kompensacijos

Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) prognozuojant, kad reguliuojama elektros kaina buitiniams vartotojams 2023 metais gali siekti 64 centus už kilovatvalandę – beveik dukart daugiau negu dabar, o  dujų kaina – 3,75-4,15 euro už kubinį metrą – 2,6-2,8 karto daugiau, VERT vadovas teigia negalintis atsakyti, kokios valstybės kompensacijos kitąmet galėtų būti mokamos gyventojams.

Rekordiškai brangaus šildymo sezono bijantys gyventojai užplūdo savivaldybes dėl kompensacijų. Pavyzdžiui, Panevėžyje nėra buvę, kad žmonės skubėtų taip anksti registruotis – nė neprasidėjus šildymo sezonui. Aiškėjai ir tai, kad dabar užsiregistravęs dėl kompensacijos, dokumentus žmogus galės pateikti tik gruodį. Tai reiškia, kad kompensacijos sulauks jau kitąmet.

Seimas supaprastino kompensacijų už šildymą mokėjimo ir prašymų teikimo tvarką – dirbantys gyventojai kompensacijas galės gauti iki šildymo sezono pabaigos paramos paprašius vieną kartą, o ne kas tris mėnesius, kaip yra dabar. Tokia tvarka galiotų iki 2024 metų šildymo sezono pabaigos.  Už tai numatančias Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas balsavo 131 Seimo narys, o prieš ir susilaikiusiųjų nebuvo.

Didžiulė infliacija ir energetinė krizė grasina dar daugiau lietuvių nuskurdinti. Artėjant šalčiams, visuomenininkai reikalauja Vyriausybę skubiai didinti pašalpas skurstantiems. Tačiau Vyriausybės atstovai siūlo dar palaukti ir užsakė mokslinį tyrimą, kiek gi pinigų žmogui iš tikrųjų reikia Lietuvoje per mėnesį, kad nenumirtų iš bado ir šalčio.

Pasirodo, socialinę išmoką gaunantys gyventojai, susigrąžinę mokesčių permoką, išmokos nebegauna, nes taip esą padidėjo jų pajamos. Ministerijos teigimu, jeigu per pajamų vertinimo laikotarpį asmuo gavo su mokesčių susigrąžinimu susijusių lėšų, apskaičiuojant asmens pajamas socialinei paramai gauti, šios lėšos įskaitomos į asmens gaunamas pajamas.

Verslui vis garsiau prašant valstybės pagalbos ištikus energetikos kainų šokui, o vyriausybei delsiant priimti prašomus sprendimus, akys krypsta į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, nes tai – jos atsakomybės sritis.  TV3 žinių „Dienos komentare“ ekonomikos ministrės Aušrinės Armonaitės atsakė, ar ministerija turi savo planą ir tvirtą nuomonę?  Verslui labai reikia aišku dėl mokesčių, kurie bus kitąmet.

Verslininkai teigia, kad sąskaitos už elektrą varo į neviltį, o jas apmokėjus neretai nelieka pinigų ir darbuotojų atlyginimams. Anot jų, keliskart didinti paslaugų kainas – ne išeitis, dėl verslai vis dar prašo valstybės paramos, nors jau ne kartą sulaukė neigiamo atsakymo.

Šoktelėjus elektros kainoms, verslas prašo valstybės pagalbos – antraip įmonės gali prarasti konkurencinį pranašumą tarptautinėse rinkose ir pradėti atleidinėti darbuotojus. Savo ruožtu valstybė siūlo verslui naudoti sukauptus lašinius ir nesitikėti, kad ji visus gelbės.  TV3 žinių „Dienos komentare“ bendrovės „Hanner” vadovas Arvydas Avulis atsakė, ar tikrai verslas per daug nori iš valstybės.

Verslininkai teigia, kad sąskaitos už elektrą varo į neviltį, o jas apmokėjus neretai nelieka pinigų ir darbuotojų atlyginimams. Anot jų, keliskart didinti paslaugų kainas – ne išeitis, o sulaukti valstybės paramos verslai jau nebesitiki, todėl „kraujuojančiomis širdimis“ praneša esantys priversti užverti savo duris klientams.

Artėjanti žiema kelia nerimą ne tik dėl staiga išaugusių  elektros, bet ir kasmet augančių šildymo kainų. Gyventojai baiminamasi, kad pinigų pragyvenimui nebeužteks – didžiąją dalį pajamų reikės atiduoti mokesčiams. Tam, kad šis laikotarpis žmonėms būtų lengvesnis, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė žada, kad besikreipiantys dėl kompensacijų jas galės gauti visą šildymo sezoną.

Kol Lietuvos Vyriausybė dar kuria pagalbos planą ir svarsto, ar reikia skirti milijardus eurų verslams ir gyventojams, lenkai elektros kainoms net neleidžia kilti. Kilovatvalandė žmonėms kainuoja vos 10-13 euro centų. Situaciją stebintys Lietuvos verslininkai net svarsto persikelti dirbti į Lenkiją ir tikina, kad pagalbos reikia ne kitais metais, o nedelsiant. Daugiau apie tai – laidos „Karštai su tv3.lt“ reportaže. Mūsų kaimynai lenkai gali save vadinti pigios elektros rojumi.

Anksčiau tvirtinęs, kad visiems gyventojams reikia fiksuoti elektros kainą ties 24 centų riba, dabar prezidentas Gitanas Nausėda persigalvojo ir kainą fiksuoti jau siūlo tik daliai išnaudotos elektros.  Kodėl šalies vadovas persigalvojo ir iš kokių aruodų žada ieškoti papildomų milijardų siūlomoms subsidijoms, TV3 žinių „Dienos komentare“ atsakė prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė.

Parlamentarai ketvirtadienį po pateikimo ėmėsi Vyriausybės teikiamo projekto dėl naujos kompensacijų už šildymą tvarkos. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtos pataisos numato, kad šildymo kompensacijos būtų taikomis iš karto šešiems mėnesiams, o ne trims, kaip yra dabar. Už projektą po pateikimo vienbalsiai balsavo 117 Seimo narių, toliau jis bus nagrinėjamas Seimo komitetuose.

Kompensacijos už itin aukštas energijos kainas gyventojams šiemet valstybei atsieis 700–800 mln. eurų, arba daugiau nei 1 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP), sako premjerė Ingrida Šimonytė. „Norėčiau atkreipti dėmesį, kad šiais metais jau įvyko biudžeto tikslinimas, ir reikėtų prisiminti sprendimus, kurie jau buvo padaryti: per biudžeto tikslinimą buvo numatyta kompensacija elektros ir dujų  kainai tam, kad kainos vartotojams augtų ne daugiau kaip 40 proc.

Ketvirtadienį Seimui teikiamas įstatymo pakeitimas, numatantis kiek kitokią šildymo kompensacijų tvarką – jos bus skiriamos iš karto šešiems mėnesiams, o ne trims, kaip yra dabar. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pakeitimus, kuriems trečiadienį pritarė Vyriausybė, Seimui teiks socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.

Vyriausybė pritarė šildymo kompensacijoms iš karto šešiems mėnesiams, o ne trims, kaip yra dabar. Jei pritars Seimas, dėl šildymo kompensacijų gyventojai galės kreiptis jau rugsėjo pabaigoje. Tačiau sparčiai brangsta ne tik šildymas, bet ir elektra ir net maisto produktai. Tačiau buvęs Lietuvos premjeras Gediminas Vagnorius skatina nepanikuoti ir netiki, kad kainos gali kilti dar daugiau, nei pakilo dabar.

Nuo dujų priklausomas Lietuvos verslas neviltyje dėl gresiančių milijoninių sąskaitų. Verslininkai ragina Lietuvos valdžią kuo greičiau kurti planą, kaip padėti verslui išgyventi žiemą: mokėti kompensacijas, siūlyti paskolas, nes kitu atveju bendrovės pavasario gali ir nesulaukti. Ekonomistai perspėja: bendrovėms gali tekti stabdyti veiklą arba net skelbti bankrotus. Ministerijos gelbėjimosi rato verslui mesti neskuba.

Vyriausybei ketinant kitąmet toliau mokėti kompensacijas už energijos išteklius, Lietuvos banko vadovas sako, kad jos turėtų būti tikslingos – skiriamos labiausiai pažeidžiamiems gyventojams bei neskatinančios daugiau vartoti energijos, pagamintos iš iškastinio kuro. Gediminas Šimkus taip pat užsimena, kad reikia diskutuoti ir apie nekilnojamojo turto bei aplinkosaugos mokesčius.

Rekordinės šildymo ir elektros kainos tapo sunkia našta tiek Lietuvos gyventojams, tiek verslui ir jau yra ne tik ekonominė, bet ir socialinė problema. Valdantiesiems sukant galvą, kaip šią naštą palengvinti, ekonomistai siūlo įvairias priemones. Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad dalis lengvatų ir kompensacijų yra netaiklios ir per brangios valstybei, tad jų reikėtų atsisakyti.

Seime pateiktas siūlymas leisti savivaldybėms nustatyti maksimalų būsto nuomos kainos dydį kelia nemažą pasipiktinimą. Ekspertai tikina, kad toks sprendimas didins šešėlį, atgrasys stambius investuotojus ir tik dar labiau mažins nuomojamų būstų skaičių. Jų teigimu, kišimasis į laisvą rinką yra socialistinis mąstymas. Pašnekovai įsitikinę, kad pradėti reikėtų nuo kito galo, t.y. greitinti statybos leidimų išdavimą, atpiginti verslo liudijimo įsigijimą ar didinti kompensacijas nuomininkams.

Kol kitos Europos valstybės jau dabar amortizuoja energijos kainų šuolį, Lietuva naujas valstybės kompensacijas žada tik nuo kitų metų. Anot finansų ministrės Gintarės Skaistės, kompensacijos šiems metams jau yra nustatytos, tad didesnių jų reikės palaukti.

Rusijos karo Ukrainoje ir pandemijos pasekmių išprovokuota energijos resursų krizė Europoje lemia, kad ES šalims tenka priimti sunkius ekonominius sprendimus. Kartu su didele infliacija esant ir aukštoms elektros kainoms daugelis valstybių ėmėsi kompensuoti gyventojams patiriamus nuostolius. Apie gyventojų nerimą dėl kylančių kainų naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Sukasi pasaulis“ kalbasi žurnalistai Eglė Samoškaitė, Jūratė Važgauskaitė ir Andrius Jakimčukas. „Susideda keletas dalykų.

Verslininkai skundžiasi, kad išaugusios sąskaitos už elektrą žlugdo jų verslą. Anot jų, jeigu kainos nenustos ir toliau augti gresia bankrotas. Tuo metu elektros tiekėjai tikina, kad reikia pasirinkti tinkamą planą, jeigu elektros kaina bus fiksuota, sąskaitos bus mažesnės, dabar jos išaugo tiems, kurie nusprendė kainą susieti su birža. Socialiniame tinkle savo verslą Raseiniuose turinti Aušra pasidalino kvapą gniaužiančia sąskaita už elektrą.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad naujos kompensacijos gyventojams už energiją bus taikomos tik nuo 2023 metų, priėmus naują valstybės biudžetą. Dėl nulinio tarifo šilumai ir kitų galimų papildomų priemonių energijos kainoms amortizuoti, jos teigimu, Vyriausybė apsispręs rugsėjo viduryje atnaujinus makroekonomikos prognozes.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako matanti rizikų dėl energetikos ministro pareiškimo, kad Vyriausybė skirs dalines kompensacijas nepriklausomos elektros tiekėjos „Perlas Energija“ klientams, pastarajai pranešus apie veiklos stabdymą. „Yra rizika, kad tie 180 tūkst. žmonių patenka į privilegijuotą poziciją , palyginti su kitais. Ir kaip matėme, iškart po „Perlas Energijos“ pareiškimo kiti rinkos dalyviai pasiūlė sprendimus, tai čia reikia vertinti pliusus ir minusus.

Valstybės institucijos sukūrė sąlygas veikti vartotojų lūkesčių neišpildžiusiai nepriklausomai elektros tiekėjai „Perlas Energija“, todėl privalo įsitraukti į klientų nuostolių kompensavimo procesą, sako prezidento Gitano Nausėdos patarėjas aplinkosaugos ir infrastruktūros klausimais Tomas Lukoševičius.

Artėjantį šildymo sezoną kompensacijų už šilumos energiją gavėjų skaičius augs apie 21 proc., prognozuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Pasak ministerijos atstovės, tam didžiausios įtakos turės nuo birželio padidintas valstybės remiamų pajamų (VRP) koeficientas, turintis įtakos vertinant išlaidų ir pajamų santykį kompensuojant būsto šildymo išlaidų dalį. „Nuo birželio Vyriausybė reikšmingai padidino socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių dydžius, įskaitant ir VRP.

Idėja nuo kitų metų namų ūkiams mokėti kompensacijas, jei jie suvartoja ne daugiau kaip 150 kilovatvalandžių (kWh) elektros per mėnesį, problemos nespręstų, nes tokiu atveju be pagalbos gali likti dalis gyventojų,  sako opozicinių „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis.

Keleiviai piktinasi, kad skrydžių bendrovės griauna jų atostogų planus, atšaukia jau nebe po vieną o po du skrydžius iš eilės. Pasak keleivių, oro linijų bendrovės naudojasi susidariusia padėtimi, o žmonės patiria nuostolius, nes tenka atšaukti viešbučius, keisti atostogų planus. Specialistai pažymi, kad gyventojai gali pildyti prašymus kompensacijai gauti, tačiau ji priklauso ne visiems.

Ukrainiečius priėmusiems gyventojams ir verslui nuo gegužės iki liepos iš viso bus išmokėta beveik 3 mln. eurų kompensacijų, antradienį paskelbė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.  Iš apgyvendinusiųjų Ukrainos karo pabėgėlius birželį savivaldybės sulaukė daugiau kaip 1500 prašymų skirti kompensacijas. Liepą jiems bus išmokėta apie 1,5 mln. eurų. „Deja, bet Rusijos karas prieš Ukrainą tęsiasi. Laikinų būstų poreikis nuo karo pabėgusiems Ukrainos gyventojams yra labai didelis.

Per dvejus metus nuo COVID-19 nukentėjusiems ūkininkams suteikta beveik 157 mln. eurų lengvatinių paskolų, pranešė Žemės ūkio paskolų garantijų fondas. Nuo 2020 metų nukentėjusiems žemės ūkio ir žuvininkystės ūkio subjektams suteikta 1,5 tūkst. lengvatinių paskolų, o viena vidutiniškai siekė 105 tūkst. eurų. Fondas 2020 metų rugpjūtį pradėjo teikti lengvatines paskolas apyvartiniam kapitalui finansuoti žemės ūkio ir žuvininkystės produktų gamybos, perdirbimo ir prekybos srityse.

Nuo 2023 m. birželio bus visai atsisakyta kompensacijų darbuotojams, dirbantiems lauke ar tiems, kurių darbas susijęs su kelionėmis bei važiavimu. Jau nuo šių metų lapkričio sumažės bazinio darbo užmokesčio kompensacijos dydis nuo 50 iki 30 proc. Seimas priėmė šiuos Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pasiūlytus Darbo kodekso pakeitimus.

Nuo ketvirtadienio gyventojai vėl galės teikti paraiškas valstybės kompensacijoms nuosavoms saulės elektrinėms įsirengti ir tapti gaminančiais vartotojais. Tam skirta 29,9 mln. eurų.   Tuo metu kvietimą gauti subsidiją nutolusioms saulės elektrinėms planuojama paskelbti artimiausiu metu. Paraiškas subsidijai nuosavoms saulės elektrinėms bus galima teikti iki rugpjūčio 1 dienos per informacinę sistemą APVIS, pranešė Energetikos ministerija.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) nepagrįstai atmetė nuo COVID-19 mirusio gydytojo artimųjų prašymą išmokėti kompensaciją, nusprendė Vilniaus apygardos administracinis teismas. Jis patenkino mirusio gydytojo sutuoktinės skundą ir panaikino atitinkamą SAM komisijos sprendimą bei įpareigojo ministeriją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos prašymą ir priimti naują sprendimą.

Piniginės socialinė pramos ir kompensacijų Lietuvoje nepasiima  20-30 proc. žmonių, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė.  „EBPO šalyse nepaėmimo procentas yra nuo 30 iki 70 proc. Lietuvoje darytina prielaida, kad dėl paramos nesikreipia nuo 20 iki 30 proc. žmonių“, – penktadienį nacionaliniam transliuotojui LRT teigė M. Navickienė.  Pasak ministrės, dažniausiai paramos nesikreipia gyventojai iš didžiųjų miestų.

Vokietijos vyriausybė planuoja leisti dar penkerius metus prašyti kompensacijos asmenims, patrauktiems atsakomybėn ar figūravusiems tyrimuose pagal nacių laikų įstatymą, kriminalizavusiame homoseksualumą ir uoliai taikytą dar ilgai po Antrojo pasaulinio karo pabaigos, trečiadienį pranešė šalies teisingumo ministras.

Šalyje fiksuojant dviženklę infliaciją, sparčiai augant degalų kainoms, keleivių vežėjams susiduriant ir su kitais ekonominiais sunkumais, Seimo, Vyriausybės ir atsakingų šalies ministerijų prašoma taikyti kompensacijas Lietuvos keleivių vežėjams. Įspėjama, kad dėl augančių išlaidų jau netrukus bilietai keleiviams gali brangti dešimtadaliu, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Seimas antradienį po svarstymo pritarė Darbo kodekso pataisoms dėl atlyginimų vairuotojams ir darbuotojams, dirbantiems lauke, pavyzdžiui, statybininkams.   Pakeitimai numato, kad nuo 2023 metų birželio būtų atsisakoma neapmokestinamų kompensacijų tokiems darbuotojams.  Tačiau būtų nustatytas pereinamasis laikotarpis – nuo šių metų lapkričio bazinio darbo užmokesčio kompensacija  sumažėtų nuo 50 proc. iki 30 proc.

Po rekordiškai brangaus šildymo sezono, gerokai patuštinusio vartotojų pinigines, valstybė tiesia pagalbos ranką. Vyriausybė pirmadienį patvirtino subsidijas buitiniams vartotojams už elektrą ir gamtines dujas. Tačiau prie kompensacijų lovio neprileisti kietuoju kuru besišildantys gyventojai. Tiesa, ne visi – sunkiau besiverčiančiais piliečiais jau kurį laiką rūpinasi atskiras mechanizmas.

Nuo birželio 1-osios įsigalioja naujos socialinės paramos išmokos: 5 proc. didėja senatvės ir valstybinės pensijos, tai pat kitos įvairios išmokos, kompensacijos.      Taip siekiama amortizuoti infliacijos pasekmes, mažinti skurdą ir socialinę atskirtį, teigia Vyriausybė.  Dalis padidėjusių išmokų skaičiuojamos už einamąjį, o kita dalis – už praėjusį mėnesį, todėl padidėjimą gyventojai realiai pajus skirtingu laiku: vieni – jau birželį, o kiti – liepą.

Daugiau nei tūkstančiui Tailande atleistų drabužių pramonės darbuotojų, siuvusių liemenėles apatinio trikotažo milžinės „Victoria's Secret“ gamykloje, bus išmokėtos kompensacijos, kurių bendra vertė siekis 8,3 mln. JAV dolerių, šeštadienį pranešė darbo teisių aktyvistai. Įmonė „Brilliant Alliance Thai“ uždarė gamyklą Samut Prakano mieste 2021 metų kovą, kai paskelbė bankrotą.

Valstybės kompensacijos už šildymą bei kitos socialinės išmokos dar dvejus metus – iki 2024 metų balandžio pabaigos – bus skiriamos nevertinant į jas pretenduojančių žmonių turto. Seimas ketvirtadienį priėmė tokias Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas: už balsavo 122 Seimo nariai, prieš bei susilaikiusių nebuvo.

Būstų ir kitų tinkamų gyventi patalpų savininkai, kurie apgyvendino Ukrainos karo pabėgėlius, nuo balandžio gali teikti prašymus kompensacijoms gauti. Per balandžio mėnesį savivaldybės sulaukė daugiau kaip 1800 prašymų skirti kompensacijas. Pagal šiuos prašymus bus išmokėti  beveik  300 tūkst. eurų. Nuo šiol dar labiau praplečiamas galimų apgyvendinti patalpų ir kompensacijų gavėjų ratas.

Nors nuo infliacijos kenčia visa Europa, Lietuvoje ji muša rekordus ir balandį siekė beveik 17 procentų. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė ramina ir sako, kad šalies situacija yra išskirtinė, nes darbo užmokestis auga sparčiausiai, o su išaugusiomis kainomis padės kovoti ir kompensaciniai mechanizmai.

Vyriausybės siūlomos išlaidos, skirtos dujų ir elektros kainoms kompensuoti, didins infliaciją, o ne ją mažins, teigia patikslintą 2022 metų biudžetą įvertinusi Valstybės kontrolė (VK).  „Nors šio sprendimo tikslas – mažinti infliaciją, tačiau tokio tipo kompensavimas mažina paskatas racionaliai vartoti išteklius bei skatina vidaus paklausą ir tokiu būdu didina infliaciją, o ne ją mažina“, – teigiama VK pranešime.

Gyventojams ir verslams, neatlygintinai apgyvendinusiems karo pabėgėlius iš Ukrainos, priklauso valstybės skiriamos kompensacijos. Kauniečiai geradariai pirmąjį mėnesį įsipareigoja svečiais pasirūpinti patys, o nuo antrojo gali pretenduoti į finansinę paramą. Už prieglobsčio suteikimą vienam žmogui skiriama 150 eurų per mėnesį, o už papildomus asmenis – dar po 50 Eur. Prašymus ir dokumentus priima savivaldybės Socialinės paramos skyrius, rašoma pranešime spaudai.

Kompensacijoms už centralizuotą šildymą šiemet pirmąjį ketvirtį valstybė skyrė tiek pat lėšų, kiek per visus praėjusius metus, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė. Pasak Monikos Navickienės, ši parama gyventojams leido sutaupyti apie 22 mln. eurų. „Per pirmą šių metų ketvirtį šildymo kompensacijoms išleista tiek, kiek per visus 2021-uosius metus“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė M. Navickienė, pristatydama padėtį dėl kompensacijų šalies savivaldybėse.

Vyriausybė trečiadienį pritarė elektros ir gamtinių dujų kainų kompensavimo gyventojams  tvarkai nuo šių metų liepos. Energetikos, Gamtinių dujų bei Elektros energetikos įstatymų pakeitimus dar svarstys Seimas. Jam pritarus, išaugusi energetikos išteklių bus kompensuojama iš valstybės biudžeto, vadinasi, skirtumą sumokės visi mokesčių mokėtojai. Pasak energetikos ministro Dainiaus Kreivio, pakeitimai susiję su Vyriausybės infliacijos pasekmių švelninimo paketu.

Asmenys ir verslas, kurie apgyvendino karo pabėgėlius iš Ukrainos, jau gali teikti prašymus kompensacijoms gauti, ketvirtadienį pranešė Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). Jiems reikia kreiptis į savivaldybės administraciją, kurioje registruotas būstas ar kitos gyventi tinkamos patalpos.