kompensacijos

Liepos mėnesio gale praūžusi audra Lietuvai atnešė milijonus eurų nuostolių. Kaip žinia, be elektros likę gyventojai gali kreiptis dėl kompensacijos. Tačiau vos kelioms minutėms atsiradusi elektra šiuos planus gali sugriauti. Taip nutiko Vilniaus rajone gyvenančiai skaitytojai Evelinai (tikras vardas ir pavardė – redakcijai žinomi). Naujienų portalui tv3.lt ji pasiskundė dėl esą nesąžiningo Energijos skirstymo operatoriaus (ESO) elgesio.

Sekmadienį ir pirmadienį pro Lietuvą praūžusi audra, apie kurią, beje, gyventojai nebuvo įspėti pranešimais, pridarė milijoninių  nuostolių ir apie 160 tūkst. vartotojų paliko be elektros. O priežastys, lėmusios elektros dingimą, kiekvienoje gyvenvietėje, greičiausiai, yra skirtingos. Pavyzdžiui, viename Vilniaus rajone (kelyje Kyviškės–Valčiūnai, iškart už Naujosios Vilnios stoties) buvo užfiksuota elektros pastotė, tiesiog „plūduriuojanti“ vandenyje.

Trečiadienį Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo išplečiamas ratas gyventojų, kuriems bus kompensuojamos išlaidos už namų atnaujinimą. Projektu siekiama užtikrinti valstybės paramos teikimą nepriklausomybės gynėjams, nukentėjusiems nuo 1991 m. sausio 11–13 d. ir po to vykdytos SSRS agresijos, žuvusių ir nukentėjusių gynėjų šeimos nariams (vaikams (įvaikiams), našliams (našlėms) ir tėvams (įtėviams). Taip pat projektu siekiama paspartinti daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyv...

Mirus žmogui, jo artimieji ne tik gali kreiptis dėl finansinės paramos į savivaldybės socialinės rūpybos skyrių, gauti vienkartines ar periodines išmokas arba pensijas iš „Sodros“. Jei mirusiajam buvo skirtos „Sodros“ išmokos ar kompensacijos, tačiau jos jam dar nebuvo išmokėtos, išmokos atiteks paveldėtojams. Svarbu žinoti, kad šios išmokos neišmokamos paveldėtojams automatiškai.

Mirus šeimos nariui sunku būna ne tik emociškai, bet dažnai ir finansiškai. Dėl to gyventojai gali kreiptis įvairiausių vienkartinių ar periodinių išmokų. Pavyzdžiui, jei velioniui priklausė kokios nors išmokos ar pensija, bet dėl mirties jis jų negavo, pinigai išmokami paveldėtojams. Beveik pusę tūkstančio eurų gauna laidojantis asmuo, iki 2,9 tūkst. eurų išmokama, jei palaikus reikia gabenti iš užsienio.

Prekybos žmonėmis aukas Lietuvoje reikia aktyviau informuoti apie jų teises, joms turi būti užtikrinama nemokama teisinė pagalba ir atitinkamos kompensacijos, nurodoma Kovos su prekyba žmonėmis ekspertų grupės (GRETA) vertinimo ataskaitoje. Joje nurodoma, kad Lietuva, visų pirma, yra prekybos žmonėmis aukų kilmės šalis, tačiau pastaraisiais metais ji vertinama ir kaip valstybė, kurioje galiausiai atsiduria šio nusikaltimo aukos.

Dalis „Ignitis“ privačių ir verslo klientų, įsigijusių saulės elektrines nutolusiuose parkuose ar įsirengusių jas ant stogo, pagamino daugiau elektros energijos nei reikia jų individualiems ar verslo poreikiams. Už sukauptą energijos perteklių, gyventojai ir verslas gali gauti kompensaciją, rašoma bendrovės pranešime spaudai.

Visi lietuviai privalo pasikeisti namuose naudojamus suskystintų dujų balionus. To nepadariusiems iki šių metų pabaigos bus skiriamos baudos ir išlaidas jau teks apmokėti patiems. Tačiau šiemet visi vis dar gali pasinaudoti parama tiek tinklų įrengimui ir pertvarkymui bendrose patalpose (laiptinėse), tiek butuose, tiek naujų ir modernių viryklių įsigijimui. Pasak Energetikos ministerijos, taip gyventojai savo aplinką gali paversti saugesne.

Vilniaus rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą toliau subsidijuoti centralizuotai tiekiamos šilumos kainos dalį. Subsidijų taikymas pratęstas iki šių metų kovo 31 d., nurodo rajono savivaldybė. Skelbiama, kad mokestis gyventojams už centralizuotai tiekiamą šiluminę energiją galės keistis kiekvieną mėnesį priklausomai nuo Valstybinės energetikos reguliavimo tarnybos kiekvieną mėnesį skelbiamos vidutinės šilumos kainos Lietuvoje.

Ligoninės už operacijas gauna pinigus iš Ligonių kasų, bet nevengia papildomai pasipinigauti ir iš pacientų. Neseniai vienas vyras įveikė pusantrų metų trukusį teismų maratoną ir įrodė, kad Panevėžio ligoninė neteisėtai iš jo paėmė pusės tūkstančio eurų priemoką už kojų venų operaciją. Rokiškio rajono gyventoja priemoką už krūties operaciją atgavo be teismo, vos pasiskundusi ligoninės vadovybei. O kiek žmonių net nežino, kad be reikalo susimokėjo, Ligonių kasos net spėlioti nedrįsta.

Trisdešimčiai tūkstančių Vilniaus rajono gyventojų Kalėdos bus skurdesnės – dėl programišių atakos ir valdžios aplaidumo šeimos negaus nei vaiko pinigų, nei socialinių išmokų, nei kompensacijų už šildymą. Nors iš pradžių savivaldybė žadėjo, kad kibernetinių nusikaltėllių sugadintas programas atkurs iki Kalėdų, dabar aiškina, kad tą padaryti geriausiu atveju pavyks iki Naujųjų. Žmonės piktinasi, kad turės galvoti, kaip išgyventi be pinigų, o kai kurie net žada Kalėdų dovanų vaikams nebepirkti.

Į Vilniaus savivaldybę plūsta senjorai, negavę šildymo kompensacijų. Savivaldybės atstovai ragina nesistebėti, mat šį sezoną ėmė tikrinti prašytojų turtą – namus, sklypus, automobilius ir pinigus banke. Ministrė Navickienė tokią praktiką pateisina, tačiau prašo savivaldybes nepersistengti ir dėl kelių eurų, viršijančių normatyvą, nepalikti senjorų be paramos. Į pagalbą senjorams jau skuba „Carito“ darbuotojai – ragina nenuleisti rankų ir iki galo kovoti dėl šildymo kompensacijų.

Seimas antradienį patikslino 2023-iųjų biudžetą numatydamas papildomą valstybės skolinimąsi kompensacijoms už šilumą.  Už buvo 104 Seimo nariai, prieš du, o susilaikė 23 parlamentarai.   Finansų ministerijai skolintis reikia, nes kompensacijoms trūksta lėšų. Jų poreikis dabar siekia apie 25 mln. eurų. Liberalas Andrius Bagdonas sakė, kad šiuo įstatymu bus užtikrinama, kad savivaldybėms nepritrūktų lėšų kompensuoti būsto šildymo nepasiturintiems Lietuvos gyventojams.

Seimas antradienį balsuos dėl tikslinamo 2023-iųjų biudžeto projekto, numatant papildomą valstybės skolinimąsi kompensacijoms už šilumą.  Finansų ministrė Gintarė Skaistė anksčiau sakė, kad skolintis reikia, nes kompensacijoms trūksta lėšų. Finansų ministerija pasiskolintas lėšas skirtų savivaldybėms, mokančioms kompensacijas už šildymą. Tokių lėšų poreikis dabar siekia apie 25 mln. eurų.

Privačiuose sklypuose nustačius saugomas teritorijas, kompensacijos jų savininkams būtų mokamos ne visais atvejais dėl finansavimo stygiaus, sako Aplinkos ministerijos atstovas. Ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovo Algirdo Klimavičiaus teigimu, sudarius apsaugos sutartis su sklypų savininkais, kompensacijos nebūtų mokamos nebrandaus ir nelabai vertingo miško savininkams. Pasak A. Klimavičiaus, jų  išmokoms galėtų būti panaudotos ne biudžeto lėšos.

Nuo šios savaitės šiltais radiatoriais galės džiaugtis ir kauniečiai, ir vilniečiai. Tiesa, šildymo kainos gerokai skiriasi. Kauniečiai spalį iš didmiesčių mokės mažiausiai – tarp 5 ir 6 centų už kilovatvalandę, o štai vilniečiai mokės trečdaliu daugiau nei Kaunas, nes sostinės valdžia niekaip nepasiekia, kad kogeneracinė jėgainė dirbtų pilnu pajėgumu.   Miestai taip pat skelbia, kad žmonės neskuba teikti prašymų dėl kompensacijų šildymui, kreipiasi rečiau.

Nuo liepos mėnesio Vilkaviškio gyventojams siūloma pasikeisti taršius anglių katilus į modernesnius ir užpildžius prašymą, gauti kompensaciją. Vis dėlto, Vilkaviškio gyventojų teigimu, prašymų pateikti neįmanoma, o paini Lietuvos energetikos agentūros sistema reikalauja naudoti elektroninius parašus – dauguma regionuose gyvenančių gyventojų jų neturi. Pasipiktinę suvalkiečiai jaučiasi apgauti, kai kurie netgi buvo pasiskolinę pinigus, tam kad pasikeistų anglių katilus.

Gyventojai prašymus dėl kompensacijų (ir kitos piniginės socialinės paramos) kviečiami teikti elektroniniu būdu per Socialinės paramos šeimai informacinę sistemą (SPIS) svetainėje www.spis.lt.  Šioje sistemoje gyventojai taip pat gali pasitikrinti preliminarų kompensacijų dydį, pasinaudoję skaičiuokle www.spis.lt Asmenys, kurie neturi galimybės prašymų dėl kompensacijų pateikti per informacinę sistemą SPIS, priimami pagal išankstinę registraciją.

Seime virė ginčai, kaip padėti lietuviams susimokėt dažnai ir dvigubai išbrangusias būsto paskolas. Opozicija siūlo palengvinti paskolų naštą – kompensuoti palūkanas bent už šiuos metus sugrąžinant dalį sumokėtų pajamų mokesčių. Premjerė Šimonytė paskolų turinčioms šeimoms pagelbėti griežtai atsisako, tačiau prezidentas Nausėda kalba priešingai ir ragina padėti išaugusių paskolų prispaustiems gyventojams.

Ne paslaptis, kad pradėti savo gyvenimą atsiskyrus nuo tėvų ir namų yra nelengva tiek finansiškai, tiek psichologiškai. Kai kuriose užsienio šalyse jaunuoliams, o ypač studentams, įvairiomis lengvatomis, išmokomis ar pigesnėmis paskolomis padeda valstybė. Vis tik pagalba Lietuvoje – kiek kitokia. Emigrantės iš Danijos ir Vokietijos papasakojo, kad studentai svetur gauna išmoką, didesnę nei minimalus atlyginimas Lietuvoje. Jiems taikomos lengvatos tiek būsto, tiek kitoms paskoloms.

Daugelis supranta, kad daugiabučio renovacija yra geras dalykas. Atnaujintas namas ne tik šiltesnis, gyvenant jame galima mažiau mokėti už komunalines paslaugas, be to ir tokio būsto vertė pakyla. Tačiau toli gražu ne visi gyventojai, ypač vyresni ar skurdžiau gyvenantys, turi pakankamai pinigų įmokoms už atliktą renovaciją mokėti. Bet jei neturite pinigų renovacijai, tada jų daugiau mokėsite ir už šildymą. Bent jau taip galvoja konservatorių valdoma Vilniaus miesto savivaldybė.

Antradienį Seimas galutinai pritarė įstatymo pataisoms, kurios numato, kad prašant kompensacijų už šildymą ir kitų socialinių išmokų vėl bus vertinamas jų gavėjų turtas. Jei prezidentas pasirašys Seimo priimtą įstatymą, gyventojų turtas vėl bus vertinamas prieš prasidedant 2023–2024 metų šildymo sezonui.

Vilniaus rajono savivaldybės taryba trečiadienį svarstys siūlymus įtvirtinti pinigines premijas vyresniųjų klasių moksleiviams už gerą mokymąsi, šimtukus valstybiniuose egzaminuose, taip pat skirti kompensacijas už privačius darželius.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas svarsto užtikrinti kompensacijų mechanizmą ūkininkams, nukentėjusiems nu praėjusią savaitę siautusios audros su kruša. Visgi jis atkreipė dėmesį, kad valstybės pagalba nėra negalinė. „Pasiūlymas yra labai taiklus, priemones turime, jas ir plečiame. Ūkininkai žino galimybes pasiskolinti, gauti garantijas palūkanų kompensacijai.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) teiks įstatymo pataisas, kurios gyventojus, naujam šildymo sezonui įsigysiančius kietojo kuro ir norėsiančius gauti kompensacijas, įpareigos pateikti tokio kuro pirkimo dokumentus.

Valstybei jau ketvirtus metus nevertinant kompensacijų už šildymą bei kitų socialinių išmokų gavėjų turto, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo šią tvarką atšaukti ir turto vertinimą grąžinti prieš prasidedant 2023-2024 metų šildymo sezonui.  Trečiadienį tokias Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas svarstys Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas.

Gyventojai jau ruošiasi artėjančiam šildymo sezonui. Vilniečiai plūsta į savivaldybę prašyti kompensacijų už šildymą. Šilumininkai prognozuoja šiek tiek mažesnes šilumos kainas nei praėjusį sezoną, tačiau valdantieji ruošiasi kompensacijų kranelį prisukti ir turintiems keletą būstų kompensacijų nebemokėti. Preliminariai skaičiuojama, kad kompensacijų nebegaus trečdalis ligšiolinių jų gavėjų.

Neretai pasitaiko atvejų, kai kelionės planus sugriauna netikėtai atšauktas ar atidėtas skrydis. Už tai, priklausomai nuo situacijos, oro bendrovės keleiviams išmoka 250, 400 ar net 600 eurų kompensacijas. Vis tik kartais už atšauktą ar nukeltą skrydį keleiviai negauna nieko ir turi suktis patys. Skaitytoja Evelina (tikras vardas ir pavardė redakcijai žinomi) tv3.lt redakcijai papasakojo, kad praėjusią savaitę viešėjo Švedijoje, tačiau kelionė užsitęsė kiek ilgiau, nei buvo planuota.

Ūkininkai, savo deklaruojamuose žemės ūkio naudmenų plotuose turintys melioracijos griovių šlaitų, gali juos susitvarkyti Europos Sąjungos paramos lėšomis, rašoma pranešime spaudai. Žemės ūkio ministerija atkreipia dėmesį į tai, kad nuo šių metų daugiau kaip tris kartus didesnes kompensacijas už išlaidas tvarkant griovių šlaitus gaus ir vykdantys tęstinius įsipareigojimus, ir prisiėmę naujus.

Valstybei jau ketvirtus metus nevertinant kompensacijų už šildymą bei kitų socialinių išmokų gavėjų turto, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siūlo šią tvarką atšaukti ir turto vertinimą grąžinti prieš prasidedant 2023-2024 metų šildymo sezonui.  Seimas ketvirtadienį po pateikimo priėmė svarstyti tai numatančias Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo pataisas: už balsavo 87 Seimo nariai, prieš buvo du, o susilaikė 15. Toliau jos bus svarstomos jau rudenį.

Smulkūs kiaules laikantys ūkiai galės teikti paraiškas ir gauti valstybės pagalbą biologinio saugumo priemonių įsigijimo išlaidoms kompensuoti. Paraiškos savivaldybėse renkamos nuo birželio 12 d. iki liepos 31 d., rašoma Žemės ūkio ministerijos pranešime. Šiai pagalbai iš viso skirta 300 tūkst. eurų. Pareiškėjams atlyginama iki 90 proc., bet ne daugiau kaip 900 eurų vienam pareiškėjui, biologinio saugumo priemonių įsigijimo išlaidų.

Kraujo donorams vis rečiau prašant 12 eurų kompensacijos, šiemet neatlygintinai donorystei propaguoti numatyta 1,242 mln. eurų – daugiausiai per pastaruosius septynerius metus.   Santaros klinikų kraujo centras pernai donorams išmokėjo 1824 eurus (už 0,5 proc. donacijų), užpernai – 2832 eurus (už 0,9 proc.), o 2020-aisias – 4548 eurus (už 1,6 proc.) kompensacijų.

Per metus Lietuvoje išsiskiria tūkstančiai porų. Ne paslaptis, kad pasukti skirtingais keliais taikiai pavyksta tik daliai jų. Kitiems tenka pyktis ir sprendimus palikti teismui. Bene didžiausius ginčus skyrybų metu sukelia ne kas kitas, o turtas ir jo padalijimas. Advokatas Dainius Židanavičius, remdamasis savo asmenine patirtimi, nurodė, kad apie 30 proc. susituokusių vyrų ir moterų turtas prieš santuoką būna nevienodas, o kartais skiriasi ir 100 kartų.

Birželio 1 d. turėjo baigtis kvietimas teikti paraiškas atsisakiusiems taršaus automobilio ir įsigijusiems el. paspirtuką, dviratį, viešojo transporto bilietą ar transporto dalijimosi paslaugas. Tačiau dėl įvykusios avarijos ir sutrikusios techninės apžiūros stočių darbo ir jos informacinių sistemų veikimo bei duomenų apsikeitimo pareiškėjai negalėjo pateikti paraiškų kompensacijoms gauti, rašoma pranešime spaudai.

 Vyriausybė trečiadienį pritarė siūlymui antrąjį pusmetį pratęsti valstybės kompensacijas buitiniams vartotojams už gamtines dujas bei panaikinti subsidijas už elektrą.  Pasak Energetikos ministerijos, nekompensuojant dujų tarifas tiekėjos „Ignitis“ klientams nuo liepos didėtų daugiau kaip 40 proc. Kompensacija siektų 63 centus už kubinį metrą vietoj dabartinių 99 centų, nurodoma Vyriausybės nutarimo projekte.

Valstybei jau ketvirtus metus nevertinant kompensacijų už šildymą bei kitų socialinių išmokų gavėjų turto, socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad šią tvarką būtų galima atšaukti ir turto vertinimą grąžinti. Monika Navickienė sako, kad to pageidauja savivaldybės.

Kompensacijos už elektrą gyventojams nuo liepos nebus reikalingos, tačiau reikia būti pasiruošus greitai reaguoti į galimą kainų šuolį ir esant būtinybei kompensuoti, sako šalies vadovo patarėja ekonomikos klausimais Irena Segalovičienė.

Energetikos viceministrė Inga Žilienė sako, jog Valstybinei energetikos reguliavimo tarybai (VERT) pirmadienį patvirtinus beveik 19 proc. mažesnę – 22,264 cento už kWh – visuomeninę elektros kainą nuo liepos, nebeliko priežasčių vartotojams mokėti kompensacijas už elektrą. „Tai yra tarifas, kuris yra žemesnis negu galiojo šių metų pirmą pusmetį.

Vyriausybė šį trečiadienį svarstys Energetikos ministerijos siūlymą nuo liepos pratęsti valstybės kompensacijas už gamtines dujas buitiniams vartotojams, tačiau jos bus mažesnės nei šiuo metu, o dujų kaina taip pat mažės keliais centais. Tuo metu subsidijas už elektrą antrąjį pusmetį siūloma panaikinti.

Liko tik savaitė ketinantiems atsisakyti taršaus automobilio ir pateikti paraišką kompensacijai gauti už įsigytą mažiau taršią transporto priemonę, el. paspirtuką, dviratį, viešojo transporto bilietą ar dalijimosi paslaugas, primena Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA). Kompensacijoms už įsigytą aplinkai draugiškesnį transportą iš Klimato kaitos programos skirta 12 mln. eurų. Elektriniams paspirtukams, dviračiams ir kitam alternatyviam transportui – 8 mln.

Energetikos ministerija derinimui pateikė siūlymą ir antrąjį šių metų pusmetį iš dalies kompensuoti gyventojams gamtinių dujų kainą, rašoma pranešime spaudai. Nurodoma, kad pritaikius kompensaciją UAB „Ignitis“ besišildantys dujomis buitiniai vartotojai mokėtų apie 0,91 EUR/m3 su PVM. Tam dar turės pritarti Vyriausybė.  Kompensacijos galiotų iki šių metų pabaigos. Planuojama, jog tam iš viso gali reikėti beveik 54,5 mln. eurų iš pirmąjį pusmetį nepanaudotų lėšų kompensacijoms.

Nesusitariant ir nesudarant socialinio kontrakto dėl mokestinės reformos tarp valdžios, visuomenės ir verslo lygiagrečiai artėja balsuojančių apsisprendimas dėl kailinių žvėrelių verslo išsaugojimo arba draudimo. Tai nišinis klausimas, apie kurį daug kas net nėra girdėjęs, tačiau pagal kainą prilygsta vadinamai mokesčių reformai, kuri galimai sugeneruotų iki 200 mln. eurų papildomų pajamų, kurios sudaro vos 1,3 proc.

Muziejai teigia negavę iš Kultūros ministerijos dalies kompensacijoms už lankytojams nemokamus paskutinius mėnesio sekmadienius numatytų lėšų, ministerija teigia, kad tai padaryta išaugus lankytojų skaičiui ir įstaigų prašomoms sumoms. Kaip LRT radijui sakė Muziejų asociacijos valdybos narys Raimundas Balza, jo vadovaujamas Šiaulių „Aušros“ muziejus, pateikęs lankomumo ataskaitą už pirmąjį ketvirtį, gavo 11 tūkst. eurų kompensacijos už sąnaudas, nors prašė 16 tūkst. eurų.

JAV prezidento Joe Bideno administracija pranešė rengianti naujas taisykles, numatančias tvarką, pagal kurią oro linijų bendrovės turės sumokėti kompensacijas keleiviams ir padengti jų maitinimo bei viešbučio išlaidas, jei keleiviai negalėtų išskristi dėl nuo vežėjų priklausančių priežasčių. Baltieji rūmai pranešė, kad prezidentas J. Bidenas ir susisiekimo sekretorius Pete'as Buttigiegas pirmadienį paskelbs taisyklių kūrimo proceso pradžią.

Dėl žymiai padidėjusio prisijungimų srauto, laikinai sulėtėjo ir protarpiais stringa Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) veikimas. Tikėtina, kad padidėjęs prisijungimų prie SPIS skaičius susijęs su tuo, jog ši savaitė yra paskutinė, kai galima teikti prašymą dėl šildymo kompensacijos už visą 2022–2023 m. šildymo sezoną – nuo 2022-ųjų spalio 1 d. iki 2023 m. balandžio 30 d., praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Įvertinusi iš savivaldybių gautą informaciją apie socialinių pašalpų ir būsto išlaidų kompensacijų skyrimą bei lėšų poreikį, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija savivaldybėms piniginei socialinei paramai nepasiturintiems gyventojams užtikrinti papildomai skyrė 30,8 mln. eurų, rašoma ministerijos pranešime spaudai.

Nuosavo gyvenamojo būsto neturintys prokurorai galės gauti kompensaciją už jo nuomą – Vyriausybė trečiadienį patvirtino šių kompensacijų dydžius. Nuomojantis būstą Vilniuje numatyta iki 11 bazinių socialinių dydžių (BSI) išmoka, Kaune ir Klaipėdoje – iki 9,6, Šiauliuose ir Panevėžyje – iki 7,3, kitose vietovėse – iki 5,7 BSI. Šiuo metu BSI sudaro 49 eurus, tad atitinkamai kompensacijos galėtų siekti 63–539 eurus.

 Vyriausybės sprendimai, ar pratęsti kompensacijas gyventojams už elektrą, bus priimti gegužę, kai bus aiškesnė kainų dinamika, sako energetikos ministras Dainius Lreivys. „Gegužės mėnesį, kai matysime aiškesnę kainų dinamiką, visi sprendimai bus priimti. Jeigu reikės kažkokių sprendimų pagelbėti žmonėms, jie bus priimti“, – pirmadienį LRT radijui sakė D. Kreivys Jeigu dabartinė situacija nesikeis, kompensacijų neprireiks, teigė ministras.

Vilniaus miesto gyventojų prašymai skirti kompensacijas už šildymą bus baigti nagrinėti iki gegužės pabaigos, sako savivaldybė Socialinių išmokų skyriaus atstovė.  „Tikimės, kad visą likutį (prašymų – BNS), kurį šiai dienai turime, tikrai užbaigsime iki gegužės pabaigos“, – LRT radijui penktadienį teigė Vilniaus miesto savivaldybė Socialinių išmokų skyrius vedėja Ieva Paberžienė.