Lietuvos krikščionis demokratus – 11,5 proc. apklaustųjų. Sausį šias partijas atitinkamai palaikė 12,2 proc. ir 11,4 proc. respondentų.

Keletas Seimo konservatorių pasiūlė suteikti teisę daugiau kaip pusės parlamentarų balsais atmesti etikos sargų išvadas dėl Seimo statuto pažeidimo. Opozicijos atstovai dėl tokios pataisos įžvelgia grėsmę demokratijai ir sako, kad siūlomomis pataisomis siekiama spartinti įstatymų projektus dėl civilinės sąjungos ir nedidelio kiekio kanapių dekriminalizavimo, kuriems stinga paramos Seime.

Socialdemokratų Seimo narė iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto penktadienį socialiniame tinkle kirto konservatorių lyderiui, užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui. Politikė sako, jog susidaro įspūdis, kad G. Landsbergis pats sabotuoja Lietuvai priskirtos Vokietijos brigados dislokavimą Lietuvoje.  „Na, tai jau peržengia ribas. Netgi konservatorių.

Į antrąjį Vilniaus mero rinkimų turą patekęs konservatorius Valdas Benkunskas pradeda derybas su Laisvės partija dėl koalicijos savivaldybės taryboje. Jis taip pat užsitikrino dabartinio sostinės mero Remigijaus Šimašiaus palaikymą antrajame ture. „Šiandien pradėjome pirmąsias konsultacijas su Laisvės partijos atstovais dėl galimos valdančiosios koalicijos Vilniaus mieste“, – BNS trečiadienį sakė dabartinis sostinės vicemeras.

Savivaldos rinkimuose daugiausiai balsų surinkę socialdemokratai kol kas yra iškovoję 367 tarybų narių ir merų mandatus, antri rinkimuose likę konservatoriai – 241 mandatą. Partijos bendrai šiuose rinkimuose yra užsitikrinusios 1335 mandatus, politiniai komitetai – 185 mandatus, antradienį skelbia Vyriausioji rinkimų komisija (VRK). Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) rinkimuose iškovojo 186 mandatus, Liberalų sąjūdis – 139, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ – 125 mandatus.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) lyderis, užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis savivaldos rinkimų rezultatus partijai vadina neblogais. „Vaizdas po pirmojo rinkimų turo – tikrai neblogas“, – teigiama pirmadienį BNS perduotame politiko komentare. Šiuo metu G. Landsbergis su darbo vizitu lankosi JAV. Konservatorių lyderis kaip itin sėkmingus partijai išskyrė rinkimus Vilniuje, kaip gerus – Klaipėdoje.

Suskaičiavus balsus daugiau nei 85 proc. rinkimų apylinkių Lietuvoje, savivaldybių tarybų rinkimuose pirmauja socialdemokratai ir konservatoriai. Pirminiais Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenimis, suskaičiavus balsus 1668 apylinkėse iš 1927-ių, Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) surinko 20,44 proc. dalyvavusių rinkėjų balsų, Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai –13,82 proc. balsų. Visi savivaldybėse išsikėlę rinkimų komitetai kol kas bendrai gavo 13,3 proc. balsų.